Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Arūno Sutkevičiaus, Vaidos Urmonaitės ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo A. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 21 d. nutarties A. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

I.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros pareigūnas 2006 m. sausio 13 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, kad A. G. 2005 m. rugsėjo mėnesį pagal J. K. įgaliojimą miško valdoje, priklausančioje J. K., Šilalės rajone, Jomantų kaime, 23 miško kvartalo 7d sklype, miško ugdomojo kirtimo biržėje, organizavo miško kirtimą, kurio metu savavališkai (be leidimo, kai tokiam kirtimui leidimas yra privalomas), buvo nukirsti 37 augantys medžiai: 29 drebulės (7,913 m³), 3 eglės (0,317 m³), 5 beržai (0,669 m³), kurių bendras medienos tūris yra 8,899 m³. Savavališkai iškirstą medieną ištraukė ir išvežė. Veika kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 62¹ straipsnio l dalį ir 62² straipsnio l dalį.

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūros (toliau - Institucijos) pareigūno 2006 metų sausio 13 d. nutarimu A. G. pagal ATPK 62¹ straipsnio l dalį ir pagal 62² straipsnio l dalį paskirta galutinė nuobauda - 300 litų bauda, už Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintų Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų 20 punkto reikalavimų pažeidimą.

A. G. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, skundu prašydamas nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti. Nurodė, kad administracinio teisės pažeidimo nepadarė. 2004 m gegužės l d. J. K. sudarė nenukirsto miško pardavimo sutartį su UAB „Žaliasis amatas“. Ši bendrovė 2005 m. sausio l d. sudarė miško ruošos rangos sutartį su Z. L. individualia įmone, kurios darbuotojai pagal J. K. vardu išduotą leidimą ir vykdė miško kirtimą 23 miško kvartalo 7d sklype Jomantų kaime Šilalės rajone.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2006 m. vasario 21 d. nutartimi skundą atmetė, Institucijos nutarimą paliko nepakeistą.

Teismas nurodė, kad ATPK 62¹ straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą privačiuose miškuose, kai iškertama, sunaikinama ar sužalojama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų. ATPK 62² straipsnio l dalyje numatyta administracinė atsakomybė už savavališkai iškirstų medžių ir krūmų, augusių miško žemėje, ištraukimą arba išvežimą (be leidimo), kai ištraukiama arba išvežama iki dešimties kietmetrių medžių ar krūmų.

Miškų įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad miško savininkai privalo laikytis šio įstatymo, Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų bei kitų teisės aktų, taip pat privalomų vykdyti miškotvarkos projekto dalių - pagrindinių kirtimų dešimtmečio normos, miško atkūrimo bei aplinkosaugos reikalavimų. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtinti Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (toliau - Nuostatai), kurių 19 punkte nustatyta, kad leidimus kirsti mišką privačių miškų savininkams išduoda regionų aplinkos apsaugos departamentai. Nuostatų 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: šviesinimo ir valymo kirtimus; rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos.

Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarką detalizuoja aplinkos ministro 2004 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. Dl-386 patvirtintas Leidimų kirsti mišką išdavimo tvarkos aprašas (toliau - Aprašas). Aprašo 5 punkte nustatyta, kad leidimai išduodami kiekvienam privataus miško savininkui ar savininko įgaliotam asmeniui pagal pateiktą notaro patvirtintą ar notaro patvirtinimui prilygintą įgaliojimą.

Teismas nustatė, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neigia organizavęs miško kirtimą, savavališkai iškirstą medieną ištraukęs ir išvežęs, tačiau jo kaltė įrodyta rašytine bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 7-8), patikrinimo aktu Nr. 157 (b. l. 23), administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimu - prašymu Nr. KB/2005-1 (b. l. 35) tarnybiniai pareigūnų pranešimais (b. l. 40-41), bei liudytojų K. B., Z. L. parodymais.

Byloje nustatyta, kad žemės sklypas (unikalus Nr. 8727-0003-0194) nuosavybės teise priklauso J. K., sklypo specialiosios naudojimo sąlygos - miško naudojimo apribojimai (b. l. 45). 2004 m. birželio 23 d. J. K. įgaliojo A. G. „valdyti ir tvarkyti žemės sklypus, naudotis pagal nustatytus norminių aktų žemės naudojimo apribojimus, tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos privačių miškų nuostatus ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, esant atitinkamų įstaigų leidimams kirsti miškus pagal nustatytas normas, paruošti medieną, išvežti medieną, vykdyti ir organizuoti miško priežiūros, kirtimo darbus, tam tikslui sudaryti sutartis su rangovais dėl miško kirtimo, medienos ruošos, miško sodinimo ir kitų darbų, derinti projektus, gauti leidimus“ (b. l. 27).

