- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-06
- Bylos Nr.
- eA-428-575/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00312-2017-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas, Veslava Ruskan, Arūnas Sutkevičius
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracija
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Veslavos Ruskan ir Arūno Sutkevičiaus,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. prašymą atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir atsakovas, administracija) direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. P1-250 „Dėl R. B. tarnybinės veiklos vertinimo ir kvalifikacijos tobulinimo organizavimo“ (toliau – ir ginčijamas įsakymas).
2. Pareiškėja nurodė, kad ji yra administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus Viešųjų ryšių poskyrio vedėja, jai Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. rugpjūčio 4 d. įsakymu Nr. P1-671 buvo suteikta trečia kvalifikacinė klasė. 2017 m. vasario 24 d. vyko kasmetinis jos tarnybinės veiklos vertinimas, kurio metu administracijos Valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo komisija (toliau – ir Vertinimo komisija) sutiko su jos tiesioginės vadovės – Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. pateikta tarnybinės veiklos vertinimo išvada už 2016 metus, kurioje jos tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“ ir pasiūlyta tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Administracijos direktorius ginčijamu įsakymu patvirtino Vertinimo komisijos išvadas.
3. Pareiškėjos teigimu, išvadoje suformuluotas vertinimas nekonkretizuotas, neobjektyvus, melagingas. 2016 metams jai buvo suformuluotos šios užduotys: 1) tobulinti administracijos įvaizdį (rezultato vertinimo rodiklis: iki 2016 m. rugsėjo 1 d. organizuoti savivaldybės įvaizdžio įvertinimą ir pateikti rekomendacijas tiesioginiam vadovui); šią užduotį tiesioginė vadovė su administracijos vadovybe pakeitė, numatydama kitokį įgyvendinimo būdą, kurio įgyvendinimas nepriskirtas nei pareiškėjai, nei jos vadovaujamam poskyriui; 2) organizuoti savivaldybės renginius ir akcijas žinomumui didinti (rezultato vertinimo rodiklis: 2016 m. organizuoti 4 moksleivių susitikimus su administracijos vadovu, atvirų durų dieną gyventojams, 4 susitikimus su seniūnaičiais); 2016 m. pareiškėja suorganizavo po vieną susitikimą moksleiviams ir studentams su administracijos vadovu, atvirų durų diena gyventojams nebuvo organizuota; su administracijos direktoriumi buvo derinta galimybė laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. įvykdyti likusius numatytus susitikimus, tačiau direktorius neturėjo laiko pagal dienotvarkę; laikotarpiais nuo 2016 m. sausio 15 d. iki 2016 m. kovo 21 d. ir nuo 2016 m. birželio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 19 d. sirgo, todėl užduoties įgyvendinimui trukdė rizikos veiksnys, numatytas suformuotose užduotyse, taip pat ir žmogiškųjų išteklių (darbuotojų) trūkumas, nes jos vadovaujamame poskyryje nuo 2016 m. birželio mėn. dirbo tik vienas darbuotojas, o pareiškėjai grįžus iš nedarbingumo nuo 2016 m. rugpjūčio 19 d. iki 2016 m. gruodžio 3 d. poskyryje dirbo du darbuotojai iš trijų numatytų; 3) organizuoti mokymus seniūnaičiams (rezultato vertinimo kriterijus: iki 2016 m. liepos 1 d. organizuoti mokymus seniūnaičiams); ši užduotis suformuluota netinkamai, nes nėra patvirtintos mokymo programos; pagal pareigybės aprašymą nenumatyta pareiga vykdyti mokymus vietos savivaldos atstovams, nes ji yra viešųjų ryšių (spaudos) atstovė, ir jos pareigybės tikslas – visuomenės informavimo priemonėmis teikti informaciją apie savivaldybės vykdomą veiklą; 4) stiprinti vidinę komunikaciją (rezultato vertinimo rodiklis: iki 2016 m. kovo 1 d. parengti vidaus komunikacijos stiprinimo priemonių planą ir pateikti tiesioginiam vadovui; 2016 m. surengti viešo kalbėjimo (komunikacijos) mokymus darbuotojams); tiesioginei vadovei 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. VS‑2716 pateikė vidinės komunikacijos plano projektą, tačiau vadovė 2016 m. gegužės 16 d. raštu Nr. VS-2804 pateikė nepagrįstas pastabas; 2016 m. gegužės 9 d. buvo išėjusi kasmetinių atostogų, kurių metu susirgo, ir į tarnybą grįžo tik 2016 m. rugpjūčio 19 d.; 5) populiarinti savivaldybę socialiniuose tinkluose (rezultato vertinimo rodiklis: pasiekti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ savivaldybė turėtų ne mažiau kaip 5 000 sekėjų); užduoties įvykdymas sietinas su trečiųjų asmenų aktyviais veiksmais, t. y. tapimu savivaldybės socialinio tinklapio „Facebook“ sekėjais, todėl nuo jos veiksmų nepriklauso.
