Kauno apygardos teismo nutartis

2013-11-07 · Civilinė byla Nr. 2S-2266-601/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-07
Bylos Nr.
2S-2266-601/2013
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13484-2013-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Evaldas Burzdikas
Suinteresuotas asmuo
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, UAB ,,Jonavos paslaugos“, VMI prie FM
Kategorijos
  • 129.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2266-601/2013Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13484-2013-6Procesinio sprendimo kategorija: 129.1; 121.18; 122.4 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. lapkričio 7 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos antstolės A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims UAB ,,Jonavos paslaugos“ ir VMI prie FM dėl vykdymo proceso šalies pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė A. A. kreipėsi į teismą, prašydama vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skolininku, po A. D. mirties, pakeisti palikimą priėmusią Lietuvos Respublikos valstybę, kurią atstovauja VMI prie FM (b. l. 4).

Nurodė, kad 2008-01-24 pateiktas vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. 2-1581/05 išduotas 2005-02-23 dėl 10 944,64 Lt skolos ir 5 proc. metinių palūkanų išieškojimo iš A. D. išieškotojo UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Vykdant minėtą vykdomąjį dokumentą skolininkė A. D. mirė ((duomenys neskelbtini)). 2013-08-19 Testamentų registro išrašo duomenimis mirusiosios palikimą 2013-06-04 priėmė Lietuvos Respublikos valstybė, kurią atstovauja VMI prie FM. Įsiskolinimas iki šios dienos nėra sumokėtas, todėl, siekiant tinkamai įvykdyti minėtą vykdomąjį dokumentą, tikslinga pakeisti vykdymo proceso šalis.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartimi antstolės pareiškimą tenkino. Pakeitė vykdymo procese (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) mirusią skolininkę A. D. jos teisių perėmėja į Lietuvos Respublikos valstybę, atstovaujamą VMI prie FM (b. l. 5).

Teismas pažymėjo, kad antstolė A. A. vykdo 2005-02-23 Kauno miesto apylinkės teismo vykdomąjį raštą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 690,37 Lt skolos, 240,44 Lt žyminio mokesčio, 13,83 Lt kitų išlaidų ir 5 procentų metinių palūkanų nuo priteistos sumos (10 690,37 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme (2004-12-29) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo išieškojimo iš skolininkės A. D.. Skolininkė A. D. mirė (duomenys neskelbtini). Jos turtinių teisių įpėdinė, remiantis testamentų registro išrašu, yra Lietuvos Respublikos valstybė. Vadovaujantis CPK 596 straipsnio 1 dalimi teismas sprendė, kad mirus skolininkei A. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji pakeistina jos teisių perėmėja Lietuvos Respublikos valstybe.

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė VMI prie FM prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-17414-615/2013 ir išspręsti klausimą iš esmės – antstolės A. A. prašymą atmesti (b. l. 13).

Motyvuose nurodė, jog su teismo nutartimi nesutinka. VMI prie FM, atstovaujančiai valstybę, 2013-06-06 išduotas palikimo perėjimo valstybei liudijimas, pagal kurį turtą – butą, esantį (duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) – po A. D. mirties paveldėjo valstybė. Kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tarp jų valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Palikėjo kreditoriai, kurių reikalavimai jau yra vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje numatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai yra pagrįsti hipoteka ir įkeitimu, arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla. A. D. mirė (duomenys neskelbtini), UAB „Jonavos paslaugos“ tik 2008-10-14 pranešė apie galimą paveldėjimą. Pažymėtina, kad CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas pradedamas skaičiuoti nuo palikėjos A. D. mirties, t. y. nuo (duomenys neskelbtini) ir baigiasi (duomenys neskelbtini). Tuo tarpu UAB „Jonavos paslaugos“ pranešimas yra gautas 2008-10-14 (tik po 10 mėn.). Po skolininkės A. D. mirties antstolė, vykdanti išieškojimą, neinformavo palikimo vietos atsiradimo notarą ar VMI prie FM apie vykdomus išieškojimus. Turtas, priklausęs skolininkei, nebuvo areštuotas, todėl nesant išviešintam turto arešto aktui viešame registre, nebuvo pasiekti įstatymų leidėjo tikslai – nebuvo sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolas per trijų mėnesių laikotarpį ir taip garantuoti civilinių teisinių santykių stabilumą ir apibrėžtumą.

