- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-02-20
- Bylos Nr.
- 2-1485-772/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-07-3-00686-2012-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Skolininkas
- A. N.
- Pareiškėjas
- UAB Baltijos žemės fondas
- Kreditorius
- T. P.
dalyvaujant pareiškėjo atstovui T. S., antstoliui T. Ubartui, suinteresuoto asmens (išieškotojos) T. P. atstovams: J. Č. ir E. V., skolininkui A. N.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo pareiškėjo UAB Baltijos žemės fondas skundą dėl antstolio T. Ubarto veiksmų, suinteresuoti asmenys: antstolis T. Ubartas, išieškotoja T. P. ir skolininkas A. N.
Aprašomoji dalis
n u statė:
Šalies argumentai
pareiškėjas 2012-01-27 su skundu kreipėsi į teismą, kuriame nurodė, kad antstolis Tomas Ubartas vykdo išieškojimą T. P., kurią atstovauja J. Č., naudai.
2012-01-25 antstolis Tomas Ubartas priėmė patvarkymą (toliau - Skundžiamas Patvarkymas), kuriuo nusprendė atidėti skolininko pasiūlytam pirkėjui parduoto žemės sklypo pardavimo akto išrašymą iki Šiaulių miesto apylinkės teismas išspręs klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal T. P. prašymą.
Remiantis 2012-01-27 Šiaulių miesto apylinkės teismo raštu T. P. prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo klausimas neišspręstas, pareiškėja įpareigota pašalinti trūkumus.
Daikto pirkėjas UAB ,,Baltijos žemės fondas“ yra įvykdęs visas sąlygas, būtinas turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktui išrašyti: skolininkas pareiškimu pasiūlė parduoti daiktą pareiškėjui, pareiškėjas sumokėjo ekspertizės nustatytą pilną daikto kainą 63 000 litų, suėjo Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punkte nustatytas terminas, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos kainos už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimo dienos. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą surašyti pinigų sumokėjimo dieną.
Pareiškėjo sumokėta daikto kaina 63 000 litų pripažįstami sumokėtais (CPK 704 str. 4 d. „pinigų sumos laikomos sumokėtomis, jeigu pinigai į antstolio depozitinę sąskaitą yra įskaityti iki skelbime apie būsimas varžytynes nurodytos varžytynių pradžios“). Kainos sumokėjimą patvirtina Skundžiamas patvarkymas ir AB Swedbank mokėjimo nurodymo išrašas nr. 170.
Šalies argumentai
Aplinkybė, kad T. P. teigia, kad kreipėsi į teismą prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nesukuria jokių teisinių pasekmių - T. P. pareiškimas gali būti nepriimtas nagrinėti, trūkumai gali būti nepašalinti. Neegzistuoja joks teisėtas, teisės normų numatytas pagrindas atidėti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto surašymą. Be to, Skundžiamas patvarkymas daro tiesioginę žalą Pareiškėjui, kadangi pareiškėjas yra sumokėjęs pakankamai didelę daikto kainą, dėl negalėjimo disponuoti šiomis lėšomis patiria nuostolius.
Pareiškėjo nuostoliams išvengti antstolis T. Ubartas turėtų būti įpareigotas vykdyti CPK 704 str. 2, 3 d., kad pirkėjui iki varžytynių pradžios į antstolio depozitinę sąskaitą sumokėjus ne mažesnė pinigų sumą kaip turto arešto akte nurodyta realizuojamo turto vertė, turto pardavimas iš varžytynių nutraukiamas ir varžytynės atšaukiamos, areštuotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
Antstolio veiksmai neteisėti, nenumatyti nei jokiomis teisės normomis nei bendraisiais teisės principais, todėl aukščiau nurodytas antstolio patvarkymas turėtų būti panaikintas.
Remdamasis išdėstytu ir CPK 510 str. pareiškėjas teismo prašė:
Panaikinti 2012-01-25 antstolio Tomo Ubarto patvarkymą Nr. 2887/08.Taikyti laikinąsias apsaugos priemones - įpareigoti antstolį Tomą Ubartą atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai atsirasti ar padidėti - skolininko A. N. pasiūlyto pirkėjo UAB ,,Baltijos žemės fondas“ nupirktą žemės sklypą unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti UAB ,,Baltijos žemės fondas“ surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą.
