- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2012-11-23
- Bylos Nr.
- 2A-2138-273/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-09-3-00670-2011-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Evaldas Burzdikas, Albinas Čeplinskas
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Sulfinita“
- Ieškovas
- Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento
- Trečiasis asmuo
- I. N.
- Kategorijos
- 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Albino Čeplinsko, Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) rašytiniame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjusi atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Sulfinita“ apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-20-182/2012 pagal ieškovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Sulfinita“, trečiajam asmeniui I. N. dėl 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovo ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai. Ieškovas nurodė, kad Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento pareigūnas nustatė, kad 2010 m. vasario 27 d. UAB „Sulfinita“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m. Iškirstų medžių tūris ne vandens apsauginėje juostoje sudaro 28,883 m. Iškirstų medžių tūris vandens apsauginėje juostoje sudaro 11,874 m³. Taip pat atsakovas įstatymų nustatyta tvarka neturėdamas leidimo praplatino ir pagilino Ratnyčios upelį. Iš jo iškasta 294 m³ grunto, kuris supiltas ant miško paklotės. Tokiais veiksmais atsakovas sunaikino 245 m² miško paklotės. Neteisėtais veiksniais buvo pažeisti Lietuvos Respublikos miškų įstatymo II skyriaus 9 straipsnio 6 dalyje („draudžiama atlikti kirtimus ir naudoti kitus miško išteklius negavus nustatyta tvarka išduoto leidimo, kai pagal galiojančius teisės aktus toks leidimas reikalingas“), Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų 124.1 punkte (draudžiama „reguliuoti natūralias upes ir keisti jų vagą bei ežerų natūralų vandens lygį;“), 124.3 punkte (draudžiama „tvenkti upes, atstatyti buvusias užtvankas, kitus hidrotechninius statinius, vykdyti upių vagose valymo, krantų tvirtinimo ir kitus darbus be Aplinkos ministerijos leidimo;“), 126.7 punkte (draudžiama „vykdyti pagrindinius plynus miško kirtimus, naikinti miško paklotę“) nustatyti draudimai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.198 „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ paskaičiuota aplinkai padaryta žala - 7877,84 Lt.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Druskininkų miesto apylinkės teismas 2012 m. birželio 5 d. sprendimu ieškovo ieškinį tenkino visiškai. Priteisė iš atsakovo UAB „Sulfinita“ valstybės naudai 7877,84 Lt už aplinkai padarytą žalą, valstybės naudai bylinėjimosi išlaidas: 263,00 Lt žyminio mokesčio bei 40,36 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, kad 2010 m. vasario 27 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros specialistai, nuvykę į žemės sklypą, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad UAB „Sulfinita“ savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m, taip pat įstatymų nustatyta tvarka neturėdama leidimo praplatino ir pagilino Ratnyčios upelį, iš jo iškasė 294 m³ grunto, kuris supiltas ant miško paklotės, kurios sunaikinta 245 m². Pareigūnai surašė Savavališkai kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenis (1 t., b. l. 4). Tuo pagrindu 2010-03-02 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūros vyresnysis specialistas J. Č. surašė patikrinimo aktą Nr. 207 (1 t., b. l. 3), kurio pagrindu 2010-04-12 atsakovo direktorei I. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 068604, Nr. DA-89 (1 t., b. l. 17), už tai, kad 2010 m. vasario 27 d. privačioje miško valdoje UAB „Sulfinita“ (neturėdama leidimo kirsti mišką) Jaskonių k., Viečiūnų sen., Druskininkų sav., Druskininkų girininkijos 312 kvartale sklype Nr. 7 savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m., iškirsta šešiasdešimt devyni medžiai. Iš visų iškirstų medžių dvidešimt yra vandens apsauginėje juostoje. Taip pačiu praplatintas ir pagilintas Ratnyčios upelis. Iškastas gruntas 294 m³ supiltas ant miško paklotės, kurios sunaikinta 245 m² plotas. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 1992-05-12 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas XXVIII skyriaus 124.1 ir 124.3 punktus, XXIX skyriaus 126.7 punktą. Už pažeidimus, nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokole, 2010-04-16 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje AM 037979 Nr. DA-89 atsakovo atstovei direktorei I. N. pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. paskirta 2000 Lt administracinė bauda, nurodant, kad pažeidimu buvo padaryta 7882,00 Lt žala aplinkai (1 t., b. l. 19-20). 2010-08-04 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūra pareiškė pretenziją atsakovei UAB „Sulfinita“ dėl 7877,84 Lt aplinkai padarytos žalos atlyginimo (1 t., b. l. 24). Aplinkai padaryti nuostoliai apskaičiuoti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veika miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (1 t., b. l. 22).
