- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-16
- Bylos Nr.
- I-820-815/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03342-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Donatas Vansevičius, Ernestas Spruogis, Eglė Žulytė-Janulionienė
- Pareiškėjas
- J. Z.
- Atsakovas
- valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo
- Trečiasis asmuo
- J. Č.
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Donato Vansevičiaus ir Eglės Žulytės-Janulionienės,
atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovui šios institucijos l. e. Juridinio skyriaus vyresniojo juriskonsulto pareigas Albertui Valinčiui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. Z. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui J. Č. dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I
1. Pareiškėjas J. Z. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su 2018 m. spalio 3 d. skundu (teisme gautas 2018 m. spalio 4 d.), prašydamas panaikinti 2018 m. rugpjūčio 31 d. valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo (toliau – ir atsakovas, Registrų centras) raštą Nr. VILIJ(12.5.20.)-6751 „Dėl pateikto prašymo“ (toliau – ir Raštas) ir įpareigoti Registrų centrą atsisakyti priimti prašymą dėl sodininkų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir SB „(duomenys neskelbtini)“, Bendrija) valdybos registravimo pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą (1 t., b. l. 1–3). Teismas 2019 m. sausio 10 d. protokoline nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundo papildymą (2 t., b. l. 31-35).
2. Pareiškėjo skundas grindžiamas iš esmės tokiais argumentais.
2.1. Rašte nebuvo atsižvelgta į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą, kuriame buvo prašoma neregistruoti Juridinių asmenų registre (toliau – ir Registre) neteisėtai išrinktos naujos valdybos dėl Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – ir SBĮ) pažeidimų.
2.2. Nurodo, jog buvo pažeistas SBĮ 16 straipsnio 3 dalies reikalavimas. Bendrijos nariams nebuvo pranešta apie šaukiamą Bendrijos narių susirinkimą raštu arba pasirašytinai, jie nebuvo informuoti ir elektroninėmis priemonėmis. Skelbime apie susirinkimą nebuvo nurodyta, kur ir kokiu laiku galima susipažinti su siūlomų sprendimų projektais, nebuvo informacijos ir spaudoje. Balsavime balsavo ne sodininkų bendrijos nariai, susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas laiku ir balsavimo rezultatai paskelbti po 7 dienų. Balsavimo protokolas buvo iškabintas skelbimų lentoje 2018 m. rugpjūčio 11 d. 11 val. Be to, pažeistas buvo SBĮ 16 straipsnio 10 dalies reikalavimas, kadangi 2018 m. liepos 14 d. narių susirinkimo ir 2018 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinio susirinkimo darbotvarkės neatitinka teisės aktų.
2.3. Buvo pažeistas taip pat SBĮ 17 straipsnio 5 punktas – nebuvo parengta valdybos ataskaita, revizijos aktas, sąmatos, balsavimo raštu dokumentai, sodininkų bendrijos valdyba jų net nematė. Balsavusiųjų užpildyti biuleteniai nebuvo užskaityti, tuo buvo pažeistos balsavusiųjų teisės. Į sodininkų bendrijos valdybą buvo išrinktas asmuo, atsisakęs būti sodininkų bendrijos nariu.
II
Atsakovas Registrų centras su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti (1 t., b. l. 13–16).
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 9 d. nutarimo Nr. 1292 redakcija) patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų (toliau – ir Registro nuostatai) 58 punktu, tais atvejais, kai juridinių asmenų duomenų tikrumo ir dokumentų atitikimo įstatymų reikalavimams netikrina notaras ar Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija ir dokumentai bei duomenys pateikiami tiesiogiai Registrų tvarkytojui, atlikdamas jam pavestas funkcijas ir nagrinėdamas pateiktus duomenis, Registro tvarkytojas visapusiškai, objektyviai ir nešališkai patikrina, ar nėra kliūčių įregistruoti duomenų pakeitimus Registre ir tik tuomet priima Registro nuostatų 129 punkte nurodytą sprendimą. Šis sprendimas priimamas atsižvelgus į dokumentų ir duomenų teikėjo, kuris atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą, pateiktus ir tik teisės aktais nustatytus dokumentus. Į kitų asmenų pateiktus prašymus, raštus ar paaiškinimus Registrų tvarkytojas neatsižvelgia, o minėti dokumentai negali turėti įtakos Registro tvarkytojo sprendimams, o taip pat negali būti pagrindu atsisakyti registruoti duomenų pakeitimus Registre, jeigu prašymo bei pateiktų dokumentų nagrinėjimo metu nenustatoma nė viena iš Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.68 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių. Todėl Registro tvarkytojas pagrįstai ir teisėtai neatsižvelgė į pareiškėjo 2018 m. rugpjūčio 13 d. prašymą bei, neperžengdamas savo kompetencijos ribų, 2018 m. rugpjūčio 22 d. įregistravo sodininkų bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimus ir priėmė skundžiamą raštą.