Pareiškėjas savo reikalavimus grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas pakartojo skunde nurodytus motyvus ir prašė teismo skundą tenkinti iš dalies. Papildomai nurodė, kad antstolio patvarkymas galėtų būti panaikintas, nes jis neįvykdė jo reikalavimo visiškai, kadangi neišsiuntė akto į registro įmonę. Taip pat teigė, jog dėl antstolio kaltės pareiškėjas patyrė nuostolių, kurie atsirado dėl antstolio kaltės.
Atsiliepimas
Antstolis Tomas Ubartas pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą dėl šių motyvų.
Antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdant skolos išieškojimą iš A. N. skolos išieškojimas buvo nukreiptas į jam priklausantį žemės sklypą un. nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). 2012-01-05 antstolio Tomo Ubarto kontoroje buvo gautas skolininko A. N. prašymas parduoti jam priklausantį žemės sklypą un. nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo pasirinktam pirkėjui UAB ,,Baltijos žemės fondas“ už 63 000 Lt. Pirkėjas už žemės sklypą pinigus sumokėjo 2012-01-05.
Sprendimų vykdymo instrukcijos 18 punkte nustatyta, kad turto pardavimo iš varžytynių aktą antstolis surašo praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos kainos už varžytynėse nupirktą turtą sumokėjimo dienos. LR CPK 700 str. nustatyta, kad turto pardavimas iš varžytinių, turto perdavimas išieškotojui be varžytinių bei turto pardavimas skolininko pasiūlytam pirkėjui LR CPK VI dalyje nustatyta tvarka yra speciali procesinė turto realizavimo forma. Atsižvelgiant į tai bei taikant analogiją visi turto realizavimo aktai vykdymo procese išrašomi praėjus dvidešimčiai dienų nuo visos kainos už nupirktą turtą sumokėjimo dienos. Taigi aukščiau nurodyto žemės sklypo pardavimo aktas turėjo būti išrašytas 2012-01-25. 2012-01-25 surašytas patvarkymas atidėti pardavimo akto surašymą.
2012-01-23 Antstolio Tomo Ubarto kontoroje buvo gautas T. P. įgalioto asmens J. Č. prašymas dėl aukščiau nurodyto žemės sklypo pardavimo sustabdymo, kadangi T. P. kreipsis į teismą dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. 2012-01-24 gautas suinteresuoto asmens T. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo adresuotas Šiaulių m. apylinkės teismui, dėl turto realizavimo sustabdymo vykdomo antstolio Tomo Ubarto. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl realizuojamo žemės sklypo yra iškilęs ginčas tarp sandorio šalių, jo pardavimas, kol neišspręstas ginčas, gali sukelti proceso šalims nepageidaujamas teisines „pasekmes (restitucija, žalos atlyginimas ir kt.), todėl žemės sklypo skolininko pasiūlytam pirkėjui pardavimo akto išrašymą tikslingą atidėti“. Iš 2012-01-27 Šiaulių m. apylinkės teismo rašto matyti, kad T. P. yra nustatytas terminas trūkumams pašalinti dėl jos paduoto prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. procesas dėl laikinųjų priemonių taikymo nėra užbaigtas.
Pažymėtina, kad remiantis LR CPK 510 str. 2 d. skundas dėl antstolio veiksmų turi būti pateikiamas antstoliui, o ne teismui (išskyrus dėl laikinųjų priemonių taikymo). Antstolio Tomo Ubarto kontoroje pareiškėjo UAB „Baltijos žemės fondas“ nėra gautas. Pareiškėjo prašymas dėl laikinųjų priemonių taikymo Šiaulių m. apylinkės teismo 2012-01-31 nutartimi išnagrinėtas, o skundas turi būti paliktas nenagrinėtu vadovaujantis LR CPK 296 str. 1 d. 1 p., nes pareiškėjas nesilaikė nustatytos išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.
- pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu arba jį atmesti.
