Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Irenos Paulauskienės ir Halinos Zaikauskaitės (pranešėja ir pirmininkaujanti posėdžiui), sekretoriaujant Vaidai Laukavičiūtei, dalyvaujant pareiškėjai K. S., pareiškėjos atstovei advokatei Marinai Paplinskai, atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos atstovui Viktorui Sokolovui, atsakovo Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus atstovei Reginai Bivilienei, trečiojo suinteresuoto asmens UAB „Vilniaus vandenys“ atstovui advokatui Kęstučiui Virbickui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos K. S. skundą dėl Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriaus 2008 02 27 išvados panaikinimo, Valstybinės darbo inspekcijos 2009 05 14 sprendimo Nr. (04)SD-11361 panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus, atsakovams Lietuvos Respublikos Valstybinei darbo inspekcijai ir inspekcijos Vilniaus skyriui, trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Vilniaus vandenys“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja K. S. padavė teismui skundą (t. I, b. l. 3-4), reikalavimų patikslinimą (t. II, b. l. 98), kuriuose prašo panaikinti:

1) Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyriaus darbo inspektoriaus 2008 02 27 išvadą ir informacinę kortą apie nelaimingo atsitikimo ar mirties dėl ligos darbe tyrimo nutraukimo;

2) Valstybinės darbo inspekcijos 2009 05 14 sprendimą Nr. (04)SD-11361;

3) įpareigoti Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrių dėl E. S. mirties surašyti nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Skunde paaiškina, kad Valstybinės darbo inspekcijos (toliau – ir VDI) Vilniaus skyriaus 2008 02 27 išvadoje nurodyta, kad E. S. mirtis nėra susijusi su darbu. Valstybinė darbo inspekcija 2009 05 14 sprendimu pareiškėjos skundą dėl Vilniaus skyriaus išvados atmetė.

Mano, kad ginčijami sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti.

Paaiškina, kad pareiškėjos sutuoktinis E. S. dirbo UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų stočių profilaktinių darbų aptarnavimo skyriuje šaltkalviu remontininku. Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo bei sveikatos apsaugos ministro 2000 05 31 įsakymo nuostatas jo darbas priklauso prie asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, darbo, o dėl to buvo privalomas sveikatos tikrinimas.

Pareiškėjos vyras buvo rastas negyvas (duomenys neskelbtini) apie 18 – 18.30 val. UAB „Vilniaus vandenys“ nuotekų stočių cecho profilaktinių darbų aptarnavimo baro duše Geležinio Vilko g. 10, Vilniuje. VDI Vilniaus skyriaus išvadoje rašoma, kad mirtis nėra susijusi su darbu. Mano, kad ši išvada prieštarauja įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms bei faktinėms aplinkybėms.

E. S., kaip nurodyta mirties liudijime, mirė nuo stenokardijos. Pagal minėtą sveikatos apsaugos ministro įsakymą, esant tokiai diagnozei, E. S. dirbti tokio darbo negalėjo. Remiasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 21 straipsniu, sveikatos apsaugos ministro įsakymo 13 punktu ir aiškina, kad E. S. sveikatos būklė turėjo būti tikrinama vieną kartą per dvejus metus. E. S. sveikatos būklė, kaip matyti iš medicininės dokumentacijos, paskutinį kartą buvo tikrinta tik 2005 05 31. Taip buvo pažeistos įstatymo nuostatos. Taigi E. S. mirtis įvyko dėl to, kad pagal jo sveikatos būklę jis tokio darbo dirbti negalėjo.

Pagal minėto įstatymo nuostatas už darbuotojų sveikatos tikrinimą yra atsakingas įstaigos vadovas, t. y. darbdavys. Darbdavys privalėjo imtis priemonių, kad darbuotojo sveikatos būklė būtų tikrinama įstatymais nustatytu laiku. Tai turėjo būti padaryta iki 2007 05 31.

Dėl to skundžiama išvada, kad darbuotojo mirtis nėra susijusi su darbu, yra nepagrįsta, turi būti panaikinta ir padaryta nauja išvada bei sudarytas nelaimingo atsitikimo darbe aktas.

