Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Eugenijus Antanauskas, susipažinęs su Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorės Ritos Ušinskienės pareiškimu dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

E. V., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vykdantis individualią veiklą, gyv. (duomenys neskelbtini), Klaipėda, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 164 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. V. vengė išlaikyti vaiką, t.y.: jis, turėdamas pareigą pagal 2005-05-10 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą mokėti lėšas nepilnamečio vaiko – dukters N. V., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki jos pilnametystės kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, kurių dydis 108,61 eurai, laikotarpyje nuo 2014-03-01 iki 2018-11-01 be objektyvių pateisinamų priežasčių nemokėjo lėšų vaiko išlaikymui, dėl ko susidarė 8062,44 eurų įsiskolinimas. Tokiu būdu E. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialinę paramą vaikui.

E. V., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 1994 metais susituokė su D.. Santuokoje gimė sūnus D. ir dukra N.. 2005 metais su D. išsituokė ir 2005-05-10 Klaipėdos miesto teismo sprendimu jam buvo priteista mokėti lėšas dukros ir sūnaus išlaikymui iki jų pilnametystės. Sūnus D. šiuo metu jau yra pilnametis. Kai buvo priteistos lėšos, iki 2014 metų jas mokėjo vaikų išlaikymui. Nuo 2014 metų neteko darbo, pats neturėjo pajamų ir nemokėjo lėšų vaikų išlaikymui. Nuo 2014 metų bandė dirbti taksi vairuotoju, bet dirbdamas nuo 2014 metų 4 įmonėse gal po mėnesį laiko iš darbo išeidavo bendru sutarimu, nes pamatė, kad nebus uždarbio, tekdavo dirbti ir nuostolingai. Nuo 2013 metų vykdo individualią veiklą, bet tik faktiškai, tačiau realiai veiklos nevykdo. Individualią veiklą teko įkurti norint teikti taksi paslaugas, kadangi ne visos įmonės nori įdarbinti į įmonę. Šiuo metu nedirba, o darbo biržoje registruotis negali, nes turi individualios veiklos pažymą. Kadangi pajamų negauna už turimą individualią veiklą mokesčių už ją mokėti nereikia. Šiuo metu yra išlaikomas dabartinės savo žmonos, kuri dirba. Dukros išlaikymui lėšų nemoka, nes neturi pajamų. Neatsisako mokėti lėšų dukros išlaikymui, tačiau pats lėšų neturi, o darbo susirasti nepavyksta. Nei su dukra, nei su sūnumi nebendrauja. Mano tą nebendravimą ir nulėmė, kad nemoka lėšų vaikų išlaikymui. Jokios kitokios materialinės pagalbos vaikų išlaikymui neteikia. Kai turės pajamų, lėšas pradės mokėti dukros išlaikymui. (b.l. 104-105, 112)

2018-09-18 gautas D. B. pareiškimas dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo E. V. atžvilgiu dėl vengimo išlaikyti vaiką. (b.l. 2-5).

D. V., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad tėvai išsiskyrė, kai jam buvo 9 metai. Jis su seserimi po tėvų santuokos iširimo liko gyventi su mama. Pas močiutę gyveno po tėvų skyrybų, kadangi tuo metu nesutarė su mama. Su mama ir sese iki pilnametystės gyveno nuo 14 metų. Kai grįžo gyventi pas mamą, kuo toliau, tuo labiau tolo nuo tėvo. 2011 metais kartu su seserimi ir mama išvyko gyventi į Norvegiją. Tuo metu tėvas E. iškėlė sąlygą, jog jeigu nori, kad jis leistų jiems išvykti, mama turi atsisakyti jau tuo metu susidariusios alimentų skolos. Mama D. sutiko su tokiomis sąlygomis ir atsisakė reikalauti susidariusios skolos. Kai jam suėjo 18 metų, 2013 metais grįžo į Lietuvą, bet gyveno vienas. Tėvas jam finansiškai nepadėjo. Kaip dabar supranta, kad tėvas bendravo su juo tol, kol nereikėjo jam finansinės pagalbos. Jeigu tik paprašydavo pinigų, tas bendravimas ir pasibaigdavo. Jis iš tėvo jokios finansinės paramos grįžęs į Lietuvą negavo. Tėvas E. lėšų išlaikyti seseriai taip pat nemoka. Jis tikrai nežino kiek tėvas uždirba pinigų, bet tikrai žino, kad jis dirba taksi vairuotoju. Paskutinį kartą jį vairuojantį taksi automobilį matė gal prieš pusę metų laiko. Kiek žino tėvas su kita šeima turi dar du vaikus. Mano, kad tėvas tikrai dirbdamas taksi vairuotoju gauna kažkokias pajamas. Kodėl tėvas nemoka lėšų dukters N. išlaikymui nežino. Mama ir sesuo pastoviai gyvena Norvegijoje ir į Lietuvą grįžta tik atostogų metu. Kol jis mokėsi aukštojoje mokykloje, kurią baigė 2018 metų pavasarį, visada finansiškai padėjo tik mama. Paskutinį kartą su tėvu susitikęs ir bendravęs buvo gal prieš kokius 6-7 metus laiko. Per visą tą laiką tėvas jo neieškojo, nesidomėjo kaip sekasi, nors tikrai žinojo, kad jis vienas be mamos gyvena Klaipėdoje. (b.l. 25-26)

2018-11-13 Antstolės Vidos Daugirdienės pateiktoje pažymoje apie išlaikymo įsiskolinimą nurodyta, kad E. V. išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014 m. kovo mėn. 1 d. iki 2018 m. lapkričio mėn. 1 d., sudaro 8062,44 Eur. E. V. nuo 2014-03-01 išlaikymo nemoka. (b.l. 35-36)

Iš Valstybės mokesčių inspekcijos gautuose deklaracijose nurodyta, kad E. V. 2014 metais pateikdamas deklaraciją nurodė, kad gavo 45200,10 Lt pajamų. 2015 metų deklaracijoje nurodyta, kad gavo 84,80 Eur pajamų (b.l. 46-55)

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus pateiktoje pažymoje nurodyta, kad E. V. 2014 metais gavo 97,60 Lt ir 101,98 Lt, 2015 metais gavo 84,80 Eur, 2017 metais gavo 27,87 Eur, 42,93 Eur ir 71,92 Eur. (b.l. 59-61).

Išanalizavęs ir įvertinęs aukščiau išvardintų duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad teisiamasis E. V. vengė pareigos pagal teismo sprendimą išlaikyti dukrą, kadangi jis, būdamas darbingu ir turėdamas galimybių, kaltinime nurodytu periodu neteikė savo dukrai jokio išlaikymo, todėl E. V. įvykdyta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 164 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

E. V. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 str., atsižvelgia į tai, kad E. V. padarė tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų. Jis anksčiau neteistas. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą teisiamajam gali būti skiriama prokurorės pareiškime siūloma bausmė – laisvės apribojimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., teismas,

nusprendžia:

E. V. pripažinti kaltu, įvykdžius nusikaltimą, numatytą LR BK 164 str., ir nuteisti jį laisvės apribojimo bausme 9 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Vadovaujantis LR BK 64¹str. 1 d., paskirtą bausmę E. V. sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laikotarpį dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

E. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti, kad nesutikdamas su teismo baudžiamuoju įsakymu, E. V. per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismui prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Nuteistajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.