Teismo posėdžio metu antstolis pateikė teismui prašymą pridėti prie bylos 2012-02-10 patvarkymą, kuriuo nuspręsta išrašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl žemės sklypo u/n (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Antstolis šiame patvarkyme nurodė, kad antstolio Tomo Ubarto kontoroje vykdant skolos išieškojimą iš A. N. skolos, išieškojimas buvo nukreiptas į jam priklausantį žemės sklypą un. nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) 2012-01-05 Antstolio Tomo Ubarto kontoroje buvo gautas skolininko A. N. prašymas parduoti jam priklausantį žemės sklypą un. nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), jo pasirinktam pirkėjui UAB „Baltijos žemės fondas“ už 63 000 Lt. Pirkėjas už žemės sklypą pinigus sumokėjo 2012-01-05. Nurodyto žemės sklypo pardavimo aktas turėjo būti išrašytas 2012-01-25.
2012-01-23 Antstolio Tomo Ubarto kontoroje buvo gautas T. P. įgalioto asmens J. Č. prašymas dėl aukščiau nurodyto žemės sklypo pardavimo sustabdymo, kadangi T. P. kreipsis į teismą dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties nutraukimo. 2012-01-24 gautas suinteresuoto asmens T. P. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo adresuotas Šiaulių m. apylinkės teismui, dėl turto realizavimo sustabdymo vykdomo antstolio Tomo Ubarto. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes 2012-01-25 buvo priimtas patvarkymas atidėti pardavimo akto išrašymą iki Šiaulių m. apylinkės teisme bus išspręstas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal T. P. prašymą. 2012-02-08 užklausus Šiaulių m. apylinkės teismo apie aukščiau nurodyto T. P. prašymo nagrinėjimo eigą, iš teismo 2012-02-10 buvo gauta informacija, kad 2012-01-26 buvo priimta nutartis T. P. pašalinti prašymo trūkumus iki 2012-02-02. Pareiškėjai iki nurodyto termino trūkumų nepašalinus 2012-02-03 nutartimi jos prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjai. Iš pateiktos informacijos matyti, kad laikinosios apsaugos priemonės dėl aukščiau nurodyto sklypo pardavimo sustabdymo nėra pritaikytos, todėl nėra jokio teisinio pagrindo neišrašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui akto.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes bei vadovaujantis LR CPK 613 str., antstolis nutarė išrašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą dėl žemės sklypo un. nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo.
Teismo posėdžio metu antstolis paaiškino, kad anksčiau teismui nebuvo teisinio pagrindo nagrinėti pareiškėjo skundo, nes pareiškėjas nesilaikė ikiteisminės skundo tyrimo procedūros, o dabar antstoliui patvarkymu nusprendus išrašyti turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą, neliko ir teisinio ginčo tarp bylos dalyvių, todėl prašė teismo pareiškėjo skundą atmesti. Taip pat pateikė teismui pridėjimui prie bylos ne tik 2012-02-10 patvarkymą, bet ir turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui 2012-02-10 akto kopiją.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens (išieškotojos) T. P. atstovai teismo posėdžio metu nurodė, kad pareiškėjo skundas yra nepagrįstas ir prašė teismo jį atmesti. Teigė, jog skolininkui visos aplinkybės dėl skolos išieškojimo buvo gerai žinomos, tačiau jis neatsakingai elgėsi vykdymo proceso metu, yra nesumokėjęs ankstesnei žemės sklypo savininkei visos pinigų sumos už parduotą sklypą, todėl ji norėtų jį susigrąžinti dėl ko ir kreipėsi į teismą dėl sandorio panaikinimo. Mano, kad pareiškėjas nepagrįstai reikalauja perduoti jam žemės sklypą, nes išieškotoja anksčiau prašė skolininko grąžinti jai žemės sklypą, kadangi pirkėjas vengia įvykdyti prievolę kylančią iš pirkimo pardavimo sutarties, tai yra nesumoka pinigų už parduotą žemę. Nurodė, jog kreipėsi į teismą ir prašė teismo taikyti laikinąją apsaugos priemonę, tai yra uždrausti antstoliui parduoti skolininko pasiūlytam pirkėjui žemės sklypą. Atskirai nurodė, kad laukia dar vienas procesas, susijęs su anksčiau sudaryto sandorio panaikinimu. Kadangi skundas pateiktas formaliais pagrindais, prašė teismo jį atmesti.