Atsiliepimas
2. Atsakovas nesutinka su pareiškėjo teiginiu, jog bendrijos nariams nebuvo pranešta raštu ar pasirašytinai, nebuvo informuoti ir elektroninėmis ryšio priemonėmis, nebuvo informacijos spaudoje. Registrų centras pažymi, kad vadovaudamasis SBĮ 16 straipsnio 3 dalimi bei pateiktais 2018 m. birželio 27 d. ir 2018 m. liepos 21 d. viešais skelbimais Lietuvos dienraštyje „Valstiečių laikraštis“, skelbimais skelbimų lentoje nustatė, kad Bendrijos 2018 m. liepos 14 d. narių susirinkimas ir Bendrijos 2018 m. rugpjūčio 4 d. pakartotinis narių susirinkimas buvo sušaukti laiku ir tinkamai. Susirinkimai buvo šaukiami Bendrijos iniciatyva, ne vėliau kaip prieš 14 dienų iki susirinkimo dienos buvo informuoti Bendrijos nariai viešais skelbimais ir skelbimais lentoje. Skelbimuose buvo nurodyta susirinkimo data ir vieta, numatyta darbotvarkė, nurodytas kontaktinis telefono numeris ir galimybė susipažinti su susirinkimų dokumentais.
Šalies argumentai
3. Pareiškėjo skunde nurodoma, jog Bendrijos narių susirinkime balsavo ne Bendrijos nariai, susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas laiku ir balsavimo rezultatai paskelbti po 7 dienų, t. y. 2018 m. rugpjūčio 11 d. skelbimų lentoje. Atsakovas nurodo, jog Registro veiklą reglamentuojantys teisės aktai nenumato Bendrijos narių sąrašo teikimo Registrui bei Bendrijos narių duomenų registravimo Registre, taip pat teisės aktai neįpareigoja Registro tvarkytoją tikrinti, ar Bendrijos narių susirinkimuose dalyvavę asmenys yra Bendrijos nariai. CK 2.82 straipsnio 3 dalis nustato, jog valdymo organas atsako už juridinio asmens dalyvių apskaitą, o vadovaujantis Registro nuostatų 41.2. papunkčiu, dokumentų ir duomenų teikėjai atsako už teikiamų dokumentų ir duomenų teisingumą. SBĮ 16 straipsnio 15 dalis nustato, kad protokolas turi būti parengtas ir pasirašytas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo bendrijos narių susirinkimo dienos. Todėl Registro tvarkytojas neįpareigotas tikrinti, ar Bendrijos susirinkimuose balsuoja Bendrijos nariai. Pareiškėjo teiginys, jog Bendrijos 2018 m. rugpjūčio 4 d. narių susirinkimo protokolas nebuvo pasirašytas laiku, prieštarauja teisės aktų reikalavimams, kadangi, kaip pats pareiškėjas teigia, balsavimo rezultatai paskelbti po 7 dienų, o SBĮ numato 10 darbo dienų terminą protokolui parengti ir pasirašyti.
Atsiliepimas
4. Atsakovas nesutiko taip pat su pareiškėjo teiginiu, jog buvo pažeisti SBĮ 16 straipsnio 10 dalies reikalavimai. Paaiškina, jog minėtoje normoje nurodyta, kad bendrijos narių susirinkimas gali priimti sprendimus ir yra laikomas įvykusiu, kai jame dalyvauja daugiau kaip 1/2 bendrijos narių. Jeigu kvorumo nėra, bendrijos narių susirinkimas laikomas neįvykusiu ir ne anksčiau kaip po 14 dienų gali būti sušauktas pakartotinis susirinkimas, turintis teisę priimti sprendimus pagal neįvykusio susirinkimo darbotvarkę. Pakartotiniam susirinkimui netaikomas kvorumo reikalavimas. Iš pateiktų protokolų matyti, kad 2018 m. liepos 14 d. vykusiame narių susirinkime nebuvo kvorumo, kadangi jame nedalyvavo daugiau nei 1/2 Bendrijos narių ir jis laikomas neįvykusiu, o Bendrijos 2018 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame pakartotiniame narių susirinkime, kuriam netaikomas kvorumo reikalavimas, dalyvavo 110 narių iš 174, todėl jis laikomas įvykusiu. Todėl minėtas pareiškėjo argumentas dėl SBĮ 16 straipsnio 10 dalies pažeidimo nepagrįstas.
