Panevėžio apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Panevėžio apygardos teismo teisėja K. L., teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – J. Š. atstovės advokatės J. Juodienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutarties,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. J. Š. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Institucija) 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu nubausta 2 500 Eur bauda už tai, kad ji 2025 m. sausio 13 d., 10 val. 00 min., (duomenys neskelbtini) UAB „T“, kodas (duomenys neskelbtini), būdama direktore ir atsakinga už įmonės veiklą, atvežtas iš atliekų susidarymo vietos statybines atliekas laikė apdorojimui bei vykdė statybinių atliekų apdorojimo veiklą, neturint taršos leidimo, o būtent: 2025 m. sausio 13 d. UAB „T“ iš UAB „P“ atsivežė 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų kodu 17 03 02 į UAB „T“ adresu (duomenys neskelbtini), kur jas apdorojo (sumalė). Tokiais savo veiksmais J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir taip padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 235 straipsnio 15 dalyje.

2. Nesutikdama su Institucijos nutarimu, J. Š. atstovė advokatė J. Juodienė pateikė skundą Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmams, kuriuo prašė panaikinti Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartimi skundas netenkintas, tačiau patikslintos nutarime nurodytos pažeidimo aplinkybės, skiltyje „pažeidimo esmė“ nurodant, kad – 2025 m. sausio 13 d. UAB „P“ atvežė į UAB „T“, adresu (duomenys neskelbtini), 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų kodu 17 03 02, kurias UAB „T“, iki nenustatytos datos laikė ir apdorojo (sumalė).

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

3. Panevėžio apygardos teisme gautas J. Š. atstovės advokatės J. Juodienės apeliacinis skundas, kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartį ir administracinę teiseną nutraukti. Taip pat prašo priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

3.1. Skunde nurodoma, kad bylą nagrinėjęs teismas, pažeisdamas įstatymo numatytas įrodymų vertinimo taisykles, pripažino nepagrįstais pareiškėjos argumentus, kad jos vadovaujama UAB „T“ atvyko į UAB „P“ žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kuriame buvusioje statybvietėje mobiliu statybinių atliekų smulkinimo įrenginiu susmulkino jai perduotas statybines atliekas. Teismas liudytojo J. V. parodymus vertino kaip savaime teisingus. Vien dėl to, kad liudytojas savo įmonės UAB „P“ teritorijos ir joje sandėliuojamų statybinių atliekų nelaiko statybviete, dar nereiškia, jog tokie liudytojo parodymai atitinka teisės aktus. Liudytojas J. V. pripažino, kad adresu (duomenys neskelbtini) UAB „P“ sandėliavo asfalto atliekas taip, kaip tai numato Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu Nr. D1-637 patvirtintos Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės. Liudytojas J. V. pripažino, kad jis pildė GPAIS lydraštį Nr. 5318246, jame nurodė, jog atliekų susidarymo vieta – UAB „P“, atliekų susidarymo vietos adresas – (duomenys neskelbtini), todėl įmonė pati laikė, kad pagal GPAIS lydraštį perduodamos susmulkinti statybinės atliekos – 30 tonų bituminių mišinių, susidarė ir yra laikinai laikomos/sandėliuojamos statybvietėje, esančioje (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, o ir Aplinkos apsaugos departamentas neįrodinėjo, iš kur statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini) atsirado statybinės atliekos – 30 tonų bituminių mišinių. Kadangi pati UAB „P“ ne tik nurodė GPAIS lydraštyje Nr. 5318246, jog 30 tonų bituminių mišinių kaip statybinių atliekų susidarymo vieta yra šios įmonės teritorija adresu (duomenys neskelbtini), bet ir faktiškai šias statybines atliekas šioje vietoje laikinai laikė/sandėliavo, dėl to ši teritorija laikoma statybviete ir UAB „T“ pagrįstai pagal Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 12 punktą turėjo teisę ir galimybę toje statybvietėje susidariusias statybines atliekas smulkinti mobilia smulkinimo įranga.