Suinteresuotas asmuo skolininkas A. N. teismo prašė pripažinti, kad antstolis pavėluotai išrašė turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą. Mano, kad pareiškėjui buvo teisinis pagrindas kreiptis į teismą, nors dabar situacija dėl akto pasikeitė, tačiau išlieka pareiškėjo teisė į nuostolių atlyginimą. Teigė, jog jis kaip skolininkas turėjo teisę pasiūlyti antstoliui parduoti jam priklausantį žemės sklypą jo pasiūlytam pirkėjui, dėl to nesijaučia niekam skolingas. Nurodė, kad išieškotoja jau yra prisiteisusi iš jo ir likusią skolą, kurios jis neginčijo. Teigė, kad esant galimybei jis būtų grąžinęs išieškotojai žemės sklypą, tačiau pastarosios atstovei J. Č. nėra suteiktas įgaliojimas nutraukti žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartį, dėl ko notaras nesutiko tvirtinti naujo sandorio. Prašė teismo procesinį sprendimą priimti teismo nuožiūra.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjo skundas atmestinas.
LR CPK 510 straipsnis nustato skundo dėl antstolio procesinių veiksmų atsisakymo atlikti procesinius veiksmus padavimo tvarką. Skundo objektas gali būti tik antstolio, antstolio padėjėjo ar antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai. Antstolio padėjėjo atlikti procesiniai veiksmai turi būti skundžiami tokia pačia tvarka kaip ir antstolio procesiniai veiksmai. Antstolio atstovo atlikti procesiniai veiksmai skundžiami kaip savarankiško subjekto (antstolio atstovo) atlikti veiksmai. Skundas gali būti paduodamas tik dėl antstolio atliekamų procesinių veiksmų arba atsisakymo juos atlikti.
LR CPK tiesiogiai nenurodo, kokie antstolio veiksmai laikomi procesiniais. Antstolio procesinius veiksmus ar neveikimą galima skųsti LR CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka tik tuo atveju, jeigu skundžiamus veiksmus jis atliko vykdydamas savo funkcijas: vykdydamas įstatymų nustatytus vykdomuosius dokumentus, teismo pavedimu konstatuodamas faktines aplinkybes, teismo pavedimu perduodamas ir įteikdamas dokumentus Lietuvos Respublikoje esantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, atlikdamas kitas įstatymų nustatytas funkcijas (Antstolių įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
Bylos dėl antstolių procesinių veiksmų yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, kurios esminis bruožas - ypatingas valstybės interesas, kai ji privalo susitapatinti su privačiu asmeniu, kuris yra tam tikrų privataus pobūdžio teisinių santykių dalyvis, ir viešasis interesas, kad tam tikrų sąlygų egzistavimas prieš priimant vienokį ar kitokį sprendimą būtų patikrintas itin kruopščiai, o teismo (kuris ir atlieka patikrinimą) teisės nebūtų varžomos teisinių santykių dalyvių valios.
Skundžiamas gali būti bet kokia forma atliktas antstolio procesinis veiksmas. Nėra reikalavimo, kad skundžiamas procesinis veiksmas būtų įformintas antstolio patvarkymu ar pan. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad skundo dalyku gali būti antstolio raštas.
LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka gali būti skundžiamas atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Atsisakymas atlikti procesinius veiksmus turėtų būti suprantamas ne kaip neveikimas, o kaip aktyvus veiksmas, t.y. jeigu savo patvarkymu, raštu arba veiksmais antstolis atsisako atlikti procesinį veiksmą, kurį atlikti įpareigoja įstatymas ar kitas teisės aktas arba įstatymo ar kito teisės akto pagrindu prašo atlikti vykdymo proceso dalyvis. Tačiau jeigu per įstatymo nustatytą arba (jeigu įstatymas procesinio veiksmo atlikimo termino nenustato) per protingą terminą antstolis neatlieka atitinkamo procesinio veiksmo, jo neveikimas gali būti traktuojamas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą ir gali būti skundžiamas LR CPK XXXI skyriaus nustatyta tvarka. Tokiu atveju pažeidimas yra tęstinis ir LR CPK 512 str. numatytas skundo padavimo naikinamasis 3 mėnesių terminas gali būti pradėtas skaičiuoti tik nuo pažeidimo pašalinimo dienos.
