Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 424 straipsnio 2 dalį ir 427 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

2019 m. spalio 30 d. apie 02 val. 09 min., D. R. būdamas neblaivus, kai nustatytas 0,69 promilės girtumo laipsnis ir kai teisė vairuoti transporto priemones atimta (baustas 2019 m. sausio 9 d. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį) ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, vairavo automobilį Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantį D. K., gim. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 5; 14 punktų reikalavimus.

D. R. pateikė prašymą bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Rašytiniame paaiškinime nurodė, kad pripažino savo kaltę, gailisi, prašo nekonfiskuoti automobilio ir jį gražinti automobilio savininkui D. K..

Į teismo posėdį neatvyko ir institucijos, kurios pareigūnas atliko tyrimą, atstovas. Jiems buvo tinkamai pranešta apie teismo posėdžio vietą ir laiką, todėl administracinio nusižengimo byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nedalyvaujant administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims (ANK 630 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

D. R. kaltė dėl padarytų nusižengimų įrodyta administracinio nusižengimo protokolu, sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, tarnybiniu pranešimu, alkotesterio patikros sertifikatu, priverstinio transporto priemonės nuvežimo aktu, asmens duomenimis, administracinių nusižengimų registro išrašo duomenimis, iš kurių matyti, kad D. R. 2019 m. sausio 9 d. baustas pagal ANK 422 str. 5 d., 417 str. 8 d., 415 str. 1 d., 415 str. 2 d. ir turi kitų galiojančių nuobaudų už KET pažeidimus.

Nagrinėjamu atveju, D. R., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, kai teisė vairuoti atimta, pakartotinai vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta 2019 m. sausio 9 d. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, todėl laikytina, jog jo veika tinkamai kvalifikuota ANK 427 straipsnio 1 dalį.

D. R. atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir už tai, kad jis padarė nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje, tai yra, vairavimas transporto priemonės neblaivaus asmens (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės). Laikytina, jog tai yra perteklinis veikos kvalifikavimas, kadangi transporto priemonės vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) nagrinėjamu atveju apima ANK 427 straipsnio 1 dalį, todėl tą pačią veiką kvalifikuoti pagal kitą straipsnį nėra pagrindo ir administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį nutrauktina ( ANK 635 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad D. R. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas lengvas 0,69 promilės girtumas, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta 2019 m. sausio 9 d. pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, ir tokiais veiksmais padarė ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, todėl yra baustinas.

Skiriant administracinę nuobaudą, atsižvelgtina į padarytų nusižengimų pobūdį, kaltininko kaltės formą ir rūšį, asmenybę bei į ANK 35 ir 36 straipsniuose nustatytas atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, kad D. R. nurodo, kad gailisi dėl padarytų nusižengimų, tačiau tai nelaikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos, už automobilio vairavimą būnant neblaiviam jis baudžiamas trečią kartą, baudų nemoka, išvadų nedaro, todėl jo gailėjimasis laikytinas deklaratyviu ir nenuoširdžiu. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Dėl šių aplinkybių, teismas daro išvadą, kad D. R. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje, skirtina administracinė nuobauda didesnė nei minimali piniginė bauda.

Administracinio nusižengimo byloje surinktais duomenimis, D. R. yra atimta teisė vairuoti nuo 2019 m. sausio 9 d. iki 2020 m. vasario 8 d. Tačiau siekiant užkardyti panašaus pobūdžio pažeidimų padarymą ateityje jo atžvilgiu taikytina ANK 28 straipsnyje įtvirtinta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas, tikslu, kad jis tam tikrą laiką negalėtų jos susigrąžinti (ANK 28 straipsnio 3 dalis). D. R. specialioji teisė – teisė vairuoti transporto priemones atimama ketverių metų laikotarpiui, jos terminą skaičiuojant nuo šio nutarimo įsiteisėjimo dienos. Pažymima, kad teismų praktikoje suformuota nuostata, jog specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta (ar ji buvo atimta). Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, nustatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių nusižengimų bylose Nr. 2K-12-719/2018, 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

ANK 427 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti ir administracinio poveikio priemonę – transporto priemonės konfiskavimą. Įstatymas numato, kad turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinis konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytus atvejus. Nagrinėjamu atveju, iš administracinio nusižengimo byloje esančios medžiagos matyti, kad automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso D. K., gim. (duomenys neskelbtini).

Turto konfiskavimas – tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas pažeidėją ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nustatytus atvejus (ANK 29 straipsnio 1 dalis). ANK 29 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad be kita ko, už nusižengimų, numatytų ANK 47 straipsnyje <...> 427 straipsnyje <...> padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu: 1) perleisdamas turtą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis turtas bus naudojamas administraciniam nusižengimui daryti; 2) turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį; 3) turtas jam buvo perleistas kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) turtas jam buvo perleistas kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį turtą, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas yra administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas, gautas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Taigi, kitam asmeniui priklausančio turto konfiskavimas galimas tik esant bent vienai aukščiau paminėtai sąlygai.

Byloje nustatyta, kad automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso ne pažeidėjui, o D. K., gim. (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto 2019 m. lapkričio 18 d. D. K. rašytinio prašymo matyti, kad automobilis Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam, jis yra jo savininkas. Nurodo, kad jis nežinojo, jog D. R. neturi teisės vairuoti automobilio, ir kad yra išgėręs. Jeigu būtų žinojęs visa tai, nebūtų leidęs D. R. vairuoti jo automobilio. Prašo nekonfiskuoti jo automobilio ir grąžinti jam, nes automobilis reikalingas darbui.

Atsižvelgiant į ANK 427 straipsnio 3 dalyje nuostatą, į ANK 29 straipsnio 1 dalies nuostatas, pagal kurią konfiskuotas gali būti tik turtas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, bei nesant pagrindo taikyti ANK 29 straipsnio 4 dalyje numatytas išimtis, ir įvertinus tai, jog padarytas nusižengimas nesukėlė itin sunkių pasekmių, automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas netaikytinas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

D. R. pripažinti kaltu padarius nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 427 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 1500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą be automobilio Peugeot 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo bei paskirti administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 4 (ketveriems) metams.

Administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 424 straipsnio 2 dalį nutraukti.

A. P. 307, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), grąžinti teisėtam savininkui ar valdytojui.

Išaiškinti, kad vadovaujantis ANK 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Baudą sumokėti į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB banke, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB „Medicinos bankas“, Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB “Citadele” banke, įmokos kodas – 1001, paskirtis ROIK: 19107488256.

Jei pažeidėjas nesumoka baudos per nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą pateikiamas vykdyti priverstine tvarka (ANK 676 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės Tauragės rūmų teismą.