Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2021-02-10 · Administracinė byla Nr. eAS-53-415/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-10
Bylos Nr.
eAS-53-415/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01606-2017-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjai
Gintaras Kryževičius (pirm.), Stasys Gagys, Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
V. R.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sartų, Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybė, atstovaujama Sartų ir Gražutės regioninio parko direkcijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eAS-53-415/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01606-2017-6Procesinio sprendimo kategorija 59.1.1. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 10 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Romano Klišausko ir Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Sartų ir Gražutės regioninių parkų direkcijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, Zarasų rajono savivaldybei, atstovaujamai Zarasų rajono savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administraciniame teisme gautas, per EPP pareiškėjo V. R. (toliau – ir pareiškėjas) atstovės advokatės L. D. pateiktas 2020 m. lapkričio 24 d. apeliacinis skundas dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. spalio 22 d. sprendimo panaikinimo. Pareiškėjo atstovė taip pat prašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą.

Pareiškėjo atstovė nurodė, kad pareiškėjas apeliacinį skundą elektroninių ryšių priemonėmis teismui teikia 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. 1 dieną praleidęs terminą apeliaciniam skundui paduoti. Šis terminas buvo itin nežymiai praleistas dėl žmogiškos klaidos. Pareiškėjas nesiekė piktnaudžiauti savo teisėmis, tačiau dėl susiklosčiusių aplinkybių itin nežymiai praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, todėl įvertinus aplinkybę, jog terminas buvo praleistas tik 1 dieną, pareiškėjas prašė įvertinti termino atnaujinimo ir atsisakymo jį atnaujinti pasekmes. Pareiškėjo vertinimu, termino atnaujinimas ir skundo priėmimas nepažeis įstatymo leidėjo tikslų užtikrinti teisinių santykių stabilumą, ypač atsižvelgiant į tai, jog 2020 m. lapkričio 11 d. nutartimis yra priimti dviejų atsakovų apeliaciniai skundai byloje ir byla neišvengiamai bus nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi pareiškėjo prašymo dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo netenkino ir atsisakė priimti V. R. apeliacinį skundą.

Teismas nustatė, kad ginčijamas Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas priimtas ir paskelbtas 2020 m. spalio 22 d., apeliacinis skundas dėl šio sprendimo teismui paduotas elektroninėmis ryšių priemonėmis 2020 m. lapkričio 24 d., t. y. praleidus Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 132 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą apeliaciniam skundui paduoti. Pareiškėjas šią aplinkybę pripažino.

Šalies argumentai

Pareiškėjas termino kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu praleidimą grindė žmogiška klaida, prašė atsižvelgti į tai, kad terminas kreiptis į teismą praleistas nežymiai, tik viena diena, be to, teismas jau yra priėmęs atsakovų apeliacinius skundus dėl to paties teismo sprendimo. Teismas, įvertinęs pareiškėjo nurodytas termino kreiptis į teismą su apeliaciniu skundu praleidimo priežastis, padarė išvadą, kad jos nėra svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, dėl kurių šis terminas gali būti atnaujintas. Pažymėjo, kad pareiškėjas neįvardijo, kokia žmogiška klaida lėmė termino praleidimą. Bylos duomenys patvirtino, kad pareiškėjas byloje yra atstovaujamas profesionalaus teisininko, kuriam yra žinoma teismo sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, kad kreipimosi į teismą terminas praleistas nežymiai, t. y. 1 diena, taip pat teismui nesudarė pagrindo šį terminą atnaujinti. Šiuo atveju, teismo nebuvo nustatyta jokių ekstraordinarių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios lėmė termino kreiptis į teismą praleidimą. Tai, kad byloje yra priimti kitų proceso dalyvių apeliaciniai skundai dėl to paties teismo sprendimo, taip pat nesudarė pagrindo šį terminą atnaujinti.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo tenkinti prašymą dėl termino paduoti apeliacinį skundą atnaujinimo. Taigi, nesant teisinio pagrindo atnaujinti apeliacinio skundo padavimo teismui terminą, vadovaudamasis ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teismas apeliacinį skundą atsisakė priimti.

III.

Pareiškėjas pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį ir pareiškėjo apeliacinį skundą priimti.