3.2. Teismas išvadą, kad teritorija adresu (duomenys neskelbtini) nėra statybvietė, padarė „iš internetinio žemėlapio duomenų“, tačiau byloje nebuvo pateikti jokie internetinio žemėlapio duomenys, jie nebuvo tirti ir iš teismo sprendimo neaišku, kokiais konkrečiai internetinio žemėlapio duomenimis teismas rėmėsi. Nežinant tų duomenų, apribota pareiškėjos galimybė tinkamai atsikirsti į teismo sprendimo motyvus.

3.3. Teisiškai reikšmingą aplinkybę, kad statybinės atliekos buvo išvežtos iš statybvietės (duomenys neskelbtini) į UAB „T“ žemės sklypą (duomenys neskelbtini), teismas vertino vadovaudamasis tik GPAIS lydraščio turiniu ir liudytojo J. V. parodymais. Teismas nevertino, kad byloje esančiame UAB „P“ 2025 m. gegužės 16 d. paaiškinime prie 2025 m. gegužės 26 d. patikrinimo akto Nr. PA-1971 nurodyta, jog įmonė veiklos metu susidariusias asfalto laužo atliekas perdavė pagal atliekų tvarkymo sutartį Nr. 2024/03-12-1 atliekų tvarkytojui UAB „T“, nedetalizavo perdavimo ar vežimo adreso ir aplinkybių. Teismas nepagrįstai GPAIS lydraštį vertino ne kaip statybinių atliekų perdavimą fiksuojantį dokumentą, bet kaip vežimą patvirtinantį dokumentą. GPAIS lydraštis nėra krovinio vežimo važtaraštis, nes jame nėra būtinųjų važtaraščiui keliamų turinio elementų. Liudytoju apklaustas J. V. teismo posėdyje pripažino, kad vežimo važtaraštį buvo privaloma pildyti, bet UAB „P“ vežimo važtaraščio nepildė. Byloje nėra kitų įrodymų (nuotraukų, video medžiagos), kad UAB „P“ statybines atliekas būtų vežusi į žemės sklypą (duomenys neskelbtini).

3.4. Nors teismas vertino GPAIS lydraščio pildymo ir įforminimo procedūros ypatumus, tačiau nemotyvuotai išimtinai rėmėsi tik liudytojo J. V. parodymais ir visiškai nevertino pareiškėjos paaiškinimų bei su skundu pateiktos kompetentingos institucijos išvados (nuomonės), būtent GPAIS lydraščio pildymo ir forminimo klausimais, pagal kurią atliekų gavėjo duomenys - tai atliekų tvarkymo vieta ir adresas buvo automatiškai perduoti į GPAIS iš Atliekų tvarkytojų valstybės registro ir koreguoti šių duomenų galimybės nėra, t.y. GPAIS lydraštyje nėra galimybės nurodyti mobilaus įrenginio eksploatavimo vietos konkrečioje atliekų susidarymo vietoje. Todėl GPAIS lydraštyje Nr. 5318246 automatiškai nurodytas atliekų tvarkymo vietos adresas yra (duomenys neskelbtini), bet tai nereiškia, kad statybinės atliekos buvo atvežtos ir apdorojamos (duomenys neskelbtini).

3.5. Teismas nutartyje nurodė, kad pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimas ir skundas skiriasi, nes paaiškinime remiamasi Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 12 punktu ir nurodoma, kad UAB „T“ turi teisę savo pasirinkimu mobilia įranga smulkinti nepavojingas statybines atliekas statybvietėje arba mobilaus statybinių atliekų smulkinimo įrenginio registravimo vietoje – (duomenys neskelbtini), o skunde pateikiama jau kita pozicija, kad UAB „T“ teisėtai vykdė statybinių atliekų, priimtų iš UAB „P“, apdorojimo veiklą (smulkino) registruotu mobiliu statybinių atliekų smulkinimo įrenginiu atliekų susidarymo vietoje ir dėl to, nenaudodama stacionaraus atliekų apdorojimo įrenginio, neprivalėjo turėti taršos leidimo. Tačiau su tokia teismo išvada negalima sutikti, nes ji yra padaryta neįvertinus visumos pareiškėjos 2025 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimų turinio, pagal kurį žemės sklype (duomenys neskelbtini) fiksuota nerūšiuotų atliekų krūva, susidariusios nugriovus teritorijoje buvusį sargų namelį (unikalus Nr. 4400-0137-9451), ir šias atliekas įmonė savo mobilia smulkinimo įranga turėjo teisę susmulkinti.

