- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-05-25
- Bylos Nr.
- 1S-264-581/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
teismo posėdyje išnagrinėjusi įtariamojo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, neteisto, gynėjo advokato M. Z. skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutarties, kuria įtariamajam D. K. buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – terminas vienam mėnesiui, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. K. nutarties priėmimo metu buvo įtariamas, o šiuo metu yra kaltinamas (baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu 2015-05-08 perduota teismui) tuo, kad jis pasikėsino nužudyti kitą žmogų ir pažeidė viešąją tvarką, o būtent: 2014-09-08, apie 2.00 val., viešoje vietoje - šalia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini) m., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1,59 promilės alkoholio), turėdamas tikslą nužudyti ir grasindamas D. D., kad ją užmuš ir pats negyvens, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia sudavė kaire ranka, kuri buvo imobilizuota į gipso longetę, vieną smūgį D. D. į pakaušį, ir jai nugriuvus, nutempė ją iki automobilių stovėjimo aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini) m., toliau tęsdamas nusikalstamą veiką spyrė koja ne mažiau keturių smūgių į galvą ir vieną smūgį į dešinį raktikaulį, taip nukentėjusiajai D. D. padarė žaizdas abipus smilkiniuose, muštinę žaizdą pakaušyje, poodines kraujosruvas veide, smakre, 31, 42 dantų vainikų lūžius, pakauškaulio lūžį nusitęsiantį į kaukolės pamatą, galvos smegenų dešinės kaktinės skilties sumušimą, prikraujavimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, dešinio raktikaulio petinio galo lūžį, sunkiai sutrikdė nukentėjusiosios D. D. sveikatą, ir šiais veiksmais pasikėsino nužudyti D. D., tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusiajai į pagalbą atėjo V. Š. bei policijos pareigūnai, ir šiais įžūliais veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir sutrikdė visuomenės rimtį, t. y. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 22 str. 1 d. ir 129 str. 1 d., 284 str. 1 d.
D. K., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, 2015-04-20 11.35 val. buvo laikinai sulaikytas. Skundžiama Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 21 d. nutartimi jam buvo skirta kardomoji priemonė – suėmimas – vienam mėnesiui.
Šalies argumentai
Skundu suimtojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą 2015 m. balandžio 21 d. nutartį. Nurodo, kad, svarstydamas kardomosios priemonės klausimą, teismas atmetė prašymą leisti susipažinti su teismui pateiktais dokumentais, pagrindžiančiais pateikto pareiškimo argumentus ir taip suvaržė įtariamojo konstitucines teises.
Skunde gynėjas teigia, kad kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – su įpareigojimais buvo skirta 2014-11-11. Nagrinėjant suėmimo paskyrimo klausimą, teismas aiškinosi 2014-10-21 aplinkybes, kuomet apribojimų artintis prie nukentėjusios dar nebuvo, o iš bylos duomenų matyti, kad D. K. su nukentėjusiąja 2014-10-21 nebendravo. 2015-03-10 įvykis nėra patvirtintas jokiais duomenimis, kadangi policija įvykio vietoje ar aplink ją D. K. nesulaikė, juolab, policijos pareigūnai pačiam D. K. skambino ir klausė, kur jis yra. Teigiama, jog nepakanka duomenų nustatyti, jog D. K. pažeidė reikalavimą nesiartinti prie nukentėjusios arčiau nei 100 metrų. Nori atkreipti dėmesį į tai, jog nuo 2015-03-10 įvykio iki pareiškimo skirti suėmimą praėjo 1 mėnuo ir 11 dienų. Per šį laikotarpį nebuvo jokių nusiskundimų D. K. elgesiu.
Gynėjas tvirtina, jog teismas privalo patikrinti, ar pateiktoje medžiagoje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog D. K. padarė inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Šiuo atveju, vieninteliai duomenys, kad D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra tik nukentėjusios ir jos sugyventinio parodymai. Taip pat teigiama, jog nutartyje yra aptarti tik pagrindai, kuriems esant gali būti skirtas suėmimo terminas, tačiau teismas visai nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones, sudarant galimybę gauti darbą ir pan.