Teismas nurodė, kad iš ieškovo paaiškinimų teismo posėdyje, liudytojų parodymų matyti, kad žala aplinkai padaryta žemės sklypo (duomenys neskelbtini) dalyje, kuri Miškotvarkos projekte (1 t ., b. l. 28, 92) pažymėta 7c sklypu, Miškų kadastro kartografinės duomenų bazės fragmente (b. l. 1 t., b. l. 31) 312 kvartale pažymėta 7 sklypu. Iš minėtų dokumentų matyti, kad ši žemės sklypo dalis priskirta miško žemei, kurioje realai augo miškas. Iš 2010 m. perengto Detalaus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano (2 t., b. l. 37, 41) matyti, kad žemės sklypo daliai, esančiai tarp Ratnyčios upelio ir geležinkelio, tarp Ratnyčios upelio bei sklypo detaliajame plane pažymėto taškais 24, 25, 26, 27, 28, bei teritorijai aplink sklypą, pažymėtą taškais 24, 25, 26, 27, 28, yra taikomi Miško naudojimo apribojimai. Būtent šią teritoriją atitinka ieškovo koordinatėmis apibrėžta teritorija, kurioje dėl atsakovo veiksmų padaryta žala gamtai (2 t., b. l. 39-40). Be to, iš Alytaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymo dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo Nr. Ž-2734-(13) matyti, kad, pakeitus žemės sklypo Nr.(duomenys neskelbtini), nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 99-2-1 (Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475), kuriam taikyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų I, II, VI, XVI, XXVI, XXIX skyrių reikalavimai (2 t., b. l. 9). Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad būtent Alytaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymo Dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo Nr. Ž-2734-(13) pagrindu buvo suformuotas atskiras sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 3865/0008:475, ir jo duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš šio sklypo kadastro bylos duomenų (2 t., b. l. 21-33) teismas nustatė, kad Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyti miško naudojimo apribojimai 23,7355 ha sklypo daliai (2 t., b. l. 27), o iš Miško ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo (2 t., b. l. 33) matyti, kad 312 kvartale 7 sklype, kurio plotas 1,9822 ha, medynų tūrio vertė - 2000 Lt, todėl teismas turi pagrindo konstatuoti, jog įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Sulfinita“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)augo miškas, kuriam taikomos specialiosios naudojimo sąlygos XXVI - Miško naudojimo apribojimai. Iš byloje esančio Miškotvarkos projekto 2008-2017 (1 t., b. l. 93) teismas nustatė, kad pagal miškų kirtimo žiniaraštį miško kvartale Nr. 312, sklype Nr. 7c kirtimai galimi tik nuo 2014 metų, bei pastabose nurodyta, kad negalima kirsti upelio apsaugos juostoje. Liudytojų L. T., J. Č., G. P. parodymai patvirtina, kad jie, atvykę pagal skundą į UAB „Sulfinita“ priklausantį sklypą (duomenys neskelbtini), rado išpjautus medžius, praplatintą ir pagilintą upelį bei dumblą, suverstą ant miško paklotės, be to, jie rado toje teritorijoje dirbantį UAB „Sulfinita“ darbuotoją. Teismas konstatavo, kad liudytojų parodymai neprieštaringi, juos patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai. Iškirstų medžių kiekį patvirtina 2010 m. vasario 27 d. Druskininkų aplinkos apsaugos agentūros savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenys (1 t., b. l. 4). Byloje esančiose nuotraukose (1 t., b. l. 9-16) akivaizdžiai matyti, kad aplink upelį auga miškas, upelio pakrantėje matyti nukirstų medžių kelmai, upelio krante matyti krūvos, kaip nurodo liudytojai, iškasto dumblo, upelio vagoje ir ant krantų mėtosi medžių dalys. Teismas pažymėjo, kad UAB „Sulfinita“ darbuotojas liudytojas J. M. neigia sąmoningai pagilinęs ir praplatinęs Ratnyčios upelį, tačiau neneigia, kad galėjo tai padaryti netyčia. 2012 m. balandžio 4 d. UAB „Sulfinita“ direktorė paaiškino, kad „nereikėjo leidimo kirsti medžiams. Buvo kreiptasi į Druskininkų agentūrą, kur žodžiu buvo pasakyta, kad leidimo nereikia. Mes medžių nekirtome, mes valėme sausuolius“, iš tokio paaiškinimo matyti, kad I. N. kategoriškai neneigia, kad minėtoje teritorijoje buvo vykdyti kirtimai, tačiau nurodo, kad kirtimus atliko legaliai, nes leidimas nebuvo reikalingas, o kertami buvo tik sausuoliai. Be to, atsakovo atstovė advokatė teismo posėdžio metu taip pat nebuvo nuosekli, tai ji kategoriškai neigė, kad medžiai buvo kertami, tai teigė, kad „gal trūktų kelių pušų ar kelių krūmų“. Iš byloje esančio Miškotvarkos projekto matyti, kad UAB „Sulfinita“ vykdė medžių kirtimus gretimose teritorijose (1 t., b. l. 97), o iš direktorės I. N. paaiškinimų matyti, kad ji tinkamai nekontroliavo atliekamų darbų, todėl, įvertinęs aptartų įrodymų visumą, teismas, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, turi pagrindo manyti, kad UAB „Sulfinita“ jam nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. 4400-1995-0356, žemės sklypo kadastrinis Nr. 3865/0008:475, Švendubrės k. v., Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime, Druskininkų girininkijos kvartale Nr. 312, sklype Nr. 7, pagal miškotvarkos projektą 312 kvartalo 7 c sklype, savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m . Iškirstų medžių tūris ne vandens apsauginėje juostoje sudaro 28,883 m³. Iškirstų medžių tūris vandens apsauginėje juostoje sudaro 11,874 m³. Teismas nurodė, kad neteisėtų veiksmų konstatavimas reiškia, kad atsakovas pažeidė įstatymus, reglamentuojančius miško išteklių naudojimą, o tuo pačiu ir apsaugą. Miškas yra specifinis objektas, kurį iškirtus ar sunaikinus, jo atkūrimui reikalingas pakankamai ilgas laikas, dėl ko įstatymais ir reglamentuojamas miško naudojimas, apsauga bei atkūrimas. Atsakovas, neteisėtai iškirtęs mišką, pabloginęs miško atsikūrimo sąlygas, neabejotinai padarė žalą gamtai, jos ekosistemai.