- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-02-23
- Bylos Nr.
- 2YT-806-964/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00014-2018-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Šiškienė
- Pareiškėjas
- N. S.
- Suinteresuotas asmuo
- VĮ Turto bankas
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo N. S. (N. S.) pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas N. S. prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos R. S. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, pradėdamas turtą faktiškai valdyti.
Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. S., kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Mirusioji R. S. jai priklausiusį butą, 1/6 ūkinio pastato, stoginę, esančius (duomenys neskelbtini), testamentu paliko N. S.. Mirus motinai, paveldėjimo byla dėl palikimo priėmimo nebuvo pradėta. Testamentas yra nenuginčytas, galiojantis. Tiek palikėjai gyvai esant, tiek jai mirus, pareiškėjas gyveno ir gyvena tame pačiame bute (duomenys neskelbtini) bei naudojasi nurodytais priklausiniais: ūkinio pastato 1/6 dalimi ir stogine. Nors buto adresas keitėsi, bet VĮ Registrų centras duomenimis (unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto 54,19 kv.m, rūsio duomenų - 23,18 kv.m, pažymėto R-3, R4) tai yra tas pats butas, kuris nurodytas testamente ir kuriame gyveno ir iki šiol tebegyvena testamente nurodytas įpėdinis. Pareiškėjas pagal galimybes butu rūpinasi. Jis, kaip testamentinis įpėdinis, priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai valdyti mirusios motinos turtą. Per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą pareiškėjas į notarų biurą nesikreipė, todėl prašo nustatyti juridinį faktą, kad jis priėmė palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ Turto bankas pateikė teismui atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškėjo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Nurodė, kad neturi jokių duomenų, patvirtinančių ar paneigiančių faktinį R. S. paliktojo turto priėmimą valdyti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas iš esmės tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo motina R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (b. l. 4). R. S. vardu nuosavybės teise Nekilnojamojo turto registre įregistruotas butas su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini) (b. l. 9, 14), 1/6 pastatų: ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir stoginės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (b. l. 10-13).
Po R. S. mirties liko įstatyminis įpėdinis – sūnus N. S.. Kaip matyti iš 2006-10-11 testamento kopijos, R. S. jai priklausančius butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/6 dalį ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), stoginę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), paliko savo sūnui N. S., gyvenančiam (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). Įpėdiniai per įstatymo nustatytą palikimui priimti terminą į notarų biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė. Šią aplinkybę patvirtina 2017-12-11 Klaipėdos miesto 7-ojo notaro biuro raštas Nr. SD-202, iš kurio matyti, kad notaro biure nebuvo pradėta paveldėjimo byla, (duomenys neskelbtini) mirus R. S. (b. l. 7).
Tam, kad pareiškėjas galėtų priimti ir įregistruoti priimtą palikimą, būtina nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis po motinos R. S. mirties priėmė jos palikimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 2 dalies 8 punkte nustatyta, kad teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Pareiškėjas po motinos mirties atsiradusį palikimą priėmė pradėjęs turtą faktiškai valdyti, nes jis nuolat gyvena ir yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (b. l. 12), prižiūri ir valdo motinai priklausantį turtą (butą, 1/6 dalies ūkinio pastato, stoginės), ką patvirtina pačio pareiškėjo paaiškinimai. Mirus motinai jis rūpinosi jos likusiu turtu, valdydamas ir naudodamas daiktus pagal tiesioginę jų paskirtį, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip paveldimo turto savininkas.
Byloje nėra duomenų, kad po R. S. mirties likusį jos valdytą turtą būtų priėmę ar pretenduotų priimti kiti asmenys – tokių aplinkybių nenurodė ir suinteresuotas asmuo. Byloje nustatytų aplinkybių visuma teikia pagrindą išvadai, kad pareiškėjas po motinos R. S. mirties faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl jis laikomas priėmusiu R. S. palikimą faktiniu valdymu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnis).
Išdėstytų aplinkybių pagrindu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad N. S. priėmė palikimą po motinos R. S. mirties, kadangi po (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjo jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal CK 5.50 straipsnio nuostatas paveldėtojai atsiradusį palikimą gali priimti keliais būdais, t. y. jį faktiškai pradėję valdyti arba padavę pareiškimą notarui dėl palikimo priėmimo. Pastarasis būdas taikomas ir paveldint pagal testamentą. Kadangi pareiškėjas, kaip pats nurodė, praleido terminą pareiškimui dėl palikimo priėmimo paduoti ir prašo nustatyti, kad jis palikimą priėmė faktiniu valdymu, sprendžiama būtent dėl tokio jo motinos palikimo priėmimo būdo, kuris nesusijęs su paveldėjimu pagal testamentą. Todėl teismas konstatuoja, jog pareiškėjas priėmė palikimą faktiniu valdymu, nesiejant palikimo priėmimo su R. S. testamentu. Teismas atkreipia dėmesį, kad palikimo negalima priimti dalimis (CK 5.50 straipsnio 1 dalis), taigi įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.51 straipsnio 1 dalis).
Pareiškėjui teisinę reikšmę turintis faktas nustatytinas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CPK 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendė:
N. S. (N. S.) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad N. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą faktiniu valdymu.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas siekiant gauti paveldėjimo teisės liudijimą po R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.