Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Zita Romanovaitė, sekretoriaujant Lijanai Ereminaitei - Krivdai, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui H. P., Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovei Laimutei Mikužienei, išnagrinėjusi H. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) vykdančio individualią veiklą, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2016-11-03 nuo 13.00 val. iki 17.17 val. H. P., nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir apie įdarbinimo pradžią neinformavęs Valstybinio socialinio draudimo Fondo valdybos teritorinio skyriaus, jo vykdomoje individualioje veikloje, vairuotojo – ekspeditoriaus pareigose leido dirbti A. N., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini) 2016-11-03 vairuotojas A. N. raštu nurodė, kad vairuotojo pareigose pradėjo dirbti nuo 2016-11-03. Su savininku 2016-11-03 susitiko prie PC „Mega“, esančio Kaune ir susitarė, kad dirbs vairuotojo pareigose 0,75 etato už LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį. 2016-11-03 pradėjo dirbti nuo 13.00 val., t. y. iš klientų surinkinėjo siuntas Klaipėdos mieste ir ketina dirbti iki 2016-11-03 19.00 val. Išanalizavus patikrinimo metu surinktą informaciją, H. P. pateiktus dokumentus bei įvertinus vairuotojo – ekspeditoriaus A. N. raštu pateiktą informaciją nustatyta, kad vairuotojas – ekspeditorius A. N., aptaręs su individualios veiklos savininku H. P. darbo funkcijas, darbo vietą, darbo užmokestį, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, individualios veiklos savininkui H. P. leidus 2016-11-03, nuo 13.00 val. iki 17.30 val. dirbo su H. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW CRAFTER, valst. nr. (duomenys neskelbtini) t. y. Klaipėdos mieste vairavo minėtą automobilį ir į jį dėjo siuntas surinktas iš klientų. Tuo H. P. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 str. 2 ir 5 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas H. P. teismo posėdžio metu parodė, kad pažeidimą pripažįsta. Taip pat parodė, kad darbo sutartis su A. N. buvo sudaryta, pranešta buhalterei ir tą pačią dieną minėtas asmuo buvo įdarbintas. Taip atsitiko dėl įmonėje buvusių skubių darbų. Teigė, kad jo pajamos per mėnesį yra apie 1500-2000 Eur, turi 4 mažamečius vaikus, žmona nedirba, kadangi yra vieno iš vaikų priežiūros atostogose.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė Laimutė Mikužienė prašė H. P. paskirti nuobaudą pagal ATPIK 41³ str. 1 d. už nelegaliai dirbusį asmenį. Dėl nuobaudos dydžio paliko spręsti teismui.

Iš 2016-11-04 Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos Nr. (10.2) FR1042-7619 matyti, kad vairuotojas – ekspeditorius A. N., aptaręs su individualios veiklos savininku H. P. darbo funkcijas, darbo vietą, darbo užmokestį, nesudaręs rašytinės darbo sutarties, individualios veiklos savininkui H. P. leidus 2016-11-03, nuo 13.00 val. iki 17.30 val. dirbo su H. P. nuosavybės teise priklausančiu automobiliu VW CRAFTER, valst. nr. (duomenys neskelbtini) t. y. Klaipėdos mieste vairavo minėtą automobilį ir į jį dėjo siuntas surinktas iš klientų (b. l. 5-8).

Iš 2016-11-03 A. N. paaiškinimo matyti, kad vairuotojo pareigose pradėjo dirbti nuo 2016-11-03. Su savininku 2016-11-03 susitiko prie PC „Mega“, esančio Kaune ir susitarė, kad dirbs vairuotojo pareigose 0,75 etato už LR Vyriausybės nustatytą minimalų valandinį darbo užmokestį. 2016-11-03 pradėjo dirbti nuo 13.00 val., t. y. iš klientų surinkinėjo siuntas Klaipėdos mieste ir ketina dirbti iki 2016-11-03 19.00 val. (b. l. 13).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios 2016-11-03 darbo sutarties Nr. 5 matyti, kad A. N. darbo pradžia H. P. individualioje veikloje – 2016-11-04 (b. l. 14-15).