4. Pareiškėjos teigimu, kriterijai, kurie buvo numatyti kaip jos tarnybinės veiklos vertinimo rodikliai, neatitiko Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 909 patvirtintų Valstybės tarnautojų kvalifikacinių klasių suteikimo ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo taisyklių ir valstybės tarnautojų tarnybinės veiklos vertinimo kriterijų (toliau – ir Vertinimo taisyklės) 10 punkto reikalavimų, pagal kuriuos rodikliai turi būti aiškūs ir turi leisti įvertinti, ar pasiektas konkretus rezultatas, o jų reikšmės – pamatuojamos ir apskaičiuojamos, patikimos ir nesunkiai patikrinamos. Pareiškėjai suformuotos užduotys neatitiko jos kompetencijos arba nesusijusios su jos veikla.
5. Pareiškėja nurodė, kad Vertinimo komisijai vadovavo administracijos direktorius, Vertinimo komisijos nariai turėjo išankstinę nuomonę ją vertindami, nes pokalbio metu svarstė jos galimybę užimti žemesnes pareigas, narių klausimai buvo tendencingi, tiesioginei vadovei pristačius vertinimo išvadą, jai nebuvo leista pasisakyti. Komisijos posėdyje buvo vertinamos kompetencijos, kurios nėra numatytos jos pareigybės aprašyme – viešųjų pirkimų organizavimas ir viešųjų pirkimų vykdymas, nors pagal administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus nuostatų 7.3.25 punktą, Viešųjų ryšių poskyris yra perkamų paslaugų ir prekių techninės užduoties formuotojas, o ne savarankiškas viešųjų pirkimų procedūrų organizatorius ir vykdytojas. Ginčijamas įsakymas užkirto kelią įgyti jai aukštesnę kvalifikacinę klasę ar kategoriją, būti paaukštintai pareigose ar kitaip paskatintai.
Atsiliepimas
6. Atsakovas atsiliepime prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
7. Atsakovas nurodė, kad ginčijamas įsakymas teisėtas ir pagrįstas, kasmetinis vertinimas atliktas laikantis Vertinimo taisyklių. Pareiškėja pasirašė savo tiesioginės vadovės parengtą 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-314. Tai reiškia, jog pareiškėja sutiko su vertinimu. 2016 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje Nr. P27‑275 pareiškėjai suformuluotos penkios užduotys buvo su ja suderintos, aiškios ir konkrečios, nurodyti jų įvykdymo kriterijai, numatyta neįvykdymo rizika. Pirmoji užduotis buvo tobulinti administracijos įvaizdį, tačiau ši užduotis įtakos vertinimui neturėjo, nes užduoties įvykdymo priemonės pakeistos. Antroji užduotis – organizuoti savivaldybės renginius ir akcijas žinomumui didinti. Ši užduotis buvo įgyvendinta iš dalies: suorganizuoti 2 susitikimai moksleiviams ir 2 susitikimai seniūnaičiams. Pareiškėjai užduoties neatlikimą teisinant nedarbingumu dėl ligos bei žmogiškųjų išteklių trūkumu, atsakovas nurodė, jog einamųjų metų užduotys nustatomos konkrečiam tarnautojui, o ne padaliniui. Trečioji užduotis buvo organizuoti mokymus seniūnaičiams. Ši užduotis neįvykdyta, pareiškėja neieškojo priemonių užduočiai įvykdyti. Vertinimo kriterijumi nurodytas mokymų suorganizavimas, tačiau ne jų vykdymas. Ketvirtoji užduotis buvo stiprinti vidinę komunikaciją. Ši užduotis nebuvo įvykdyta, nes pareiškėja tik 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. VS-2716 pateikė vidinės komunikacijos planą 2016 metams, tačiau jis nebuvo patvirtintas. Penktoji užduotis buvo populiarinti savivaldybę socialiniuose tinkluose. Ši užduotis neįvykdyta, pareiškėja nenurodė, kokių veiksmų ėmėsi šiai užduočiai įvykdyti, nenurodė, ar konsultavosi su tiesiogine vadove dėl šios užduoties įgyvendinimo. Pareiškėja tik antrąją užduotį įvykdė iš dalies ir nepateikė įrodymų, kurie leistų suabejoti vertinimo išvadoje nurodytais veiklos rezultatų įvertinimais. Pareiškėja, argumentuodama nedarbingumu, nesikreipė dėl užduočių ar jų vertinimo kriterijų pakeitimo, nors tokią galimybę teisės aktai numato. Pareiškėjos elgesys yra nerūpestingas karjeros atžvilgiu.