Teismo posėdyje prokuroras prašė D. K. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
D. K. gynėjas skunde nurodo, jog vieninteliai duomenys, kad D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, yra tik nukentėjusios ir jos sugyventinio parodymai. Pažymima, jog tiek skundžiamą nutartį priėmęs teismas, tiek skundą nagrinėjantis teismas šioje baudžiamojo proceso stadijoje įrodymų nevertina ir nesprendžia asmens kaltės klausimo, o analizuoja ir vertina tik tuos duomenis, kad būtų galima nustatyti, ar yra pagrindas asmenį įtarti jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu, o duomenų, pagrindžiančių įtariamojo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, pakankamumą ar visų įrodymų, tame tarpe ir nukentėjusios ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų nuoseklumą, jų šaltinių patikimumą ir kt., privalės įvertinti bylą nagrinėjantis teismas. Apeliacinės instancijos teismas daro išvada, jog šios nutarties priėmimo momentu, byloje yra pakankamai duomenų manyti, kad D. K. yra kaltinamas pagrįstai. Iš dalies D. K. parodymai, o taip pat kiti byloje esantys duomenys - nukentėjusiosios parodymai, liudytojų parodymai, specialisto išvada, kiti tyrimo veiksmų protokolai – leidžia pagrįstai manyti, jog D. K. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūnai turėjo pakankamą pagrindą pareikšti jam įtarimą.
BPK 122 straipsnis numato, kad griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas – gali būti skiriama esant bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui ir tik bylose dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, o taip pat kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti kardomosios priemonės paskirčių, numatytų BPK 119 straipsnyje.
Nustatyta, kad D. K. buvo įtariamas, o dabar yra kaltinamas pasikėsinimu įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 1 dalyje, už kurį baudžiamasis įstatymas numato išimtinai tik griežtą laisvės atėmimo bausmę (nuo septynerių iki penkiolikos metų). Be to, D. K. buvo pateikti įtarimai ir pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.
Teismas skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad D. K., būdamas laisvėje bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo bei trukdys procesui, todėl švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų pasiekti negalima. Teismas nustatė suėmimo pagrindus, numatytus BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose.
Šioje byloje yra pakankamai duomenų išvadai, kad nutarties priėmimo metu buvo BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas suėmimo termino skyrimo pagrindas.
Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Nors nusikaltimų sunkumas ir griežtos laisvės atėmimo bausmės grėsmė negali būti laikoma absoliučiu pagrindu pagrįstai manyti, kad suimtasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tačiau šiuo atveju gresiančios bausmės dydis buvo pakankamas pagrindas taikyti suimtajam D. K. pačią griežčiausią kardomąją priemonę. Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad, būdamas laisvėje, D. K. gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo (BPK 122 str. 1 d.). Juolab, kad bylos duomenys nurodo, jog D. K. nėra susietas tvirtais socialiniais ryšiais.
Pirmosios instancijos teismas taip pat padarė išvadą, jog suimtasis D. K., trukdys procesui (BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punktas). BPK 122 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas tik tuo atveju, kai yra pagrįstas manymas, kad įtariamasis trukdys procesui ir tai turi būti pagrįsta duomenimis, rodančiais, kad jis pats ar per kitus asmenis gali bandyti paveikti nukentėjusiuosius, liudytojus, ekspertus, kitus įtariamuosius, kaltinamuosius, nuteistuosius, sunaikinti, paslėpti ar suklastoti daiktus bei dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme. Išvadą dėl nurodyto suėmimo pagrindo buvimo teismas padarė nustatęs, jog D. K. pažeidinėjo jam skirtą švelnesnę kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, tačiau jokių argumentų dėl tokios išvados nenurodė. Bylos duomenys nurodo, jog D. K. ikiteisminio tyrimo metu 2014-09-08 nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyvenamosios vietos ir dokumento paėmimas (b. l. 65, 1 tomas). 