Pareiškėjas paaiškina, kad prašydamas atnaujinti terminą nurodė kelias priežastis: 1) terminas buvo praleistas dėl žmogiškos klaidos; 2) terminas buvo praleistas itin nežymiai – tik 1 diena; 3) jau yra priimti du kitų šalių apeliaciniai skundai.

Pareiškėjas nurodo, jog atsakovas Zarasų rajono savivaldybė, atstovaujama Zarasų rajono savivaldybės administracijos, formaliai vertinant taip pat elgėsi neatidžiai, nerūpestingai ir formaliai, praleido terminą apeliaciniam skundui paduoti, nes paskutinę termino dieną 2020 m. lapkričio 23 d. po teismo darbo valandų įkėlė apeliacinį skundą, kuris teisme buvo gautas 2020 m. lapkričio 24 d., ir neatitiko ABTĮ 134 straipsnio 2 dalyje nustatytų reikalavimų, jame nebuvo nurodyti nei ginčijami klausimai, nei keliami reikalavimai, nei motyvai, t. y. skundas buvo nepilnos sudėties. Nepaisant to, kitą dieną, jau po termino, pateikus pilną skundą teismas jį priėmė. Taigi, vertinant šalių rūpestingumą, atidumą byloje, valstybinėms institucijoms turėtų būti taikomi griežtesni standartai arba bent jau lygiaverčiai.

Be to, teismas nepagrįstai atmetė kitą pareiškėjo argumentą pasisakydamas, jog tai, kad byloje yra priimti kitų proceso dalyvių apeliaciniai skundai dėl to paties teismo sprendimo, taip pat nesudaro pagrindo šį terminą atnaujinti. Procesinių terminų nustatymo ir šalių teisių įgyvendinimo per nustatytą terminą ribojimo tikslas yra teisinių santykių stabilumo užtikrinimas. Taigi ne formaliai, tačiau būtent šiuo požiūriu vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo priėmimo pasekmes, akivaizdu, jog nebūtų pažeidžiamas įstatymo numatytas tikslas, ką ir siekė pažymėti pareiškėjas prašydamas atnaujinti nežymiai praleistą terminą, nes byla vis tiek neišvengiamai bus nagrinėjama apeliacine tvarka, todėl jo skundo nagrinėjimas su kitais dviem apeliaciniais skundais nepakenks teisinių santykių stabilumui.

Šalies argumentai

Pareiškėjas taip pat nurodo, kad turėtų būti atsižvelgiama į neproporcingai neigiamas pasekmes pareiškėjui neatnaujinus termino apeliacinio skundo padavimui. Sutikdamas su aplinkybe, jog nežymiai praleistas terminas savaime nėra pagrindas jį atnaujinti, pareiškėjas prašo teismo atsižvelgti į aplinkybių visumą, papildomai įvertinti, jog terminas praleistas ne tik nežymiai, t. y. 1 diena, tačiau ir kitoms šalims taikytinus atidumo, rūpestingumo reikalavimus, apeliacinio skundo atsisakymo priimti pasekmes, įstatymų leidėjų tikslų užtikrinimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos, (toliau – ir Inspekcija) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Inspekcijos nuomone, pareiškėjo atskirajame skunde nurodytos priežastys (kitų proceso šalių apeliacinių skundų priėmimas, žmogiška klaida ar terminas praleistas nežymiai) terminui atnaujinti negali būti laikomos (pripažįstamos) tokiomis svarbiomis aplinkybėmis. Pasisakydama dėl pareiškėjo atskirojo skundo argumento, jog terminas buvo praleistas nežymiai (1 diena), Inspekcija nurodo, jog maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių. Pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai leidžia teigti, jog apeliacinis skundas teismui nebuvo pateiktas laiku dėl pareiškėjo nerūpestingumo ir neatidumo, o pareiškėjo žmogiška klaida (net nenurodant kokia) negali būti pripažinta pakankamai svarbia, išskirtine aplinkybe, kuri sudarytų pagrindą praleistą terminą atnaujinti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos, (toliau – ir Departamentas) atsiliepime į pareiškėjo atskirąjį skundą prašo jį atmesti, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Departamentas nurodo, kad terminas apeliaciniam skundui pateikti – 30 kalendorinių dienų, yra pakankamai ilgas. Pakankamai ilgo termino nustatymas įstatyme garantuoja konstitucinės teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, teisinių santykių stabilumo (kaip jis išaiškintas atskirajame skunde) principo įgyvendinimą ir eliminuoja žmogiškąsias klaidas, jei besikreipiantis asmuo yra pakankamai rūpestingas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą ir atsisakyta priimti apeliacinį skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Pirmosios instancijos teismas pripažino, kad ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas apeliacinio skundo padavimo terminas praleistas ne dėl svarbios, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusios aplinkybės, be to, pareiškėjas neįvardijo, kokia žmogiška klaida lėmė termino praleidimą, o ir teismas nenustatė jokių ekstraordinarių, nuo pareiškėjo valios nepriklausiusių aplinkybių, kurios lėmė termino kreiptis į teismą praleidimą, todėl teismas skundžiama nutartimi neatnaujino apeliacinio skundo padavimo termino ir V. R. apeliacinį skundą atsisakė priimti (ABTĮ 138 str. 3 d. 1 p.).