2004 m. rugsėjo 15 d. patvirtintas miškotvarkos projektas. Šio projekto autorius - A. G., projekto rengėjas - UAB „Žaliasis amatas“ (b. l. 28). 2005 m. vasario 15 d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento Šilalės rajono agentūra išdavė Leidimą kirsti mišką (toliau - Leidimas) J. K. įgaliotam asmeniui A. G. (b. l. 24). Patikrinimo aktu Nr. 157 nustatyta, kad 7d sklype nepagrįstai iškirsta 50 % visų augusių drebulių, sklype paliktos augti tik 3 drebulės. Nurodyta, kad 2005 m. rugsėjo mėnesį 15b; 7a; 7c ir 7 sklypuose atliktų kirtimų kokybė patenkinama; 7d sklype, kurio plotas 0,9 ha - drebulių iškirsta 50 % daugiau, negu numatyta miškotvarkos projekte. Taip pat rasta neteisėtų miško kirtimų - 37 augantys medžiai: 29 drebulės, 3 eglės ir 5 beržai, kurių bendras tūris 8,899 m³.

Liudytojas Z. L. - Z. L. individualios įmonės savininkas, parodė, kad pagal sutartį, sudarytą su UAB „Žalias amatas“ vykdė miško kirtimo darbus 7d sklype. Leidimą pateikė A. G. Medžius pjovė 2005 m. vasaros pabaigoje tik pažymėtus ir nurodytus leidime. Baigęs darbus, apie tai informavo A. G., kuris toliau organizavo medžių išvežimą iš kirtavietės UAB „Žalias amatas“ transportu (b. l. 65-66).

Liudytojas K. B. - vyresnysis valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius, parodė, kad Leidimas išduotas A. G., jis yra atsakingas už Leidime nurodytų sąlygų laikymąsi, turi vykdyti kirtimų kontrolę. Nurodė, kad patikrinus kirtavietę nustatyta, jog nupjauta daugiau medžių, nei leista Leidimu. Pagal sudžiūvusias šakas, nupjautus kelmus nustatė, kad visi medžiai nupjauti vienu metu, atliekant kirtimą pagal Leidimą. Taip pat nurodė, kad pagal kirtavietės vietoje esančias miškovežės padarytas žymes matyti, jog iš kirtavietės medžius išvežė ta pati miškovežė. Kitų transporto priemonių žymių nebuvo (teismo posėdžio protokolas b. 1. 64-65).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nei miško kirtimo, nei iškirstų medžių ištraukimo ir išvežimo fakto neginčijo, tačiau nurodė, kad išduotą leidimą perdavė UAB „Žalias amatas“, kuriai 2004 m. gegužės l d. buvo parduotas nenukirstas miškas. Šį teiginį teismas atmetė, nurodydamas, kad įgaliojime nėra nurodyta, jog A. G. atstovauja UAB „Žalias amatas“, todėl darytina išvada, kad įgaliojimas išduotas fiziniam asmeniui A. G. Be to, Aprašo 19 punkto 19.2.1 papunktyje nustatyta, kad privataus miško savininkas (fizinis asmuo) ar jo įgaliotas asmuo privalo jam skirto leidimo egzemplioriaus antroje pusėje įrašyti informaciją apie leisto iškirsti medienos kiekio ar jo dalies perleidimą kitiems asmenims miške arba išvežimą iš miško: jei medieną pardavė (kitaip perleido nuosavybės teises) nenukirstu mišku - asmens, kuriam buvo parduota (kitaip perleistos nuosavybės teisės) mediena, vardas, pavardė, asmens kodas; jei medienos pirkėjas yra juridinis asmuo - juridinio asmens pavadinimas, įmonės kodas, medienos (nenukirsto miško) pardavimo (kitokio nuosavybės teisės perleidimo) kitam asmeniui miške sandorio arba jos išvežimo iš miško data; asmens, įrašiusio 19 punkte nustatytą informaciją, parašas. Leidimą pasirašęs A. G. aptartos informacijos Leidime nenurodė (b. l. 24), atliko įgaliojime nurodytus veiksmus, organizavo miško iškirtimą. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo, sutikęs būti įgaliotuoju, pasirašęs išduotą leidimą, yra atsakingas už leidime nurodytų sąlygų laikymąsi. Be to, byloje surinktų įrodymų visuma, teismo teigimu, patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo po miško iškirtimo organizavo medienos išvežimo darbus, patikrino nukirstos medienos kiekius, priėmė darbus bei priėmė darbų apmokėjimo sąskaitą.