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniame skunde atsakovė UAB „Sulfinita“ prašo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą panaikinti ir ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas, bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliantės nuomone, pirmosios instancijos teismas, teisingai nustatęs būtinąsias civilinės atsakomybės už gamtai padarytą žalą taikymo sąlygas, nepagrįstai jas konstatavo nagrinėjamoje byloje. Atsakovės UAB „Sulfinita" atstovai nebuvo informuoti apie patikrinimą, jiems nebuvo nurodytos patikrinimo priežastys ir patikrinimo tikslas. Jiems nebuvo pranešta apie jų teisę dalyvauti patikrinime ir pateikti su patikrinimu susijusius prašymus ir pasiūlymus. Pabrėžtina, kad ieškovas netgi nebandė ieškoti atsakovės atstovų, nors į privačią teritoriją turėjo teisę patekti tik su jos savininku. 2010 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas negali būti pripažįstamas tinkama įrodinėjimo priemone šioje byloje. Teismas negalėjo juo remtis, priimdamas skundžiamą sprendimą. Be to, teismas negalėjo išvadų dėl žalos gamtai padarymo fakto grįsti vien tik administracinėje byloje priimtu protokole ar nutarime esančia informacija. Ieškovas nepateikė civilinio proceso nuostatas atitinkančių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų žalos gamtai padarymo faktą. Teismas nagrinėjamoje byloje nepagrįstai konstatavo atsakovės UAB „Sulfinita" atliktus neteisėtus veiksmus ir jais padarytą žalą gamtai. Pabrėžtina, jog ieškovas, kreipdamasis į teismą su ieškiniu, nagrinėjamoje byloje neįrodė nei atsakovės veiksmų neteisėtumo, nei žalos gamtai padarymo fakto. Akivaizdu, jog, neįrodžius neteisėtų veiksmų ir žalos atsiradimo fakto, priežastims ryšys tarp jų taip pat negali būti konstatuojamas. Byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai ir neginčijamai patvirtina tik tą aplinkybę, kad UAB „Sulfinita" darbuotojai jai priklausančiame žemės sklype, esančiame Švendubrės k.v., Druskininkų savivaldybės Jaskonių kaime, įstatymų nustatyta tvarka, vadovaudamiesi įmonės parengtu projektu, kuris buvo suderintas su Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento Druskininkų agentūros vedėju, vykdė Ratnyčios upelio valymo darbus, kurių metu, be kita ko, buvo šalinami sausuoliai. Atliekant šiuos darbus nebuvo gilinamas Ratnyčios upelis ir nebuvo atliekami sklype augančių medžių kirtimo darbai, todėl gamtai žala nepadaryta. Akivaizdu, jog teisėtais veiksmais žala negali būti padaroma. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, jog už aplinkai tariamai padarytos žalos atsiradimą atsakinga būtent atsakovė UAB „Sulfinita". Įstatyme taip pat nėra numatyta, jog atsakovė galėtų būti traukiama civilinėn atsakomybėn už kitų asmenų veiksmais tariamai padarytą žalą. Tai reiškia, kad atsakovė negali būti laikoma tinkamu civilinės atsakomybės už gamtai tariamai padarytą žalą subjektu nagrinėjamoje byloje, net jei tokios žalos atsiradimas būtų konstatuotas šioje byloje. Ieškovas nagrinėjamoje byloje prašė priteisti gamtai tariamai padarytos žalos atlyginimą iš atsakovės UAB „Sulfinita", Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento naudai. Apeliantė pabrėžia, kad, nors ieškovas atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka iš tiesų yra įgaliotas reikšti ieškinius dėl gamtai padarytos žalos atlyginimo, joks teisės aktas nesuteikia jam teisės reikalauti iš pažeidėjo priteisiamą sumą sumokėti jam tiesiogiai.
