Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bajoro, Rūtos Miliuvienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. T. A. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. T. A. nuomone, nebuvo pagrindo įtraukti jį į Sąrašą, kadangi jis nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, pareiškėjui nebuvo taikyti draudimai atvykti į bet kurią kitą Šengeno zonos valstybę, jis turi iki 2016 m. galiojančią Šengeno vizą, M. T. A. vizas yra išdavusios Jungtinės Amerikos Valstijos (JAV), Peru, Turkija, Jungtinė Karalystė, Airija, anksčiau buvo išduotos Šengeno vizos. Pareiškėjas turi šeimą (duomenys neskelbtini), būstą, yra deklaruotas mokesčių mokėtojas, vykdo aktyvią ūkinę–komercinę veiklą, kuri plečiama Europos Sąjungos erdvėje. Jis yra patikimas bei respektabilus asmuo.

Atsakovas neatsižvelgė į tai, kad M. T. A., siekdamas pradėti ūkinę–komercinę veiklą Lietuvoje, kreipėsi į ūkio subjektą, kuris padeda užsieniečiams susitvarkyti dokumentus dėl leidimo gyventi Lietuvoje suteikimo. Pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinoma, kad toks ūkio subjektas gali piktnaudžiauti savo veikla ir įregistruoti daugelį įmonių, kurių akcijas pardavinės užsieniečiams, bei siūlyti gyvenamąją vietą, kurioje savo gyvenamąją vietą yra deklaravę daugiau nei vienas asmuo. Daugeliui užsieniečių, ypač atvykusių iš Rytų, nemokančių lietuvių kalbos, nelengva susigaudyti teisinėje aplinkoje, tam jie kreipiasi į vietos paslaugų teikėjus. Kaltės dėl netinkamai pateiktų ir sutvarkytų dokumentų negalima perkelti M. T. A., tuo labiau, kad jis, atlikęs investicijas, įrengtų bendrovės ūkinei komercinei veiklai reikalingas patalpas bei susirastų didesnį būstą. Joks protingas asmuo neinvestuotų į verslą, jo būstinę, savo būstą, jei nebūtų perspektyvų šalyje įsitvirtinti ilgą laiką.

Su prašymu išbraukti pareiškėją iš Sąrašo buvo pateikti duomenys, kad jis (duomenys neskelbtini) turi verslą – yra T.A. Sourcing A versatile Limited direktorius. Ši įmonė yra oficiali Zamira Fashion LtD atstovė (duomenys neskelbtini). Zamira Fashion įsteigta 2007 m., užsiima drabužių dizainu, gamyba ir prekyba, turi centrinę būstinę Honkonge bei biurus Bangladeše, Kinijoje, pardavimo skyrius Vokietijoje, Didžiojoje Britanijoje ir Ispanijoje. T.A. Sourcing A versatile Limited, kaip Zamira Fashion atstovė, turi pardavimo skyrius Vokietijoje, o Vokietijoje bendradarbiauja su BerlinBlu Manufacturing GmbH. Taip pat pareiškėjas iš dalies valdo Denim Merchants Limited, dirba joje pardavimų ir marketingo vadovu. T.A. Sourcing A versatile Limited ir Denim Merchants Limited užsiima didmenine prekyba, prekiauja su JAV, Peru, Kolumbijos ir Paragvajaus įmonėmis. M. T. A. turi aiškų, skaidrų, išplėtotą verslą (duomenys neskelbtini) ir siekė atidaryti savo įmonės padalinį Lietuvoje, kad iš šios šalies galėtų vykdyti prekybą su Europos Sąjungos šalimis. Siekiant įsteigti verslą, į jį investuoti, ištirti verslo aplinką, leidimas gyventi yra viena iš priemonių greičiau integruotis į valstybę, suprasti kultūrą ir rinkos poreikius, todėl nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjo veikla yra fiktyvi ir jis nesiekė Lietuvoje vykdyti ūkinės–komercinės veiklos. Atsakovui buvo pateikti visi M. T. A. verslo realumą pagrindžiantys dokumentai.