Teismo posėdžiuose pareiškėja ir jos atstovė palaikė skundo argumentus. Aiškino, kad pareiškėjos sutuoktinio mirties dieną jis darbe buvo siunčiamas į tris rimtas avarijas, todėl jo mirties atvejis darbo metu turėjo būti tinkamai ištirtas. Taip pat teigia, kad E. S., kai buvo rastas duše, buvo sužalotas, t. y. patyrė traumą, o ši aplinkybė tiriama nebuvo. Toks tyrimas, kurio reikalauja teisės aktai, reglamentuojantys ginčo santykius, nebuvo atliktas ir mirties priežastis nebuvo nustatyta. Aiškino, kad E. S. niekada jokiomis širdies ligomis nesirgo, todėl jo mirties priežastimi stenokardija negalėjo būti įvardijama. Prašė skundo reikalavimus tenkinti.

Nelaimingo atsikimo darbe sąvoka suformuluota Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte. Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingų atsitikimų darbe. Nelaimingi atsitikimai darbe tiriami vadovaujantis „Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais“. Šiuose nuostatuose pasakyta, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria VDI inspektorius, kuris nustato nelaimingo atsitikimo aplinkybes, priežastis, jų ryšį su darbu. Jeigu įvykis susijęs su darbu, surašomas N 1 arba N 2 formos aktas.

Taip pat remiasi Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 42 straipsnio 3 dalies 1 punktu, kur apibrėžta, kas yra nelaimingas atsitikimas, ir pažymi, kad N 1 formos aktas taip pat surašomas, kai nelaimingas atsitikimas įvyksta ne dirbant, o papildomų, specialių pertraukų metu ar pertraukos pailsėti ir pavalgyti metu darbo vietoje, įmonės patalpose ar jos teritorijoje. Tačiau ir šio nelaimingo atsitikimo priežastys turi būti susijusios su darbu, darbo sąlygomis.

Tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba, kad įvykis nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir nelaimingo atsitikimo aktas nesurašomas (minėtų Nuostatų 12 punktas).

Paaiškina, kad E. S. mirė po darbo, prausdamasis dušo patalpose, todėl mirties laiku darbo aplinka ar darbo sąlygos negalėjo turėti tiesioginio poveikio jo mirčiai įvykti. E. S. mirties priežastimi buvo stenokardija, t. y. liga, o ne trauma patirta darbe. Tai nurodyta mirties liudijime. Darbdavys, vykdydamas savo pareigas sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, negalėjo įtakoti mirties įvykio. E. S. darbo vietos (Nuotekų stočių ceche, Pakalnės nuotekų siurblinėje, Geležinio Vilko g. 10) įvertintos ir profesinės rizikos tyrimo metu (2007 12 20). Nustatyta, kad rizika priimtina. Pagrindinis nuotekų stočių cecho profilaktikos darbų aptarnavimo baro darbuotojų darbas buvo profilaktiniai remonto darbai. E. S. privalomas sveikatos tikrinimas buvo atliekamas periodiškai, apie tai yra gydytojų įrašai, kad: „šaltkalviu-remontininku dirbti gali“. Paskutinis patikrinimas atliktas 2005 05 31. UAB „Vilniaus vandenys“ 2007 m. nuo balandžio mėnesio iki rugpjūčio mėnesio vykdė valdymo struktūros pakeitimus, nuo 2007 rugsėjo mėnesio buvo organizuotas darbuotojų profilaktinis sveikatos patikrinimas. Bendrovėje dirbo 961 darbuotojai ir pagal profesinės rizikos darbe prioritetus buvo parengti sveikatos tikrinimo eiliškumo grafikai. Nuotekų stočių cecho visi darbuotojai pasitikrino sveikatą nuo 2008 02 19 iki 2008 02 25.

Paaiškina, kad mirtis, nors įvyko įmonės patalpose, neatitinka Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalies apibrėžimo. Dėl to teigia, kad E. S. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu. Konstatuoja, kad tyrimas atliktas vadovaujantis nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų reikalavimais, todėl pakartotinai tirti mirties įvykį darbe nėra teisinio pagrindo.

Prašo skundą atmesti.

Teismo posėdyje atstovė paaiškino, kad kitą dieną jokių kraujo pėdsakų dušo patalpose nebuvo, mirusiojo skrodimas atliktas nebuvo, todėl vienintelis dokumentas, kurio pagrindu buvo galima surašyti išvadą, buvo mirties liudijimas. Dėl to buvo užpildyta tik informacinė korta, o nelaimingo atsitikimo darbe aktas negalėjo būti surašomas.

Teismo posėdyje atstovas prašė skundą atmesti.

