Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino, Dalios Gumuliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės,

atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovams Tomui Jociui ir Stasiui Žilinskui,

atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovams Irenai Latakaitei ir Virginijui Kerui,

2015 m. gegužės 5 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. P. skundą atsakovams Plungės rajono savivaldybės administracijai ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl atsakovų 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktų atsisakymų suderinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) esančio automobilinių svarstyklių pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą panaikinimo bei įpareigojimo iš naujo derinti šį projektą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1) panaikinti atsakovų 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktus atsisakymus suderinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) esančio automobilinių svarstyklių pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą;

2) įpareigoti atsakovus iš naujo derinti šį projektą pagal 2015 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruotą prašymą išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai.

Skunde nurodo, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas), kurio žemės naudojimo paskirtis kita, o naudojimo būdas – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų statybos. Žemės sklype yra apgriuvęs ir keliantis pavojų pastatas – automobilinės svarstyklės (unikalus numeris Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pareiškėjas nutarė rekonstruoti į nedidelį gyvenamą namą ir tuo tikslu iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 39. Parengtas Žemės sklype buvusio automobilinių svarstyklių pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamą namą projektas (toliau – ir Projektas) per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ (toliau – ir IS „Infostatyba“ 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinimui kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau Projektas nebuvo suderintas ir 2015 m. sausio 14 d. IS „Infostatyba“ pateikti atsakovų nepritarimo motyvai. Ištaisytas Projektas kartu su architekto A. S. atsakymais į atsakovų pastabas 2015 m. vasario 25 d. dar kartą buvo pateiktas derinimui kartu su prašymu pakartotinai išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai, tačiau ir pakartotinai Projektas nebuvo suderintas, o leidimas neišduotas.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – ir Šiaulių RAAD) Plungės rajono agentūra 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 88-(1.139)S-Pl nurodė, kad Projekto sprendiniams nepritarta, kadangi Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (toliau – ir Specialioji sąlyga). Pareiškėjas su šiuo argumentu nesutinka ir teigia, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 buvo patikslinti Žemės sklypo kadastro duomenys, kuriose Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 nustatytos Specialiosios sąlygos neliko. Pabrėžia, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalį, buvo privaloma Projektą rengti pagal Žemės sklypo dokumentus, t. y. pagal juose nurodytas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, o tai kad buvo apribojimas ir jis panaikintas nesuteikia teisės atsakovams nesivadovauti Žemės sklypo dokumentais, o tuo pačiu ir Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826, 11 punktu.

Pažymi, jog Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra 2015 m. kovo 10 d. sprendime Nr. 88-(1.139)S-Pl taip pat nurodė, kad rekonstravimo Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai, tuo būdu nesivadovauta

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – ir Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyriumi. Teigia, jog architektas, pateikdamas pakartotinai tikrinti Projektą, atsakė į šią pastabą dėl atliekų, kad būtent Architektūrinės dalies brėžiniuose SA-2 ir SA-3 įrašyti susidarę atliekų kiekiai, panaudojimo ir sutvarkymo būdai. Pabrėžia, kad net nebuvo nurodyta, kokia konkreti minėtų Taisyklių teisės norma ar kelios teisės normos iš II skyriaus buvo pažeistos ir kaip jos susijusios su pažeidimais.

Nurodo, jog Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius pastabose nurodė, kad nesivadovauta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu (toliau – ir Tvarkos aprašas), kadangi nenustatytos vandens apsaugos juostos ir zonos bei grafiškai nepavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato. Teigia, kad Tvarkos aprašas nėra taikomas rengiant statybos techninį projektą, kadangi statybos techninis projektas nėra skirtas teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygoms nustatyti, o statinio projektavimas yra statinio sprendinių parengimas, vadovaujantis Statybos įstatymu ir statybos techniniais reglamentais.

Atkreipia dėmesį, kad Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijų bendrajame plane, kuris patvirtintas Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 (toliau – ir Bendrasis planas), Bendrojo plano grafiniame sprendinyje prie Kulių I tvenkinio planuojamoje teritorijoje nėra nustatytos paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos. Mano, jog Bendrajame plane nenustačius pakrančių apsaugos juostų ir zonų prie Kulių I tvenkinio, Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nepagrįstai reikalauja Projekte numatyti naują teritorijų planavimo dokumento sprendinį, keičiantį Bendrąjį planą ir nustatantį Žemės sklype naują naudojimo sąlygą (apribojimą), susijusį su paviršinių vandens telkinių apsauga.

Nurodo, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius atsisakė derinti Projektą ir dėl to, kad neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų reikalavimų 10.5 punktas, t. y. architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Teigia, kad dėl architektūrinių sprendinių suderinimo ne kartą buvo kreiptasi ir klausta ar yra kokie nors ypatingi reikalavimai, kurių nėra nurodyta specialiuosiuose reikalavimuose. Teigia, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius papildomų reikalavimų nenustatė ir tik nurodė, kad reikia vadovautis išduotų specialiųjų reikalavimų10 punktu.

