Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2013-11-27 · Administracinė byla Nr. AS-502-995-13

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2013-10-17Regionų apygardos administracinis teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2013-11-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-11-27
Bylos Nr.
AS-502-995-13
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00078-2013-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Virginija Volskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Vaida Urmonaitė-Maculevičienė
Trečiasis asmuo
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos
Pareiškėjas
R. P.
Atsakovas
Panevėžio teritorinei ligonių kasai
Kategorijos
  • 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. AS502-995/2013Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00078-2013-8Procesinio sprendimo kategorija 63.3.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2013 m. lapkričio 27 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės, Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Panevėžio teritorinei ligonių kasai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas skundu prašė panaikinti Panevėžio teritorinės ligonių kasos 2012 m. gruodžio 14 d. sprendimą Nr. 12-3685 ”Dėl įrašymo į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą tvarkos” (toliau – ir Sprendimas), įpareigoti atsakovą skirti pareiškėjui dantų protezavimo išlaidų kompensavimą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Taip pat pareiškėjas pareiškė prašymą ištirti, ar Dantų protezavimo paslaugų teikimo ir išlaidų kompensavimo iš Privalomo sveikatos draudimo fondo biudžeto tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr.V-890, (toliau – ir Aprašas) 2.1.punktas atitinka Lietuvos Respublikos lygių galimybių įstatymą ir skunde pateiktų tarptautinių teisės aktų nuostatas. Skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pareikštą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos ir Panevėžio teritorinės ligonių kasos, Panevėžio apygardos administracinis teismas išskyrė į atskirą bylą ir perdavė nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Žemesnės instancijos teismas

Panevėžio apygardos teismas 2013 m. spalio 17 d. nutartimi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas).

Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas skundžiamu Sprendimu iš esmės atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl dantų protezavimo paslaugų suteikimo ir išlaidų kompensavimo iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto. Teismas konstatavo, kad ginčas tarp šalių yra kilęs dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo. Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalis numato, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo (toliau – ir Sveikatos draudimo įstatymas, Įstatymas) įstatymo 40 straipsnis numato, kad draudžiamųjų ir teritorinių ligonių kasų ginčus dėl privalomojo sveikatos draudimo vykdymo nagrinėja teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija. Teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos sprendimą draudžiamasis įstatymų nustatyta tvarka gali apskųsti teismui. Pareiškėjas yra priskiriamas draudžiamiesiems privalomuoju sveikatos draudimu asmenims (Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnis). Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatų, patvirtintų Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.1K-8 (2011 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr.1K-95 redakcija ir 2012 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr.1K-319 pakeitimai), 35-41 punktai reglamentuoja Panevėžio teritorinės ligonių kasos taikinimo komisijos veiklą. Šių nuostatų 37 punktas numato, kad taikinimo komisija sprendžia draudžiamųjų ir teritorinės ligonių kasos ginčus dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų apmokėjimo. Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatai nenumato termino, per kurį turi būti kreipiamasi į taikinimo komisiją, o taip pat šiuose nuostatuose nėra reglamentuoti praleisto termino kreiptis į taikinimo komisiją atnaujinimo klausimai. Todėl, vadovaudamasis ABTĮ 4 straipsnio 6 dalimi, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas dar gali pasinaudoti įstatymu nustatyta išankstinio bylos nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Taip pat pažymėjo, kad nors pareiškėjas teigia, kad ginčas byloje yra kilęs Aprašo teisėtumo, tačiau administracinė byla yra nagrinėjama pareikštų reikalavimų ribose. Pareiškėjas teismui pateiktame skunde yra pareiškęs materialinį teisinį reikalavimą dėl atsakovo sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus. Pareiškėjo prašymas dėl norminio administracinio akto ištyrimo yra procesinio pobūdžio – t. y. prašymas Panevėžio apygardos teismui nagrinėjant administracinę bylą kreiptis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl normino administracinio akto ištyrimo.