Paaiškina, kad pareiškėjos sutuoktinis dirbo UAB „Vilniaus vandenys“ Nuotekų stočių cecho Profilaktikos darbų aptarnavimo bare. E. S. mirė (duomenys neskelbtini). Bendrovės darbuotojų periodinis sveikatos patikrinimas 2005 metais buvo organizuojamas vadovaujantis Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2005 01 25 patvirtinta „Kontingentų patvirtinimo pažyma“. Periodinį sveikatos patikrinimą atliko VšĮ Centro poliklinikos Vytenio filialo Darbo medicinos centras, parinktas Viešųjų pirkimų įstatymo numatyta tvarka. Medicininės išvados apie E. S. sveikatos būklę po privalomo sveikatos patikrinimo atžymėtos 2005 08 22 protokole Nr. 95 „Dėl asmenų, dirbančių galimos profesinės rizikos sąlygomis, sveikatos tikrinimo“ ir jo medicininėje knygelėje.

Dėl 2007 m. nuo balandžio-rugpjūčio mėnesių vykusių bendrovės valdymo struktūros pakeitimų darbuotojų periodinis sveikatos tikrinimas buvo organizuotas nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio. Tai dienai bendrovėje buvo 691 darbuotojas. Sveikatos tikrinimo eiliškumo grafikai buvo parengti pagal profesinės rizikos darbe prioritetą. Pagal eiliškumo grafiką Nuotekų stočių cecho darbuotojai turėjo tikrintis sveikatą 2008 02 19-25 dienomis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos tyrimo centras 2007 12 20 Nuotekų stočių cecho Profilaktikos darbų aptarnavimo bare, kuriame dirbo velionis E. S., atliko šaltkalvio remontininko darbo vietos profesinės rizikos vertinimą ir nustatė, kad profesinė rizika yra priimtina.

Paaiškina, kad pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 dalį aptariamas įvykis nepriskirtinas nelaimingiems atsitikimams darbe. Pažymi, kad E. S. mirė po darbo, prausdamasis dušo patalpoje. Jo mirties priežastimi buvo krūtinės angina (stenokardija), t. y. ne trauma, o liga. Dėl to mano, kad skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti. Pažymi, kad mirus bendrovės darbuotojui, UAB „Vilniaus vandenys“ generalinio direktoriaus 2008 02 08 įsakymu Nr. P-80 K. S. buvo skirta 1000 Lt laidojimo pašalpa.

Prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje UAB „Vilniaus vandenys“ atstovas nesutiko su skundu. Paaiškino, kad pareiškėja nenurodo jokių konkrečių faktinių aplinkybių, t. y. įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad skundas gali būti tenkinamas, kad gali būti surašytas Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. Toks aktas turi būti atitinkamai užpildytas, tačiau nepateikiami jokie duomenys. Mirties liudijimas nėra nuginčytas, todėl nėra pagrindo įrašyti kitą mirties priežastį, nei nurodyta mirties liudijime. Aiškino, kad pareiškėjos atstovė konkrečiai nenurodė, kokie teisės aktų reikalavimai buvo pažeisti, priimant ginčijamus sprendimus.

Skundas netenkinamas, nes yra nepagrįstas.

Ginčijami Valstybinės darbo inspekcijos sprendimai. Pareiškėja nesutinka su tuo, kad, tiriant E. S. mirties atvejį, buvo surašyta informacinė korta ir išvada (t. I, b. l. 96-97), o ne Nelaimingo atsitikimo darbe aktas. VDI vyriausioji darbo inspektorė Regina Bivilienė 2008 02 27 surašė Informacinę kortą apie nelaimingo atsitikimo ar mirties dėl ligos darbe tyrimo nutraukimą, kurioje nurodyta įmonė UAB „Vilniaus vandenys“, duomenys apie įmonę, atliekamo darbo kodas „92“, pavojingo darbo kodas „999“, sužalojusio veiksnio kodas nurodytas „19“, nurodytas miręs asmuo, nurodyta, kad jo profesija šaltkalvis-remontininkas, darbo stažas nuo 1989 09 12, kad blaivumas nenustatytas, kad sveikatos būklė tikrinta 2005 05 31, įvykio data – (duomenys neskelbtini), 18 val. 30 min. Informacinėje kortoje 7 punkte nurodytas tyrimo išvados motyvas ir pagrindas – mirė dėl širdies ligos, nurodyta, kad pateiktas Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išduotas 2008 02 04 mirties liudijimas AA Nr. 451724. Prie šios informacinės kortos pateikta ir Vilniaus skyriaus vyriausiosios darbo inspektorės Reginos Bivilienės išvada „Dėl UAB „Vilniaus vandenys“ darbuotojo E. S. mirties įvykusios darbe (duomenys neskelbtini)“ (t. I, b. l. 97). Išvadoje nurodyta, kad tyrimo medžiagoje yra 28 lapai. Išvadoje nurodoma, kad vadovaujantis tyrimo metu surinktais dokumentais bei mirties liudijime AA Nr. 451724 nurodyta mirties priežastimi, nustatyta, kad E. S. mirties priežastimi buvo krūtinės angina (stenokardija). Toliau išvadoje nurodyta, kad E. S. kraujyje etilo alkoholio nenustatyta, nes žmonos K. S. prašymu nebuvo atliktas kūno skrodimas. Daroma išvada, kad nustačius, kad E. S. mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, pagal Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatų 12 p. N-I formos aktas nesurašomas.