Pažymi, kad atsakovai nepritarimo motyvuose nenurodė konkrečių Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimų, tuo pažeisdami STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 punktą.

Teigia, jog ginčijami atsisakymai suderinti Projektą, kuriais atsakovai įgyvendino savo kompetenciją, skirtą statinių projektavimo priežiūrai užtikrinti, yra kartu susiję su pareiškėjo privačios nuosavybės teisės ribojimu, todėl toks ribojimas turi būti paremtas įstatymu ir proporcingas siekiamam tikslui bei įgyvendinamas adekvačiomis priemonėmis. Pabrėžia, kad atsakovai visiškai nieko nepasisakė, kodėl visuomenei gali kenkti Projekto sprendiniai ir kaip, t. y. neišreiškė viešojo intereso, o tik savo asmeninius pasvarstymus, nenurodė konkrečios pažeistos teisės normos ir jos nesusiejo su konkrečiais Projekto sprendiniais, o tai neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatų, gero administravimo principo.

Teismo posėdžio metu pareiškėjas V. P. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovai Tomas Jocius ir Stasys Žilinskas teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Plungės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodo, jog Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pastaba grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną yra pagrįsta Statybos techninio reglamento STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-708, 8 priedo 7.4.1. punkto nuostata, kad sklypo sutvarkymo dalies brėžinyje turi būti nurodoma vandens telkinių apsaugos zonos. Statybos techninis projektas turi būti visos apimties ir rengiamas vadovaujantis statybos techniniais reglamentais. Parengus projektą nesivadovaujant statybos techniniu reglamentu ir sklypo plano sprendiniuose grafiškai nepavaizdavus specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų – vandens apsaugos juostos ir zonos, – derinančioms institucijoms neįmanoma patikrinti, ar statinio statybos vieta parinkta tinkamai ir ar tokie projekto sprendiniai neprieštarauja galiojantiems teisės aktams ir teritorijų planavimo dokumentams. Nurodo, kad pareiškėjo Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta Specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos. Remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, projektuotojas privalėjo vadovautis Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuriuo buvo suprojektuotas 0,09 ha Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos. Žemės reformos žemėtvarkos projektas pagal planuojamos teritorijos dydį ir sprendinių konkretizavimo lygį yra vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo nustatomos tam tikroms veikloms planuojamų teritorijų naudojimo, tvarkymo ir (ar) apsaugos priemonės. Nurodo, kad Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 patvirtintas Bendrasis planas yra aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, kuriuo paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir juostos nebuvo nustatinėjamos, t. y. tai buvo atlikta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu – žemės reformos žemėtvarkos projektu.

Nesutinka su tuo, kad specialiosios sąlygos negali turėti įtakos rekonstruojamo statinio projekto sprendiniams bei jų teisėtumui. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1-126.5 punktuose išvardyta, kokie projekto sprendiniai negali būti numatomi paviršinio vandens telkinio pakrantės apsaugos juostoje. Kulių I tvenkinys, greta kurio yra Žemės sklypas, įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268 „Dėl valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašo patvirtinimo“.

Pažymi, kad pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 punkto 1 dalyje nustatytą tvarką, statinio projektas rengiamas vadovaujantis savivaldybės administracijos nustatytais specialiaisiais architektūros reikalavimais, o 2014 m. balandžio 23 d. išduotų architektūros reikalavimų 10.5 punktas nurodo, kad prieš pateikiant projektą statybą leidžiančiam dokumentui gauti, projekto architektūriniai sprendiniai turi būti suderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi. Informacinėje sistemoje „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. pateikto projekto sudėtyje Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pritarimas architektūriniams sprendimams nebuvo pridėtas.

Nesutinka su tuo, jog nebuvo vadovautasi gero administravimo principu, kadangi pareiškėjas

nei pirmo, nei pakartotinio Projekto derinimo metu į Plungės rajono savivaldybės administraciją dėl pasitarimo organizavimo tarp suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių subjektų) teisės aktų nustatyta tvarka nesikreipė.

Atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai Irena Latakaitė ir Virginijus Keras teismo posėdžio metu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime nurodytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Atsakovas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentas atsiliepime nurodo, jog pareiškėjo Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta Specialioji sąlyga –XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuri vėliau, UAB „Almontus“ matininkui G. B. atlikus žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) kadastrinius matavimus, nebenurodoma. Tuo pagrindu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 šią Specialiąją sąlygą panaikino, nors Žemės sklypo dislokacijos vieta nepakito ir Žemės sklypas buvo bei liko ant tvenkinio kranto. Gretimuose sklypuose Specialioji sąlyga taip pat liko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime nurodo, jog Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 24 d. sprendimu Nr. 68-18724 V. V. atkurtos nuosavybės teisės neatlygintinai perduodant jam lygiavertį turėtam 0,09 ha ploto Žemės sklypą (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)). Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 minėtam Žemės sklypui nustatyta Specialioji sąlyga (0,09 ha). Pažymi, jog Specialioji sąlyga taip pat įrašyta Žemės sklypo 2004 m. lapkričio 9 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte ir šio Žemės sklypo plano M 1:10000, kurį 2004 m. lapkričio 18 d. parengė UAB „Hidroprojektas“, lentelėje apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas. Pažymi, jog Žemės sklypas ir jam nustatyta Specialioji sąlyga 2004 m. gruodžio 28 d. buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. Žemės sklypą įsigijo su nustatyta Specialiąją sąlyga. Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, Specialioji sąlyga, kuri buvo nustatyta Žemės sklypui, iš Nekilnojamojo turto registro išregistruota vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360, kuriuo buvo pakeisti šio Žemės sklypo kadastro duomenys.

Pažymi, kad Kulių I tvenkinys, greta kurio yra Žemės sklypas, įrašytas į Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 14 d. nutarimu Nr. 1268. Pagal kadastro žemėlapio ištrauką matyti, kad nuo Kulių I tvenkinio kranto linijos iki Mostaičių gatvės (jau už pareiškėjo žemės sklypo) yra tik apie 30 metrų atstumas (pažymėta raudona linija), o apsaugos zona turi būti nutolusi 100 metrų. Vadovaujantis šiais duomenimis, pareiškėjo žemės sklypas yra paviršinių vandens telkinių apsaugos zonoje ir jam turi būti įrašyta Specialioji sąlyga. Pabrėžia, kad Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) turėjo būti nustatyta Specialioji sąlyga, o jos panaikinimas pažeidžia imperatyvius teisės aktų reikalavimus.

Pažymi, jog Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo sprendimas priimtas vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos Plungės ir Rietavo skyriui pateiktoje Žemės sklypo kadastro byloje, kurią parengė būtent UAB „Almontus“ matininkas G. B., atlikęs jo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, esančia informacija. Išnagrinėjus matininko G. B. parengtoje Žemės sklypo kadastro duomenų byloje esančią informaciją nustatyta, kad matininkas G. B., atlikęs kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos dokumentuose nenurodė šiam Žemės sklypui taikytinos Specialiosios sąlygos, tokiu būdu pažeisdamas teisės aktų reikalavimus bei suklaidindamas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėją. Pabrėžia, kad remiantis teisiniu reglamentavimu, šios klaidos ištaisymas galimas tik pritarus žemės sklypo savininkui.

Trečiasis suinteresuotas asmuo apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką informuotas tinkamai, atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Byla nagrinėjama trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl atsakovų 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateiktų atsisakymų suderinti žemės sklype (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) esančio automobilinių svarstyklių pastato rekonstrukcijos į vieno buto gyvenamąjį namą projektą (minėta, toliau – ir Projektas), teisėtumo ir pagrįstumo. Panaikinus skundžiamus atsisakymus suderinti Projektą, pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovus iš naujo derinti šį Projektą pagal 2015 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje „Infostatyba“ registruotą prašymą išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai.