Pareiškėjas atskirajame skunde tvirtina, kad teismas netinkamai įvertino nurodytas termino praleidimo aplinkybes, bei atsižvelgiant į tai, jog terminas praleistas nežymiai, prašo teismo atsižvelgti į aplinkybių visumą, papildomai įvertinti ir kitoms šalims taikytus atidumo, rūpestingumo reikalavimus, apeliacinio skundo atsisakymo priimti pasekmes, įstatymų leidėjų tikslų užtikrinimą.

ABTĮ nustatyta, kad apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (132 str. 1 d.). Praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu pirmosios instancijos teismas, per kurį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties. Dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakoma atnaujinti terminą apeliaciniam skundui paduoti, gali būti duodamas atskirasis skundas. Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas tokį atskirąjį skundą patenkina ir praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujina, teismas ta pačia nutartimi išsprendžia apeliacinio skundo priėmimo klausimą (132 str. 2 d.). Apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas (138 str. 3 d. 1 p.).

Pažymėtina, kad sprendimą, kuriuo pareiškėjo prašymas tenkintas dalyje, Vilniaus apygardos administracinis teismas priėmė ir paskelbė 2020 m. spalio 22 d., taigi ABTĮ 132 straipsnio 1 dalyje nustatytas jo apskundimo terminas pasibaigė 2020 m. lapkričio 23 d. Pareiškėjo atstovė apeliacinį skundą dėl minėto pirmosios instancijos teismo sprendimo pateikė 2020 m. lapkričio 24 d. 23 val. 59 min., t. y. praleidusi apeliacinio skundo pateikimo terminą.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikytinos tik objektyvios, nuo asmens valios nepriklausiusios aplinkybės, kurios sutrukdė jam laiku kreiptis į teismą dėl pažeistos teisės gynimo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA492-6/2012; kt.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nagrinėjamoje byloje procesiniai dokumentai teikiami per EPP. Pareiškėjo atstovė nurodo, kad pareiškėjas terminą apeliaciniam skundui paduoti praleido dėl žmogiškos klaidos, šis terminas buvo praleistas itin nežymiai – tik 1 diena, bei nagrinėjamoje byloje jau yra priimti du kitų šalių apeliaciniai skundai. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, pareiškėjas neįvardijo, kokia žmogiška klaida lėmė termino praleidimą, taip pat ir atskirajame skunde nėra nurodyta, kokia tai buvo žmogiška klaida ir su kuo ji siejama.

Pritartina pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog tai, kad byloje yra priimti kitų proceso dalyvių apeliaciniai skundai dėl to paties teismo sprendimo, nesudaro pagrindo apeliacinio skundo padavimo terminą atnaujinti.

Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, maža termino praleidimo trukmė savaime nelaikytina svarbia termino praleidimo priežastimi, sudarančia pagrindą praleistą terminą atnaujinti, jei nenustatyta kitų svarbių termino praleidimo priežasčių (žr., pvz., 2015 m. birželio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-382-822/2015; 2020 m. gegužės 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-314-442/2020; 2020 m. rugsėjo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-452-438/2020).

Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad aplinkybių, kurios būtų pagrindas atnaujinti praleistą terminą skundui pateikti, nenustatyta.

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl paliekama nepakeista, o pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

Pareiškėjo V. R. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. lapkričio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys GagysRomanas KlišauskasGintaras Kryževičius