Skundą tyrė Valstybinė darbo inspekcija, kurios 2009 05 14 sprendimas Nr. (04)SD-11361 (t. I, b. l. 92) kartu su išvada pateikti pareiškėjai. Šis sprendimas taip pat skundžiamas teismui. Sprendime nurodyta, kad VDI Vilniaus skyriaus vyriausioji darbo inspektorė veikė pagal VDI kompetenciją ir tinkamai vykdė VDI įstatymu bei nuostatais priskirtas funkcijas. Sprendime remiamasi VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus specialistų išvada, kuri kartu su sprendimu pateikta pareiškėjai, todėl ši išvada laikytina skundžiamo sprendimo motyvacine dalimi. VDI Nelaimingų atsitikimų analizės skyriaus 2009 05 14 išvadoje Nr. VD-10 (t. I, b. l. 93-94) nurodyta, kokiais teisės aktais savo veikloje vadovaujasi VDI inspektoriai – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymu, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatais ir darbo reglamentu. Nurodoma, kad nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka suformuluota Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 punkte – tai įvykis darbe, įskaitanti ir eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingas atsitikimas darbe, kurio padarinys darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Remiasi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais (toliau – Nuostatai), kuriuose numatyta, kad sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria VDI inspektorius, kuris nustato nelaimingo atsitikimo aplinkybes, priežastis ir jo ryšį su darbu. Jei įvykis susijęs su darbu, surašomas N 1 arba N 2 formos aktas (Nuostatų 7 punktas). Nurodo, kad remiasi VDI įstatymo 42 str. 3 d. 1 p., Nuostatų 12 p. Toliau išvadose aprašomas tirtas atvejis ir daroma išvada, kad darbdavys, vykdydamas savo pareigas sudaryti saugias ir sveikas darbo sąlygas, negalėjo įtakoti mirties įvykio. Nurodoma, kad E. S. darbo vietos įvertintos ir profesinės rizikos tyrimo metu 2007 12 20, nustatyta, kad rizika priimtina. Nurodoma, kad E. S. privalomas sveikatos tikrinimas buvo atliekamas periodiškai, yra gydytojų įrašai medicininėse knygelėse, kad „šaltkalviu-remontininku dirbti gali“. Paaiškinama dėl periodinio sveikatos tikrinimo aplinkybių. Nurodoma, kad mirtis, nors įvyko įmonės patalpose, neatitinka DSSĮ 2 straipsnio 20 punkte esančio apibrėžimo. Daroma išvada, kad vyriausiosios darbo inspektorės sprendimas nutraukti mirties įvykio tyrimą yra teisėtas ir skirti naują tyrimą nėra pagrindo.

Teisme ginčijami nurodyti VDI sprendimai, kuriais atsisakyta surašyti Nelaimingo atsitikimo darbe aktą (forma N 1). Ginčas yra dėl VDI atsisakymo surašyti Nelaimingo atsitikimo darbe aktą dėl E. S. mirties įmonės patalpose.