Lietuvos Respublikos ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ str. 1 d. numato darbdavių ar jų įgaliotų asmenų atsakomybę už nelegalų darbą. Ši teisės normos dispozicija yra blanketinė ir jos taikymas susijęs su Lietuvos Respublikos darbo kodekso normų, apibrėžiančių nelegalaus darbo sampratą, aiškinimu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. nustato, kad nelegaliu darbu laikomas darbas, kai esant Lietuvos Respublikos darbo kodekso 93 str. nustatytiems darbo sutarties požymiams, t. y. kai darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu, dirbamas nesudarius darbo sutarties. Darbo sutarties sudarymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodekso 99 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog darbdavys turi užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu darbo santykių subjektai (darbdavys ir darbuotojas) nepasirašo darbo sutarties, konstatuojama, kad darbo sutartis nesudaryta ir darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas nurodytomis sąlygomis yra nelegalus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-19-2013). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad A. N. darbo sutarties 2016-11-03 nebuvo pasirašęs. Šią aplinkybę patvirtino ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo H. P. pasiaiškinime, kuris užfiksuotas administracinio teisės pažeidimo protokole.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo Nr. V-243 „Dėl duomenų apie apdraustuosius ir draudėjus pateikimo ir tikslinimo taisyklių, socialinio draudimo pranešimų/prašymo formų ir jų elektroninių duomenų struktūros aprašų patvirtinimo 17.1 punktas numato, kad draudėjas privalo pateikti nurodytos formos pranešimą apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus šių Taisyklių 16.3, 16.9, 16.12 ir 16.13 punktuose numatytus atvejus ir atvejį, kai vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso (Žin., 2002, Nr. 64-2569) 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, nustatytos formos pranešimas turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento.

Įvertinęs anksčiau nurodytų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, teismas pripažįsta esant įrodyta, kad H. P., vykdydamas individualią veiklą, nesudarė su A. N. rašytinės darbo sutarties bei prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nepranešė apie jos įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui. Taip pat teismas konstatuoja, kad tarp H. P., vykdančio individualią veiklą, ir A. N. susiklosčius darbo teisiniams santykiams, jie nebuvo įteisinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka, vadinasi, pastarasis dirbo nelegaliai. Nagrinėjamu atveju H. P. buvo atsakingas už tinkamą individualios veiklos organizavimą, tačiau pažeidė šią savo pareigą, neužtikrino, jog A. N. būtų leista dirbti tik su juo sudarius rašytinę darbo sutartį bei apie A. N. įdarbinimą pranešus VSDFV. Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta duomenų apie tai, kad H. P. būtų įgaliojęs kitą asmenį jį pavaduoti. H. P. kaltę patvirtina jo paties prisipažinimas ir paaiškinimas, administracinio teisės pažeidimo protokolas, A. N. paaiškinimas, operatyvaus patikrinimo pažyma, faktų fiksavimo pažyma bei kita bylos medžiaga. Tokia H. P. veika atitinka ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto teisės pažeidimo sudėtį, todėl jam skirtina ATPK 41³ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda.

H. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole jo padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 41³ straipsnio 1 dalį. Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyto administracinio nusižengimo požymius, ši veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. H. P. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole už jo padarytą administracinį teisės pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje yra numatyta švelnesnė sankcija, nei Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso, kuris patvirtintas 2015-06-25 įstatymu Nr. XII-1869, todėl jo veika neperkvalifikuojama.

H. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis pripažino padaręs teisės pažeidimą ir nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas administracinę nuobaudą H. P. už šį pažeidimą, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, į tai, kad jam vykdant individualią veiklą nelegaliai dirbo 1 Lietuvos Respublikos pilietis, kad padarytu pažeidimu kėsinamasi į asmens teisę pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, į valstybės ir visuomenės interesus užtikrinti, kad visi asmenys įstatymų nustatytu būdu galėtų pasinaudoti teisinėmis ir socialinėmis garantijomis, kurios priklauso pagal darbo sutartį dirbantiems asmenims, kad būtų mokami mokesčiai, kuriuos mokėti pareiga atsiranda iš darbo sutarties fakto, į pažeidėjo asmenybę, kad jis šio pažeidimo padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka už administracinius teisės pažeidimus darbo srityje, dirba, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad jis augina keturis mažamečius vaikus, vienintelis išlaiko šeimą, kadangi žmona yra vieno iš vaikų priežiūros atostogose. Įvertinęs visa tai, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, H. P. paskyrus mažesnę, nei šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali, administracinę nuobaudą (ATPK 30¹ straipsnis).

Vadovaujantis ATPK 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbtina per visuomenės informavimo priemones.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 30¹ straipsniais, 41³ straipsnio 1 dalimi, 41 straipsnio 5 dalimi, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 302⁴ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, teismas

nutaria:

H. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalį už vieno asmens nelegalų darbą skirti 300,00 Eur (trijų šimtų eurų) baudą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos, o apskundus šį nutarimą - ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 1001 (baudos mokėjimo nurodyme būtina nurodyti Registro objektą ROIK: 16063060152).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41 straipsnio 5 dalimi, apie nuobaudos už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo paskyrimą paskelbti per visuomenės informavimo priemones.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.