Skundą dėl antstolio veiksmų gali paduoti asmenys, tiesiogiai dalyvaujantys vykdymo procese, kurių teises arba teisėtus interesus sprendimo vykdymo proceso metu pažeidžia antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus arba jų neatlikdamas. Tai išieškotojas, skolininkas, įkaito davėjas, varžytynėse dalyvaujantys asmenys, skolininko darbdavys, vykdantis antstolio patvarkymą dėl išskaitų iš darbo užmokesčio ir pan. Kiti asmenys, kurie nepripažįstami betarpiškai dalyvaujantys vykdymo procese, savo teises gina, ginčo teisenos tvarka pareikšdami ieškinį dėl civilinės teisės, o skųsti antstolių veiksmus teisės neturi. Jeigu ginčas susijęs su turto, iš kurio išieškoma, priklausymu, gali būti reiškiamas ieškinys LR CPK 603 str. pagrindu.
Bylų pagal skundus dėl antstolių veiksmų nagrinėjimo procesinius ypatumus nustato LR CPK 443 straipsnis. Tiek civilinio proceso teisės doktrinoje, tiek ir teismų praktikoje pripažįstama, kad ypatingosios teisenos bylos yra nedispozityvios bylos, t.y. šiose bylose teismas turi būti aktyvus (LR CPK 179 str. 2 d.), nes pagal LR CPK 443 straipsnio 8 dalį nagrinėjantis bylą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos visos bylos aplinkybės. Todėl teismas nutartyje atskirai pasisako dėl pagrindinių pareiškėjo skundo ir byloje dalyvaujančių asmenų atsikirtimų motyvų.
Dėl atsisakymo priimti skundą ir atsisakymo pagrindai.
Skundas dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti pateikiamas antstoliui per šio Kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia CPK nustatyta tvarka. Skundą antstolis išnagrinėja per penkias darbo dienas nuo jo gavimo. Jeigu antstolis patenkina skundą, jis priima patvarkymą. Jeigu antstolis patvarkymu atsisako patenkinti skundą, skundas kartu su vykdomąja byla persiunčiamas apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė (CPK 510 str. 2d. redakcija, 2011-06-21 įstatymu Nr. XI-1480 (nuo 2011 10 01).
Pareiškėjas su skundu 2012-01-27 kreipėsi į teismą, kartu pateikdamas ir prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Teisėjo rezoliucija ir nutartimi pareiškėjo skundas buvo priimtas, o dėl prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas priėmė ir nutartį. Antstolis pateikė teismui atsiliepimą dėl pareiškėjo skundo, nurodydamas, jog pareiškėjas dėl antstolio veiksmų nesikreipė į pastarąjį tiesiogiai, dėl to prašė teismo pareiškėjo skundą palikti nenagrinėtu.
Teismas, spręsdamas ieškinio priėmimo klausimą, privalo ex officio aiškintis, ar yra asmens teisės kreiptis į teismą prielaidų ir tinkamo įgyvendinimo sąlygos, t. y. teisėjas, nustatęs, kad suinteresuotas asmuo turi teisę kreiptis į teismą, patikrina, ar šią teisę asmuo įgyvendina tinkamai. Teisėjui nustačius, kad suinteresuotas asmuo neturi teisės pareikšti skundą, teismas skundą atsisako priimti vadovaudamasis CPK 137 straipsnio antrosios dalies atitinkamu punktu, nes tokiu atveju civilinis procesas apskritai negali prasidėti. Skundą galima atsisakyti priimti ir kai suinteresuotas asmuo turimą teisę kreiptis į teismą įgyvendina netinkamai. Tačiau tokiu atveju ne bet kokios teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo prielaidos ar sąlygos pažeidimas gali būti pagrindas atsisakyti priimti skundą. Vienu atveju padaryti pažeidimai gali būti gana lengvai ir greitai pašalinti ir todėl, nesant nė vieno iš pagrindų atsisakyti priimti skundą, teismas nutartyje nurodo pašalinti tam tikrus trūkumus (CPK 138 str.). Nors pareiškėjas kartu su skundu pateikė teismui antstolio 2012-01-25 priimtą patvarkymą, tačiau tuo pačiu metu nepateikė teismui pastarojo