Ginčui taikytini teisės aktai yra Valstybinės darbo inspekcijos įstatymas, Valstybinės darbo inspekcijos nuostatai, patvirtinti socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 02 17 įsakymu Nr. A1-40, galiojo iki 2009 05 20 (nauji nuostatai patvirtinti 2009 05 12 įsakymu Nr. A1-316, toliau – VDI nuostatai) ir darbo reglamentas, Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo nuostatos ir Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatai, redakcija galiojusi atlikto tyrimo metu, patvirtinti Vyriausybės 2004 09 02 nutarimu Nr. 1118.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo 2 straipsnio 20 punktą - nelaimingas atsitikimas darbe – įvykis darbe, įskaitant eismo įvykį darbo laiku, nustatyta tvarka ištirtas ir pripažintas nelaimingu atsitikimu darbe, kurio padarinys – darbuotojo trauma (lengva, sunki, mirtina). Įvykis darbe, kai darbuotojas mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, nepriskiriamas prie nelaimingo atsitikimo darbe. Taigi, pirmiausiai turi būti konstatuotas įvykis darbe, kurio padarinys yra darbuotojo trauma, tame tarpe ir mirtina. Šiuo konkrečiu atveju mirties priežasties tyrimą atlikęs VDI inspektorius negalėjo interpretuoti kitaip, nei buvo įrašyta Mirties liudijime, išduotame (duomenys neskelbtini) (t. I, b. l. 49), kuriame nurodyta mirties priežastis I 20.8, kas reiškia pagal TLK-10 kodus „Krūtinės angina (stenokardija), kitos krūtinės anginos formos“ (kodai įvesti Sveikatos apsaugos ministro 1996 10 28 įsakymu Nr. 542).

Tyrimą atlikti VDI inspektorė privalėjo vadovaudamasi Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimo ir apskaitos nuostatais. Kokias aplinkybes privalo tirti VDI, pasakyta Nuostatų 6 ir 7 punktuose, o 12 punkte nustatyta, kad nelaimingo atsitikimo tyrimo metu nustačius, kad asmuo mirė dėl ligos, nesusijusios su darbu, arba kad įvykis darbe nesusijęs su darbu, įvykio tyrimas nutraukiamas ir N-1 ar N-2 formos aktas nesurašomas. Nuostatuose numatytos įmonės vadovo ar darbdavio įgalioto asmens pareigos, kai asmuo darbe mirė dėl įvykio ar dėl ligos, nesusijusios su darbu (20 punktas). Darbdavio pareiga yra pranešti apie tokius atvejus apylinkės prokuratūrai, VDI teritoriniam skyriui ir nukentėjusiojo šeimai ar jo atstovui. Dėl to pareiškėjos nurodomi faktai, kad apie mirties atvejį jai buvo pranešta pavėluotai, kad yra neaiškumų dėl pranešimo policijai, neturi teisinės reikšmės, nagrinėjant VDI veiksmų ir sprendimų teisėtumą. Šioje byloje netiriamas UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmų teisėtumas, nes Nelaimingo atsitikimo darbe aktus surašo VDI, kuri taip pat atlieka tyrimą. Nelaimingų atsitikimų darbe tyrimą reglamentuoja Nuostatų 29 - 60 punktai. Pagal Nuostatų 29 punktą įmonės vadovas privalo darbo vietą ir įrenginių būklę iki tyrimo pradžios išsaugoti tokius, kokie jie buvo nelaimingo atsitikimo darbe metu. Taigi, išsaugoti įvykio vietą privalo darbdavys, tačiau ta pareiga yra tik darbo vietai ir įrenginių būklei. Šiuo atveju asmuo mirė dušo patalpoje, o Nuostatuose nenurodyta, kad turi būti išsaugotos be pakeitimų ir kitos patalpos, kuriose asmuo mirė. Kadangi apie tokius atvejus, kai asmuo darbe miršta, turi būti pranešama prokuratūrai, akivaizdu, kad mirties vietą privalėjo fiksuoti ir išsaugoti, kol tam buvo poreikis, policijos pareigūnai, atvykę į įvykio vietą, bet ne darbdavys. Pagal Nuostatų 31 punktą sunkius ir mirtinus nelaimingus atsitikimus darbe tiria VDI inspektorius, dalyvaujant darbdavio atstovui ir darbuotojų atstovui saugai ir sveikatai. Tačiau leidžiama tirti atsitikimą ir be šių asmenų dalyvavimo. Nuostatų 42 punkte nurodytos darbdavio pareigos kai VDI inspektorius atlieka tyrimą, t. y. inspektoriaus reikalavimu turi būti teikiama atitinkama medžiaga, gali būti pareikalauta ir įvykio vietos duomenų, kurie šiuo atveju yra VDI surinktoje medžiagoje. Nuostatų 46 punkte pasakyta, ką būtina padaryti, tiriant nelaimingą atsitikimą darbe.

