- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-07-17
- Bylos Nr.
- eAS-495-662/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00305-2018-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Audrius Bakaveckas (pran.), Dalia Višinskienė
- Pareiškėjas
- Z. V. K.
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Audriaus Bakavecko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Z. V. K. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties skundą laikyti nepaduotu.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėja Z. V. K. (toliau – ir pareiškėja) 2018 m. balandžio 16 d. kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmus su skundu (b. l. 1–6), prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir VSDFV) sprendimą, kuriuo konstatuota, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. sprendimas Nr. (8.1)SI-1907 „Dėl priverstinės hipotekos panaikinimo“ (toliau – ir 2018 m. sausio 12 d. sprendimas) yra teisėtas ir pagrįstas ir išspręsti klausimą iš esmės; 2) panaikinti remiantis 2017 m. birželio 6 d. sprendimu Nr. SHI-52 dėl A. B. individualios įmonės savininko A. B. turto priverstinės hipotekos 2017 m. birželio 7 d. įregistruotą priverstinę hipoteką ½ daliai buto (duomenys neskelbtini).
Žemesnės instancijos teismas
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. balandžio 25 d. nutartimi (b. l. 10–12) nustatė pareiškėjai terminą (iki 2018 m. gegužės 11 d.) skundo trūkumams pašalinti. Teismas nurodė, kad pareiškėjai tiesiogines teisines pasekmes sukelia VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. sprendimas, kuriuo, išnagrinėjus pareiškėjos prašymą, nuspręsta nebaigti priverstinės hipotekos. Teismas išaiškino, kad pareiškėja turėtų skųsti šį sprendimą ir atsakovu byloje nurodyti VSDFV Klaipėdos skyrių. Dėl pareiškėjos reikalavimo panaikinti priverstinę hipoteką, teismas nurodė, kad teismas gali tik spręsti dėl sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, kuriuo nustatyta priverstinė hipoteka ar įpareigojimo atlikti tam tikrus veiksmus, tačiau teismo kompetencijai nepriskirta Nekilnojamojo turto registre naikinti turto priverstinės hipotekos. Teismas taip pat nurodė, kad pareiškėjos skundas neatitiko Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 25 straipsnio 1 dalies, nes pareiškėja prie skundo nepridėjo skundžiamo teisės akto, dokumentų ir kitų įrodymų, kuriais pareiškėja grindė savo reikalavimus. Teismas išaiškino, kad A. B. turėtų būti nurodomas trečiuoju suinteresuotu asmeniu, nes iš pareiškėjos skundo turinio akivaizdu, kad bylos išsprendimas gali turėti jam įtakos.
Šalies argumentai
Pareiškėja 2018 m. gegužės 11 d. pateikė teismui pareiškimą dėl trūkumų šalinimo (b. l. 14–16). Pareiškėja nurodė, kad neprieštarauja, jog byloje atsakovu būtų VSDFV Klaipėdos skyrius, o VSDFV – trečiuoju suinteresuotu asmeniu, taip pat nurodė, kad neprieštarauja, jog trečiuoju suinteresuotu asmeniu teismas įtrauktų A. B., nors, pareiškėjos nuomone, teismo sprendimas šio asmens teisėms ir pareigoms įtakos neturės. Pareiškėja patikslino skundo reikalavimą dėl priverstinės hipotekos panaikinimo, prašydama teismo panaikinti VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 6 d. sprendimą Nr. SHI-52 „Dėl A. B. individualios įmonės savininko turto priverstinės hipotekos“ (toliau – ir 2017 m. birželio 6 d. sprendimas).
Pareiškėja pateikė teismui VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. sprendimą ir VSDFV sprendimą, kuriuo pareiškėjos skundas dėl 2018 m. sausio 12 d. sprendimo buvo išnagrinėtas ikiteismine tvarka. Pareiškėja nurodė, kad neturi skundžiamo teisės akto, bet jį neabejotinai galės pateikti atsakovas, todėl pareiškėja prašė įpareigoti atsakovą šį dokumentą pateikti su atsiliepimu. Jei teismas manytų, kad dokumentus vis tiek turi pateikti pareiškėja, ji prašė teismo pratęsti terminą trūkumų šalinimui dar 10 dienų.