Atsiliepimas

Antstolė atsiliepimu į pareiškimą prašo Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad 2008-01-24 pateiktas vykdymui Kauno miesto apylinkės teismo vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 10 944,64 Lt skolos išieškojimo iš skolininkės A. D. kreditoriaus UAB „Jonavos paslaugos“ naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą nustatyta, kad skolininkė A. D. mirė (duomenys neskelbtini), dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė, todėl 2013-06-06 Kauno m. 25-ojo notarų biuras išdavė palikimo perėjimo liudijimą, kuriuo perdavė mirusios skolininkės butą, esantį (duomenys neskelbtini), valstybės naudai, kuri prisiėmė ir palikėjos turtines teises bei prievoles. Dėl termino praleidimo nurodė, kad CK 5.63 straipsnio 4 dalyje numatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, tačiau jis gali būti pratęstas, nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau nei 3 metai. Kai tik antstoliui atsirado teisinis pagrindas kreiptis į teismą, antstolis tai padarė savo iniciatyva nepažeisdamas terminų (b. l. 27).

Suinteresuotas asmuo UAB ,,Jonavos paslaugos“ atsiliepimu prašo VMI prie FM atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-17414-615/2013 atmesti. Nurodė, kad įstatyme neįtvirtinta, taip pat paveldėjimo teisės normos ir jų aiškinimo bei taikymo praktika nesuponuoja reikalavimo, jog palikėjo kreditorius, atlikdamas ar ketindamas atlikti kurį nors iš CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytų informavimo apie jo turtines pretenzijas veiksmų praėjus daugiau kaip 3 mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos, visais atvejais kreiptųsi į teismą dėl šio termino pratęsimo. Svarbu, kad informacija apie skolines palikėjo pareigas ir galimus jo kreditorius įpėdiniams būtų žinoma iki palikimo priėmimo veiksmų atlikimo. Įpėdiniui, turint informacijos, reikšmingos apsispręsti tiek dėl palikimo priėmimo apskritai, tiek dėl priėmimo būdo, toks kreditorius pripažintinas tinkamai įgyvendinusiu teisę (kartu ir pareigą) informuoti įpėdinį apie palikėjo skolines prievoles bei nepraradusiu teisės reikalauti, kad įpėdinis patenkintų jo turtines pretenzijas. Valstybė už palikėjo skolas atsako neviršydama jai perėjusio paveldėto turto tikrosios vertės (b. l. 28-29).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Ginčo esmė – ar valstybė, atstovaujama VMI prie FM, mirus skolininkei A. D. vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), priimdama palikėjos turtą – butą (duomenys neskelbtini), tuo pačiu perėmė ir jos prievoles kreditoriui (išieškotojui) UAB ,,Jonavos paslaugos“.

Pagal CPK 48 straipsnio 1 dalį, tais atvejais, kai viena iš ginčijamo arba sprendimu nustatyto teisinio santykio šalių pasitraukia iš bylos, teismas, jei yra pagrindas, tą šalį pakeičia jos teisių perėmėju, išskyrus atvejus, kai yra negalimas materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Procesinis teisių perėmimas galimas bet kurioje proceso stadijoje. Tai reiškia, kad jis gali įvykti ir vykdymo procese. Procesinį teisių perėmimą vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 straipsnis, kuriame reglamentuojama, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, jeigu fizinis asmuo miršta, jeigu reorganizuojamas ar likviduojamas juridinis asmuo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas.

CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimai pareiškiami neatsižvelgiant į jų patenkinimo terminų suėjimą. Nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai.