4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyrius prašo palikti skundžiamą nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens J. Š. atstovės advokatės J. Juodienės skundo netenkinti.

4.1. Apeliaciniame skunde nepateikiami jokie nauji argumentai, jie iš esmės atkartoja Panevėžio apylinkės teismui teikto skundo argumentus dėl Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimo, į kuriuos skundžiamoje teismo nutartyje išsamiai atsakyta. Teismas savo nutartyje teisingai atkreipė dėmesį, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į bylos nagrinėjimą ne teismo tvarka teikė paaiškinimus, kad iš UAB „P“ gautos atliekos buvo smulkinamos UAB „T“ adresu (duomenys neskelbtini), tačiau skunde teismui, jau tvirtino, kad atliekos buvo smulkinamos statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini). Departamento nuomone, UAB „T“ vadovė J. Š. taip pakeitė parodymus tik gavusi skundžiamą Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimą ir supratusi, kad UAB „T“ neturėjo teisės laikyti ir apdoroti (smulkinti) atliekas adresu (duomenys neskelbtini), neturint taršos leidimo. Mano, kad J. Š. buvo pagrįstai skirta administracinė nuobauda skundžiamu Institucijos 2025 m. lapkričio 7 d. nutarimu Nr. AM-AAD-ANR_N-2284-2025 pagal ANK 235 straipsnio 15 dalį.

I. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5. Apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Vadovaujantis ANK 652 straipsnio 1 dalies nuostatomis, apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

7. Apeliaciniame skunde pareiškėjos atstovė kvestionuoja pirmosios instancijos teismo atliktą įrodymų vertinimą, argumentuodama, kad teismas netinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas, ko pasėkoje padaryta nepagrįsta išvada dėl pareiškėjos kaltės pagal ANK 235 straipsnio 15 dalį.

8. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, skundžiamų procesinių sprendimų, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į jį teisinius argumentus, išklausęs apylinkės teismo posėdžio garso įrašą, aukštesnysis teismas sprendžia, jog apylinkės teismas gana išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo byloje surinktų įrodymų visumą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, jog J. Š. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 235 straipsnio 15 dalį buvo patraukta pagrįstai, o apeliacinio skundo argumentai, kurie nėra nauji ir jau buvo gana išsamiai įvertinti apylinkės teismo, priešingų išvadų daryti neleidžia.

9. Pagal ANK 235 straipsnio 15 dalį numatyta administracinė atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint taršos leidimo, neįregistravus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio arba pateikus organinius tirpiklius naudojančio įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytais atvejais arba ūkinės veiklos, kuriai pagal Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymą turi būti atlikta atranka dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, vykdymas neturint atrankos išvados. Institucijos nutarimu nurodyta, kad J. Š. pažeidė Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnį, kurio 1 dalyje nurodyta, kad įmonės, ketinančios atlikti atliekų apdorojimą, perdirbančios laivus, ir įmonės, atliekų susidarymo vietoje pavojingas atliekas laikančios ilgiau kaip šešis mėnesius, o nepavojingąsias – ilgiau kaip vienus metus, turi gauti leidimus. Šio įstatymo 2 straipsnio 7 dalis numato, kad atliekų apdorojimas – atliekų naudojimo ar šalinimo veikla, įskaitant jų paruošimą naudoti arba šalinti. Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 2 priedas nustato atliekų tvarkymo veiklų sąrašą. Jo III skyriuje numatytos atliekų naudojimo veiklos, iš kurių R5 - kitų neorganinių medžiagų perdirbimas ir (arba) atnaujinimas, o R13 - R1–R12 veiklomis naudoti skirtų atliekų laikymas. Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. D1-259, 6 punktas numato, kad veiklos vykdytojas, eksploatuojantis įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), atitinkantį vieną ar kelis Taisyklių 1 priede nurodytus kriterijus, privalo turėti leidimą. Šių taisyklių 1 priedo 3 punktas numato kriterijus, kuriuos atitinkančių įrenginių eksploatavimui reikia specialiosios leidimo dalies atliekų apdorojimui (naudojimui ar šalinimui, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ar šalinti). 3.1. papunktyje numatytas kriterijus - apdorojamos atliekos (naudojamos ar šalinamos, įskaitant laikymą ir paruošimą naudoti ir šalinti). Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo matyti, kad norint apdoroti statybines atliekas ne jų susidarymo vietoje, jas susmulkinant (sumalant) (veiklos kodas R5) ir jas laikyti iki susmulkinimo (veiklos kodas R13), yra būtina gauti Taršos leidimą.