Lietuvos Respublikos statybos įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos teritorijoje, jos išskirtinėje ekonominėje zonoje ir kontinentiniame šelfe statomų, rekonstruojamų ir remontuojamų statinių esminius reikalavimus, statybos techninio normavimo, statybinių tyrinėjimų, statinių projektavimo, statybos, statybos užbaigimo, statinių naudojimo ir priežiūros, griovimo tvarką, statybos dalyvių, viešojo administravimo subjektų, statinių savininkų (ar naudotojų) ir kitų juridinių ir fizinių asmenų veiklos šioje srityje principus ir atsakomybę (Statybos įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Statybos įstatymo 2 straipsnio 27 dalyje pateikta statinio projekto sąvokos definicija, pagal kurią statinio projektas – normatyvinių statybos techninių dokumentų nustatytos sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendiniai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti, visuma. Statybos įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, jog ypatingo ir neypatingo statinio rekonstravimo atveju, statyba leidžiantis dokumentas – leidimas rekonstruoti statinį. Statybos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis nustato, kad leidimą statyti naują statinį, leidimą rekonstruoti statinį ir leidimą atnaujinti (modernizuoti) pastatą išduoda savivaldybės administracijos direktorius ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas. Leidimas rekonstruoti statinį išduodamas vadovaujantis Statybos techniniu reglamentu STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (minėta, toliau – ir STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“), patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-826 (Statybos techninio reglamento 2 punktas). STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 punkte nustatyta, kad norint gauti leidimą statyti naują ar rekonstruoti statinį <...>, rekonstruoti nesudėtingą statinį į neypatingą ar ypatingą statinį, pagal atitinkamą patvirtintą pastatų atnaujinimo (modernizavimo) programą atnaujinti (modernizuoti) pastatą, savivaldybės administracijai pateikiamas prašymas (Statybos techninio reglamento 1 priedas), Statybos įstatymo 23 straipsnio 7, 8 ar 9 dalyse nurodyti dokumentai (išskyrus tuos, kurie yra statinio projekto sudėtyje) ir Statybos techninio reglamento 10 priede nurodyti rašytiniai pritarimai (raštai ir/ar žymos projekte) projekto sprendiniams. Statybos, rekonstravimo ar pastato atnaujinimo (modernizavimo) projekto popierinį variantą turi sudaryti šios dalys (kai jos privalomos): bendroji, architektūrinė, pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, sklypo sutvarkymo, gaisrinės saugos. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 7 punktas numato, jog prašymą ir kitus dokumentus pateikiant nuotoliniu būdu, pasinaudojant Lietuvos Respublik?s statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacine sistema „Infostatyba“ (toliau – IS „Infostatyba“), www.planuojustatyti.lt užpildomi atitinkami laukai, nurodytose vietose pridedami privalomi pateikti dokumentai, juos formuojant pagal Statybos techninio reglamento 6 punkte nurodytus reikalavimus. Kompiuterinėje laikmenoje įrašytas projektas turi būti pasirašytas (patvirtintas) projektą privalančių pasirašyti asmenų (projekto vadovo, projekto dalių vadovų) elektroniniais parašais. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“11 punktas numato, kad projektą tikrinantis asmuo ne vėliau kaip iki Statybos įstatymo 23 straipsnio 18 dalyje nurodyto projekto patikrinimo termino (įskaitant termino pratęsimą) pabaigos IS „Infostatyba“ paskelbia savo pritarimą ar nepritarimą projektui. Nepritariant projektui, IS „Infostatyba“ paskelbiami nepritarimo motyvai, nurodant konkrečius Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytų reikalavimų pažeidimus. Prašymo pateikėjas informaciją apie kiekvieną nepritarimą projektui ir nepritarimo motyvus gauna per IS „Infostatyba“ iškart po šio nepritarimo paskelbimo joje. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktas numato, kad jei per projekto patikrinimo terminą projektui nepritarė nors vienas iš privalėjusių jį patikrinti subjektų, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas apie tai, kad statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas, pažymi IS „Infostatyba“ tik tuo atveju, jei nepritaręs projektui subjektas IS „Infostatyba“ nurodė savo nepritarimo motyvus. Nepateikus nepritarimo projektui motyvų arba kilus abejonių dėl šių motyvų pagrįstumo, taip pat kilus abejonių dėl pritarimo projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas organizuoti suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo, kt.) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus. Neišsprendus klausimo dėl galbūt nepagrįsto nepritarimo projektui arba dėl galbūt nepagrįsto pritarimo, savivaldybės administracija raštu kreipiasi į subjektą (padalinį) tikrinti projektus įgaliojusią instituciją, prašydama patvirtinti pagrįstais arba pripažinti nepagrįstais nepritarimo projektui motyvus ar patvirtinti pagrįstu pritarimą projektui arba pripažinti, kad pritarta projektui nepagrįstai. Institucija atsakymą privalo pateikti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas. Jei institucija raštu patvirtina nepritarimo projektui motyvus pagrįstais, statybą leidžiantis dokumentas neišduodamas. Jei institucija nepritarimo projektui motyvus pripažįsta nepagrįstais ar patvirtina, kad projektui pritarta pagrįstai, statybą leidžiantis dokumentas išduodamas, o rašto kopija paskelbiama IS „Infostatyba“.

Bylos medžiaga bei proceso šalių paaiškinimais nustatyta, kad pareiškėjui V. P. nuo 2013 m. spalio 31 d. priklauso 0,0900 ha ploto žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (įsigytas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi), esantis (duomenys neskelbtini) (minėta, toliau – ir Žemės sklypas). Šiame Žemės sklype yra pastatas –automobilinės svarstyklės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kurias pareiškėjas nutarė rekonstruoti į gyvenamą namą. Pareiškėjas iš Plungės rajono savivaldybės administracijos 2014 m. balandžio 23 d. gavo specialiuosius architektūrinius reikalavimus Nr. 39, kuriuose nurodyta: statinio projekto pavadinimas – kitos paskirties pastato (automobilinės svarstyklės) rekonstravimo projektas, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, (duomenys neskelbtini); statybos rūšis – rekonstravimas; statinio kategorija – neypatingi statiniai. Vadovaujantis STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatomis, parengtas Projektas per IS „Infostatyba“ 2014 m. gruodžio 11 d. buvo pateiktas derinimui kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai. Projektui nepritarė Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento (minėta, toliau – ir Šiaulių RAAD) Plungės rajono agentūra, kurie 2015 m. sausio 14 d. IS „Infostatyba“ pateikė pareiškėjui nepritarimo motyvus (pastabas) (laikinais numeris LN/0145875, registracijos Nr. PLNS-82-14-00215). Ištaisius Projekto trūkumus bei architektui A. S. pateikus paaiškinimus į pateiktas atsakovų pastabas, Projektas per IS „Infostatyba“ 2015 m. vasario 25 d. dar kartą buvo pateiktas derinimui kartu su prašymu išduoti leidimą statinio rekonstrukcijai. Tačiau minėtam Projektui dar kartą nepritarė Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius ir Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra, kurie IS „Infostatyba“ 2015 m. kovo 10 d. pateikė pareiškėjui nepritarimo motyvus (pastabas) (laikinasis numeris LN/0158279, registracijos Nr. PLNS-82-15-00027).

Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nepritarė Projektui dėl to, kad: 1) Žemės sklypui Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 buvo nustatyta specialioji sąlyga – XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos (minėta, toliau – ir Specialioji sąlyga), tačiau 2013 m. lapkričio 19 d. UAB „Almontus“ atlikus kadastrinius matavimus Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 dėl neaiškių priežasčių minėta Specialioji sąlyga nuo 2014 m. sausio 13 d. panaikinta; 2) Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyrius).

Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nurodė nepritariantis Projektui dėl to, kad neatsižvelgta į Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus pateiktas pastabas. Būtent, į pastabą Nr. 2 – vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540 patvirtintu Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašu nustatyti vandens apsaugos juostą ir zoną bei grafiškai pavaizduoti sklypo plano sprendiniuose nurodant atstumą iki rekonstruojamo pastato bei pastabą Nr. 5 – neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas (architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi).

Atsakovų nepritarimas Projektui dėl Specialiosios sąlygos nesilaikymo

Pagal Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punktą, statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams ir kt. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (akto redakcija, galiojusi nuo 2004 m. spalio 16 d. iki 2006 m. birželio 13 d., t. y. Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 2947 priėmimo metu) 2 straipsnio 26 dalyje pateikta specialiojo plano (projekto) sąvokos definicija, pagal kurią specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 50 dalyje pateikta žemėtvarkos plano (projekto) sąvokos definicija, pagal kurią žemėtvarkos planas (projektas) – specialiojo teritorijų planavimo dokumentas, kuriame nustatoma kaimo vietovių žemės naudojimo ir apsaugos koncepcija bei konkrečios tvarkymo priemonės. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1 punktą, žemėtvarkos schemos ir planai (projektai) yra priskiriami specialiajam teritorijų planavimo dokumentui.

Bylos medžiaga nustatyta, kad buvo rengiamas Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas, kuris patvirtintas 1999 m. lapkričio 22 d. Telšių apskrities viršininko administracijos įsakymu Nr. 1658 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Kulių kadastro vietovėje Plungės rajone“. Telšių apskrities viršininko 2002 m. vasario 25 d., 2002 n. gruodžio 23 d., 2003 m. kovo 14 d. įsakymais Nr. 361, Nr. 2515, Nr. 562 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo laisvame žemės fonde patvirtinimo Kulių kadastro vietovėje Plungės rajono savivaldybėje“ žemėtvarkos projektas papildytas. Telšių apskrities viršininko sprendimu Nr. 68-18724 V. V. atkurta nuosavybės teise į 0,09 ha žemės sklypą. Telšių apskrities viršininkas 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 suteikė žemę privačiam ūkiui steigti V. V. bei šiam žemės sklypui nustatė specialiąsias sąlygas, vieną iš jų – XXIX – vandens telkinių apsaugos juostą ir zoną (0,09 ha). Minėta Specialioji sąlyga taip pat įrašyta Žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) 2004 m. lapkričio 9 d. ribų paženklinimo-parodymo akto 6 punkte ir šio Žemės sklypo plano M 1:10000, kurį 2004 m. lapkričio 18 d. parengė UAB „Hidroprojektas“, lentelėje apie Žemės sklypui taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas Remiantis Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, Specialioji sąlyga Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruota 2004 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjas 2013 m. spalio 31 d. pirkimo-pardavimo sutartimi (notarinio registro Nr. 5602) šį sklypą įsigijo nuosavybės teise su nustatyta Specialiąja sąlyga. Bylos medžiaga patvirtina, kad matininkas G. B., atlikęs šio Žemės sklypo kadastrinius matavimus, kadastro duomenų bylos dokumentuose nenurodė šiam Žemės sklypui taikytinos minėtos Specialiosios sąlygos. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 „Dėl žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančios (duomenys neskelbtini), nustatytų kadastro duomenų pakeitimo“ patvirtino žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus pagal UAB „Almontus“ matininko G. B. 2013 m. lapkričio 19 d. parengtą Žemės sklypo kadastro duomenų bylą, t. y. minėtu sprendimu Žemės sklypui (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) panaikino Specialiąją sąlygą.