Konstatavo, kad pareiškėjas nesilaikė privalomos išankstinės bylos nagrinėjimo ne teisme tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme 40 straipsnyje, ir dar gali šia tvarka pasinaudoti, todėl pareiškėjo skundas paliekamas nenagrinėtas.

II.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – ir Ministerija) padavė atskirąjį skundą (b. l. 104-108), kuriuo prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės ar perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėjas dar gali pasinaudoti privaloma išankstinio ginčo nagrinėjimo ne teisme tvarka yra nepagrįsta.

Mano, kad atsižvelgiant į tai, kad tiek Sveikatos draudimo įstatymas, tiek taikinimo komisijos nuostatai nenustato termino, per kurį gali būti skundžiami teritorinių ligonių kasų veiksmai (neveikimas) iškilus ginčui tarp apdraustojo ir teritorinės ligonių kasos, turi būti vadovaujamasis ABTĮ 30 straipsnio 1 dalyje nustatytu vieno mėnesio terminu skundui (prašymui) administracinių ginčų komisijai paduoti. Taip pat remiasi Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią skundas nenagrinėjamas, jeigu <...> nuo skunde nurodytų pažeidimų paaiškėjimo dienos iki skundo padavimo dienos yra praėję daugiau kaip 6 mėnesiai ir teigia, kad šis terminas jau praėjęs.

Atsakovas Panevėžio teritorinė ligonių kasa atsiliepime į atskirąjį skundą nurodo, kad su trečiojo suinteresuoto asmens atskiruoju skundu sutinka, savo poziciją grindžia argumentais, tapačiais trečiojo suinteresuoto asmens argumentams atskirajame skunde. Teigia, kad tais atvejais, kai išankstinė ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka nebegalima pasinaudoti, byla nutraukiama vadovaujantis ABTĮ 101 straipsnio 7 punktu.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Žemesnės instancijos teismas

Trečiasis suinteresuotas asmuo atskiruoju skundu skundžia Panevėžio apygardos teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį, kuria teismas pareiškėjo skundą dėl Sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus paliko nenagrinėtą (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 103 straipsnio 1 punktas).

Pagal byloje esančius duomenis nustatyta, kad pareiškėjas 2012 m. gruodžio 6 d. kreipėsi į Panevėžio teritorinę ligonių kasą prašydamas suteikti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo kompensuojamą dantų protezavimo paslaugą. Atsakovas, išnagrinėjęs šį prašymą, iš pradžių elektroniniu paštu, vėliau, 2012 m. gruodžio 14 d. raštu Nr. 12-3685 „Dėl įrašymo į laukiančiųjų dantų protezavimo sąrašą tvarkos“ pateikė pareiškėjui atsakymą, kad jis nepriklauso nė vienai asmenų grupei, turinčiai teisę gauti kompensaciją už dantų protezavimą, todėl negali būti įrašytas į laukiančiųjų dantų protezavimo asmenų sąrašą. 2012 m. gruodžio 13 d. pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrą, prašydamas priimti teigiamą sprendimą dėl pareiškėjo dantų protezavimo kompensavimo. Šis pareiškėjo prašymas buvo persiųstas Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kuri 2013 m. sausio 16 d. raštu Nr. 4K-414 pateikė atsakymą, kuriuo informavo apie dantų protezavimo kompensavimo tvarką.

Pareiškėjas 2013 m. vasario 5 d. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris 2013 m. vasario 14 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas panaikino Vilniaus apygardos administracinį teismo 2013 m. vasario 14 d. nutarties dalį dėl atsisakymo priimti pareiškėjo skundą dalyje dėl Sprendimo panaikinimo, kompensavimo suteikimo, ir Aprašo teisėtumo ir grąžino skundo priėmimo klausimą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 29 d. nutartimi pareiškėjo skundą atsisakė priimti, nurodydamas, kad skundas gali būti paduotas Panevėžio apygardos teismui.