10. Atlikęs išsamų įrodymų tyrimą, apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad UAB „P“ iš savo teritorijos, esančios (duomenys neskelbtini), į UAB „T“ teritoriją, esančią (duomenys neskelbtini), atvežė 30 tonų neapdorotų statybinių atliekų, kurias UAB „T“ iki nenustatytos datos laikė ir apdorojo (sumalė) neturint Taršos leidimo. Atitinkamai apylinkės eismas pakeitė Institucijos nutarime aprašytas nusižengimo aplinkybes, pagal kurias buvo nustatyta, kad UAB „T“ 2025 m. sausio 13 d. pati atsivežė į savo įmonės teritoriją atliekas iš UAB „P“ teritorijos.

11. Pareiškėjos atstovė apeliaciniame skunde ginčija byloje nustatytas aplinkybes, nurodo, kad statybinės atliekos nebuvo vežamos ir apdorojamos (malamos) UAB „T“ teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Ji tvirtina, kad atliekos buvo apdorotos mobiliuoju statybinių atliekų smulkinimo įrenginiu atliekų buvimo vietoje, t.y. UAB „P“ teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini), kuri, jos manymu, yra statybvietė. Teigia, kad Institucija ir teismas nepagrįstai liudytojo J. V. parodymus vertino kaip savaime teisingus, jų nepatikrinęs įstatymo numatyta tvarka.

12. Šiuos argumentus pareiškėja ir jos atstovė teikė ir pirmosios instancijos teisme, kuriuos teismas motyvuotai paneigė skundžiamoje nutartyje. Teismas liudytoju apklausto UAB „P“ atstovo J. V. parodymus vertino su kitais byloje esančiais įrodymais. Bylos duomenimis statybų projekto vadovas J. V. UAB „P“ direktoriaus A. B. 2018 m. kovo 28 d. įsakymu Nr. 3-5 paskirtas atsakingu už atliekų apskaitos vykdymą, ataskaitų rengimą ir atliekų perdavimą tvarkymui. Jis teismo posėdžio metu nurodė, kad 2025 m. sausio 13 d. bendrovė pakrovė atliekas į UAB „P“ priklausančią savivartę mašiną, nuvežė į UAB „T“ teritoriją ir pridavė GPAIS lydraštyje nurodytu adresu – (duomenys neskelbtini). UAB „P“ yra statybinė organizacija, ji sandėliuoja (duomenys neskelbtini), bituminius mišinius, kurie susidaro išardžius asfaltą. Susandėliavę atitinkamą kiekį atliekų, išveža jas UAB „P“ transportu. Lydraštyje nurodomos perduodamos atliekos, jų masė, perdavimo data. Atliekos jų teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini) nebūna perdirbamos.

13. Teismo posėdyje buvo pagarsintas J. V. 2025 m. gegužės 16 d. paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad J. V. susidariusias asfalto laužo atliekas pagal atliekų tvarkymo sutartį Nr. 2024/03-12-1 perdavė atliekų tvarkytojui UAB „T“; apie tai, kad ši įmonė neturėjo teisės tvarkyti atliekas, nebuvo informuotas; 2025 m. sausio 13 suformavus GPAIS atliekų vežimo lydraštį Nr. 5318246 ir įvykdžius atliekų vežimą, atliekų tvarkytojas priėmė atliekas ir patvirtino atliekų vežimą. Teismo posėdžio metu J. V. patvirtino paaiškinime nurodytas aplinkybes ir papildė, kad (duomenys neskelbtini) yra jų bendrovės teritorija, kurioje yra sandėliai. Toje teritorijoje nėra jokios statybvietės, 2025 m. sausio 13 d. ten taip pat nebuvo jokios statybvietės.