Sprendimas įrašyti pareiškėją į Sąrašą, riboja jo teisę įvykti į visą Šengeno zoną. Toks ribojimas yra neproporcingas ir neprotingas. M. T. A. daug keliauja, jo valdomos ar atstovaujamos įmonės Vokietijoje bendradarbiauja su BerlinBlu Manufacturing GmbH, pareiškėjas turi nuolat lankytis Vokietijoje. Kai trečiosios šalies piliečiui yra nesuteikiamas leidimas gyventi, duomenys į Šengeno sistemą gali būti įvedami, bet nebūtinai turi būti įvesti ir tik atitinkamais atvejais. Valstybė narė turi nustatyti tokius atvejus. Perspėjimas gali būti įrašomas tik esant dviems pagrindams: esant išsiuntimui arba atsisakymui leisti atvykti kartu su draudimu apsigyventi. M. T. A. nebuvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos, jam nebuvo taikomas atsisakymas leisti atvykti, jis į Lietuvą atvyko turėdamas galiojančią Šengeno vizą. Taip pat nebuvo būtinybės įvesti pareiškėjo duomenis į Šengeno sistemą pagal Europos Parlamento ir Tarybos 2006-12-20 reglamentą (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – Reglamentas 1987/2006). Jei buvo pagrindas atsisakyti M. T. A. suteikti leidimą gyventi Lietuvoje, tai savaime nesuponuoja pagrindo uždrausti jam įvykti į visą Šengeno erdvę. Ūkinės–komercinės veiklos bei judėjimo laisvės suponuoja pareiškėjo teisę savarankiškai spręsti verslo vykdymo ir plėtros planus, asmeniškai atstovauti savo verslą. Draudimas atvykti į Šengeno erdvę menkina M. T. A. dalykinę reputaciją prieš verslo partnerius, klientus, tiekėjus, todėl nėra galimybės per atstovą vykdyti ūkinę veiklą.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovė palaikė skundą ir prašė jį tenkinti.

atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne realiai vykdyti teisėtą veiklą ir faktiškai apsigyventi Lietuvos Respublikoje, o tik įteisinti savo buvimą, gaunant tam reikalingą dokumentą. Šio tikslo užsienietis siekė pasinaudodamas galimybe įsigyti Lietuvos Respublikoje įregistruotą įmonę. Šio sprendimo pareiškėjas neskundė, jis yra galiojantis. M. T. A., norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, turėjo elgtis rūpestingai ir atidžiai, domėtis tiek įmonės veiklos vykdymo vieta, tiek kitais klausimais, susijusiais su jo įmonės veikla, ir užtikrinti, kad Migracijos departamentui teikiami duomenys atitiktų tikrovę. Aplinkybė, kad ne pats pareiškėjas rengė dokumentus ir įsteigė įmonę, o nusipirko juridinio asmens įsteigtą įmonę, savaime nepaneigia atsakovo 2014-11-13 sprendime nustatytų aplinkybių bei nepatvirtina M. T. A. ketinimų vykdyti Lietuvos Respublikoje teisėtą veiklą realumo. Atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių. Taip užkertamas kelias užsieniečiams piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje. Šiuos migracijos politikos tikslus įtvirtina Lietuvos migracijos politikos gairės, patvirtintos Vyriausybės 2014-01-22 nutarimu Nr. 29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“. M. T. A. neketina užsiimti realia teisėta veikla Lietuvos Respublikoje. Draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką tikslu yra užkirsti kelią nesąžiningiems, nepatikimiems ir piktnaudžiaujantiems užsieniečiams atvykti į Lietuvos Respubliką.