Pagal sprendime paminėtus teisės aktus, parengtas Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektas yra prilyginamas teritorijų planavimo dokumentui, t. y. specialiajam planui, todėl, remiantis Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, rengiant statinio rekonstravimo projektą į jį privaloma atsižvelgti. Aplinkybė, kad Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Plungės ir Rietavo skyriaus vedėjas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu Nr. 36SK-(14.36.110.)-1360 aptariamam Žemės sklypui panaikino Specialiąją sąlygą (XXIX. Paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos) nesudaro pagrindo nesivadovauti specialiuoju teritorijų planavimo dokumentu – Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu. Pareiškėjui 2014 m. balandžio 23 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotų specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.6 punkte taip pat nurodyta, kad techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti parengtiems ir patvirtintiems teritorijų planavimo dokumentams, todėl projekto sudėtyje turi būti pateikta visa būtina informacija, pagrindžianti projekto atitikimą galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams. Šiuo atveju techninio projekto sprendiniai negali prieštarauti Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektui, kuriuo buvo suprojektuotas Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) ir jame buvo nustatyta Specialioji sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimo Nr. 343 „Dėl specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ 126.1 punktu nustatyta, kad pakrantės apsaugos juostose draudžiama statyti statinius, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme nustatytus atvejus. Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje pateiktas statybos sąvokos apibrėžimas, pagal kurį statyba yra veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, remontuoti ar griauti esamą statinį.

Pareiškėjas parengtu Projektu siekia Žemės sklype esantį pastatą – automobilines svarstykles rekonstruoti į gyvenamą namą. Atsižvelgiant į tai, kad pakrantės apsaugos juostoje draudžiama statyti statinius, tame tarpe ir rekonstruoti (pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalį rekonstravimas yra statybos veikla), todėl spręstina, kad atsakovai teisėtai ir pagrįstai atsisakė tvirtinti parengtą Projektą, tuo pagrindu, kad Projekte nebuvo atsižvelgta į Specialiąją sąlygą –paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, kuri buvo nustatyta Telšių apskrities viršininko 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 2947 ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre 2004 m. gruodžio 28 d.

Paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo tvarkos aprašas (minėta, toliau – ir Tvarkos aprašas), patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 540, reglamentuoja paviršinių vandens telkinių (išskyrus Baltijos jūrą ir Kuršių marias) apsaugos zonų ir pakrančių apsaugos juostų nustatymo principus. Tvarko aprašo 2 punkte numatyta, kad Tvarkos apraše nustatyti reikalavimai yra privalomi asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos, bei asmenims, vykdantiems tokios veiklos valstybinę kontrolę. Tvarkos aprašo 3 punkte numatyta, kad paviršinių vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nenustatomos prie pramoninės žuvininkystės tvenkinių, dirbtinių nepratekamų paviršinių vandens telkinių, kurių plotas – iki 0,1 ha, laikinų dirbtinių vandens telkinių, įrengiamų statybos laikotarpiui, bei griovių. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. nutarimu Nr. 1268 patvirtintas Valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkinių sąrašas, kuriame nurodyti valstybinės reikšmės paviršinių vandens telkiniai, vienas iš šių telkinių – Kulių I tvenkinys, kurio plotas 1,8 ha.

Vertinant minėtas teisės aktų nuostatas darytina išvada, jog Tvarkos aprašo reikalavimai privalomi ne tik asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, žemėtvarkos projektus, tačiau ir asmenims, rengiantiems kitus dokumentus ir planus, kuriuose nustatomos teritorijų prie paviršinių vandens telkinių naudojimo sąlygos. Šiuo atveju pareiškėjo Žemės sklypas, kuriame stovi siekiamas rekonstruoti pastatas, yra teritorija prie paviršinio vandens telkinio (Kulių I tvenkinio), todėl šioje teritorijoje turi būti nustatytos jos naudojimo sąlygos. Atsižvelgiant į tai, jog Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto metu suprojektuotas Žemės sklypas (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) su jame pažymėta Specialiąja sąlyga – paviršinio vandens telkinių apsaugos zonos ir pakrantės apsaugos juostos, todėl pagrįstai atsisakyta suderinti Projektą tuo pagrindu, kad pastato rekonstrukcijos Projekte nenurodžius apsaugos zonos ir pakrančių apsaugos juostos nuo valstybinės reikšmės Kulių I tvenkinio, nebuvo vadovautasi Tvarkos aprašu.

Pareiškėjas teigia, kad Plungės rajono ir Plungės miesto teritorijos bendrajame plane, patvirtintame Plungės rajono savivaldybės tarybos 2008 m. liepos 24 d. sprendimu Nr. T1-139 (minėta, toliau – Bendrasis planas), nenustatyta žemės naudojimo apribojimo (apsaugos), susijusio su paviršinio vandens telkinio apsaugos juostos ir zonos nustatymu, todėl nepagrįstai reikalaujama Projekte numatyti naują teritorijų planavimo dokumento sprendinį, keičiantį Bendrąjį planą.