Teismų praktikoje pažymėta, kad perimdamas materialiąsias civilinės subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, kad įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis CPK 596 straipsniu, jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Formuodamas nurodytą CK 5.63 straipsnio taikymo ir aiškinimo praktiką, kasacinis teismas įtvirtino precedentą, kad šioje normoje nustatytos kreditorių reikalavimų pareiškimo ir tenkinimo procedūros atlieka įpėdinių informavimo apie palikėjo skolas bei civilinių teisinių santykių stabilumo ir apibrėžtumo užtikrinimo funkcijas, kurių tinkamą įgyvendinimą lemia ne informacijos pateikimo forma, o jos turinys bei pateikimas laiku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Snoro lizingas“ v. antstolis A. B., Šiaulių apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, bylos Nr. 3K-3-63/2012). Nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka. Kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Aiškindamas CK 5.63 straipsnio tikslus, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad greta šiame straipsnyje nurodytų būdų, tinkamu pareiškimu laikomas ir pranešimas notarui, tinkamu pranešimu laikomas turto arešto akto išviešinimas, įregistruojant jį viešame registre, bei palikimo vietos atsiradimo notarui antstolio pateikta informacija, palikėjo turto areštas gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino. Pranešimu apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą laikytinas tiek asmeninis kreditoriaus, tiek jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, kreditoriaus pavedimu vykdančio išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą. Taigi tam, kad būtų pasiekti nurodytame straipsnyje tikslai – sudarytos prielaidos informuoti įpėdinius apie palikėjos skolą, užtikrinant civilinių teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą, kreditorių teisės reiškiant reikalavimus teisių perėmėjui privalo būti įgyvendinamos CPK 5.63 straipsnyje nustatyta tvarka ir terminais, t. y. esminis aspektas yra kreditoriaus reikalavimo palikėjo įpėdiniams pareiškimo momentas. Kreditoriai, buvę neaktyvūs ar dėl kokių kitų priežasčių praleidę šiuos terminus, praranda galimybę įgyvendinti savo teises prieš palikimą priėmusius įpėdinius, o šie tokiu būdu užsitikrina, kad atsakys tik už tokias palikėjo skolas, kurios paaiškėjo per įstatymo nustatytą laiką. Dėl nurodytų priežasčių, sprendžiant dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, yra reikšminga nustatyti, ar kreditorius yra pareiškęs apie savo reikalavimą CK 5.63 straipsnyje nustatytais būdais ir terminais.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolio prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, iš esmės rėmėsi tik CPK 596 straipsnio 1 dalimi, t. y. iš esmės nurodė skolininko vykdymo procese pakeitimo galimybę, konstatuodamas, kad skolininkei A. D. mirus vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ji pakeistina jos teisių parėmėja Lietuvos Respublikos valstybe, tačiau, kaip matyti, teismas realiai visiškai nesiaiškino, ar palikėjos (skolininkės) A. D. išieškotojas (kreditorius) UAB ,,Jonavos paslaugos“ laikėsi CK 5.63 straipsnyje nurodytų reikalavimų, t. y. CPK 596 straipsnis turėjo būti vertinamas ne atsietai, o sistemiškai su CK 5.63 straipsnio nuostatomis. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismo nutartis priimta išsamiai neįvertinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nesiaiškinant, ar išieškotojas laikėsi CK 5.63 straipsnio reikalavimų, todėl tokia teismo nutartis laikytina nepagrįsta ir tam, kad būtų išsiaiškintos reikšmingos aplinkybės, atskleista nagrinėtino klausimo esmė, klausimas perduotinas spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 337 str. 1 d. 3 p.).

Atsižvelgdamas į byloje nustatytinų aplinkybių pobūdį, apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį, jog nagrinėjant klausimą iš naujo, svarstytina žodinio bylos nagrinėjimo galimybė (CPK 593 straipsnio 3 dalis).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 593 straipsniu, 596 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 27 d. nutartį panaikinti ir perduoti klausimą dėl skolininko pakeitimo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėjas Evaldas Burzdikas