atsisakymo panaikinti minėtą procesinį sprendimą vykdymo procese. Teismui nepareikalavus iš pareiškėjo ištaisyti šį procesinį trūkumą, pripažintina, kad skundas buvo priimtas su trūkumu. Nors ginčo atveju suinteresuotas asmuo iš esmės pažeidė kreipimosi į teismą tvarką, tačiau egzistavo galimybės tokį trūkumą greitai pašalinti, o ne tik būtinybė atsisakyti priimti skundą. Nors CPK 137 straipsnio antroji dalis pateikia baigtinį atsisakymo priimti skundą pagrindų sąrašą, tačiau ir šį proceso teisės norma turi būti aiškinama teisingai. Tai reiškia, kad įstatymas pirmiausia, draudžia teismui atsisakyti priimti skundus kitais, nei šioje CPK 137 straipsnio dalyje yra nurodyti, pagrindais, o antra, turi būti įvertintas asmens teisės kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos ir teisės į pareikšto reikalavimo patenkinimą santykis. Nors teismas priimdamas skundą savo žinion sprendžia tik procesinio teisinio pobūdžio klausimus, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos, tačiau ir tokiu atveju atsižvelgiant į materialiojo teisinio pobūdžio aplinkybes, susijusias su pareiškėjo teise į reikalavimo patenkinimą, būtina jas analizuoti ne tik nagrinėjant bylą iš esmės, bet ir iš dalies skundo priėmimo momentu. Darytina išvada, kad įstatymas draudžia formaliai atsisakyti priimti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Tokia išvada seka įvertinus tai, kad antstolis net ir negavęs pareiškėjo skundo tiesiogiai, o tik jo skundą teismui, dėl to procesinį sprendimą vykdomojoje byloje turėjo priimti per penkias darbo dienas.
Kiekvienu atveju teismas taikydamas CPK 137 straipsnio antrąją dalį negali formaliai riboti asmenų konstitucinės teisės – kreiptis į teismą dėl teisminės gynybos.
Antstolis teismo posėdžio pradžioje pateikė teismui ne tik 2012-02-10 patvarkymą dėl pardavimo akto išrašymo, bet ir tos pačios datos akto kopiją. Todėl teismas pripažįsta, kad nors formaliai buvo teismui teisinis pagrindas atsisakyti priimti pareiškėjo skundą, tačiau jis išnyko priėmus skundą teismo žinion (CPK 137 str. 2d. 3p., 296 str. 1d. 1p.). Antstoliui pateikus 2012-02-10 patvarkymą ir tos pačios datos akto kopiją, tuo pačiu nuo nurodytos datos išnyko ir teisinis pagrindas bylą nagrinėti iš esmės, nes antstolis pareiškėjo reikalavimą patenkino. Nors pareiškėjas teismo posėdžio metu kėlė klausimą dėl antstolio civilinės atsakomybės, tačiau teismas šiuo klausimu plačiau nepasisako, kadangi iš aukščiau pateiktų teisinių argumentų matyti, kad dėl procesinių pažeidimų egzistuoja ir pareiškėjo kaltė.
Pastebėtina, kad antstolio veiksmų apskundimo bylos nors iš esmės yra ginčo bylos, tačiau jų negalima pripažinti grynai civilinėmis bylomis. Pirmiausia atkreiptinas dėmesys, kad, apskųsdamas antstolio atsisakymą atlikti procesinį veiksmą asmuo jau paduodamas skundą kartu išreiškia tam tikrą nesutikimą su antstolio teisiniu padėties vertinimu - taigi ginčija jo požiūrį. Kita vertus antstolio atsisakymas atlikti vieną ar kitą veiksmą nėra sutartinio pobūdžio. Atvirkščiai, šiuo atveju valstybės įgaliotas (nors ir privatus) asmuo atsisako atlikti (arba netinkamai atlieka) jam patikėtą viešąją funkciją. Todėl toks ginčas praktiškai yra viešojo pobūdžio. Tenka pripažinti, kad pagrindinė antstolio funkcija yra tinkamai atlikti vykdymo proceso veiksmus, kuriuos be CPK reguliuoja ir kitų kodeksų ar įstatymų nuostatos. Tad pagrindinė jo veikla nukreipta į tai, kad jis privalo imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, o tuo pačiu aktyviai padėti šalims ginti jų teises bei įstatymo saugomus interesus (CPK 634 str. 2d.).
