Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Bujokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos (apeliantės) B. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų B. M. ir J. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašymu, kuriuo prašo bendru sutuoktinių sutikimu nutraukti J. M. ir B. M. santuoką, sudarytą 1991-01-31, įregistruotą Vilniaus miesto CMS (įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), patvirtinti pareiškėjų sudarytą 2017-01-26 santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, po santuokos nutraukimo pareiškėjai B. M. palikti santuokinę pavardė – M., J. M. pavardės nekeisti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. vasario 20 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti bei įpareigojo pateikti santuokos liudijimo originalą, patikslinti sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygas dėl prievolių vykdymo kreditoriams, santuokos metu įgyto turto pasidalijimo, tikslių duomenų apie turimas bendrovės akcijas, pateikti duomenis apie pareiškėjo vardu registruotas įmonės akcijas, pateikti pareiškėjų tapatybes patvirtinančių dokumentų kopijas, šalinti iš sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių perteklines sąlygas. Pareiškėjai pateikė teismui prašymą dėl nutartyje nurodytų trūkumų pašalinimo, taip pat pateikė papildomus įrodymus ir paaiškinimus, teisme taip pat gautas pareiškėjų santuokos liudijimo originalas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. balandžio 10 d. nutartimi pareiškėjų B. M. ir J. M. prašymą laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjai netikslino sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių ir nekonkretizavo sutarties sąlygų dėl atsakomybės ir prievolės vykdymo Kredito unijai „Saulėgrąža“, netikslino žemės sklypo dalių, esančių Treniotos g. 5, Vilniuje. Visas sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių turinys įtraukiamas į teismo sprendimą, Pareiškėjų sutarties 7 punkte „Kitos sąlygos“ nurodomas priedas – buto naudojimosi tvarka, taigi, priedo turinys, kaip sutartį papildantis dokumentas privalėtų būti perkeliamas į teismo sprendimą. Teismas nurodė, jog pareiškėjai nepateikė teismui patikslintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, todėl sprendė, kad pareiškėjai per nustatytą terminą teismo nutarties neįvykdė, procesinių dokumentų trūkumų nepašalino.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėja (apeliantė) B. M. prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį ir perduoti pirmos instancijos teismui nagrinėti prašymo dėl B. M. ir J. M. santuokos nutraukimo priėmimo klausimą iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais: Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.8 p. numatyta, kad šalys po santuokos nutraukimo pagal kredito sutartį lieka solidariai atsakingos Kredito unijai „Saulėgrąža“. Sutartis su Kredito unija „Saulėgrąža“ sudaryta pareiškėjams esant santuokoje, pareiškėjai nėra sudarę vedybinės sutarties. Pagal minėtą kredito sutartį atsako abu pareiškėjai solidariai, todėl tikslinti 5.8 punkto nėra poreikio. Teismas nepateikė motyvų, dėl kokių priežasčių nesutinka su pareiškėjų 2017-03-31 prašyme nurodytais argumentais, nepatikslino, kuria apimtimi santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 5.8 punkto nuostata nėra aiški, netiksli ir kodėl turi būti koreguojama. Teismui pateiktas minėtos kredito sutarties nuorašas, kuriame J. M. pažymėjo, jog jis sutinka su šia sutartimi, taip patvirtindamas, kad kredito sutartis sudaryta jo sutikimu ir šeimos interesais. Įstatymas nedraudžia sutuoktiniams po santuokos nutraukimo toliau solidariai vykdyti prievoles kreditoriams. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo išsiųsta ir Kredito unijai „Saulėgrąža“, kuri nepateikė dėl jos prieštaravimų. Pareiškėjai 2017-03-31 prašyme nurodė, kad santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi šalys susitarė, kad jiems priklausanti 65/945 žemės sklypo dalis padalijama tokiu būdu – B. M. atitenka 356/10000 dalis, J. M. – 332/10000 dalis žemės sklypo. Santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje nurodytos dalys yra teisingos, nes 356/10000 (0,0356) sudėjus su 332/10000 (0,0332), bendra suma yra trupmenos 65/945 atitikmuo. Analogiška suma susidaro ir žemės sklypo dalis skaičiuojant metrais, teismui pateikti skaičiavimai. Teismas, skundžiamoje nutartyje išvados, kad pareiškėjai nepatikslino žemės sklypo dalių, niekaip nemotyvavo, nenurodė, kodėl teismas nesutinka su 2017-03-31 prašyme nurodytais pareiškėjų motyvais ir skaičiavimais. Teismui pateikta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis buvo su priedu – UAB „Matikada“ parengtu buto, esančio (duomenys neskelbtini), 2013-11-18 planu, buto vidaus plotų eksplikacija ir buto 2017-01-25 patalpos, plane pažymėtos 5-1, atskirų dalių plotų paskaičiavimu. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties priedas nėra perteklinis, o viena iš esminių sąlygų, nes siekiant išvengti bet kokių ginčų ateityje, jame grafiškai pavaizduota, kokiomis bendro buto dalimis pareiškėjai naudosis. Šis grafinis priedas yra būtinas, pasirinkta teisinė technika jokiems teisės aktams neprieštarauja, kitoks susidariusios situacijos vertinimas iš esmės pažeistų sutarčių laisvės principą, neatitiktų protingumo ir teisingumo principų, nes galutinai nebūtų išspręstas pareiškėjų turto padalijimo klausimas. Teismas nemotyvavo ir nepaaiškino, dėl kokių priežasčių priedo perkėlimas nėra galimas, nors teismų praktikoje jis yra taikomas, pavyzdžiui, bylose dėl prekių ženklų į teismo sprendimą įkeliamas grafinis prekės ženklo vaizdas. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties priedas – matininkų sudaryti dokumentai su tiksliomis datomis ir kitais tiksliais duomenimis, kuriuos galima išsamiai aprašyti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).Vilniaus miesto apylinkės teismas spręsdamas pareiškėjų B. M. ir J. M. prašymo dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu priėmimo klausimą 2017-02-20 nutartimi nustatė 20 dienų terminą nutartyje nustatytiems trūkumams pašalinti. Pareiškėjai 2017-03-31 pateikė teismui prašymą dėl trūkumų šalinimo, kuriame teikė papildomus įrodymus bei paaiškinimus. Skundžiama nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas sprendė, kad pareiškėjai nustatytų prašymo trūkumų nepašalino, todėl teismas nutarė laikyti prašymą nepaduotu ir grąžinti jį padavusiems asmenims. Apeliantė su šia pirmos instancijos teismo nutartimi nesutinka, prašo ją panaikinti ir perduoti klausimą nagrinėti pirmos instancijos teismui iš naujo. Taigi, Byloje sprendžiamas klausimas dėl pirmos instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjų prašymas dėl santuokos nutraukimo bendru sutarimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, teisėtumo ir pagrįstumo. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.52 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.). Sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių yra privalomas prašymo dėl santuokos nutraukimo priedas, kurio turinys reglamentuojamas materialinės teisės normų. Prašymo priėmimo stadijoje, atliekami procesiniai veiksmai, kurių tikslas iškelti bylą (priimti prašymą dėl santuokos nutraukimo), todėl priimant prašymą bei kartu su juo pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, teismas turi patikrinti sutarties turinį formaliai: ar jos turinys atitinka CK 3.53 str. 3 d. nustatytus reikalavimus, ar sutartyje yra nurodytas bendras turto, esančio bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, padalijimas ir pan. Nesutikdama su skundžiama nutartimi apeliantė nurodo, kad sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 5.8 punkto nėra pagrindo tikslinti. Pažymėtina, jog 2017-02-20 nutartimi teismas nurodė, kad sutarties 5.8 punktas turi būti konkretizuotas dėl atsakomybės ir prievolės vykdymo kreditoriui Kredito unijai „Saulėgrąža“. Atkreiptinas dėmesys, jog kredito sutartį su Kredito unija „Saulėgrąža“ sudarė pareiškėja B. M. bei šalių sūnus V. M.. Šalindami nustatytus prašymo trūkumus ir teikdami paaiškinimus, pareiškėjai nurodo, kad pareiškėjai šiam kreditoriui atsako solidariai. Atkreiptinas dėmesys, jog sutarties 5.4 punktas numato analogišką susitarimą dėl įsipareigojimų Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“, tačiau 5.5, 5.6 bei 5.7 punktai detalizuoja minėtos prievolės vykdymą, tuo tarpu prievolės vykdymo kreditoriui Kredito unijai „Saulėgrąža“ šalys pateiktoje sutartyje neaptarė, teismui nustačius trūkumus, šalys nepateikė patikslintos sutarties, paaiškinimuose nurodė, jog prievolė yra solidari. Šalindami teismo nustatytą trūkumą dėl dalintino žemės sklypo dalių, t. y. padalinto turto dalių neatitikimo su šalims priklausančia turto dalimi, pareiškėjai paaiškinimuose nurodė, kad sutartyje pateiktos dalys matematiškai nurodytos teisingai, paaiškinimuose patikslino dalių trupmenas, tačiau sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių netikslino, patikslintos sutarties kaip vientiso dokumento teismui nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiama nutartimi pirmos instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šalys šių trūkumų nepašalino. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nėra nustatyta, kad padalinus nekilnojamąjį turtą yra būtina nustatyti naudojimosi tvarką šiuo turtu. Turtas bendrosios dalinės nuosavybės teise bendraturčių sutarimu gali būti valdomas ir nesant nustatytos naudojimosi juo tvarkos. Nagrinėjamu atveju sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pareiškėjai nurodė, kokios konkrečiai patalpos atitenka kiekvienam iš pareiškėjų bei kurios patalpos bus naudojamos bendrai, t. y. iš esmės susitarė dėl daikto naudojimosi tvarkos nustatymo, todėl papildomai tvirtinti atsakovų, kaip sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių priedą pateiktus planą, eksplikaciją bei atskirų plotų paskaičiavimą, nėra pagrindo. Nesutiktina su apeliantės argumentu, jog šio priedo patvirtinimas yra būtinas, nes šalys, spręsdamos turto padalijimo klausimą, iš esmės nustatė ir naudojimosi juo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal CK 3.53 str. 3 d., teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Kadangi teismas tvirtina šalių pasirašytą sutartį dėl santuokos nutraukimo ir jos tekstas yra įtraukiamas į teismo sprendimą, nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas gali pateiktus priedus išsamiai aprašyti. Aplinkybė, jog kitose, pavyzdžiui prekių ženklų, bylose į procesinius sprendimus įkeliami grafiniai prekės ženklo vaizdai, nesudaro pagrindo tvirtinti pareiškėjų sutarties priede pateiktų planų. Nesutikdama su pirmos instancijos teismo sprendimu, apeliantė nurodo, jog skundžiamos nutarties teismas nemotyvavo. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo apeliantės argumentu nesutinka, skundžiama nutartis yra pagrįsta ir tinkamai motyvuota. Nutarties motyvuojamojoje dalyje teismas nurodė, kokių trūkumų pareiškėjai nepašalino, kokiu įstatyminiu pagrindu pareiškėjų prašymas laikomas nepaduotu. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pareiškėjų prašymas laikomas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims, yra priimta nepažeidžiant proceso ir materialiosios teisės normų, todėl atskirojo skundo argumentais naikinti nutartį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. balandžio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.