Nagrinėjant atskirąjį skundą nėra ginčo, kad susiklosčiusiam teisiniam santykiui – ginčui dėl kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo biudžeto dantų protezavimo paslaugos taikomas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teismo tvarka. Tai, kad tokio pobūdžio kaip nagrinėjamu atveju ginčams Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnyje nustatytas privalomas išankstinis ginčo nagrinėjimas ne teisme yra nurodęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-603/2010, 2011 m. balandžio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-116-11).

Trečiasis suinteresuotas asmuo nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas dar gali pasinaudoti privalomu išankstiniu ginčo nagrinėjimu ne teismo tvarka, nes teigia, kad praleisti kreipimosi į ginčo ikiteisminio nagrinėjimo instituciją terminai.

Teisėjų kolegija, pažymi, kad nei Sveikatos draudimo įstatymas, nei, kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, Panevėžio teritorinės ligonių kasos nuostatai, patvirtinti Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktoriaus 2003 m. sausio 24 d. įsakymu Nr.1K-8, nenustato draudžiamojo asmens kreipimosi į Panevėžio teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją terminų. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju, įstatymo analogija dėl kreipimosi į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją netaikytina. Pažymėtina, kad ABTĮ 30 straipsnis, 31 straipsnis reglamentuoja kreipimosi į administracinių ginčų komisijas, o ne į visas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijas, pagrindines nuostatas. Kaip specialiais įstatymais gali būti nustatytos kitos nei administracinių ginčų komisijos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos, taip ir jų veikla reglamentuojama kitais teisės aktais. Tai, kad administracinių ginčų komisija ir kita išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, jų veikla nėra tapatintinos įrodo ir tai, kad pagal ABTĮ 31 straipsnį administracinių ginčų komisijai paduotas skundas (prašymas) turi būti ne teismo tvarka išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo skundo gavimo, prireikus terminą pratęsiant iki keturiolikos dienų, o Sveikatos draudimo įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teritorinės ligonių kasos taikinimo komisija prašymą privalo išnagrinėti per per 30 dienų nuo kreipimosi, o jeigu reikia papildomos informacijos ir tyrimo – papildomai per 15 dienų.

Dar daugiau, net jei ir pripažinus, kad terminas kreiptis į teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją praleistas, neatmetama galimybė spręsti klausimą dėl termino atnaujinimo. Taip pat pažymėtina, jog tai, ar suinteresuotas asmuo praleido terminą kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją ir kad nėra pagrindo šiam terminui atnaujinti visų pirma sprendžia pati išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija, o ne teismas.

Taigi nagrinėjamu atveju konstatuotina, jog esant nustatytam privalomam išankstiniam ginčų nagrinėjimui ne teismo tvarka ir nesant duomenų apie tai, kad pareiškėjas pasinaudojo ar mėgino naudotis šia tvarka, kad buvo priimtas koks nors Panevėžio teritorinės ligonių kasos sprendimas dėl pareiškėjo skundo, teismas neturi pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas nebeturi galimybės pasinaudoti išankstiniu ginčų nagrinėjimu ne teismo tvarka.

Taip pat, nagrinėjamos bylos kontekste, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad atskiruoju skundu ginčijantis pareiškėjo teisę kreiptis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją kaip praleidus terminą trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija – 2013 m. gruodžio 13 d. gavusi pareiškėjo skundą dėl Sprendimo jį persiuntė Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos ir, kaip ir skundą nagrinėjusi Valstybinė ligonių kasa, pareiškėjo savalaikiai neinformavo, jog kilęs ginčas nagrinėtinas taikant išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka procedūrą ir kreipiantis į teritorinės ligonių kasos taikinimo komisiją.

Apibendrindama nurodytas aplinkybes, teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2013 m. spalio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas Virginija Volskienė Vaida Urmonaitė-Maculevičienė