14. Pareiškėjos atstovė UAB „P“ atstovo J. V. parodymus siūlo vertinti kritiškai, nes jų nepatvirtina jokie kiti įrodymai. Nurodo, kad byloje esančiame UAB „P“ 2025 m. gegužės 16 d paaiškinime nebuvo detalizuotos perdavimo ar vežimo aplinkybės. GPAIS lydraštis Nr. 5318246 taip pat nėra vežimą patvirtinantis dokumentas, jo turinys neatitinka važtaraščiui keliamų reikalavimų, kaip tai numatyta Kelių transporto kodekso 29 straipsnyje, - tai tik statybinių atliekų perdavimą fiksuojantis dokumentas. P. K. transporto kodekso 30 straipsnį, siuntėjas turi kartu su kroviniu įteikti vežėjui siuntėjo pasirašytą važtaraštį, kuris tampa GPAIS lydraščio sudedamąja dalimi, tačiau važtaraštis išrašytas nebuvo. Atkreipė dėmesį į tai, kad duomenys - tai atliekų tvarkymo vieta ir adresas į GPAIS lydraštį įkelti automatiškai iš Atliekų tvarkytojų valstybės registro pagal mobilaus atliekų smulkinimo įrenginio registracijos vietą ir jų taisyti galimybės nėra.

15. Liudytojų apklaustas J. V. teismo posėdyje pripažino, kad vežimo važtaraščio nepildė, tačiau tai savaime nepaneigia aplinkybės, kad UAB „P“ savo transportu nuvežė statybines atliekas į UAB „T“ teritoriją. Pritartina pareiškėjos atstovės argumentui, kad GPAIS lydraštis Nr. 5318246 negali būti prilyginamas važtaraščiui, tačiau jo turinys taip pat turi įrodomąją reikšmę. Lydraštyje nurodytas ne tik atliekų siuntėjas UAB „P“ ir atliekų gavėjas UAB „T“ bei jų adresai, bet ir atliekų vežėjas - UAB „P“. Liudytojas J. V. teismo posėdžio metu paaiškino kaip vyksta lydraščio pildymas. Nurodė, kai užpildomas lydraštis, paspaudžiama perdavimo data. Tuomet vykdomas vežimas. Atliekų gavėjas gavęs krovinį, paspaudžia „priimtas vežimas“, o tuomet atliekų siuntėjas paspaudžia „užbaigtas vežimas“. Taigi GPAIS lydraštis patvirtina liudytojo J. V. parodymus, kad atliekų gavėjui atliekos buvo ne tik perduotos, bet ir nuvežtos.

16. Apylinkės teismas šiems liudytojo parodymams patikrinti pasinaudojo internetinio žemėlapio duomenimis, pagal kuriuos UAB „P“ teritorijoje, esančioje adresu (duomenys neskelbtini), nėra jokių statybinių objektų, kurių vietoje būtų galima apdoroti statybines atliekas mobiliu statybiniu atliekų smulkinimo įrenginiu. Šiai išvadai pritaria ir aukštesnysis teismas, įvertinęs maps.google.com. esantį palydovinį vaizdą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas negalėjo vadovautis internetiniu žemėlapiu, nes tokie duomenys, byloje nebuvo tirti. Su šiuo skundo argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. Įstatymas įpareigoja teismą imtis visų priemonių, kad būtų visapusiškai ir objektyviai išaiškintos bylos aplinkybės (ANK 567 straipsnio 1 dalis). Internetiniai žemėlapiai (pvz., „Google Maps“, „Regia“ ar „Geoportal“) yra viešai prieinami ir jų naudojimas yra teisėtas būdas įvertinti nusižengimo vietą, patikrinti atstumus ar objektų išsidėstymą, siekiant byloje teisingai nustatyti faktines aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, šiuo atveju administracinio nusižengimo byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo apribota pareiškėjos teisė į teisingą procesą.