Teritorijų planavimo įstatymo (redakcija, galiojusi nuo 2008 m. balandžio 30 d. iki 2008 m. lapkričio 25 d., t. y. Plungės rajono ir Plungės miesto Bendrojo plano patvirtinimo metu) 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bendrasis planas – teritorijų kompleksinio planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir uždavinius, nustatyta planuojamos teritorijos vystymo erdvinė koncepcija ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principai. Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bendrasis teritorijų planavimas – kompleksinis planavimas teritorijos erdvinio vystymo politikai, teritorijos naudojimo ir apsaugos prioritetams bei svarbiausioms tvarkymo priemonėms nustatyti. Pagal Teritorijų planavimo įstatymo 2 straipsnio 27 dalį, specialusis planas (projektas) – teritorijų planavimo dokumentas, kuriame, atsižvelgiant į teritorijų planavimo lygmenis ir tikslus, nustatytos atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų vystymo, infrastruktūros tvarkymo ir (ar) apsaugos kryptys, priemonės ir reikalavimai. To paties straipsnio 28 dalis nustatė, kad specialusis teritorijų planavimas – atskiroms veiklos sritims reikalingų teritorijų erdvinio organizavimo, tvarkymo, naudojimo, apsaugos priemonių planavimas. Remiantis minėtomis nuostatomis, bendrasis planas nustato tik planuojamos teritorijos vystymo erdvinę koncepciją ir teritorijos naudojimo bei apsaugos principus, o specialiuoju planu, kuris yra žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentas, konkretizuojami bendrojo plano sprendiniai.

Šiuo atveju tai, kad Bendrajame plane, t. y. aukštesnio lygmens teritorijų planavimo dokumente nebuvo nustatytos Kulių I tvenkinio apsaugos juostos ir zonos, o tai buvo padaryta žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentu – Plungės rajono savivaldybės Kulių kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektu, kuris prilyginamas specialiajam planui, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovai nepagrįstai reikalauja Projekte numatyti vandens telkinio apsaugos juostas ir zonas.

Dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus argumento, jog neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas

Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyrius nurodė, kad nepritaria Projektui ir dėl to, kad neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas, t. y. architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Minėta, jog Statybos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatyta, kad statinio projektas rengiamas vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, žemės sklypo (teritorijos) ir statinio statybinių tyrinėjimų (jeigu juos atlikti privaloma) dokumentais, kultūros paveldo vertybės tyrimų medžiaga, galiojančiais teisės aktais, prisijungimo sąlygomis ir savivaldybės administracijos išduotais specialiaisiais architektūros reikalavimais, kurie neprieštarauja šios dalies 2 ir 3 punktuose nurodytiems reikalavimams.

2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punkte nustatytas reikalavimas projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu, pateikti statinio fasadų spalvinį variantą, ir sklypo plano koncepciją, kuriuose būtų planuojamų sprendinių pagrįstumas, kontekstualumas.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjas Plungės rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriui buvo pateikęs prašymą pritarti architektūriniams ir sklypo sprendiniams, tačiau byloje duomenų apie pritarimą nėra. 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punkte nustačius reikalavimą projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu, pareiškėjas privalėjo šio punkto reikalavimo laikytis ir projektinius pasiūlymus (preliminarius brėžinius) derinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vyriausiuoju architektu.

STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 14 punktas numatyta, jog kilus abejonių dėl pritarimo projektui pagrįstumo, savivaldybės administracijos įgaliotas valstybės tarnautojas savo iniciatyva arba statytojo ar jo įgalioto asmens, projektą tikrinančių ar kitų asmenų prašymu turi teisę ne ilgesniam kaip 10 darbo dienų terminui sustabdyti statybą leidžiančio dokumento išdavimo procedūrą (tai pažymėdamas IS „Infostatyba“) ir ne vėliau kaip per 5 darbo dienas organizuoti suinteresuotų šalių (projektui nepritarusių ar galbūt nepagrįstai pritarusių subjektų, statybos valstybinės priežiūros institucijos atstovo, prašymo pateikėjo, kt.) pasitarimą, kad išsiaiškintų kilusius neaiškumus.

Nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, jog iškilus neaiškumams dėl Projekto, pareiškėjas būtų prašęs atsakovą inicijuoti pasitarimą, siekiant išsiaiškinti Projekto trūkumus..

Visa tai įvertinus sprendžiama, kad Plungės rajono savivaldybės administracija pagrįstai ir teisėtai nurodė, kad neišpildytas 2014 m. balandžio 23 d. specialiųjų architektūros reikalavimų Nr. 39 10.5 punktas, t. y. architektūriniai sprendiniai nesuderinti su Architektūros ir teritorijų planavimo skyriumi.

Dėl Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros argumento, kad Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai

Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nepritarė Projektui ir dėl to, kad jame nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai (Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, II skyrius).