Įvertinus VDI Vilniaus skyriaus pateiktą atlikto tyrimo medžiagą (t. I, b. l. 56-87), daroma išvada, kad buvo renkama medžiaga, kuri galėjo būti susijusi su E. S. mirtimi, bet tik VDI turimos kompetencijos ribose, nes buvo renkama darbuotojų privalomojo sveikatos tikrinimo medžiaga, gauta Nuotekų stočių cecho profilaktikos darbų aptarnavimo baro buities patalpų (tualeto ir dušinės) plano kopija (t. I, b. l. 81), kurioje pažymėta E. S. mirties vieta. Medžiagoje yra Profesinės rizikos nustatymo kortelė Nr. 3 (t. I, b. l. 82), nustatyta priimtina rizika. Medžiagoje yra E. S. mirties liudijimas. Taip pat dėl mirties atvejo paimtas darbuotojo D. Š. paaiškinimas. Taigi ši medžiaga rodė mirties vietą, patvirtino ligos, kuri įrašyta mirties priežastimi mirties liudijime, diagnozę. Nustatyta, kad pareiškėja K. S. su dukra atsisakė daryti E. S. kūno skrodimą po mirties. Tai patvirtino paaiškinime D. Š., be to, tokie duomenys yra baudžiamosios bylos Nr. 10-9-044-08 medžiagoje (t. II, b. l. 2-91). Apie tai rašoma Vilniaus apygardos prokuratūros 2009 04 06 nutarime, 2009 03 13 nutarime, kuriame aprašomi liudytojų parodymai, J. P. parodymuose, be to, šios aplinkybės neneigė pati pareiškėja. Šio ginčo ribose nėra svarbu tai, kad tuo metu ji buvo šoko būsenoje, nesuprato, ką daro, nes dabar atitaisyti tokio pareiškėjos sprendimo padarinių galimybės nėra. Taip pat nėra reikšminga ta aplinkybė, kad policija, atvykusi į vietą, privalėjo nepaisyti pareiškėjos norų, atlikti mirusio asmens nuodugnų tyrimą. VDI neatsako už tai, kad policijos pareigūnai galimai netinkamai atliko savo pareigas.

Kadangi VDI surinktoje medžiagoje buvo dokumentas, patvirtinantis mirties priežastį dėl ligos, VDI inspektorei buvo žinoma, kad K. S. atsisakė mirusiojo kūno tyrimo, VDI neturėjo pareigos tirti aplinkybių, kokias avarijas tą darbo dieną likvidavo E. S., ar galėjo tos avarijos ar jų metu patirti kokie nors apnuodijimai būti E. S. mirties priežastimi. Mirtis nuo apsinuodijimo ar nuo traumos negali būti oficialiame dokumente įforminta, kaip mirtis nuo širdies ligos, kaip yra šiuo atveju. VDI neturi pareigos ginčyti mirties liudijime nurodytos mirties priežasties, nes VDI funkcijos, pareigos ir teisės skirtos kitiems uždaviniams įgyvendinti (VDI įstatymo 4 straipsnis, 6 straipsnis, VDI nuostatų, patvirtintų SADM 2004 02 17 įsakymu Nr. A1-40 II skyrius), o ne sveikatos priežiūros įstaigų kontrolei. Kitas klausimas yra tai, kad galimai diagnozė įrašyta mirties liudijime yra neteisinga. Šis klausimas šiuo metu tiriamas baudžiamojoje byloje Nr. 10-9-044-08, Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 11 02 nutartimi byloje paskirta komisijinė teismo medicinos ekspertizė (lavono), bet pagal medicininius dokumentus (t. II, b. l. 87-89). Tačiau skundžiamų sprendimų priėmimo metu VDI inspektorius turėjo oficialiai patvirtintą diagnozę, kuria abejoti nebuvo pagrindo, jos paneigti VDI inspektorius galimybės neturėjo, o tokia diagnozė neatitiko nelaimingo atsitikimo darbe sąvokos apibrėžimo, kuris nustatytas įstatyme. Iš bylos duomenų matyti, kad pati pareiškėja, nuvykusi į Lazdynų polikliniką, išsiėmė mirties liudijimą ir jį vėliau pateikė darbdaviui. Be to, susipažinus su minėtoje baudžiamojoje byloje esančios asmens sveikatos istorijos dalimis (t. II, b. l. 27-44), matyti, kad pareiškėjos teiginiai nagrinėjant šią bylą, kad E. S. jokiomis širdies ligomis nesirgo, yra nepagrįsti. 2007 02 21 Išraše iš medicininių dokumentų (t. II, b. l. 42) nurodyta, kad yra diagnozuota E. S. išreikšta (kritinė) aortos vožtuvo yda, diagnozuota pirminė arterinė hipertenzija, šiame išraše nurodyta ir buvusi plaučių operacija, apie kurią aiškino pareiškėja. Analogiški įrašai yra ir 2006 01 31 išraše (t. II, b. l. 43). Medicininiuose dokumentuose yra 2005 05 17 daryti gydytojo įrašai (t. II, b. l. 44), kad „širdis padidėjusi skersmenyje“, iš medicininių dokumentų matyti, kad buvo atliktas pirminis ultragarsinis širdies tyrimas (t. II, b. l. 41).

