Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-09-17 · Civilinė byla Nr. 2-954/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-17
Bylos Nr.
2-954/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintaras Pečiulis, Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė
Skolininkas
D. R.
Kreditorius
V. U.
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-954/2009Procesinio sprendimo kategorija 110.1(S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 17 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininkės D. R. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. L2-609-212/2009 pagal kreditoriaus V. U. pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkei D. R. dėl skolos, palūkanų ir delspinigių priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Kreditoriaus V. U. atstovas 2009 m. birželio 3 d. pareiškimu dėl teismo įsakymo išdavimo prašė priteisti iš skolininkės D. R. 200 000 Lt paskolą, 12 931,51 Lt palūkanų už naudojimąsi paskola, 1 320 Lt delspinigių nuo paskolos grąžinimo termino suėjimo dienos, 8 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo įsakymo visiško įvykdymo bei 1 322 Lt bylinėjimosi išlaidas.

Kreditoriaus atstovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo sumos ribose areštuoti skolininkei D. R. priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitose, o banko sąskaitose nesant pakankamai lėšų - areštuoti kitą skolininkei priklausantį turtą, įskaitant, bet neapsiribojant, ir nekilnojamąjį turtą. Kreditoriaus atstovas pažymėjo, kad skolininkė sutartyje numatytais terminais neįvykdė prievolės, nesiėmė veiksmų, kurių pagrindu būtų galima teigti, jog ji geranoriškai sieks įvykdyti sutartį. Reikalaujama suma fiziniam asmeniui yra ženkli, jis gali perleisti turtą tretiesiems asmenims siekdamas išvengti galimo išieškojimo, išgryninti bankų sąskaitose turimas lėšas, taip apsunkindamas arba padarydamas negalimu būsimo teismo procesinio sprendimo įvykdymą.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2009 m. birželio 5 d. nutartimi kreditoriaus prašymą patenkino – areštavo 215 000 Lt dydžio sumos skolininkei D. R. priklausančias lėšas, esančias banko sąskaitoje, o jų nesant, arba esant nepakankamai – kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, esantį pas ją arba pas trečiuosius asmenis, uždrausdamas areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti naudotis tretiesiems asmenims, tačiau leisdamas vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi.

Nutartyje nurodyta, kad pareiškėjo teigimu, skolininkė pažeidė sutartinius įsipareigojimus, nevykdė prievolės, nesiėmė veiksmų, kurie leistų manyti, kad ji siekia geranoriškai įvykdyti prievolę, skolos suma didelė. Siekiant užtikrinti kreditoriaus reikalavimą, būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad teismo sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas. Skolininkei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą nepranešta, siekiant netrukdyti jų taikymui.

Šalies argumentai

Skolininkės D. R. atstovas atskiruoju skundu prašo panaikinti teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį ir grąžinti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skunde rašoma:

Pažeista CPK 148 straipsnio 1 dalis, nes D. R. nepranešta apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, o nutartyje nenustatyta grėsmė, dėl kurios teismas tokį prašymą sprendė nepranešęs D. R. . Pažeista CPK 148 straipsnio 3 dalis, 144 straipsnio 1 dalis, nes nei teismas, nei pareiškėjas nenurodė motyvų, kodėl taikytos kelios apsaugos priemonės, kodėl jos taikytos nepareiškus ieškinio. Nutartyje nenurodyta, kokia grėsmė pareiškėjo turtiniams interesams reikalauja taikyti priemones nepareiškus ieškinio. Pažeista CPK 148 straipsnio 2 dalis, nes nenurodytas terminas, per kurį turi būti pareikštas ieškinys.Neteisingai taikyti CPK 145 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 145 straipsnio 2 ir 6 dalys. Nutartyje taikytos trys laikinosios apsaugos priemonės: nekilnojamojo turto areštas (CPK 145 str. 1 d. 1 p.), kilnojamųjų daiktų ir lėšų areštas (CPK 145 str. 1 d. 3 p.) bei draudimas dalyvauti visuose sandoriuose, susijusiuose su turtu ar piniginių lėšų mokėjimu (CPK 145 str. 1 d. 6 p.). Konkretus turtas nenurodytas, todėl pritaikius apsaugos priemones D. R. negali disponuoti lėšomis banke, negali jų naudoti teisinės gynybos apmokėjimui. Teismas nenurodė, kodėl reikia taikyti tiek daug apsaugos priemonių, nenustatė nuostolių užtikrinimo, pritaikius suvaržymus D. R. . Kreditorius pradėjo bylą prieš D. R. po to, kai ši pareikalavo iš kreditoriaus kontroliuojamos bendrovės apmokėti už jai priklausančias akcijas. Kreditoriaus kreipimasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra atsakas į skolininkės pretenziją dėl apmokėjimo už akcijas. Skolininkė yra kreditoriaus šeimos artima draugė, todėl jis negalėjo ja nepasitikėti ir reikalauti taikyti kelias suvaržymo priemones. Teismas neįvertino šių aplinkybių, nesurinko įrodymų nutarčiai pagrįsti.