II.
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2018 m. gegužės 15 d. nutartimi pareiškėjos skundą laikė nepaduotu (b. l. 22–24).
Šalies argumentai
Teismas nurodė, kad pareiškėja turėjo pateikti patikslintą skundą, o pareiškimas dėl trūkumų šalinimo negali būti laikomas patikslintu skundu. Teismas konstatavo, kad pareiškėja per teismo nustatytą terminą nepateikė VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 6 d. sprendimo ir kitų ginčui aktualių dokumentų. Teismas nustatė, kad pareiškėja nenurodė priežasčių, kodėl reikalingas papildomas laikas skundo trūkumams pašalinti. Be to, pareiškėja nepateikė duomenų, jog kreipėsi dėl įrodymų rinkimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas netenkino pareiškėjos prašymo dėl termino pratęsimo skundo trūkumams šalinti. Konstatavęs, kad pareiškėja nepašalino skundo trūkumų, teismas pareiškėjos skundą laikė nepaduotu.
III.
Pareiškėja atskiruoju skundu prašo Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo (b. l. 26–28).
Pareiškėja nurodo, kad ABTĮ 33 straipsnis nenumato tokios kategorijos kaip „patikslintas skundas“, todėl, pareiškėjos nuomone, buvo galimas ir kitokios formos procesinio dokumento pateikimas, iš kurio būtų galima aiškiai įvardinti pareiškėjos valią kreiptis į teismą dėl jos pažeistų teisių gynimo. Pareiškėja paaiškina, kad skundžiamo sprendimo neturėjo, todėl jo ir nepateikė, tačiau minėtą sprendimą neabejotinai, pasak pareiškėjos, pateiktų atsakovas. Pareiškėja taip pat paaiškina, kad visi dokumentai buvo pateikti VSDFV Klaipėdos skyriui. Pareiškėja pažymi, kad ginčas buvo nagrinėjamas išankstine tvarka, todėl VSDFV gavo visą su skundu susijusią medžiagą. Pareiškėja taip pat pažymi, kad vien formaliai vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria pareiškėjos skundas laikytas nepaduotu, teisėtumas ir pagrįstumas.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje yra numatyta kiekvieno suinteresuoto subjekto teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra pamatinė asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų.
Iš pareiškėjos pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėja kreipėsi į VSDFV Klaipėdos skyrių su 2017 m. gruodžio 8 d. prašymu baigti ½ buto, registruoto adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką. Pareiškėjos prašymo VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. sausio 12 d. sprendimu netenkino (b. l. 17). VSDFV Klaipėdos skyrius nurodė, kad šis atsakymas gali būti skundžiamas VSDFV išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Pareiškėja, pasinaudodama nurodyta sprendimo apskundimo tvarka, 2018 m. vasario 6 d. skundu kreipėsi į VSDFV, kuri, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą, konstatavo, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (b. l. 20–21). Šiame sprendime VSDFV nurodė, kad atsakymas gali būti skundžiamas Regionų apygardos administraciniam teismui ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėja kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti šį VSDFV sprendimą ir išspręsti klausimą iš esmės – panaikinti priverstinę hipoteką.
Iš aptartų aplinkybių matyti, kad pareiškėjai nepalankų sprendimą dėl prašymo panaikinti priverstinę hipoteką 2018 m. sausio 12 d. priėmė VSDFV Klaipėdos skyrius, o VSDFV 2018 m. kovo mėnesio sprendimu jokio naujo (kitokio) sprendimo dėl pareiškėjos kelto klausimo nepriėmė, o tik, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą dėl VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. sprendimo, patvirtino šio sprendimo pagrįstumą. Taigi, pareiškėjos prašymas panaikinti VSDFV sprendimą vertintinas kaip prašymas panaikinti ginčą ikiteismine tvarka išnagrinėjusios institucijos sprendimą.
