- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-02-18
- Bylos Nr.
- 1S-54-932/2020
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Arūnas Budrys
- Kaltinamasis
- V. J.
Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo kaltinamojo V. J. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties, kuria kaltinamajam V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 19 d.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje V. J. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje (vagystė įsibrovus į saugyklą), 182 straipsnio 1 dalyje (svetimo turto įgijimas apgaule), 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje (pasikėsinimas apgaule įgyti nedidelės vertės svetimą turtą), 182 straipsnio 3 dalyje (nedidelės vertės svetimo turto įgijimas apgaule), 214 straipsnio 1 dalyje (disponavimas svetima elektronine mokėjimo priemone), 215 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas), 289 straipsnyje (valstybės pareigūno vardo pasisavinimas), 300 straipsnio 1 dalyje (netikro dokumento pagaminimas ir juo disponavimas).
2. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio tvarka, kaltinamasis V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2017 m. spalio 3 d. iki 2017 m. spalio 4 d. Po įtariamojo sulaikymo Vilniaus miesto apylinkės teismas netenkino prokuroro prašymo dėl V. J. suėmimo, tačiau vėliau kaltinamasis vėl buvo sulaikytas, Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2018 m. kovo 19 d. nutartimi paskirtas suėmimas 1 mėnesiui. Vėlesnėmis teismo nutartimis kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo tęsiamas. Skundžiama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, suėmimo terminą skaičiuojant nuo 2020 m. sausio 19 d.
Šalies argumentai
3. Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutarties kaltinamasis V. J. pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti nurodytą žemesniojo teismo nutartį ir paskirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą.
4. Skunde kaltinamasis atkreipia dėmesį, kad jau beveik dvejus metus yra laikomas suimtas. Nors apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad už inkriminuotas nusikalstamas veikas įstatymas numato laisvės atėmimo bausmes (ilgiausia trukmė – 6 metai), tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad nors baudžiamajame įstatyme nenustatytas draudimas skirti laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą, jeigu galima paskirti sankcijoje nurodytą kitą (švelnesnę) bausmę, tačiau visais atvejais, kai BK specialiosios dalies straipsnio sankcija nurodo ne tik laisvės atėmimo, bet ir kitas alternatyvias bausmes, teismas neturėtų skirti laisvės atėmimo bausmės, atidedant jos vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-38/2011, 2K-361-1073/2017).
5. Kaltinamojo teigimu, iš skundžiamos nutarties matyti, jog kardomoji priemonė-suėmimas jam paskirta todėl, kad valstybė negali sukontroliuoti jo galimybės naudotis ryšio priemonėmis (telefonu, kompiuteriu ir kt.) ir, teismo vertinimu, tik fiziškai izoliavus jį nuo visuomenės bus apribotos galimybės daryti naujus nusikaltimus.
6. Nesutinka su nutarties išvadomis, kuriomis akcentuota, kad jis atsisakė duoti parodymus, kas esą rodo, kad jo pozicija yra nežinoma. Anot teismo, žinoma tik tiek, jog jis „į savo nusikalstamų veikų darymą bando įtraukti pažįstamą P., jo nurodytą tariamai darbdavį“. Kaltinamasis pabrėžia, jog šiuo atveju teismas nurodė klaidingą vardą (vietoje P. turėtų būti A. Š.). Be to, teismas nevertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu jis davė išsamius parodymus, parodė, kur buvo sukrauta įranga bei įrankiai, kas užfiksuota parodymų patikrinimo vietoje protokole. Pasislėpus A. Š., vis dėlto buvo nutarta neatlikti jokių ikiteisminio tyrimo veiksmų (netikrinti patalpų, neimti vaizdo įrašų, netikrinti A. Š. kompiuterio, mobiliojo ryšio telefono) ir tuo pačiu netikrinti kaltinamojo išdėstytos versijos.
7. Posėdžio metu prokuroras S. Barsul prašė kaltinamojo V. J. skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas
8. Susipažinusi su pateikta bylos medžiaga, susijusia su kardomosios priemonės – suėmimo pratęsimu, ir skundo argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. J. pratęstas pagrįstai.
9. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, taikymo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija pritaria skundžiamoje nutartyje padarytai išvadai, kad nagrinėjamoje byloje yra pakankamai duomenų (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai, apžiūrų protokolai, tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys, banko sąskaitų išrašai ir kita rašytinė bylos medžiaga), leidžiančių pagrįstai manyti, kad V. J. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tuo pačiu teismas pažymi, kad, sprendžiant kardomosios priemonės klausimą, byloje esantys duomenys vertinami tik tiek, kiek tai yra susiję su konkrečios kardomosios priemonės skyrimo ar jos termino pratęsimo sąlygų ir pagrindų nustatymu. Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl šiuo atveju nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį
10. Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, nustatytos BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš BPK 122 straipsnio 1 dalyje ar 5 dalyje nustatytų pagrindų. Be to, BPK 119 straipsnyje nustatyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti kaltinamojo (įtariamojo) dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
11. Nagrinėjamu atveju egzistuoja sąlygos pratęsti V. J. kardomosios priemonės – suėmimo terminą, kadangi pastarasis yra kaltinamas ir tokių nusikalstamų veikų padarymu, už kurias baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Antai, už BK 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus gali būti paskirta 3 metų laisvės atėmimo bausmė, o už BK 178 straipsnio 2 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje – įstatymas numato maksimalią 6 metų laisvės atėmimo bausmę. Tai, kad kaltinamasis skunde pažymi esant galimybę skirti ir ne laisvės atėmimo bausmę, nepaneigia anksčiau nurodytos BPK 122 straipsnio 8 dalyje numatytos suėmimo taikymo sąlygos
12. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad žemesnysis teismas kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė, vadovaudamasis BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu numatytu pagrindu, t. y. kaltinamasis darys BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus. BPK 122 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog tuo atveju, kai pagrįstai manoma, kad įtariamasis darys naujus nusikaltimus, suėmimas gali būti paskirtas (pratęstas terminas) esant duomenų, kad asmuo, įtariamas padaręs vieną ar kelis labai sunkius ar sunkius nusikaltimus arba BK 178 straipsnio 2 dalyje, 180 straipsnio 1 dalyje, 181 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje numatytus apysunkius nusikaltimus, iki nuosprendžio priėmimo gali padaryti naujų labai sunkių, sunkių ar šioje dalyje nurodytų apysunkių nusikaltimų, taip pat jei yra duomenų, kad būdamas laisvėje asmuo, įtariamas grasinimu ar pasikėsinimu padaryti nusikaltimą, gali tą nusikaltimą padaryti. Nagrinėjamoje byloje V. J. kaltinamas padaręs didelį skaičių nusikalstamų veikų, kurių dalis yra numatytų BPK 122 straipsnio 4 dalyje. Tiek skundžiamojoje nutartyje, tiek ir ankstesnėse nutartyse, kuriose buvo sprendžiamas kardomosios priemonės – suėmimo taikymo tikslingumo klausimas, teisingai akcentuotos aplinkybės, jog šiame baudžiamajame procese V. J. jau buvo taikytos ir švelnesnės kardomosios priemonės, tačiau jos nebuvo efektyvios ir naujų nusikalstamų veikų rizika sustabdyta tik tada, kai kaltinamajam buvo paskirta šiuo metu taikoma griežčiausia kardomoji priemonė. Nors kaltinamasis jauno amžiaus, tačiau praeityje jau teistas 2 kartus, be kita ko, ir už sukčiavimą (taip pat pastarajam buvo priimti du baudžiamieji įsakymai, kuriais konstatuota kaltė įvykdžius BK 182 straipsnio 3 dalyje ir 183 straipsnio 3 numatytus baudžiamuosius nusižengimus). Šios aplinkybės patvirtina kaltinamojo polinkį nusikalsti ir sudaro pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas, o BPK 119 straipsnyje numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekiami tik toliau tęsiant suėmimą
13. Plačiau neanalizuotini kiti kaltinamojo skunde išsakyti teiginiai dėl to, jog teismas neįvertino jo ikiteisminiame tyrime duotų išsamių parodymų, taip pat tai, kad A. Š. pasislėpus liko nepatikrinti kaltinamojo parodymai, neatlikti konkretūs ikiteisminio tyrimo veiksmai, kadangi jie neturi esminės reikšmės nagrinėjant klausimą, ar žemesnysis teismas skundžiama nutartimi kardomosios priemonės – suėmimo terminą pratęsė pagrįstai. Šiuo atveju aukštesnysis teismas patikrino, jog suėmimo terminas pagrįstai pratęstas egzistuojant BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytam pagrindui, taip pat esant BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyje numatytoms sąlygoms. Kaltinamojo parodymai, o taip pat ir visi byloje surinkti duomenys (darant išvadas dėl jų pripažinimo įrodymais) bus vertinami teismui priimant procesinį sprendimą, kuriame ir bus formuluojamos bylą nagrinėjančio teismo galutinės išvados dėl kaltės, įrodymų pakankamumo ir kt.