Atsiliepimas

Kreditoriaus V. U. atstovas atsiliepimu į skolininkės D. R. atskirąjį skundą prašo netenkinti skolininkės skundo ir skundžiamą teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime rašoma, kad kreditorius, motyvuodamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, taip pat pagrindė ir tai, kodėl laikinąsias apsaugos priemones tikslinga taikyti nepranešus skolininkei. Skolininkei pritaikytas turto areštas 215 000 Lt dydžio sumai, jis neviršija pareikštų reikalavimų sumos. Kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikęs pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo. Teismui nebuvo pagrindo taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Skolininkės nurodytos aplinkybės neturi įtakos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Byloje spręstina, ar nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas tenkino kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta. Šis klausimas nagrinėjamas vadovaujantis skolininkės (apeliantės) skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią objektyvaus pobūdžio prielaida, kad teismo procesinio sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti teismo būsimo sprendimo neįvykdymo riziką (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą byloje Nr. 2-428/2008; ir kt.). Prezumpcija, jog didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti ieškovui (kreditoriui) galimai palankaus teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Todėl reikalavimo didelė suma savaime nesudaro pagrindo byloje automatiškai taikyti atsakovo (skolininko) turto areštą, kaip procesinio pobūdžio apsaugos priemonę. Priešingu atveju šio klausimo teisingas išsprendimas, vien tik esant didelei reikalavimo sumai (kurią savo nuožiūra nustato ieškovas (kreditorius)), bet neatsižvelgiant į kitas reikšmingas aplinkybes, reikštų formalų, o ne realų, konstitucinėmis normomis pagrįstą teisingumo vykdymą. Teisingumas turi būti vykdomas konkrečioje byloje teisiškai pagrįstais argumentais įvertinus byloje esančias faktines aplinkybes (Konstitucijos 109 str.). Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (skolininko) finansines galimybes, ir tik tokiu atveju spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

Kreditoriaus pareikštų visų reikalavimų suma viršijo 215 000 Lt dydžio sumą (b. l. 2). Tokio dydžio reikalavimai pareikšti fiziniam asmeniui. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė, kad tokia reikalavimų suma fiziniam asmeniui laikytina pakankamai didele ir padidina būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo riziką. Skolininkė prie atskirojo skundo nepateikė įrodymų (duomenų apie turimą turtą, gaunamas pajamas ir pan.), kurie sudarytų pakankamą pagrindą teigti, jog ji paneigė objektyvios grėsmės būsimam teismo procesiniam sprendimui įvykdyti egzistavimą dėl didelės reikalavimo sumos ir teismui nesą pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių.

Teisėjų kolegija atmeta skundo motyvus, kad buvo pažeistos CPK 148 straipsnio 2, 3 dalies, 144 straipsnio 1 dalies nuostatos. Šiuo atveju laikinosios apsaugos priemonės buvo taikytos ne iki ieškinio padavimo (CPK 148 str. 2, 3 d.), o kreditoriui pateikus pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo bei pareiškus prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones (CPK 433 str.), todėl šiuo atveju netaikytinos skunde nurodytos CPK 148 straipsnio nuostatos, pagal kurias teismas, pritaikęs laikinąsias apsaugos priemones, turi nustatyti terminą ieškiniui paduoti.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, siekdamas užtikrinti kreditoriaus pareikštų piniginių reikalavimų įvykdymą, taikė areštą skolininkės nekilnojamajam ir kilnojamajam turtui bei lėšoms (CPK 145 str. 1 d. 1, 3 p.). Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės neviršija kreditoriaus pareikštų reikalavimų sumos (CPK 145 str. 2 d.). Teismas nutartyje nusprendė dėl areštuoto turto saugojimo, valdymo ir naudojimo tvarkos (CPK 145 str. 4 d.). Jeigu taikoma laikinoji apsaugos priemonė susijusi su turtu, išsamūs turto duomenys nutartyje gali būti nenurodyti, jeigu areštuojamas turto registre neregistruojamas kilnojamasis daiktas arba nutarties priėmimo dieną teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovas (skolininkas). Šiais atvejais surasti ir aprašyti turtą pavedama antstoliui (CPK 148 str. 4 d.). Teismui neturint duomenų apie skolininkės areštuojamą turtą nutarties vykdymas pagrįstai buvo pavestas kreditoriaus pasirinktam antstoliui.

Įstatymas neįpareigoja teismo reikalauti, jog asmuo, prašantis taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą. Pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, asmenys, kurių atžvilgiu jos pritaikytos, gali prašyti užtikrinti nuostolių, galinčių atsirasti dėl tokių priemonių, atlyginimą (CPK 147 str. 1 d.). Byloje kilęs ginčas tarp dviejų fizinių asmenų dėl paskolos teisinių santykių, todėl teismui nebuvo pagrindo savo iniciatyva taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą. Toks prašymas turi būti argumentuotas ir pagrįstas objektyvia nuostolių atsiradimo tikimybe. Pirmosios instancijos teisme prašymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nebuvo svarstytas. Išdėstytų motyvų pagrindu skundo argumentai, kad teismas turėjo pareikalauti, jog kreditorius pateiktų skolininkės nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, laikytini nepagrįstais.

Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, nenagrinėja ir nesprendžia pareikštų reikalavimų pagrįstumo, o vertina tik tai, ar yra grėsmė, jog galimas palankus ieškovui (kreditoriui) teismo procesinis sprendimas bus neįvykdytas ir laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. Skunde nurodytos aplinkybės, kad kreditorius pradėjo bylą prieš D. R. po to, kai ši pareikalavo iš kreditoriaus kontroliuojamos bendrovės apmokėti už jai priklausančias akcijas, nėra šios apeliacijos dalykas. Tokie argumentai gali būti reikšmingi nagrinėjant bylą iš esmės pirmosios instancijos teisme. Skolininkei pareikšti reikalavimai, susiję su paskolos teisiniais santykiais, šių reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, todėl negalima sutikti su skundo motyvais, jog kreditoriaus kreipimasis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra tik atsakas į pretenziją dėl apmokėjimo už akcijas. Skundo aplinkybės, kad skolininkė yra kreditoriaus šeimos artima draugė, todėl jis negalėjo ja nepasitikėti ir reikalauti taikyti apsaugos priemones, nepaneigia teismo nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tikslingumo. Apeliantė neįrodė, jog teismui priteisus atitinkamas sumas tinkamai atsiskaityti su kreditoriumi nebūtų kliūčių.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas kiekvienu atveju sukelia nepatogumus ar ribojimus proceso šaliai, tačiau būtina įvertinti ir tai, ar konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas proporcingas jų taikymu siekiamiems tikslams. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.), jos turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas parinko netinkamą laikinųjų apsaugos priemonių eiliškumą, visų pirma areštuodamas lėšas, o tik jų nesant - nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus. Areštuojant fizinio asmens lėšas, tokio asmens teisių įgyvendinimas labiau ribojamas ir asmuo patiria didesnius nepatogumus nei areštuojant nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus. Įprastai areštuotais nekilnojamaisiais, kilnojamaisiais daiktais yra galima naudotis, o naudojimasis areštuotomis lėšomis yra iš esmės suvaržomas. Ekonomiškumo principas reikalauja, kad nesant išskirtinių aplinkybių laikinųjų apsaugos priemonių taikymui ir areštuojant nekonkretų turtą, pirmiausia pagal reikalavimo mastą areštuotini nekilnojamieji ir/ar kilnojamieji daiktai, o tik tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai – lėšos banko sąskaitoje. Dėl išdėstytų aplinkybių atitinkamai pakeistinas skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytas arešto taikymo eiliškumas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepagrįstumas ir neteisėtumas ginčijamas dar ir tuo, kad skolininkei nebuvo pranešta apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą (CPK 148 str. 1 d.). Susiklosčius aplinkybėms, kai laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos netikėtai, pirmenybė teikiama ieškovo (kreditoriaus) interesams, siekiant apsisaugoti nuo galimų nesąžiningų atsakovo (skolininko) veiksmų. Tokiu atveju atsakovui (skolininkui) suteikiama teisė būti išklausytam vėliau, tai yra kreipiantis į teismą su skundu dėl priimtos nutarties laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimu teisėtumo ir pagrįstumo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad atsižvelgiant į tai, jog buvo pakankamas teisinis pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, vien tik nepranešimas skolininkei apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nagrinėjimą šiuo atveju neturėjo įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui ir teisėtumui, todėl pats savaime nesudaro teisinio pagrindo naikinti skundžiamą teismo nutartį (CPK 148 str. 1 d., 329 str. 1 d.).

Išdėstytų motyvų pagrindu pakeičiamas skundžiamoje nutartyje nurodytas arešto turtui taikymo eiliškumas, t. y. pirmiausia taikomas skolininkės D. R. 215 000 Lt dydžio sumos nekilnojamųjų ir kilnojamųjų daiktų areštas, o tokių daiktų nesant ar esant nepakankamai - skolininkei priklausančių lėšų banko sąskaitoje areštas.

Skolininkei išaiškinta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstu jos prašymu gali pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita, leisti atlikti tam tikrus su areštuotu turtu ar lėšomis susijusius veiksmus, taip pat ji gali prašyti panaikinti pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, jeigu įmokama reikiamo dydžio suma į teismo specialiąją sąskaitą arba už skolininkę yra laiduojama (CPK 146 str. 1, 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Palikti iš esmės nepakeistą Panevėžio apygardos teismo 2009 m. birželio 5 d. nutartį, tačiau nustatyti kitą arešto daiktiniam turtui ir lėšoms taikymo eiliškumą, tai yra, kreditoriaus V. U. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) 215 000 Lt dydžio sumos reikalavimų užtikrinimui pirmiausia areštuoti skolininkės D. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) nekilnojamuosius ir/ar kilnojamuosius daiktus, o jų nesant arba esant nepakankamai - areštuoti skolininkei priklausančias lėšas banko sąskaitoje, uždraudžiant areštuotą turtą parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti naudotis tretiesiems asmenims, bet leidžiant vykdyti atsiskaitymus su kreditoriumi.

Teisėjai Gintaras PečiulisNijolė PiškinaitėDonatas Šernas