Apeliantė apeliaciniame skunde prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nurodydama, kad tik bylos nagrinėjimo žodine tvarka metu galima užtikrinti tinkamą jos pažeistų teisių ir interesų gynybą, nustatant, ar nagrinėjamoje byloje surinkta pakankamai įrodymų konstatuoti visas atsakovės civilinei atsakomybei taikyti būtinas sąlygas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka, nes apeliantė prie apeliacinio skundo neteikia naujų įrodymų, apeliaciniame skunde keliami materialinės bei procesinės teisės taikymo klausimai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų (duomenys neskelbtini) str. patikrinimas (duomenys neskelbtini) str.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad (duomenys neskelbtini) str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Byloje nustatyta, kad 2010 m. balandžio 12 d. UAB „Sulfinita“ direktorei I. N. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. AM 068604, Nr. DA-89 (1 t., b. l. 17), už tai, kad 2010 m. vasario 27 d. privačioje miško valdoje UAB „Sulfinita“ (neturėdama leidimo kirsti mišką) (duomenys neskelbtini) savavališkai išpjovė ir išvežė iš miško 13 (trylika) eglių, 2 (dvi) pušis, 6 (šešis) beržus, 48 (keturiasdešimt aštuonis) juodalksnius, kurių bendras tūris sudaro 40,757 m., iškirsta šešiasdešimt devyni medžiai. Iš visų iškirstų medžių dvidešimt yra vandens apsauginėje juostoje. Tuo pačiu praplatintas ir pagilintas Ratnyčios upelis. Iškastas gruntas 294 m³ supiltas ant miško paklotės, kurios sunaikinta 245 m² plotas. Tuo atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 9 str. 6 d. bei Lietuvos Respublikos vyriausybės nutarimu 1992-05-12 patvirtintas Specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas XXVIII skyriaus 124.1 ir 124.3 punktus, XXIX skyriaus 126.7 punktą. Už pažeidimus, nurodytus administracinio teisės pažeidimo protokole, 2010-04-16 Alytaus regiono aplinkos departamento Druskininkų agentūros nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje AM 037979 Nr. DA-89 atsakovo atstovei direktorei I. N. pagal Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str. 2 d. paskirta 2000 Lt administracinė bauda, nurodant, kad pažeidimu buvo padaryta 7882,00 Lt žala aplinkai (1 t., b. l. 19-20). Aplinkai padaryti nuostoliai apskaičiuoti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 12 d. nutarimu Nr. 521 patvirtinta „Fizinių ir juridinių asmenų neteisėta veikla miškuose padarytos žalos aplinkai atlyginimo tvarka“ ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 198 patvirtinta „Nuostolių, padarytų gamtai, sunaikinus arba sužalojus gamtinius kraštovaizdžio kompleksus bei objektus, skaičiavimo metodika“ (t. 1 , b.l. 22).
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad UAB „Sulfinita“ darbus atliko sklype unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra žemės ūkio paskirties žemė ir jokių specialiųjų sąlygų, susijusių su miško naudojimo apribojimais, šiame sklype pagal 2009 11 18 Nekilnojamojo turto registro pažymėjimą Nr. 916608 (t.2, b.l. 21-22) nėra nustatyta, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad buvo iškirstas miškas ir pažeisti įstatymo reikalavimai. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas atmestinas, nes pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš 2010 m. perengto Detalaus žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano (2 t., b. l. 37, 41) matyti, kad žemės sklypo daliai, esančiai tarp Ratnyčios upelio ir geležinkelio, tarp Ratnyčios upelio bei sklypo detaliajame plane pažymėto taškais 24, 25, 26, 27, 28, bei teritorijai aplink sklypą, pažymėtą taškais 24, 25, 26, 27, 28, yra taikomi Miško naudojimo apribojimai. Būtent šią teritoriją atitinka ieškovo koordinatėmis apibrėžta teritorija, kurioje dėl atsakovo veiksmų padaryta žala gamtai (2 t., b. l. 39-40). Be to, iš Alytaus apskrities viršininko 2009-09-16 įsakymo dėl žemės sklypo nekilnojamojo turto registro ir kadastro duomenų keitimo Nr. Ž-2734-(13) matyti, kad, pakeitus žemės sklypo Nr. 99-2 (kadastrinis Nr. 3865/0008:342), esančio Druskininkų savivaldybėje, Viečiūnų seniūnijoje, Jaskonių kaime, nekilnojamojo turto registro duomenis, buvo suformuotas žemės sklypas Nr. 99-2-1 (Nr. 4400-1995-0356, kadastrinis Nr. 3865/0008:475), kuriam taikyti Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų I, II, VI, XVI, XXVI, XXIX skyrių reikalavimai ir suformuoto atskiro sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. 