5. Atsiliepime atsakovas atkreipė dėmesį, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame Bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai, vadovaujantis CK 2.82 straipsnio 4 dalimi, nėra teismo pripažinti negaliojančiais ar ginčijami. Todėl Bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimai įregistruoti Registre galiojančių dokumentų pagrindu. Jeigu pareiškėjas mano, kad jo teises ar teisėtus interesus pažeidžia Bendrija, nepateikdama SBĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, tokie Bendrijos veiksmai arba neveikimas gali būti sprendžiami teismine tvarka, bendrosios kompetencijos teismui teikiant ieškinį. Duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis su ieškiniu į bendrosios kompetencijos teismą, nėra.
6. Registrų centras paaiškino, jog šiuose teisiniuose santykiuose jis laikomas viešojo administravimo subjektu. Registro tvarkytojas, vadovaudamasis teisės aktais bei pateiktais dokumentais, teisėtai ir pagrįstai priėmė sprendimą įregistruoti Bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimus Registre pagal patektą Bendrijos valdybos pirmininko J. Č. 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą bei dokumentus. Taip pat teisėtai ir pagrįstai buvo priimtas skundžiamas Raštas. Be to, jeigu teismas įpareigotų atsakovą atsisakyti priimti valdybos pirmininko J. Č. 2018 m. rugpjūčio 10 d. prašymą dėl Bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos duomenų įregistravimo Registre, įsiteisėjusio teismo sprendimo atsakovas negalėtų įvykdyti, kadangi šio prašymo ir pateiktų duomenų pagrindu 2018 m. rugpjūčio 22 d. įregistruoti Bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos duomenų pakeitimai Registre, o minėtų duomenų įregistravimas registre nėra ginčijamas ar pripažintas neteisėtu. Nurodo, jog nagrinėjamu atveju Registrų centras veikė jam teisės aktų suteiktos kompetencijos ribose, jokių jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, skundžiamas Raštas priimtas teisėtai ir pagrįstai, todėl teismo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
III
1. Teismo posėdyje pareiškėjas J. Z. prašė skundą tenkinti skunde nurodomais argumentais.
2. Teismo posėdyje atsakovo valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo atstovas šios institucijos l. e. Juridinio skyriaus vyresniojo juriskonsulto pareigas Albertas Valinčius prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas, išnagrinėjęs skundo ir atsiliepimo motyvus, įvertinęs rašytinius bylos įrodymus, teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, išanalizavęs ginčo teisinį santykį reglamentuojančius teisės aktus,
konstatuoja:
I
Šioje administracinėje byloje, inter alia (lot. be kita ko), nustatyta:
1. Registrų centras 2018 m. rugpjūčio 10 d. gavo SB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą įregistruoti 2018 m. rugpjūčio 4 d. įvykusiame pakartotiniame visuotiniame Bendrijos narių susirinkime išrinktų Bendrijos valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenis (1 t., b. l. 17–20).
2. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 13 d. pateikė prašymą Registrų centrui neregistruoti Registre galimai neteisėtai išrinktos SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos, nes buvo grubiai pažeistas SBĮ (2 t., b. l. 1–4).
3. 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo priimtas sprendimas įregistruoti naujai išrinktus valdybos narių ir valdybos pirmininko duomenis Registre (2 t., b. l. 11-20).
4. Pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 31 d. Raštu „Dėl pateikto prašymo“ buvo informuotas, kad Registrų centras, vykdydamas teisės aktais jam priskirtas funkcijas, nesprendžia asmenų ginčų, neatlieka pareiškėjo aprašomų situacijų analizės. Rašte taip pat nurodoma, jog Registrų centras 2018 m. rugpjūčio 22 d. įregistravo Bendrijos valdybos narių ir pirmininko duomenis Registre (1 t., b. l. 4).
II
1. Byloje spręstinas ginčas dėl Rašto (žr. šio teismo sprendimo motyvuojamosios dalies I skyriaus 4 punktą) teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 3 straipsnio 2 dalis). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą Raštą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti skundžiamo Rašto, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas Raštas turėtų būti panaikintas.
2. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas, siekdamas, jog atsakovas neregistruotų Bendrijos valdybos narių ir pirmininko duomenų Registre, kreipėsi į atsakovą nurodydamas, jog buvo pažeisti SBĮ 16 straipsnio 3 ir 10 dalių, 17 straipsnio 5 dalies reikalavimai.
3. Atsakovas teisingai nurodo, jog priimdamas Registro nuostatų 129 punkte nurodomą sprendimą, Registrų centras atsižvelgia tik į juridinio asmens dokumentų ir duomenų teikėjo pateiktus dokumentus. Todėl pareiškėjo pateiktas prašymas neregistruoti minėtų duomenų registre, negalėjo būti pagrindu atsisakyti registruoti duomenis ir dokumentus Registre. Be to, atsakovas teisingai nurodė, jog 2018 m. rugpjūčio 4 d. vykusiame Bendrijos narių susirinkime priimti sprendimai nėra bendrosios kompetencijos teismo pripažinti negaliojančiais ar ginčijami, tad Bendrijos valdybos pirmininko ir valdybos narių duomenų pakeitimai įregistruoti Registre galiojančių dokumentų pagrindu. Konstatuotina, jog, jeigu pareiškėjas mano, kad jo teises ar interesus pažeidžia Bendrija neteikdama SBĮ 17 straipsnio 5 dalyje nurodytų dokumentų, tokie Bendrijos veiksmai gali būti skundžiami bendrosios kompetencijos teismui. Pažymėtina, jog šios bylos nagrinėjimo objektas – Raštas.
4. Administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo. Kai skundžiamas aktas ar veiksmas akivaizdžiai jokių teisinių pasekmių nesukelia, jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu. Nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir patenkinus skundą, asmens teisių ir pareigų apimtis (jo teisių ir pareigų bei įstatymo saugomų interesų gynimo požiūriu) nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008, 2009 m. liepos 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-391/2009, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS552-184/2014, 2015 m. gegužės 8 d. nutartį administracinėje byloje eAS-781-556/2015). Teismas vertina, kad pareiškėjui buvo atsakyta administracine tvarka į jo pateiktą prašymą, paaiškinta, kaip pareiškėjas turi ginti savo teises, todėl teismas privalo dėl šio akto priimti sprendimą.
5. Pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 straipsnio 2 dalis). Aiškindamas VAĮ 8 straipsnio nuostatas, LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktą (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440/14, 2014 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-839/14, 2009 m. kovo 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-420/2009).
Administracinio sprendimo priėmimo faktinis pagrindas ir individuali argumentacija turi būti žinomi ne tik viešojo administravimo subjektui, priimančiam sprendimą, bet ir asmeniui, kurio atžvilgiu jis priimamas. Individualus administracinis aktas paprastai turi būti toks, kad iš jo būtų galima suprasti visuomeninių santykių esmę, subjektus, dalyvaujančius šiuose santykiuose, būtų aiškus tų visuomeninių santykių teisinis kvalifikavimas. Visiškai nesilaikant minėtų nuostatų ar tai darant tik iš dalies, paprastai kyla pagrįsta abejonė dėl tokio administracinio akto teisėtumo bei pagrįstumo (žr. LVAT 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A822-1440-14).
6. Teismas, įvertinęs ginčijamą Registrų centro 2018 m. rugpjūčio 31 d. Raštą, konstatuoja, kad iš jo turinio yra aišku, kokiais teisės aktais ir kokiomis teisės normomis yra vadovaujamasi, teisės aktų nuostatos susietos su faktinėmis aplinkybėmis, t. y. teisiniai ir faktiniai šio Rašto pagrindai atitinka motyvų išdėstymo adekvatumą, aiškumo ir pakankamumo reikalavimus. Paminėtina, jog priimant Raštą spręsti dėl pareiškėjo nurodomų aplinkybių atsakovas neturėjo. Raštas yra aiškus, teisėtas ir pagrįstas, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo. Pripažinus, jog Raštas atitinka teisės aktų reikalavimus, nėra pagrindo ir tenkinto kito pareiškėjo reikalavimo – įpareigoti atsakovą atsisakyti priimti prašymą dėl SB „(duomenys neskelbtini)“ valdybos registravimo pagal 2018 m. rugpjūčio 10 d. SB „(duomenys neskelbtini)“ prašymą. Pažymėtina, jog šio prašymo ir pateiktų dokumentų pagrindu jau yra įregistruoti Bendrijos valdymo ir valdybos duomenų pakeitimai Registre, o minėtų duomenų įregistravimas Registre nėra ginčijamas ar pripažintas neteisėtu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo J. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.