II.
8. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 21 d. sprendimu atmetė pareiškėjos prašymą.
9. Teismas nustatė, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė – Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėja V. V.-P. 2017 m. sausio 19 d. surašė tarnybinės veiklos vertinimo išvadą Nr. P27-314, kurioje pareiškėjos tarnybinę veiklą įvertino „patenkinamai“ ir pasiūlė tobulinti kvalifikaciją. Vertinimo komisija, įvertinusi pareiškėjos, kaip valstybės tarnautojos, veiklą, 2017 m. vasario 24 d. pateikė išvadą Nr. P11-105, kurioje pritarė tiesioginės vadovės vertinimui ir pasiūlė tobulinti valstybės tarnautojo kvalifikaciją. Išvados pagrindu administracijos direktorius 2017 m. kovo 2 d. priėmė ginčijamą įsakymą Nr. P1-250.
10. Iš pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvados turinio teismas nustatė, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė pareiškėjos pasiektus rezultatus vykdant užduotis įvertino 1 balu, gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas – 2 balais, kvalifikaciją – 2 balais. Pareiškėjos tarnybinės veiklos įvertinimą nulėmė įvertinimas pagal visus tris kriterijus.
11. Pareiškėjos pasiektų rezultatų vykdant užduotis įvertinimas 1 balu reiškia, jog valstybės tarnautoja neįvykdė užduočių pagal sutartus vertinimo rodiklius. Pareiškėjai 2016 metams suformuluotos penkios užduotys: 1) iki 2016 m. rugsėjo 1 d. organizuoti savivaldybės įvaizdžio įvertinimą bei pateikti rekomendacijas tiesioginiam vadovui; 2) 2016 metais organizuoti 4 moksleivių susitikimus su administracijos vadovu, atvirų durų dieną gyventojams ir 4 susitikimus su seniūnaičiais; 3) iki 2016 m. liepos 1 d. organizuoti mokymus seniūnaičiams; 4) iki 2016 m. kovo 1 d. parengti ir pateikti tiesioginiam vadovui vidaus komunikacijos stiprinimo priemonių planą bei 2016 metais atlikti viešo kalbėjimo (komunikacijos) mokymus darbuotojams; 5) pasiekti, kad socialiniame tinkle „Facebook“ savivaldybė turėtų ne mažiau kaip 5 000 sekėjų.