Atkreipė dėmesį, kad atsakovui pateiktoje pareiškėjo paso kopijoje buvo tik vienos Šengeno vizos, išduotos 2013-03-12 ir galiojančios iki 2016-03-11, kopija, tačiau joje nėra jokių Šengeno zonos kirtimo žymų. Migracijos departamento nuomone, šie duomenys nepatvirtina M. T. A. teiginių dėl dažnų verslo kelionių Šengeno valstybėse. Migracijos departamento sprendimas uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką riboja tik pareiškėjo atvykimą į Lietuvos Respubliką bei Šengeno erdvės valstybes ir nedaro įtakos jo vykimui į kitas valstybes. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika, užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas. M. T. A. pageidaujant vykti į konkrečią šalį, būtent ši valstybė, įvertinusi visą informaciją, atlikusi tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose reglamentuotas procedūras, priimtų sprendimą dėl leidimo, išdavimo. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad jis kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl leidimo gyventi konkrečioje valstybėje išdavimo, nurodė tik hipotetinę būtinybę.

Remdamasis ĮUTP „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ĮUTP) 133 straipsnio 1 dalimi bei Reglamento 1987/2006 24 straipsniu, atsakovas tvirtino, kad jo 2014-11-13 sprendimas, kuriuo pareiškėjui buvo atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, sudarė pagrindą priimti sprendimą uždrausti M. T. A. atvykti į Lietuvos Respubliką bei visą Šengeno erdvę. Leidimo laikinai gyventi ĮUTP 45 straipsnio pagrindu išdavimo tikslas – ne įmonės įsteigimas, o reali teisėta veikla. UAB „Herdita“ nevykdė jokios veiklos, nebuvo pasirašiusi jokių sutarčių ir nepateikė duomenų, kad gali veikti. Akivaizdžiai melagingo ar nepagrįsto prašymo dėl teisėto buvimo atmetimas plačiai pripažįstamas pagrindu draudimui atvykti Europos Sąjungos valstybėse narėse (Suomijoje, Prancūzijoje, Nyderlanduose ir kt.). Lietuvos Respublikos praktika, kai nacionaliniai perspėjimai įvedami į Šengeno informacinę sistemą, pripažįstama kaip gerosios praktikos pavyzdys ir skatinama Europos Komisijos. Komisijos 2015-09-09 komunikate Europos Parlamentui ir Tarybai „ES veiksmų grąžinimo srityje planas“ nurodyta, kad Komisija visų pirma siūlys įpareigoti valstybes nares privaloma tvarka įvesti į informacinę sistemą visus duomenis apie draudimus atvykti, kad būtų užkirstas kelias į Šengeno erdvę per kitą valstybę atvykti migrantams, kuriems vienoje valstybėje narėje jau išduoti draudimai atvykti.

M. T. A. nustatytas 3 metų draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką terminas yra proporcingas. Aplinkybė, kad pareiškėjas dėl ginčijamo sprendimo galimai patirs neigiamas pasekmes, nėra pagrindas laikyti jį neproporcingu. Visuomenės ir valstybės interesas, kad Lietuvos Respublika suteiktų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje bei vykti į kitas Europos Sąjungos šalis tik tiems užsieniečiams, kurie pateikia tikrovę atitinkančius duomenis ir nekelia nelegalios migracijos grėsmės, yra svarbesnis už pareiškėjo galimai patiriamus nepatogumus.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl Migracijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2015-10-08 sprendimo Nr. (15/5-9-8A-357)10K-55643, kuriame buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjo prašymą išbraukti jį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, sąrašo, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis administracinėje byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) pilietis M. T. A. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Migracijos valdybai 2014-09-18 pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Nurodė, kad ketina užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje ir yra įregistravęs UAB „Herdita“. Kartu su prašymu pareiškėjas pateikė paso kopiją, UAB „Herdita“ steigimo aktą ir įstatus bei VĮ Registrų centro įregistravimo Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre elektroninį sertifikuotą išrašą, 2014-03-26 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, vienintelio akcininko sprendimą dėl vadovo atšaukimo ir išrinkimo, akcininkų sąrašą, gyvenamąją vietą patvirtinantį dokumentą, 2014-09-09 įsipareigojimą laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje galiojimo metu laiku mokėti nustatyto dydžio UAB „Herdita“ socialinio draudimo įmokas.

Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2014-11-13 sprendimu Nr. (15/4-1)3I-1489(00218) atsisakė išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. A. I. A. leidimą laikinai gyventi. Padaryta išvada, kad pareiškėjas, pasinaudodamas galimybe įgyti Lietuvos Respublikoje registruotą įmonę, ir remdamasis tuo pateikti prašymą išduoti jam leidimą laikinai gyventi, siekė tik įteisinti savo buvimą Lietuvos Respublikoje, o ne Lietuvos Respublikoje realiai vykdyti teisėtą veiklą. Konstatuota, kad tikrieji užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslai yra visai kitokie, nei jis oficialiai deklaravo. Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyrius 2014-11-27 rašte Nr. (15/4-12)10K-55122 informavo Migracijos departamento Užsienio reikalų skyrių apie 2014-11-13 priimtą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prašė svarstyti klausimą dėl užsieniečio įtraukimo į Sąrašą.

Migracijos departamento Užsienio reikalų skyrius, vadovaudamasis ĮUTP 133 straipsnio 1, 4 ir 5 dalimis, Vyriausybės 2005-04-20 nutarimu Nr. 436 patvirtintų Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių (toliau – ir Sąrašo sudarymo taisyklės) 4, 5, 6, 11¹, 11³ ir 12 punktais, Reglamento 1987/2006 24 straipsnio 1 dalimi, Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinta Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Vertinimo tvarka) bei atsižvelgęs į Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-11-13 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1489(00218), 2014-12-02 priėmė sprendimą Nr. (15/5-9)4U-320, kuriame nusprendė uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką iki 2017-12-02. Šiame sprendime taip pat nuspręsta į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą įvesti perspėjimą dėl draudimo M. T. I. A. iki 2017-12-02 atvykti bei apsigyventi pagal Reglamento 1987/2006 24 straipsnio 1 dalį. Šio sprendimo kopija, pareiškėjo atstovei advokato padėjėjai Julijai Šlekonytei prašant, jai elektroniniu paštu buvo išsiųsta 2015-09-08.

M. T. A. per atstovę Migracijos departamentui pateikė 2015-09-01 prašymą išbraukti jį iš Sąrašo. Šis prašymas buvo motyvuojamas tuo, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) turi verslą, bendradarbiauja su partneriais Europos Sąjungoje, nuolat susitinka tiek su jais, tiek su potencialiais klientais, todėl draudimas atvykti į Šengeno zoną labai riboja jo galimybes vykdyti ūkinę–komercinę veiklą. Be to, M. T. A. Lietuvoje turi UAB „Herdita“, kuri šiuo metu veiklos nevykdo, kadangi jos vadovas ir akcininkas negali reziduoti Lietuvoje ar net į ją atvykti, o per atstumą sunku valdyti verslą. Pažymėjo, kad nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui, jam anksčiau nebuvo atsisakyta išduoti vizų, draudžiama atvykti, pareiškėjas nebuvo deportuotas. M. T. A. nuomone, atsisakymo išduoti leidimą gyventi priežastis – netinkamai parengti dokumentai, tačiau už tai jis negali būti baudžiamas. Išnagrinėjęs šį prašymą, atsakovas 2015-10-08 sprendimu Nr. (15/5-9-8A-357)10K-55643 atsisakė jį tenkinti. Migracijos departamentas nenustatė užsieniečio ilgalaikių socialinių bei ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika bei šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis. Padaryta išvada, kad draudimo atvykti trukmė nustatyta tinkamai atsižvelgus į visas su konkrečiu atveju susijusias aplinkybes.

Pareiškėjas su Migracijos departamento 2015-10-08 sprendimu Nr. (15/5-9-8A-357)10K-55643 nesutinka, mano, kad jis nepagrįstas ir neteisėtas, todėl turi būti panaikintas, o pareiškėjas išbrauktas iš Sąrašo. Tvirtina, kad pritaikytas draudimas yra neprotingas ir neproporcingas.

Ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“. ĮUTP 133 straipsnio, reglamentuojančio draudimą atvykti į Lietuvos Respubliką, 1 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti vizą ar ji buvo panaikinta arba buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi ar jis buvo panaikintas ir kuris buvo neįleistas į Lietuvos Respubliką, įpareigotas išvykti, grąžintas į kilmės ar užsienio valstybę, bandė neteisėtai išvykti iš Lietuvos Respublikos arba išvyko iš jos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šis reglamentavimas reiškia, kad sprendimui dėl uždraudimo atvykti pakanka bent vienos iš nurodytų sąlygų. Pagal to paties straipsnio 4 dalį, užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimą uždrausti (neuždrausti) užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas (ĮUTP 133 straipsnio 5 dalis).

Kriterijus, kurie turėtų būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant užsieniečio duomenis iš Sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014-04-14 įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarkos II skyriaus antrasis skirsnis. Pagal Vertinimo tvarkos 12 punktą, šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi dėl to, kad buvo rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas, arba duomenys, kuriuos užsienietis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitiko tikrovės arba pateikė neteisėtai įgytus ar suklastotus dokumentus, nustatomas 3 metų draudimo atvykti laikotarpis.

Sąrašo sudarymo taisyklių 4 punkte įtvirtinta, kad užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašą tvarko ir duomenis iš šio sąrašo C. SIS teikia Migracijos departamentas. Į šį sąrašą duomenys įrašomi Migracijos departamento priimtų sprendimų uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pagrindu (Sąrašo sudarymo taisyklių 5 punktas). Duomenys, kurie įrašomi į Sąrašą, nurodyti Sąrašo sudarymo taisyklių 6 punkte. Pagal šių taisyklių 11¹ punktą, duomenys iš sąrašo teikiami C. SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka Reglamento 1987/2006 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus.

Aptarti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Migracijos departamento Užsieniečių reikalų skyriaus 2014-12-02 sprendimas Nr. (15/5-9)4U-320 buvo priimtas atsižvelgus į Migracijos departamento Imigracijos reikalų skyriaus 2014-11-13 sprendimą Nr. (15/4-1)3I-1489(00218). Iš šio sprendimo matyti, kad juo, padarius išvadą, jog pagrindinis užsieniečio atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką tikslas yra ne užsiimti teisėta veikla, o tik legalizuoti savo buvimą Europos Sąjungoje, buvo atsisakyta išduoti (duomenys neskelbtini) piliečiui M. T. A. leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Konstatuota, kad siekdamas gauti leidimą laikinai gyventi veiklos pagrindu, pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis. Minėtas sprendimas nebuvo apskųstas. Remiantis ĮUTP 133 straipsnio 1 dalimi, priimtas sprendimas dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje sudaro pagrindą uždrausti atvykti į šią valstybę.

Reglamento 1987/2006 24 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Skundai dėl šių sprendimų nagrinėjami nacionaliniuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Pagal to paties straipsnio 3 dalį, perspėjimas taip pat gali būti įvestas, kai 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas tuo, kad trečiosios šalies piliečiui buvo taikyta tokia priemonė kaip išsiuntimas ar atsisakymas leisti atvykti, kuri nebuvo atšaukta ar sustabdyta ir apima arba taikoma kartu su neįleidimu atvykus, o atitinkamais atvejais – draudimu apsigyventi – remiantis tuo, kad buvo nesilaikoma nacionalinių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių atvykimą ar apsigyvenimą. Taigi, Europos Sąjungos teisė leidžia priimti administracinį sprendimą, kurio pagrindu įvedamas perspėjimas dėl draudimo atvykti, kai asmeniui atsisakoma išduoti leidimą gyventi.