Teisme 2010 01 11 posėdyje buvo išklausyta darbo medicinos specialistė Izolda Baikienė (t. I, b. l. 191-192). Specialistė (darbo medicinos gydytoja I. Baikienė į Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų konsultantų sąrašą įtraukta sveikatos apsaugos ministro 2005 09 09 įsakymu Nr. V-688) paaiškino, kad privalomi profilaktiniai patikrinimai nėra nuodugnus asmens sveikatos patikrinimas. Tokie patikrinimai atliekami tik pagal darbo vietos rizikos veiksnius, tokius kaip triukšmas, tarša. Nurodė, kad pagal tuo metu byloje buvusius medicininius dokumentus (tuo metu byloje dar nebuvo baudžiamosios bylos Nr. 10-9-044-08 išrašų) E. S. diagnozuota hipertenzija, akių liga, jam daryta plaučių operacija. Specialistė paaiškino, kad iš esmės mirties priežastis nebuvo nustatyta, nes stenokardija yra tik liga, tačiau tokiai priežasčiai nustatyti būtina atlikti teismo ekspertizę, ištiriant mirusį asmenį (ekshumuojant). Specialistė teigė, kad iš dokumentų nustatyti mirties priežastį neįmanoma.

Kad E. S. būtų patyręs traumą, kuri galėjo būti mirties priežastimi, kaip dabar aiškina pareiškėja, jokių objektyvių duomenų nėra ir šiuo metu nustatyti tokią aplinkybę būtų galima tik ekspertams tiriant patį mirusįjį. Baudžiamosios bylos medžiagoje yra duomenų, kad E. S. buvo prakirstas antakis nuo kritimo (Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2009 05 08 nutartis, t. II, b. l. 75-77), bet nei medikai, nei policijos pareigūnai neįformino nei tokio sužalojimo pobūdžio, nei mirties priežasties dėl tokio pobūdžio traumos. Todėl VDI neturėjo nei pagrindo nei galimybių tirti klausimo, ar negalėjo būti, kad mirtis įvyko dėl traumos ar dėl apsinuodijimo. Pareiškėja ir teisme teigė, kad ji neleis ekshumuoti mirusiojo, o kitu būdu tvirtai ir neabejotinai nustatyti mirties priežastį nėra įmanoma. VDI negalėjo remtis prielaidomis, tačiau turėjo pagrindą remtis mirties liudijimo duomenimis.

Pareiškėjos atstovės nurodoma kita nelaimingo atsitikimo darbe sąvoka, kuri nustatyta Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, šiuo atveju negali būti taikoma, nes ši sąvoka taip pat netinka diagnozuotai mirties priežasčiai. Taikant šią sąvoką, turėjo būti nustatyta, kad E. S. mirė nuo apsinuodijimo (kenksmingų veiksnių poveikio), o mirties priežastimi nurodyta liga nėra ūmaus pobūdžio.

Dėl privalomo sveikatos tikrinimo įtakos skundžiamiems VDI sprendimams.

Nustatyta, kad iš tiesų E. S. paskutinis patikrinimas buvo atliktas 2005 05 31. E. S. medicininėse knygelėse buvo įrašas, kad jis šaltkalviu-remontininku dirbti gali. UAB „Vilniaus vandenys“ nuo 2007 m. rugsėjo mėnesio (t. I, b. l. 80) organizavo darbuotojų profilaktinį sveikatos patikrinimą, vidaus administravimo aktais buvo nustatytas darbuotojų patikrinimo eiliškumas ir E. S. turėjo tikrinti sveikatą nuo 2008 02 19 iki 2008 02 25.