Šalies argumentai
12. Pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje nurodyta, jog iki 2016 m. rugsėjo 1 d. savivaldybės įvaizdžio įvertinimas neorganizuotas, tačiau iš proceso šalių paaiškinimų, pareiškėjos tiesioginės vadovės Vertinimo komisijos posėdžio metu pareikštų pasisakymų bei teismo posėdžio metu duotų parodymų teismas nustatė, jog ši užduotis pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimui įtakos neturėjo, nes vidaus teisės aktu nuspręsta šią užduotį įgyvendinti kitomis priemonėmis, todėl plačiau jos įvykdymo ar neįvykdymo neanalizavo. Antroji užduotis tarnybinės veiklos išvadoje nurodyta kaip įvykdyta iš dalies, nes pareiškėja suorganizavo vieną susitikimą su moksleiviais, vieną su studentais, iš viso 2 susitikimus, atvirų durų diena suorganizuota nebuvo. Trečioji ir ketvirtoji užduotys nurodytos kaip neatliktos, nes mokymai seniūnaičiams organizuoti nebuvo, o vidinės komunikacijos plano 2016 metams projektą pareiškėja pateikė 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. VS-2716, tačiau jis grąžintas pareiškėjai su tiesioginės vadovės pastabomis, pataisytas nebuvo pateiktas, taip pat neatlikti viešo kalbėjimo mokymai. Viešo kalbėjimo mokymus organizavo Personalo skyrius pagal šio skyriaus sudarytą mokymų planą, kuris nėra susijęs su pareiškėjai suformuluotų užduočių vykdymu. Penktoji užduotis taip pat įvertinta kaip neatlikta, nes iš planuotų 5 000 sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ savivaldybė turi 2 600. Teismo vertinimu, ši užduotis galėtų būti įvertinta kaip iš dalies atlikta, tačiau galutiniam užduočių įvykdymo rezultatui įtakos neturi. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja sutiko, kad dalies jai suformuluotų užduočių pagal sutartus kriterijus neįvykdė, tačiau argumentavo, jog užduotys suformuluotos netinkamai, nebuvo realiai įvykdomos, suformuluotos tendencingai, be to, beveik pusę darbo laiko buvo nedarbinga dėl ligos, jos vadovaujamame poskyryje trūko darbuotojų, todėl turėjo užtikrinti poskyrio ir savo tiesioginių funkcijų, o ne suformuluotų užduočių vykdymą. Šiuos pareiškėjos argumentus teismas pripažino nepagrįstais. Pareiškėjos teiginius, jog užduotys suformuluotos tendencingai, paneigė jos pačios paaiškinimai teismo posėdžio metu ir Vertinimo komisijos posėdyje, jog suformuluotos užduotys buvo su ja suderintos, ji pritarė būtent tokiai užduočių formuluotei ir jų įvykdymo kriterijams. Iš pareiškėjos paaiškinimų ir Vertinimo komisijos posėdžio garso įrašo teismas nustatė, jog antrąją, trečiąją ir penktąją užduotis pareiškėja pasiūlė pati. Iš liudytojos pareiškėjos tiesioginės vadovės parodymų teismas nustatė, jog pareiškėja ją užtikrino, kad 5 000 sekėjų skaičiaus „Facebook“ paskyroje pasiekimas yra realus ir įvykdomas. Liudytoja parodė, jog pareiškėja yra atsakinga už šią sritį, todėl neabejojo jos teiginiais ir sutiko su tokia užduotimi 2016 metams. Pareiškėjai teigiant, jog neturi kompetencijos vesti mokymus seniūnaičiams, teismas pažymėjo, jog jai suformuluota užduotis mokymus suorganizuoti, o ne juos vesti, tuo tarpu mokymų programa tam tikslui nebūtinai turi būti iš anksto patvirtinta, kaip nepagrįstai teigė pareiškėja. Iš liudytojos seniūnaitės A. A. parodymų teismas nustatė, jog mokymai seniūnaičiams reikalingi. Pareiškėjai teigiant, jog ketvirtąją užduotį įvykdė – parengė ir tiesioginei vadovei pateikė vidaus komunikacijos stiprinimo priemonių planą, teismas nustatė, jog plano projektas pateiktas 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. VS-2716, tiesioginei vadovei raštu pareiškus pastabas dėl plano, nėra duomenų, kad pareiškėja įvertino pastabas ir planą 2016 metais pataisė. Teismas pareiškėjos teiginius, jog užduotys ir jų įvykdymo kriterijai suformuluoti netinkamai, įvertino kaip užduočių neįvykdymo pateisinimą, o ne objektyvius trukdžius, lėmusius užduočių neįvykdymą. Pareiškėjos nedarbingumas ir darbuotojų trūkumas jos vadovaujamame poskyryje galėjo objektyviai lemti tam tikrus trukdžius, tačiau negalėjo nulemti iš esmės visų suformuluotų užduočių neįvykdymo ar tik dalinio kai kurių užduočių įvykdymo. Vertinimo taisyklių 9 punkte įtvirtinta galimybė prireikus einamaisiais metais skirtas užduotis vieną kartą pakeisti ar papildyti, tačiau pareiškėja šia galimybe nepasinaudojo ir tokio prašymo neteikė.