Reglamento 1987/2006 21 straipsnis nustato, kad prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė įvertina jo proporcingumą, t. y. nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Iš pareiškėjo pateiktų duomenų matyti, kad jis yra T.A. Sourcing A versatile Limited direktorius. T.A. Sourcing yra siejama su Vokietijoje veikiančia įmone. Be to, M. T. A. įmonė Denim Merchants Limited dirba pardavimų ir marketingo vadovu. T.A. Sourcing A versatile Limited ir Denim Merchants Limited užsiima didmenine prekyba, prekiauja su JAV, Peru, Kolumbijos ir Paragvajaus įmonėmis. M. T. A. keliauja po Šengeno erdvės valstybes: pase yra Didžiosios Britanijos, Ispanijos, Vokietijos, Prancūzijos sienų apsaugos tarnybų atžymos. Tai rodo, jog pareiškėjas realiai naudojasi galimybe atvykti į Šengeno erdvę, bet ne į Lietuvos Respubliką. Kadangi pareiškėjas ne anskčiau nei dabar neturi jokio poreikio atvykti į Lietuvos Respubliką ir niekada nevykdė verslo, kuris būtų susijęs su Lietuvos Respublika, tai jo įtraukimas į Sąrašą jokios neigiamos įtakos pareiškėjui negali turėti. Kadangi pareiškėjas pateikė melagingus duomenis Lietuvos Respublikos valstybinėms institucijoms, siekdamas apgaulingai pasinaudoti suteikiama galimybe gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje pasiremdamas fiktyviu verslu ir veikdamas iš nenustatytų savanaudiškų paskatų, tai leidimas jam atvykti į Lietuvos Respubliką prieštarautų valstybės ir visuomenės saugumui. Šengeno erdvėje ypač sustiprėjus nelegalios migracijos grėsmei ir esant įtampai padėčiai, kiekviena Šengeno valstybė turi būti informuojama apie asmenis, kurie norėjo apgaulingai pasinaudoti Šengeno erdvės teikiamais privalumais. Taigi, tiek pareiškėjo įtraukimas į Sąrašą, tiek perspėjimo įvedimas į C. SIS sistemą yra visiškai proporcingos priemonės, kurios atitinka valstybės ir visuomenės interesus.

Nesutiktina su pareiškėjo pozicija dėl atsakomybės už neteisėtą įmonės steigimą perkėlimo tarpininkams. M. T. A. turi galimybę kontroliuoti darbų atlikimą, priimti sprendimus dėl įmonės veiklos ar savo gyvenamosios vietos. Perkėlus atsakomybę dokumentus rengusiam asmeniui bet kokio administracinio sprendimo priėmimas būtų labai apsunkintas, nes administravimo subjektas negalėtų spręsti dėl realios dėl administracinio sprendimo ar paslaugos gavimo besikreipiančio asmens valios. Leidimas laikinai gyventi pareiškėjui neišduotas nustačius jo ketinimų verstis teisėta veikla Lietuvos Respublikoje nerealumą. M. T. A. turėjo galimybę pateikti informaciją apie būsimą verslą, tačiau nepateikė. Iki šiol taip pat ir šiame procese pareiškėjo ketinimų realumą rodantys dokumentai nėra pateikti. Todėl jo kreipimasis dėl leidimo laikinai gyventi pareigūnams sukėlė pagrįstas abejones dėl neteisėtos migracijos.

Pagal ĮUTP 26 straipsnio 7 dalį, Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į Sąrašą. Aptartas teisinis reglamentavimas suponuoja išvadą, kad jeigu Šengeno kompetentingos institucijos spręstų klausimą dėl leidimo gyventi ar ilgalaikė vizos pareiškėjui išdavimo ir pradėtų konsultuotis su Lietuvos Respublikos kompetentingomis institucijomis, Migracijos departamentas svarstytų galimybę išbraukti pareiškėjo duomenis iš C. SIS. Jigu kita Šengeno valstybė išduotų pareiškėjui leidimą gyventi arba vizą, įspėjimas dėl neįsileidimo centrinėje Šengeno informacinėje sistemoje būtų atšaukiamas. Taigi, pareiškėjo teisė keliauti į Europos Sąjungą, nors šiuo metu ir apsunkinta, tačiau nėra negalima. M. T. A. nurodyta galimai ateityje kilsianti būtinybė vykti į kurią nors Europos Sąjungos valstybę yra hipotetinė. Be to, prašomas panaikinti sprendimas neužkerta kelio vykdyti įmonės veiklą, tai asmuo gali daryti pasitelkdamas atstovus ar nuotoliniu būdu.