Statybinių atliekų tvarkymo taisyklės (minėta, toliau – ir Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-637, nustato statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo planavimo, apskaitos ir tvarkymo statybvietėje, statybinių atliekų smulkinimo mobilia įranga statybvietėje, neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo, statybinių atliekų vežimo, naudojimo ir šalinimo, asbesto turinčių statybinių atliekų tvarkymo reikalavimus. Taisyklių II skyriuje reglamentuojamas statybinių atliekų susidarymo ir tvarkymo planavimas. Taisyklių 4 punkte nurodyta, jog statinio projekte turi būti numatyta: 4.1. planuojamas statybinių atliekų kiekis (svorio vienetais) pagal atskiras statybinių atliekų rūšis, kaip nustatyta Atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217 „Dėl Atliekų tvarkymo taisyklių patvirtinimo“; 4.2. planuojami susidarysiančių statybinių atliekų pagal atskiras statybinių atliekų rūšis tvarkymo budai, neapdorotų statybinių atliekų sunaudojimo būdai.

Techninio projekto architektūrinėje dalyje SP.ITS.SA, Bendrojoje techninės specifikacijos dalyje nurodytas atliekų tvarkymas. Nurodyta, kad statybinės atliekos tvarkomos vadovaujantis Taisyklėmis, kad statybos proceso metu statybinės atliekos rūšiuojamos į: 1) tinkamas naudoti vietoje atliekas (betono, keramikos, medienos, metalo gaminių, termoizoliacinių medžiagų ir kt. nedegių medžiagų), kurias planuojama panaudoti aikštelių, pravažiavimų, takų dangų, pagrindams, įrenginių ar priklausinių statybai; 2) tinkamas perdirbti atliekas (antrinės žaliavos – betono, keramikos, bituminės medžiagos), pristatomos į perdirbimo gamyklas; 3) netinkamas naudoti ir perdirbti atliekas (statybinės šiukšlės, kenksmingos medžiagomis užteršta tara ir pakuotė), išvežamas į sąvartas. Techninio projekto architektūrinėje dalyje SP.ITS.SA brėžiniuose nurodyti susidariusių atliekų kiekiai, t. y.: gelžbetonio kiekiai ardant pamatus – 8 m³, silikatinės plytos – 32 m³, mediena – 3 m³, stogo danga (asbestinis šiferis) – 62 m².

Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu bei Techninio projekto architektūrine dalimi SP.ITS.SA, darytina išvada, jog Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nepagrįstai nurodė, kad Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai. Be to, Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūra nenurodė konkrečių Taisyklių nuostatų, kurių būtų nesilaikęs pareiškėjas, o tik nurodė Taisyklių II skyrių, kas yra nesuderinama su Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsniu bei gero administravimo principu, kuriais nustatoma pareiga viešojo administravimo subjektams tiksliai ir aiškiai išdėstyti sprendimų motyvus.

Atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas atsiliepime dėl aptariamo argumento visiškai nepasisakė ir savo pozicijos dėl jo pagrįstumo/nepagrįstumo neišdėstė.

Atsižvelgiant į tai konstatuotina, jog Šiaulių RAAD Plungės rajono agentūros nepritarimas Projektui tuo pagrindu, kad Projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai, neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl kitų skundo argumentų

Pareiškėjo skundas argumentuojamas ir Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimų pažeidimu.

Viešojo administravimo subjekto sprendimai turi atitikti bendruosius Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus – turi būti pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, bei juos priimant turi būti laikomasi Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje išdėstytų principų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatos reiškia, jog akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo vertinimu, kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą

Nors ne visi nepritarimo Projektui argumentai pagrįsti ir motyvuotai išdėstyti, tačiau pagrindinis nepritarimo Projektui argumentas buvo tas, kad nesilaikyta Žemės sklypui nustatytos Specialiosios sąlygos ir toks atsakovų argumentas pareiškėjui buvo aiškus ir suprantamas.

Nors skundžiamas administracinis aktas turi Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje nustatytų individualiam administraciniam aktui keliamų bendrųjų reikalavimų trūkumų, tačiau šie trūkumai nėra esminiai ir nesudaro pagrindo viso individualaus administracinio akto panaikinimui.

Nustatytų faktinių ir teisinių aplinkybių pagrindu, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsnio 5 dalimi, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 2 punktais, teisėjų kolegija,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo V. P. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Plungės rajono agentūros 2015 m. kovo 10 d. per Lietuvos Respublikos statybos leidimų ir statybos valstybinės priežiūros informacinę sistemą „Infostatyba“ pateikto atsisakymo pritarti kitos paskirties pastato (automobilinių svarstyklių) rekonstravimo projektui, keičiant pagrindinę naudojimo paskirtį į gyvenamosios paskirties (vieno buto) pastatą, (duomenys neskelbtini) dalį, kuria nepritarta rekonstravimo projektui tuo argumentu, kad rekonstravimo projekte nenurodytos ardant esamų automobilinių svarstyklių pastatą susidarysiančios atliekos, jų kiekiai, sutvarkymo būdai.

Kitoje dalyje skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.