17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo J. V. parodymais, kurie viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški, juos patvirtina kiti aptarti įrodymai – tai ikiteisminio tyrimo metu teikti paaiškinimai, 2024 m. kovo 12 d. atliekų tvarkymo sutartis Nr. 2024/03-12-1, SPAIS lydraštis. Liudytojas prieš apklausą buvo tinkamai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį. Byloje nėra jokių duomenų apie liudytojo ir pareiškėjos asmeninį priešiškumą ar kitokį interesų konfliktą, kuris būtų leidęs abejoti liudytojo nešališkumu ar rodytų jo siekį tendencingai apkalbėti pareiškėją bei jos vadovaujamą įmonę, tokių duomenų nenurodė ir pareiškėja. Kaip teisingai nurodyta pirmosios instancijos teismo nutartyje, būtent J. Š. pozicija nebuvo nuosekli - ji keitė parodymus atsižvelgiant į bylos duomenis. Tai matyti iš 2025 m. rugsėjo 3 d. paaiškinimo, kuriame nurodyta, kad UAB „T“ turi teisę savo pasirinkimu mobilia įranga smulkinti nepavojingas statybines atliekas statybvietėje arba mobilaus statybinių atliekų smulkinimo įrenginio registravimo vietoje – (duomenys neskelbtini) (paaiškinimo 20 punktas). Teisminio bylos nagrinėjimo metu J. Š. poziciją pakeitė, pripažindama, kad mobilia atliekų smulkinimo įranga turi teisę smulkinti atliekas tik jų susidarymo vietoje ir įrodinėjo, kad UAB „P“ perduotas statybines atliekas įmonės mobilia smulkinimo įranga apdorojo statybvietėje adresu (duomenys neskelbtini). Atmestinas apeliacinės instancijos teismui pateikto skundo argumentas, esą 2025 m. rugsėjo 3 d. paaiškinime minima teisė smulkinti atliekas įrenginio registravimo vietoje - (duomenys neskelbtini), buvo taikoma tik konkrečiam sargo namelio griovimo atvejui. Paaiškinimo 20 punkte išvada dėl teisės tvarkyti atliekas suformuluota kaip bendrojo pobūdžio taisyklė, remiantis Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių 9 ir 12–15 punktais, o ne kaip vienkartinė išimtis UAB „T“ teritorijoje nugriautam pastatui. Todėl toks subjektyvus faktinių aplinkybių aiškinimas laikytinas nepagrįstu.

18. Pritartina apeliacinio skundo argumentams, kad kiekvienas įrodymas vertinant jį atskirai, negali patvirtinti J. Š. kaltės, bet jų visumos analizė davė pakankamą pagrindą Institucijos, teismo bei aukštesniojo teismo vidiniam įsitikinimui suformuoti, kad J. Š. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 235 straipsnio 15 dalyje. Byloje surinktų įrodymų visuma paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad statybinės atliekos nebuvo vežamos ir apdorojamos (malamos) UAB „T“ teritorijoje ir kad jos buvo apdorotos mobiliuoju statybinių atliekų smulkinimo įrenginiu atliekų buvimo vietoje, t.y. UAB „P“ teritorijoje adresu (duomenys neskelbtini). Priešingai, aptartais įrodymais daroma išvada, kad UAB „P“ teritorija, esanti (duomenys neskelbtini), nėra statybvietė, kad statybinės atliekos iš šios teritorijos buvo išvežtos UAB „P“ transporto priemone į UAB „T“ teritoriją adresu (duomenys neskelbtini), kurioje buvo susmulkintos.

19. Apeliaciniame skunde nenurodyta jokių naujų aplinkybių ar argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas. Todėl skundas atmestinas, o skundžiama teismo nutartis paliktina nepakeista.

20. Apeliaciniame skunde prašoma priteisti pareiškėjos naudai jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, tačiau pagal ANK 666 straipsnį bei nusistovėjusią teismų praktiką, asmens patirtos proceso išlaidos atlyginamos tik tuo atveju, jei administracinio nusižengimo teisena nutraukiama arba teismas priima pareiškėjo naudai palankų sprendimą. Šioje byloje pareiškėjos J. Š. atstovės advokatės J. Juodienės skundas atmestas, o skundžiamas institucijos nutarimas paliktas nepakeistas, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas kaip teisiškai nepagrįstas.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2026 m. kovo 12 d. nutartį nepakeistą ir J. Š. atstovės advokatės J. Juodienės skundo netenkinti.

Šis nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.