Sąrašo sudarymo taisyklių 16 punkte nustatyta, kad duomenys apie užsienietį gali būti išbraukiami iš sąrašo Migracijos departamento sprendimu, jeigu Migracijos departamentui pateikiamas: motyvuotas rašytinis užsieniečio prašymas išbraukti duomenis apie jį iš sąrašo arba motyvuotas rašytinis valstybės institucijos arba įstaigos siūlymas išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo. Gavęs šių taisyklių 16 punkte nurodytą prašymą (siūlymą) išbraukti duomenis apie užsienietį iš sąrašo, Migracijos departamentas raštu tai suderina su valstybės institucija ar įstaiga, pateikusia siūlymą uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, jeigu užsieniečiui uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką valstybės institucijos ar įstaigos siūlymu (Sąrašo sudarymo taisyklių 17 punktas). Kaip jau minėta, prašymą persvarstyti jam taikomą draudimą ir išbraukti pareiškėją iš Sąrašo M. T. A. motyvavo netinkamai suteiktų paslaugų suteikimu (netinkamai parengtais dokumentais), būtinybe keliauti verslo reikalais bei migracinių pažeidimų nebuvimu. Taigi, jis iš esmės nenurodė jokių naujų aplinkybių, kurios nebuvo analizuotos ir dėl jų pasisakyta Migracijos departamento 2014-11-13 bei 2014-12-02 sprendimuose, kurie teisės aktų nustatyta tvarka nebuvo apskųsti. Administracinėje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. T. A. neturi šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, ilgalaikių socialinių ar ekonominių ryšių su Lietuvos Respublika. Nors pareiškėjas yra Lietuvoje registruotos UAB „Herdita“ savininkas, duomenų apie šios įmonės realią veiklą ar planus jis nepateikė. Įvertinus administracinėje byloje esančius dokumentus, negalima daryti išvados, kad pareiškėjas turi teisėtą interesą ir būtinybę atvykti į Lietuvos Respubliką, o pagal Sąrašo sudarymo taisyklių 17.2 punktą, tik priėmus sprendimą dėl išbraukimo iš nacionalinio sąrašo, sprendžiamas klausimas dėl įspėjimo C. SIS sistemoje atšaukimo. Teismas neturi pagrindo daryti išvadą, kad 3 metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką ir Šengeno erdvę yra neproporcingas siekiamiems tikslams jo teisių ribojimas, toks draudimas atitinka ĮUTP ir Vertinimo tvarkoje įtvirtintus kriterijus ir nėra pagrindo jį sutrumpinti.

Migracijos departamento 2015-10-08 sprendimas Nr. (15/5-9-8A-357)10K-55643 yra individualus administracinis aktas, kadangi tai vienkartinis teisės taikymo aktas, skirtas konkrečiam asmeniui ar nurodytai asmenų grupei (Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 9 dalis). Taigi, jis turi atitikti Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytus sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Iš prašomo panaikinti sprendimo turinio matyti, kad atsakovas aiškiai nurodė priežastį, lėmusią jo priėmimą, šiame sprendime nurodyti teisiniai jo priėmimo pagrindai, todėl M. T. A. iš esmės galėjo ir turėjo suvokti minėto Migracijos departamento sprendimo faktinius bei teisinius pagrindus ir priėmimo motyvus.

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes bei atsižvelgęs į teisinį reglamentavimą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas pagrįstai atsisakė išbraukti pareiškėją iš užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo. Prašomas panaikinti atsakovo 2015-10-08 sprendimas Nr. (15/5-9-8A-357)10K-55643 „Dėl 2015-09-01 prašymo“ yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra jokio pagrindo jo panaikinti. Pripažinus prašomą panaikinti sprendimą teisėtu ir pagrįstu, negali būti tenkinamas ir M. T. A. prašymas išbraukti jį iš Sąrašo ir iš Šengeno informacinės sistemos išbraukti perspėjimą apie draudimą pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką. M. T. A. skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi M. T. A. skundas netenkinamas, nėra pagrindo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 straipsnio 1 dalimi, 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.