Žemesnės instancijos teismas
13. Teismas nurodė, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė jos gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas įvertino 2 balais. Tarnybinės veiklos vertinimo išvadoje pareiškėjos tiesioginė vadovė akcentavo, jog pareiškėja nepakankamą dėmesį skiria pareigybės aprašyme numatytų darbų atlikimui, nes nesiima arba paveda pavaldiems darbuotojams užduotis, susijusias su informacijos analize, apibendrinimu, išvadų teikimu; netinkamai rengia planavimo dokumentus, nereaguoja į pastabas; atmestinai organizuoja viešuosius pirkimus, nes teikiamuose dokumentuose daro klaidų, netiksliai rengia pirkimo objektų aprašymus, netinkamai apskaičiuoja mokesčius, nukrypsta nuo finansinių planų, ne visus dokumentus derina su vadovu; į pastabas reaguoja neadekvačiai neigdama savo klaidas arba teigdama, jog dėl to nepatiriama žala; vengia bendrauti su tiesiogine vadove; pasižymi menkais lyderystės gebėjimais, nes jos vadovaujamas poskyris nefunkcionuoja kaip visuma, pavaldūs darbuotojai silpnai įtraukiami į organizacijos ir poskyrio veiklą, neskiriamas dėmesys vidaus komunikacijai, nesiūlomos naujovės; nevystoma veiklos sritis – interneto svetainės turinio priežiūra, elektroninių sprendimų viešinimas ir naudojimas, gyventojų įtraukimo skatinimas. Teismo vertinimu, tiesioginės vadovės išvadoje pakankamai aiškiai pagrįstas pareiškėjos tarnybinės veiklos vertinimas pagal numatytus kriterijus. Komisijos posėdžio įraše užfiksuota, jog Komisija nagrinėjo tiek pareiškėjai suformuluotų užduočių atlikimą, tiek jos kvalifikacijos klausimą, tiek gebėjimą atlikti pareigybės aprašyme numatytas funkcijas. Visų komisijos narių vertinimas buvo vienodas.
14. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos tiesioginė vadovė 2 balais įvertino jos kvalifikaciją. Liudytoja apklausta pareiškėjos tiesioginė vadovė parodė, jog vertindama pareiškėjos kvalifikaciją taip pat vadovavosi patvirtintais vertinimo kriterijais. Liudytojos parodymus patvirtina ir Komisijos posėdžio įrašas, kuriame tiesioginė vadovė aptarė pareiškėjos įsivertinimo ir savo pateikto pareiškėjos įvertinimo skirtumus. Iš posėdžio įrašo matyti, jog tiesioginė vadovė sutiko su pareiškėjos įsivertinimu pagal komunikacijos ir viešųjų ryšių kriterijų, tačiau lyderystės, analizės ir pagrindimo srityse tiesioginės vadovės vertinimas buvo žemesnis nei pačios pareiškėjos, kuri save pagal visus kriterijus vertino 3 balais. Kvalifikacijos vertinimo anketoje tiesioginė vadovė pareiškėjos lyderystės gebėjimus įvertino 1 balu, savo poziciją pagrįsdama argumentais, jog pareiškėja nevykdo veiklos stebėsenos siekdama rezultatų, sudėtingose situacijose ne visada aiškiai išskiria prioritetus, jos elgesys chaotiškas, nesidomi veiklos tobulinimo galimybėmis ir naujovėmis, to neskatinami daryti ir pavaldūs asmenys, darbuotojai neskatinami dalyvauti įstaigos veikloje. Žmogiškųjų išteklių valdymą tiesioginė vadovė įvertino 2 balais nurodydama, jog poskyrio darbuotojų individualūs veiklos tikslai formuluojami ne visada atsižvelgiant į įstaigos prioritetus, ne visada tinkamai paskirstomi žmogiškieji ištekliai užduotims atlikti, t. y. kartais formuluojamos užduotys prasilenkia su pareigybės aprašymais, menkai taikomos žmogiškųjų išteklių valdymo žinios darbe, neplanuojama ir nederinama pavaldžių darbuotojų karjera. Finansų valdymą tiesioginė vadovė taip pat įvertino 2 balais nurodydama, jog finansų valdymo išmanymas yra silpnas, nesiekiama veiksmingo išteklių panaudojimo. 1 balu įvertinta analizė ir pagrindimas nurodant, jog pareiškėja nevykdo veiklos informacijos analizės, duomenų nenaudoja geresnių sprendimų priėmimui, vengia spręsti sudėtingas problemas. Taip pat 2 balais įvertintas strateginis mąstymas nurodant, jog pareiškėja nedalyvauja priimant sprendimus dėl įstaigos veiklos tobulinimo, įstaigos veiklos prioritetai nesiejami su padalinio veikla. Taigi tiesioginė pareiškėjos vadovė savo pateiktą vertinimą motyvavo.
