Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rūta Miliuvienė, dalyvaujant atsakovės atstovui Osvaldui Žylei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „TEK INVEST“ skundą dėl sprendimo panaikinimo atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Inspekcijos 2015-10-06 sprendimo Nr. (23.31-08)467-134855 (b. l. 15-16), kuriuo nuspręsta išieškoti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjos turto, kuriam nustatyta priverstinė hipoteka.

Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis.

Taigi, sprendžiant pareiškėjos reikalavimų pagrįstumą, pirmiausia, būtina įvertinti Inspekcijos skundžiamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 str. nustatytų pagrindų, dėl kurių skundžiamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad, nagrinėdamas individualų ginčą, teismas vertina konkrečius skunde nurodytus faktus ir su jais susijusius byloje esančius įrodymus, tačiau negali analizuoti visų įmanomų prielaidų, galinčių turėti įtakos tiriamų viešojo administravimo sprendimų teisėtumui (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-01-17 nutartis adm. b. Nr. A492-163/2013 ir kt.).

Taigi, šioje administracinėje byloje teisminis ginčo nagrinėjimas ir ginčijamo sprendimo tyrimas yra apibrėžiamas tik tokių konkrečių aplinkybių ir faktų, kuriais pareiškėja grindžia skundo reikalavimus, taip pat nurodo kaip pažeidžiančius jos teises, vertinimu.

Mokesčių administravimo įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2015-08-01) (toliau – ir MAĮ) 95 str. 1 d. numatyta, kad mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdai yra: delspinigiai, turto areštas, nurodymas kredito, mokėjimo ar elektroninių pinigų įstaigai nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), hipoteka ar įkeitimas, laidavimas ar garantija, įskaitant atvejus, kada laidavimu arba garantija užtikrinamas galinčios atsirasti mokestinės prievolės įvykdymas. Mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje. Mokesčių administratorius turi teisę duoti nurodymus nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų), jeigu mokesčių mokėtojas neleidžia patikrinti, ar teisingai apskaičiuoti ir sumokėti mokesčiai, arba jeigu dėl mokesčių mokėtojo yra priimtas sprendimas nurašyti mokestinės nepriemokos sumas iš asmens sąskaitos (sąskaitų) kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje (102 str. 1 d.). 1. Mokesčių administratorius, siekdamas užtikrinti mokestinės prievolės įvykdymą, turi teisę: priimti sprendimą dėl mokesčių mokėtojo turto priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymo; sudaryti su mokesčių mokėtoju hipotekos arba įkeitimo sutartį (103 str. 1 d.).

Mokesčių administratorius įgyja teisę priverstinai išieškoti mokesčių mokėtojo mokestinę nepriemoką, jeigu yra bent vienas iš nustatytų pagrindų: 1) mokesčių mokėtojas nesumoka mokesčio ir su juo susijusių sumų, nurodytų mokesčių administratoriaus raginime; 2) mokesčių mokėtojas nesumoka deklaruoto mokesčio arba muitinės deklaracijoje nurodyto mokesčio atitinkamo mokesčio įstatyme ar jo pagrindu priimtame lydimajame teisės akte nustatytu terminu; 3) mokesčių mokėtojas šio Įstatymo 81 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytais terminais nesumoka mokesčių administratoriaus sprendime, pagal kurį mokesčių mokėtojui naujai apskaičiuojamas ir nurodomas sumokėti mokestis ir (arba) su juo susijusios sumos, nurodyto mokesčio ir su juo susijusių sumų. Mokestinė nepriemoka priverstinai gali būti išieškoma: priimant sprendimą dėl priverstinio mokestinės nepriemokos, užtikrintos priverstine hipoteka (įkeitimu), išieškojimo iš įkeisto turto. Šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (106 str. 1 d. 5 p.)

Byloje nustatyta, kad Inspekcija 2015-07-14 sprendimu Nr. (23.31-08)-319-6781 (b. l. 18-19) nusprendė pareiškėjai priklausančiam žemės sklypui nustatyti priverstinę hipoteką. Įkeičiamo žemės sklypo vertė – 2 880 Eur. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Inspekcijos 2015-07-14 sprendimas nebuvo skųstas. Priverstinė hipoteka 2015-08-03 buvo įregistruota Hipotekos registre (b. l. 20).

Pareiškėja skunde nurodo, kad Inspekcija galėjo imtis kitų MAĮ 106 str. numatytų priverstinių išieškojimo būdų, o ne imtis tokios priemonės, kuri yra neproporcinga ir neprotinga.

Iš byloje esančio Inspekcijos 2014-10-29 sprendimo Nr. (23.31-08)467-54138 (b. l. 21-22) ir 2015-08-31 sprendimo Nr. (23.31-08)467-118894 (b. l. 23-24) matyti, kad Inspekcija nusprendė išieškoti į biudžetą iš nurodytos pareiškėjos sąskaitos nurodytą sumą ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš visų kitų pareiškėjo sąskaitų. Inspekcija 2015-09-30 nurodymu Nr. (23.31-08)467-127551 (b. l. 25-26) nurodė nurašyti mokestinę nepriemoką iš pareiškėjo sąskaitų.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad Inspekcija jau buvo priėmusi sprendimus dėl mokestinės nepriemokos nurašymo, tačiau mokestinė nepriemoka toliau augo, o 2015-10-06 siekė 100 407,63 Eur. Teismo vertinimu, Inspekcija turėjo teisę priimti sprendimą dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo iš įkeisto turto. Nors pareiškėja skunde nesutinka su nustatyta sklypo verte, tačiau ji buvo nustatyta ne skundžiamu sprendimu, o 2015-07-14 sprendimu. Atitinkamai pareiškėja turėjo teisė ginčyti 2015-07-14 sprendimą. Nors skundžiamu sprendimu nuspręsta realizuoti turtą siekiant padengti 2 756,43 Eur nepriemoką, tačiau iš 2015-07-14 sprendimo matyti, kad priverstine hipoteka užtikrintas visas valstybės reikalavimas, kylantis iš mokestinių teisinių santykių. Atsižvelgiant į tai, turtą realizavus brangiau, nei nustatyta jo vertė, gautomis lėšomis būtų dengiamos ir kitos mokestinės nepriemokos.

Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2015-12-09 nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-6385-794/2015 pareiškėjai iškėlė bankroto bylą. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino, atsakovės atstovas, iki bankroto bylos iškėlimo nekilnojamasis turtas nebuvo realizuotas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad skundžiamas sprendimas iš esmės nesukėlė pareiškėjai pasekmių, t. y. turtas nebuvo realizuotas.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad nėra teisinio pagrindo teigti, jog pareiškėjos ginčijamas 2015-10-06 sprendimas Nr. (23.31-08)467-134855 buvo priimtas nesilaikant teisės aktų, ar netinkamai įvertinus faktines aplinkybes. Taigi jis yra teisėtas ir pagrįstas, o pareiškėjos prašymas panaikinti šį sprendimą atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ABTĮ 85–87 straipsniais, 88 str. 1 punktu, 127, 129 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos UAB „TEK INVEST“ skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.