ABTĮ 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad apskundus administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, ginčo šalių procesinė padėtis nesikeičia. Taigi, pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai išaiškino, kad pareiškėja atsakovu byloje turėtų nurodyti VSDFV Klaipėdos skyrių, prašydama panaikinti ne tik VSDFV sprendimą, bet ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2018 m. sausio 12 d. sprendimą. Dėl A. B. įtraukimo į bylos procesą, teisėjų kolegija pastebi, kad teismas, manydamas, jog bylos išsprendimas galės turėti jam įtakos, turės teisę šį asmenį įtraukti į bylos procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu savo iniciatyva.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija taip pat pastebi, kad pirmosios instancijos teismas 2018 m. balandžio 25 d. nutartyje teisėtai ir pagrįstai nurodė, jog teismo kompetencijai nepriskirta naikinti turto priverstinės hipotekos. Administraciniai teismai viešojo administravimo subjektams pavestų funkcijų patys neatlieka, todėl pirmosios instancijos teismas tinkamai nurodė, kad pareiškėja gali reikšti reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija šiuo aspektu pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, turėjo ne tik išaiškinti pareiškėjai jos procesines teises, tačiau ir padėti jai jas įgyvendinti, t. y. aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokį reikalavimą dėl įpareigojimo atlikti veiksmus pareiškėja turi teisę reikšti teismui, siekdama tinkamo savo galimai pažeistų teisių apgynimo. Vien ginčijamų VSDFV Klaipėdos skyriaus ir VSDFV sprendimų panaikinimu pareiškėjos teisės nebūtų pakankamai apgintos, todėl pareiškėjai turėjo būti išaiškintina, kad ji turi procesinę teisę prašyti teismo įpareigoti VSDFV Klaipėdos skyrių atlikti veiksmus, kurių atlikimo pareiškėja prašė 2017 m. gruodžio 8 d. prašymu ir, kuriuos VSDFV Klaipėdos skyrius 2018 m. sausio 12 d. sprendimu atsisakė atlikti, t. y. pareiškėja turi procesinę teisę prašyti teismo įpareigoti atsakovą VSDFV Klaipėdos skyrių baigti ½ buto, registruoto adresu (duomenys neskelbtini), priverstinę hipoteką. Pirmosios instancijos teismas, rengdamasis bylos nagrinėjimui ir manydamas, kad pareiškėjos teisių galimam pažeidimui pašalinti būtina panaikinti ir VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 6 d. sprendimą, turės teisę pasiūlyti pareiškėjai prašyti teismo panaikinti ir šį VSDFV Klaipėdos skyriaus sprendimą (išaiškinant pareiškėjai jos procesinę teisę pateikti motyvuotą prašymą dėl praleisto termino atnaujinimo, jei terminas būtų praleistas).
Dėl dokumentų pateikimo teismui apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutarties išvadas pripažįsta nepagrįstomis. Teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėja pirmosios instancijos teismui tiek skunde, tiek ir jo patikslinime paaiškino, jog visi su ginču susiję dokumentai buvo pateikti VSDFV Klaipėdos skyriui (b. l. 5, 15), skundo patikslinime pareiškėja taip pat paaiškino, kad VSDFV Klaipėdos skyriaus 2017 m. birželio 6 d. sprendimo pareiškėja neturi, todėl prašė pratęsti terminą dokumentams pateikti, jei teismas negalėtų dokumentų išsireikalauti iš atsakovo (b. l. 15). Šiuo aspektu apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pastebi, kad pareiškėjos ir VSDFV Klaipėdos skyriaus ginčas buvo išnagrinėtas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl teismas iš išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos (šiuo atveju – VSDFV) turėjo išsireikalauti visą su ginču susijusią medžiagą. Atitinkamai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai reikalavo visą su ginču susijusią medžiagą pateikti pareiškėjai.
Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo nutartį panaikina. Atsižvelgdama į tai, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 12 straipsniu, turėtų pasiūlyti pareiškėjai patikslinti skundo reikalavimus, teisėjų kolegija pareiškėjos skundo (b. l. 1–6) ir jo patikslinimo (b. l. 14–16) priėmimo klausimą perduoda pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Kartu teisėjų kolegija pastebi, kad teismo pasiūlymai dėl reikalavimų keliamų teismui pareiškėjai nėra privalomi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 4 punktu ir 155 straipsniu, teisėjų kolegija
nutaria:
Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2018 m. gegužės 15 d. nutartį panaikinti ir perduoti pareiškėjos Z. V. K. skundo priėmimo klausimą Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmams nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.