15. Teismas nurodė, kad Vertinimo komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, jog pareiškėjos tiesioginė vadovė išsamiai pristatė Komisijai pareiškėjai 2016 metams suformuluotas užduotis, jų vertinimo kriterijus, pagrindė savo pateiktą vertinimą šiuo aspektu. Vertinimo komisijos narys L. D. aiškinosi, ar buvo numatytos užduočių neįvykdymo rizikos, trikdžiai, todėl nepagrįstas pareiškėjos teiginys, jog Komisija neatsižvelgė į objektyvias priežastis, nulėmusias užduočių neįvykdymą. Komisijos narys klausė pareiškėjos, ar, jos manymu, tiesioginė vadovė teisi jos tarnybinę veiklą vertindama „patenkinamai“. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjos atsakymas ir prašymo teismui pagrindinis argumentas, jog tiesioginės vadovės vertinimas neobjektyvus, nes analogiškas 2014 metų tarnybinės veiklos vertinimui, kurį teismas pripažino neobjektyviu, yra nepagrįstas. Pareiškėjos tarnybinės veiklos 2014 metų vertinimo neobjektyvumas savaime nelemia pareiškėjos 2016 metų tarnybinės veiklos vertinimo neobjektyvumo. Priešingai, tiek iš pokalbio su tiesiogine vadove garso įrašo, tiek pareiškėjos tiesioginės vadovės parodymų teismo posėdžio metu, tiek tiesioginės vadovės paaiškinimų Vertinimo komisijos posėdyje ir Vertinimo komisijos narių pasisakymų, tiek liudytojo administracijos direktoriaus ir Vertinimo komisijos pirmininko parodymų matyti, jog tiesioginė vadovė, administracijos direktorius ir Vertinimo komisijos nariai išreiškė pareiškėjai, kaip viešųjų ryšių specialistei ir žurnalistei, teigiamą vertinimą ir nurodė ją kaip puikią specialistę, tuo tarpu dėl pareiškėjos, kaip poskyrio vedėjos, veiklos tiesioginė vadovė turėjo pastabų, su kuriomis sutiko ir Vertinimo komisija. Teismas nesutiko su pareiškėjos teiginiais, kad jos vertinimas buvo neobjektyvus, o Komisijos narių klausimai tendencingi, nes garso įrašuose užfiksuota priešingai. Pareiškėjos teiginiai, kad Komisijos posėdžio metu buvo nuolat nutraukiama, jai neleidžiama pasisakyti, yra nepagrįsti. Komisijos posėdžio garso įraše užfiksuota, jog pareiškėjai buvo sudaryta galimybė pasisakyti, pareiškėja ne kartą Komisijos narių buvo skatinta tai padaryti, tačiau pati pareiškėja į visus Komisijos narių klausimus atsakė, kad jai trukdoma ir neleidžiama dirbti, kad tarp jos ir tiesioginės vadovės yra buvęs konfliktas, kad jaučia nuolatinę įtampą ir pan., t. y. užduočių neįvykdymą ir kvalifikacijos vertinimą grindė savo subjektyviu suvokimu. Teismo vertinimu, pareiškėja objektyviai nevertina situacijos. Tiesioginės vadovės pastabos ar pareiškėjos rengtų dokumentų pataisymai negali būti vertinami kaip trukdymas dirbti. Iš faktinių bylos aplinkybių teismas nustatė, jog pareiškėjos tarnybinė veikla vertinta kaip valstybės tarnautojos padalinio vadovės. Tiek pokalbio su tiesiogine vadove, tiek Komisijos posėdžio garso įrašuose užfiksuota, jog tiesioginė vadovė neteigia, jog pareiškėja nedirba, tačiau teigia, jog pareiškėja nesugeba vadovauti poskyriui. Pareiškėjos teiginius, kad vertinant jos tarnybinę veiklą vertintas tik viešųjų pirkimų vykdymas, kas nėra jos pareigybės aprašyme numatyta funkcija, paneigia minėti garso įrašai. Komisijos narių klausimai pareiškėjai pagrindžia, jog jos, kaip padalinio vadovės, kvalifikacija, kompetencija ir tarnybinė veikla buvo vertinimo objektas. Į Komisijos narių klausimus apie pasiūlytas naujoves vadovaujant poskyriui, kodėl žemu balu įvertinta lyderystė, ar gerai jaučiasi būdama padalinio vadove, kaip būtų galima išspręsti susidariusią situaciją ir pan., pareiškėja akcentavo tik tai, kad jai nėra leidžiama vadovauti, dirbti, kad viskas priklauso nuo tiesioginės vadovės. Komisijos narės klausimas apie pačios pareiškėjos galimai padarytas klaidas yra logiškas ir pagrįstas ir nėra pagrindo teigti, jog buvo tendencingas, nukreiptas prieš pareiškėją. Teismo vertinimu, administracijos direktoriaus ir Komisijos pirmininko siūlymas pareiškėjai užimti ne vadovaujančias, o kitas pareigas, yra vadovo siekimas išspręsti buvusį vidinį konfliktą ir pakankamai pagrįstas pareiškėjos atsakymų Komisijai kontekste.