Teismas taip pat pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui paskirta ATPK 62¹ straipsnio l dalies bei 62² straipsnio l dalies sankcijose numatyta baudos vidurkio dydžio suma, nepažeidžiant ATPK 30 straipsnyje numatytų nuobaudos skyrimo bendrųjų taisyklių bei ATPK 30² straipsnyje numatytų baudos skyrimo taisyklių, nenustačius atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.

II.

A. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, Institucijos nutarimą ir bylą nutraukti.

Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais.

1. Vien ta aplinkybė, kad A. G. turėjo miško savininkės įgaliojimą atlikti miško kirtimo darbus ir jo vardu išduotas Leidimas, nesudaro pagrindo jam inkriminuoti savavališko kirtimo. Teismas nenustatė, kas konkrečiai atliko savavališką kirtimą.

2. Teismas rėmėsi K. B. parodymais, nors šis liudytojas yra suinteresuotas bylos baigtimi – jis surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, skyrė nuobaudą. Minėtas liudytojas nėra ekspertas – trasologas, galintis identifikuoti automobilio padangų pėdsakus. Be to, jis pats teisme parodė, kad jei dalis medžių būtų iškirsta savaite vėliau, nebūtų galimybių nustatyti, ar medžiai buvo iškirsti vienu metu, ar ne.

3. Byloje nėra duomenų, kad A. G. liepė kirsti Leidime nenurodytus ir nepažymėtus medžius. Be to, nutarime dėl nuobaudos skyrimo nurodyta, kad medžiai savavališkai iškirsti ir išvežti 2005 m. rugsėjo mėnesį, o liudytojai R. K. bei Z. L. teisme parodė, kad kirtimai buvo atliekami 2005 m. vasarą.

4. Teismas nurodė, kad A. G. pažeidė Aprašo nuostatas, nors Aprašo nuostatų formalūs pažeidimai nėra susiję su jam inkriminuotais ATPK straipsniais bei nenurodyti nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei nutarime.

Institucija atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, prašo palikti nepakeistą pirmosios instancijos teismo nutartį. Dėl apelianto argumento apie liudytojo K. B. suinteresuotumą bylos baigtimi Institucija nurodė, kad jokio asmeninio suinteresuotumo šis liudytojas neturi. Jis tik atlieka savo (aplinkos apsaugos pareigūno) pareigas.

Taip pat Institucija pažymėjo, kad miško valdos patikrinimo metu specialistų buvo nustatyta, jog visi medžiai yra nukirsti ir ištraukti iš kirtavietės vienu metu.

Taip pat atsiliepime nurodyta, kad liudytojai R. K. ir Z. L. patvirtino, jog dirbo miške iki 2005 m. rudens.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Byloje nustatytas savavališko miško kirtimo ir išvežimo faktas, kuris sudaro objektyviąją ATPK 62¹ straipsnio l dalyje ir 62² straipsnio l dalyje numatytų pažeidimų veikos pusę. Dėl šio fakto (kad buvo iškirsti ir išvežti leidime nenurodyti medžiai, taip pat dėl medienos kiekio) ginčo nėra.

Apeliantas savo skundą iš esmės grindžia argumentais, susijusiais su jo subjektiškumu: jis mano, kad nėra šio pažeidimo subjektas, nes pats asmeniškai medžių nekirto ir nedalyvavo juos kertant, todėl nėra pagrindo konstatuoti jo kaltę.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad A. G., būdamas miško savininkės įgaliotu asmeniu atlikti miško kirtimą ir turintis jo vardu išduotą Leidimą, privalo laikytis teisės aktų, nustatančių prievoles miškų savininkams, atliekantiems miško kirtimą, reikalavimų.

Miško savininkai yra atsakingi už Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalyje nustatyto draudimo atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius, negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas, pažeidimus. Nuostatų 20 punkte nustatyta, kad leidimai kirsti mišką privalomi visiems kirtimams, išskyrus: šviesinimo ir valymo kirtimus; rinktinius sanitarinius kirtimus, kai iškertami tik sausuoliai ir vėjavartos.