„1. Privalomi darbuotojų sveikatos patikrinimai atliekami darbuotojams, nurodytiems Darbo kodekso 265 straipsnyje. Darbdavys tvirtina darbuotojų, kuriems privaloma pasitikrinti sveikatą, sąrašą ir sveikatos tikrinimo grafiką, kontroliuoja, kaip laikomasi šio grafiko. Tuo atveju, kai darbuotojo sveikata nepatikrinama grafike nustatytu laiku dėl ne nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, darbuotojas turi teisę atsisakyti dirbti dėl galimo pavojaus savo sveikatai.

2. Darbuotojai, pajutę neigiamą darbo ar darbo aplinkos poveikį sveikatai, turi teisę pasitikrinti sveikatą kitu laiku, negu nustatytas privalomo sveikatos tikrinimo grafike. Darbdavys privalo suteikti darbuotojui pakankamai laiko pasitikrinti sveikatą. Vidutinį darbo užmokestį darbuotojui už laiką, kurio metu jis tikrinosi sveikatą savo iniciatyva, moka darbdavys tais atvejais, kai sveikatos priežiūros įstaigos išvadoje nurodyta, kad darbas ir (ar) darbo aplinka pakenkė darbuotojo sveikatai.“.

Šiuo atveju toks sveikatos patikrinimo grafikas buvo parengtas vadovaujantis UAB „Vilniaus vandenys“ 2007 12 06 įsakymu Nr. 74 (t. I, b. l. 56), Nuotekų stočių cechui numatytas laikas 2008 m. vasario mėnesį nuo 19 d. Taigi, visų pirma, darbdavys buvo sudaręs tikrinimo grafiką, kurio reikalauja įstatymas, antra, už tai, kad galimai buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys patikrinimų periodiškumą, darbdaviui gali atsirasti administracinė atsakomybė, bet ne pareiga privalomai siekti nelaimingo atsitikimo darbe įforminimo, trečia, tokio patikrinimo periodiškumo pažeidimas negali būti vertinamas nei pagal DSS įstatymo nuostatas, nei pagal Nuostatus, kaip nelaimingo atsitikimo darbe priežastis ir, ketvirta, pats darbuotojas gali pareikalauti leisti jam pasitikrinti sveikatą anksčiau nei numato grafikas, jeigu mano, kad jam sudarytos kenksmingos darbo sąlygos. Pareiškėjos teiginiai, kad tuo atveju, jeigu E. S. būtų laiku pasitikrinęs sveikatą, gal jam laiku būtų diagnozuota širdies liga, jis nedirbtų to darbo ir nekiltų tokios neigiamos pasekmės, neturi teisinės reikšmės, vertinant skundžiamus VDI sprendimus. Nuostatuose (46 punktas) nėra reikalavimo tiriant įvykį darbe aiškintis ir vertinti dėl periodinių sveikatos patikrinimų atlikimo tvarkos įtakos asmens mirčiai darbe. Teismas daro išvadą, kad aplinkybės, susijusios su periodinio sveikatos tikrinimo periodiškumu, neturi įtakos VDI sprendimams, kuriais atsisakyta surašyti nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

Dėl nurodytų aplinkybių daroma išvada, kad skundžiami VDI Vilniaus skyriaus aktai yra teisėti ir pagrįsti, Vilniaus skyriaus vyriausiosios inspektorės 2008 02 27 išvada yra pagrįsta faktinėmis aplinkybėmis ir teisės akto nuostatomis (Nuostatų 12 punktas nurodytas), iš esmės atitinka ir Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. LR VDI vyriausiojo darbo inspektoriaus pavaduotojo 2009 05 14 sprendimas dėl pareiškėjos skundo taip pat yra teisėtas ir pagrįstas (sprendimo sudėtine dalimi yra prie jo pridėtos 2009 05 14 išvados Nr. VD-10), todėl nėra pagrindo naikinti skundžiamus VDI sprendimus ir tuo pačiu nėra pagrindo įpareigoti VDI surašyti Nelaimingo atsitikimo darbe aktą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 str. 1 p. ir 127 str.,

nusprendė:

pareiškėjos K. S. skundą atmesti.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.