16. Teismas, įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių visumą, konstatavo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Informavimo ir e. paslaugų skyriaus vedėjos V. V.-P. surašyta 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27‑314, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta „patenkinamai“ ir pasiūlyta tobulinti kvalifikaciją, yra objektyvi ir atitinkanti tarnybinės veiklos vertinimo tikslą, t. y. kiekvienais metais įvertinti tarnautojo kvalifikaciją ir gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir pasiektus rezultatus, vykdant suformuluotas užduotis. Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojos tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją ir 2017 m. vasario 24 d. surašė išvadą Nr. P11-105, kuria visi komisijos nariai pritarė tiesioginės vadovės vertinimui. Nušalinimo Komisijos nariams pareiškėja nereiškė ir sutiko, kad visi Komisijos nariai gali objektyviai įvertinti jos tarnybinę veiklą 2016 metais. Vertinimo komisijos išvados pagrindu priimtas ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P1-250 yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.
III.
17. Pareiškėja apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir, teismui nusprendus, grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
18. Pareiškėja pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antrosios užduoties atlikimą, neatsižvelgė į jos ligos laikotarpį bei žmogiškųjų išteklių stoką. Dėl trečiosios užduoties vykdymo nurodo, kad ji neturi duomenų, jog mokymus suorganizavo Personalo skyrius, o jeigu ir suorganizavo, tai buvo atlikta jos ligos metu, nors šios užduoties įvykdymui dar buvo daug laiko. Ketvirtoji užduotis buvo įvykdyta, tačiau tiesioginė vadovė nuolat teikė vis kitokias pastabas, todėl komunikacijos planas nebuvo patvirtintas. Penktoji užduotis buvo suformuluota ydingai, nes jos pasiekimo rezultatas buvo susietas su trečiųjų asmenų veiksmais. Taigi vertinant užduočių atlikimą, buvo galimas ir įvertinimas „gerai“. Kiti vertinimo išvadoje nurodyti teiginiai (pvz., dėl viešųjų pirkimų) yra niekuo nepagrįsti, todėl neįmanoma į juos atsikirsti, be to, juose tėra nurodytas požiūris į vertinamąjį.
Atsiliepimas
19. Atsakovas atsiliepime prašo pareiškėjos apeliacinį skundą atmesti.
20. Atsakovas nurodo, kad savo poziciją išdėstė atsiliepimuose į pareiškėjos prašymus, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Nagrinėjamos administracinės bylos ginčo dalykas – savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymo, kuriuo pritarta valstybės tarnautojo tarnybinės veiklos vertinimui ir nurodyta jam kelti kvalifikaciją, teisėtumas ir pagrįstumas.
22. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
23. Skundžiamu sprendimu teismas konstatavo, kad 2017 m. sausio 19 d. tarnybinės veiklos vertinimo išvada Nr. P27-314, kuria pareiškėjos tarnybinė veikla įvertinta patenkinamai ir pasiūlyta jai tobulinti kvalifikaciją, yra objektyvi ir atitinkanti tarnybinės veiklos vertinimo tikslus. Vertinimo komisija tinkamai atliko tarnybinės veiklos vertinimo išvados, kurią pateikė valstybės tarnautojos tiesioginė vadovė, pagrįstumo patikrinimo funkciją. Vertinimo komisijos išvados pagrindu priimtas ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. kovo 2 d. įsakymas Nr. P1-250 yra teisėtas ir pagrįstas, ir nėra teisinio pagrindo jį panaikinti pareiškėjos prašyme išdėstytų argumentų pagrindu.
24. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, apeliantė iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu. Dėl apeliacinio skundo argumentų teismas pažymi, kad ABTĮ 56 straipsnio 6 dalis įtvirtina, jog teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ABTĮ 56 straipsnio 6 dalies taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
25. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis taisyklėmis, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms. Pabrėžtina, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai, nei apeliaciniame skunde tvirtina pareiškėja, skundžiamame sprendime išsamiai pasisakė dėl visų esminių pareiškėjos nurodytų argumentų, juos detaliai išanalizavo, visapusiškai ir objektyviai įvertino byloje esančią medžiagą bei padarė pagrįstas išvadas. Tuo tarpu pareiškėja nepateikė pirmosios instancijos teismo nustatytas faktines aplinkybes bei padarytas išvadas paneigiančių įrodymų.
26. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų seka, kad teismas nustatė, jog antroji užduotis įvykdyta iš dalies, nes pareiškėja suorganizavo vieną susitikimą su moksleiviais, vieną su studentais, iš viso 2 susitikimus, atvirų durų diena suorganizuota nebuvo. Trečioji ir ketvirtoji užduotys neatliktos, nes mokymai seniūnaičiams organizuoti nebuvo, o vidinės komunikacijos plano 2016 metams projektą pareiškėja pateikė su 2016 m. gegužės 11 d. raštu Nr. VS-2716, tačiau jis grąžintas pareiškėjai su tiesioginės vadovės pastabomis, pataisytas nebuvo pateiktas, taip pat neatlikti viešo kalbėjimo mokymai. Penktoji užduotis iš dalies atlikta, nes iš planuotų 5000 sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ Klaipėdos miesto savivaldybė turi 2600. Apeliantė šių teismo išvadų nepaneigė. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui dėl to, kad vidinės komunikacijos planą grąžinus pareiškėjai su tiesioginės vadovės pastabomis, kuris vėliau pataisytas nebuvo, reiškia, kad pareiškėja šios užduoties neįvykdė.
27. Apeliantė teigia, kad 5000 sekėjų socialiniame tinkle „Facebook“ ji pasiekti objektyviai negalėjo. Šis apeliantės teiginys neįrodytas. Byloje nustatyta, kad šią užduotį ji pasiūlė pati, užduotis su ja buvo suderinta ir ji prieštaravimų nepareiškė. Be to, iš liudytojos pareiškėjos tiesioginės vadovės V. V.-P. parodymų seka, jog pareiškėja ją užtikrino, kad 5000 sekėjų skaičiaus „Facebook“ paskyroje pasiekimas yra realus ir įvykdomas.
28. Apeliantė teigia, kad ji negalėjo įvykdyti užduočių dėl ligos bei žmogiškųjų išteklių stokos. Teismas primena, kad pagal ABTĮ 56 straipsnį šalys privalo įrodyti savo nurodomas aplinkybes teismui teikiamais įrodymais. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad apeliantė negalėjo įvykdyti užduočių dėl ligos bei žmogiškųjų išteklių stokos, todėl šiuos jos argumentus teismas atmeta.
29. Apeliantė teigia, kad, jog vertinant užduočių atlikimą, iš dalies buvo galimas siūlymas vertinti jos veiklą gerai. Teismas pažymi, kad iš bylos medžiagos seka, jog nuomonę, kad pareiškėjos veikla vertintina patenkinamai, teikė ne vienas asmuo, o jų grupė – vertinimo komisija vieningai. Teismas nenustatė, kad atsakovas, vertindamas pareiškėjos veiklą patenkinamai, būtų akivaizdžiai suklydęs, savo diskrecija būtų naudojęsis netinkamai, todėl šį apeliantės argumentą atmeta.
30. Apibendrindama pirmiau nurodytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius duomenis, nenukrypo nuo teisminės praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo, todėl apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.