Todėl A. G., kaip miško savininkės įstatymų nustatyta tvarka įgaliotas asmuo „valdyti ir tvarkyti žemės sklypus, naudotis pagal nustatytus norminių aktų žemės naudojimo apribojimus, tvarkyti pagal Lietuvos Respublikos privačių miškų nuostatus ir Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, esant atitinkamų įstaigų leidimams kirsti miškus pagal nustatytas normas, paruošti medieną, išvežti medieną, vykdyti ir organizuoti miško priežiūros, kirtimo darbus, tam tikslui sudaryti sutartis su rangovais dėl miško kirtimo, medienos ruošos, miško sodinimo ir kitų darbų, derinti projektus, gauti leidimus“ (b. l. 27) atsako už Miškų įstatymo 9 straipsnio 6 dalies ir Nuostatų 20 punkto pažeidimus.

Pažymėtina, kad atsakomybei už šių teisės normų pažeidimus atsirasti nenumatyta sąlyga, kad miško savininkas (ar jo įgaliotas asmuo) pats betarpiškai atliktų kirtimo darbus.

Dėl šių priežasčių A. G. pagrįstai institucijos nutarimu ir pirmosios instancijos teismo nutartimi pripažintas atsakingu už J. K. miško teisėtą tvarkymą, įskaitant miško kirtimą, laikantis teisės aktų reikalavimų, nepriklausomai nuo to, kokiu būdu jis atlieka tvarkymo darbus (pats betarpiškai ar sudarydamas sutartis su miško ruošos paslaugas teikiančiais subjektais).

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto teiginiais, kad liudytojas K. B. yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo parodymai yra neobjektyvūs. Byloje nėra jokių duomenų apie šio liudytojo asmeninį suinteresuotumą bylos baigtimi. Tai, kad jis, būdamas aplinkos apsaugos pareigūnu, atlieka savo funkcijas ir gina Institucijos poziciją dėl A. G. patraukimo administracinėn atsakomybėn, nesudaro prielaidų spręsti apie jo galimą neobjektyvumą.

Apelianto argumentas, kad K. B. negalėjo nustatyti, jog visi neteisėti kirtimai buvo atlikti tuo pačiu metu, nes savaite anksčiau ar vėliau nukirstas medis, realiai nėra galimybių identifikuoti, nėra pagrįstas. Neteisėtų kirtimų laikas buvo užfiksuotas dviejų pareigūnų (K. B. ir A. L.) atlikto miško patikrinimo akte (b. l. 23), kuriame nurodyti neteisėti kirtimai ir jų apytikslis laikas (2005 m. rugsėjo mėn.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, kad kirtimų laikas ir nebuvo nustatinėjamas dienų tikslumu, nes tai neturi reikšmės šiuo atveju vertinant vienu etapu atliktų kirtimų teisėtumą.

Pabrėžtina, kad K. B., priešingai nei teigia apeliantas, neidentifikavo miškovežės, tačiau parodė, kad miškas išvežtas viena mašina, nes daugiau technikos pėdsakų patikrinimo metu nerasta (b. l. 65). Be to, Institucijos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl bylos aplinkybių padarytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos pagrindu, o ne remiantis minėtais parodymais kaip vieninteliu įrodymu. Todėl apelianto abejonės dėl šių parodymų patikimumo yra nepagrįstos.

Apelianto argumentą, kad kirtimai buvo atlikti 2005 m. liepos mėnesį, o pareigūnai konstatavo, jog savavališkas kirtimas atliktas 2005 m. rugsėjo mėnesį, paneigia liudytojų R. K. ir Z. L. parodymai (b. l. 65), kad jie miške dirbo iki 2005 m. rudens.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad administracinėn atsakomybėn už ATPK) 62¹ straipsnio l dalyje ir 62² straipsnio l dalyje numatytų pažeidimų padarymą A. G. patrauktas pagrįstai.

Administracinės nuobaudos skyrimo ir subendrinimo taisyklės (ATPK 30, 30² straipsniai, 33 straipsnio 2 dalis), skiriant nuobaudą A. G., pažeistos nebuvo.

Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria Institucijos nutarimas pripažintas pagrįstu ir teisėtu, paliekama nepakeista, o A. G. apeliacinis skundas atmetamas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

A. G. apeliacinį skundą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2006 m. vasario 21 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.