3865/0008:475 duomenys įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Iš šio sklypo kadastro bylos duomenų (2 t., b. l. 21-33) teismas nustatė, kad Žemės sklypo kadastro duomenyse nurodyti miško naudojimo apribojimai 23,7355 ha sklypo daliai (2 t., b. l. 27), o iš Miško ūkio paskirties žemės sklypo vertės apskaičiavimo (2 t., b. l. 33) matyti, kad 312 kvartale 7 sklype, kurio plotas 1,9822 ha, medynų tūrio vertė - 2000 Lt, todėl teismas turėjo pagrindo konstatuoti, jog įrodymų visuma patvirtina, kad UAB „Sulfinita“ nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) pagal miškotvarkos projektą 312 kvartalo 7 c sklype augo miškas, kuriam taikomos specialiosios naudojimo sąlygos XXVI - Miško naudojimo apribojimai.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovės darbuotojai vykdė upelio valymo darbus, buvo kertami tik sausuoliai, o tokiems darbams leidimai nereikalingi. Tačiau šis apeliacinio skundo argumentas taip pat nepagrįstas, nes bylos duomenys patvirtina, kad buvo iškirsti medžiai, Ratnyčėlės upelio vaga buvo praplatinta ir pagilinta, pareigūnai surašė savavališkais kirtimais iškirstų medžių apmatavimo duomenis, fiksavo fotoaparatu iškirsto miško plotą bei pagilintą ir praplatintą upelį. 2010 m. kovo 2 d. Druskininkų agentūros pareigūnas J. Č. surašė Privačios miško valdos būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos patikrinimo aktą Nr. 207. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad iš administracinės bylos medžiagos, liudytojo J. M. liudijimo matyti, kad UAB „Sulfinita“ darbuotojas 2010 02 27 buvo įvykio vietoje – žemės sklype Jaskonių km., Druskininkų sav., unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),, kadastrinis Nr. 3865/0008:475, todėl UAB „Sulfinita“ per savo darbuotoją disponavo duomenimis apie atliekamą patikrinimą jau 2010 02 27. Iš bylos duomenų matosi, kad atsakovas nei ieškovo procedūrinių veiksmų nei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje neskundė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad administracinėje byloje nustatytos aplinkybės turi prejudicinę galią ir šiais dokumentais teismas rėmėsi šioje byloje. Dėl to atmestinas ir apeliacinio skundo argumentas, kad 2010 m. kovo 2 d. patikrinimo aktas negali būti pripažįstamas tinkama įrodinėjimo priemone šioje byloje.
Atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsakovę UAB „Sulfinita“ laikė atsakinga už žalos atsiradimą, nes ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kurių pagrindu teismas galėtų daryti išvadą, kad už aplinkai tariamai padarytos žalos atsiradimą atsakinga būtent atsakovė UAB „Sulfinita“. Tačiau sutinkamai su LR CK 6.264 straipsnio nuostatomis samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą atsiradusią dėl jo darbuotojų, einančių savo darbines (tarnybines) pareigas, kaltės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „Sulfinita“ yra tinkamas atsakovas šioje byloje.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai išnagrinėjo bylą, įvertino byloje pateiktus įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas pažeidė įstatymus, reglamentuojančius miško išteklių naudojimą ir tuo padarė žalą gamtai. Pirmosios instancijos teismas priimdamas teismo sprendimą tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą priteisdamas iš atsakovės valstybės naudai už aplinkai padarytą žalą 7877,84 Lt. Nors atsakovė apeliaciniame skunde nurodo, kad joks teisė aktas nesuteikia teisės ieškovui reikalauti iš pažeidėjo priteisiamą sumą sumokėti tiesiogiai ieškovui, tačiau pirmosios instancijos teismas žalos atlyginimą pagrįstai priteisė valstybės naudai, nes ieškovas gina šioje byloje ne savo turtinius interesus, bet valstybės interesus, kuriuos ginti jam pavesta įstatymu. Ieškovo atsiskaitomosios sąskaitos nurodymas priteistų piniginių sumų sumokėjimui nelaikytina, kad priteista suma tiesiogiai ieškovui.
Aukščiau išdėstytų argumentų pagrindu, teisėjų kolegija daro išvadą, kad naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas ((duomenys neskelbtini) str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Druskininkų miesto apylinkės teismo 2012 m. birželio 5 d. sprendimą palikti nepakeistą.