2014-11-11 nutarimu pakeistos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygos, įpareigojant nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini) m., nesilankyti daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) , nebendrauti, neieškoti ryšių bei nesiartinti prie D. D. mažesniu kaip 100 m. atstumu (b. l. 180-181, 1 tomas). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji kelis kartus kreipėsi į tyrėjus, nurodydama, kad įtariamasis D. K. pažeidžia kardomosios priemonės sąlygą - nesiartinti prie jos, t. y. nukentėjusios ir ją persekioja. Tuo pagrindu prokuroras pareiškimu kreipėsi į teismą dėl kardomosios priemonės – suėmimo D. K. paskyrimo. D. K. teismo posėdžio metu neigė, jog jis ieškojo kontaktų su nukentėjusiąja, o prasilenkė su nukentėjusiąja ar buvo kur nors viešoje vietoje visai atsitiktinai, tik todėl, kad Molėtai yra mažas miestelis. Tokie D. K. paaiškinimai nepaneigti, o objektyvių įrodymų, kad D. K., pažeisdamas nustatytus įpareigojimus, tyčia siekė kokio nors kontakto su nukentėjusiąja ar norėjo ją kaip nors paveikti, tyrimo metu surinkta nebuvo. Kaip jau minėta BPK 122 straipsnio 3 dalyje tiksliai nurodytas aplinkybių sąrašas, tačiau pateikti baudžiamosios bylos duomenys nėra pakankami tokiai išvadai padaryti. Nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodo, kad D. K. pažeidinėja kardomosios priemonės sąlygas ir tokiu būdu gali bandyti daryti trukdyti procesui, tačiau kodėl ir kokiais duomenimis remiantis tokia išvada padaryta, nėra aišku. Esant tokioms aplinkybėms, aukštesnysis teismas paminėtais motyvais sprendžia, jog pateikti baudžiamosios bylos duomenys nėra pakankami teigti, kad minėtoje byloje D. K. trukdys procesui, todėl daroma išvada, jog suėmimo skyrimo pagrindas nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 2 punkte, nustatytas nesant tam objektyvių duomenų.
D. K. gynėjas nurodo, kad teismas nesvarstė galimybės, jog proceso tikslai, kurių siekiama paskiriant kardomąsias priemones, gali būti pasiekti D. K. skiriant ir švelnesnes kardomąsias priemones, sudarant galimybę pradėti dirbti, kad galėtų turėtų legalų ir reguliarų pragyvenimo šaltinį. Tačiau, kaip jau minėta pirmiau, skundą nagrinėjančio teismo išvada yra ta, jog nutarties priėmimo metu suėmimo skyrimo pagrindas, nurodytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas pagrįstai, o be to, klausimo dėl suėmimo pakeitimo švelnesne kardomąja priemone sprendimas ikiteisminio tyrimo metu yra prokuroro, o teisminio nagrinėjimo metu – bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Pagal susiformavusią teismų praktiką skundą nagrinėjantis teismas negali nei pakeisti suėmimo kita kardomąja priemone, nei sutrumpinti jo termino, jeigu jis neviršija BPK 127 straipsnio 1 dalyje nustatytų maksimalių terminų.
Visiškai teisus D. K. gynėjas nurodydamas, kad teismas pažeidė proceso įstatymo nuostatas ir nesuteikė M. K. advokatui susipažinti su dokumentais, kurie buvo pateikti teismui kartu su prokuroro pareiškimu dėl kardomosios priemonės – suėmimo - skyrimo. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, jog teisėja be jokių argumentų atmetė gynėjo prašymą leisti susipažinti su pateikta ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 9-10, 2 tomas). Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, jog teisėjas privalo sudaryti galimybę gynėjui susipažinti su tais dokumentais, kurie yra pateikti teismui, o šiuo atveju teismas to nepadarė. Skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad D. K. gynėjui nesudarius galimybių susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, buvo padarytas grubus BPK pažeidimas, tačiau apeliacinis teismas, įvertinęs visumą pateiktų duomenų, daro išvadą, jog šis pažeidimas nelemia pagrindinės išvados dėl suėmimo skyrimo, kadangi pagrindas, numatytas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte skirti suėmimą buvo nustatytas teisingai ir išvada dėl kardomosios priemonės – suėmimo – skyrimo buvo pagrįsta bylos duomenimis.
Nors priimant nutartį buvo padarytas BPK pažeidimas, tačiau aukščiau išdėstytais motyvais nutartis nenaikintina, kadangi kardomoji priemonė – suėmimas – buvo skirta nustačius BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytą pagrindą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. K. gynėjo advokato M. Z. skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.