Tokiu vykdymo proceso dalyvių laikytina ir išieškotoja T. P., todėl esant jos teisėtam reikalavimui antstolis turėjo teisę atidėti pradėtus vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje iki bus gauti duomenys iš Šiaulių m. apylinkės teismo, dėl išieškotojos prašymo taikyti būsimoje civilinėje byloje laikinąsias apsaugos priemones (CPK 627 str. 1d.1p.). Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus vykdymo proceso metu negali niekam suteikti daugiau teisių nei jų suteikia įstatymas, todėl remiantis aukščiau nurodytų teismas konstatuoja, kad antstolis 2012-01-25 patvarkymu pagrįstai atsisakė išduoti pareiškėjui turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktą.
Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai. Vienas iš pagrindinių vykdymo proceso principų yra tas, kad antstolis, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis), t. y. kartu jis turi nepažeisti ir skolininko teisių bei teisėtų interesų. Dėl to teismas, nagrinėdamas skundus dėl teismo antstolio veiksmų, turi patikrinti teismo antstolio veiksmų teisėtumą ir įvertinti kiekvieno iš jo padarytų vykdymo proceso normų pažeidimų įtaką vykdymo proceso dalyvių teisėms ir teisėtiems interesams.
CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antstolis privalo savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, jog sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, tačiau kartu šioje įstatymo normoje nustatytas įpareigojimas antstoliui aktyviai padėti ginti šalių teises bei įstatymų saugomus interesus. Dėl to vien tikslas kuo greičiau ir realiai įvykdyti sprendimą negali pateisinti įstatymų reikalavimų bei vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų pažeidimo.
Turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui parduodamas surašant Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą (CPK 704 straipsnio 3 dalis). Šiame priverstiniame turto pardavimo procese parduodamo turto savininku bei pardavėju išlieka skolininkas, o antstolis pagal jam įstatymo suteiktus įgaliojimus tik organizuoja bei įvykdo priverstinį turto pardavimą, tačiau netampa parduodamo turto savininku (pardavėju). Tai lemia, kad skolininkas, kaip turto savininkas, turi teisę ginčyti turto pardavimo aktą, tačiau skolininkas tokio reikalavimo nereiškė. Nors išieškotojas kreipdamasis į teismą ir pareiškė skolininkui reikalavimą, tačiau šioje byloje šis jo reikalavimas neturi įtakos šalių teisiniams santykiams, nes reikalavimo teisė priklauso pareiškėjui.
Atskirai pastebėtina, kad net ir skundo dėl antstolio veiksmų nepadavimas neatima iš asmens teisės kreiptis į teismą dėl šio subjekto neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo (CPK 511 str. 3 d.). Skundas dėl antstolio veiksmų pirmiausia yra skirtas tam, kad būtų galima teismo tvarka panaikinti neteisėto antstolio atlikto veiksmo sukeltus teisinius padarinius arba konstatavus atsisakymo atlikti vieną ar kitą veiksmą neteisėtumą - įpareigoti atitinkamą subjektą šį veiksmą atlikti. Tokiu atveju žalos priteisimas iš atitinkamo antstolio po to, kai jau yra konstatuotas veiksmų neteisėtumas, yra nepalyginamai paprastesnis, nes procese jau nebereikia įrodinėti atsakovo neteisėtų veiksmų. Tuo tarpu jeigu teisme pareiškiamas ieškinys antstoliui dėl žalos atlyginimo už neteisėtus veiksmus, ieškovui teks įrodinėti esant visas civilinės atsakomybės sąlygas. Esminis dalykas šiuo atveju yra tas, kad, nepadavus per įstatymo nustatytą terminą atitinkamo skundo, vėliau teismas galės pripažinti antstolio veiksmus neteisėtais ir tuo remdamasis priteisti ieškovui žalos atlyginimą, tačiau negalės teismo sprendimu panaikinti šio veiksmo sukeltų civilinių teisinių padarinių (pvz., antstolio patvirtintas sandoris negalės būti pripažintas negaliojančiu).
Tuo pačiu teismas pažymi, kad remiantis CPK 178 straipsnio nuostata, kiekviena šalis turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus.
Remiantis aukščiau nurodytais argumentais teismas daro išvadą, kad antstolio veiksmai neprieštaravo vykdymo proceso principams ir dėl to nėra teisinio pagrindo juos pripažintini neteisėtais, dėl ko teismui yra pagrindas atmesti pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjo UAB Baltijos žemės fondas skundą atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per šį teismą, paduodant atskirąjį skundą.