14. Skundo teiginiu dėl kaltinamojo suėmime išbūto laikotarpio pabrėžiama kardomosios priemonės – suėmimo taikymo trukmė. BPK 127 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad viso baudžiamojo proceso metu suėmimas negali trukti ilgiau kaip du trečdalius didžiausios laisvės atėmimo bausmės, baudžiamajame įstatyme nustatytos už sunkiausią nusikaltimą, dėl kurio tiriama ir nagrinėjama byla. Atsižvelgiant į nusikalstamų veikų, kurių padarymu yra kaltinamas skundą padavęs asmuo, sankcijas, matyti, kad suėmimas nurodytos galimos maksimalios trukmės neviršija (pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį galima maksimali 6 metų laisvės atėmimo bausmė). Kita vertus, ne be pagrindo teismų nutartyse jau ne kartą yra pasisakyta, jog nagrinėjama baudžiamoji byla yra sudėtinga ir didelės apimties. Bylą sudaro daugiau nei 20 tomų, joje nagrinėjama visa eilė nusikalstamų veikų, kaltinimai pareikšti trims asmenims, byloje yra didelis skaičius nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų. Teisiamieji posėdžiai skiriami laikantis terminų, posėdžiai suplanuoti iki 2020 m. kovo 17 d. Nors dalis teisiamųjų posėdžių neįvyko, tačiau matyti, jog bylos nagrinėjimas nebuvo galimas dėl objektyvių priežasčių (jos išsamiau nagrinėtos Vilniaus apygardos teismo 2019 m. lapkričio 18 d. nutartyje), bylos vilkinimas nenustatytas. Tad, nors suėmimas taikomas jau ilgą laiką, tačiau tokios griežčiausios procesinės prievartos priemonės būtinumą pagrindžia BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas pagrindas. Žemesnio teismo nustatytas maksimalus kardomosios priemonės terminas yra objektyviai pateisinamas, proporcingas bei adekvatus galimai įvykdytų nusikalstamų veikų pavojingumui.
15. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, jog švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nėra galimybės užtikrinti BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus, kardomosios priemonės – suėmimo terminas kaltinamajam V. J. pratęstas pagrįstai. Nors kaltinamasis prašo skirti jam švelnesnę kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą, tačiau inkriminuotų nusikalstamų veikų pobūdis leidžia manyti, jog kaltinamajam nesant izoliuotam nebūtų galimybės sukontroliuoti jo veiksmus, susijusius su įvairaus pobūdžio ryšio naudojimu, kas atitinkamai neužkirstų kelio naujų nusikalstamų veikų darymui. Kaltinamajam toliau taikytinos kardomosios priemonės terminas pateisinamas, atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo, Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką bei nepažeidžia Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų. Tokiu būdu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartis laikytina teisėta ir pagrįsta, ją naikinti ar pakeisti nėra teisinio pagrindo, todėl kaltinamojo V. J. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 130 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
kaltinamojo V. J. skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. sausio 13 d. nutartį, kuria kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 (trims) mėnesiams, palikti galioti nepakeistą.
Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.