- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-05-21
- Bylos Nr.
- N-575-5029-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Ričardas Piličiauskas (pran.)
- Kategorijos
- 50.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romos Sabinos Alimienės ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutarties A. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos (toliau – ir Institucija) pareigūnas 2010 m. kovo 29 d. surašė A. K. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis 2010 m. kovo 29 d., apie 20 val., pasienio ruože, Bosų kaimo ribose, Šilininkų miške, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, sulaikymo metu nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, nesustojo, o pradėjo bėgti. Atsakomybė už tai numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 187 straipsnio 2 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Šakių rajono apylinkės teismas 2010 m. balandžio 12 d. nutartimi nutarė A. K. administracinio teisės pažeidimo bylą grąžinti protokolą surašiusiai institucijai iš naujo tirti. Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, jog, idant būtų konstatuota ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų nevykdymas) sudėtis, kaltininkas turi kėsintis pažeisti nustatytą valdymo tvarką ir, antra, policijos pareigūnas turi vykdyti pareigas ir jo veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (N575-2747/2009; N575-3225/2010). Teismas pažymėjo, kad iš protokolo neaišku, kokiu teisės aktu buvo grindžiamas teisėtas policijos pareigūnų reikalavimas. Tarnybiniame pranešime pareigūnas R. Ž. nurodo, kad trims asmenims davė komandą sustoti, tačiau teismui neaišku, ar ši komanda buvo duota administracinėn atsakomybėn traukiamam A. K., kuris teigia prie Šešupės upės net nebuvęs. Iš protokolo turinio neaišku, kokioje vietoje pažeidimas padarytas, kurių pareigūnų ir kokių teisėtų reikalavimų A. K. nevykdė. Teismas konstatavo, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas neatitinka įstatymo reikalavimų, turi esminių trūkumų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo nutarimą ir paskirti A. K. administracinę nuobaudą. Nurodo, kad iš administracinio sulaikymo protokolo ir schemos prie šio protokolo matyti, kad A. K. buvo pasienio ruože, kur privaloma vykdyti pasienio pareigūnų nurodymus ar reikalavimus (pasienio teisinio režimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 30 d. nutarimu Nr. 598. 9 p.). Iš pareigūnų R. Ž. ir A. B. tarnybinių pranešimų aiškiai galima suprasti, kad komandos sustoti buvo duotos visiems trims asmenims, tarp kurių buvo ir A. K.. Taip pat iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinimo matyti, kad jis suprato, jog pareigūnų reikalavimas stoti skirtas jam, kadangi pradėjo bėgti, bandydamas išvengti sulaikymo. Pagrindiniai įrodymai tokios kategorijos bylose yra liudytojų parodymai, tačiau teismas į posėdį nekvietė pareigūnų, tiesiogiai dalyvavusių įvykyje. Teismas nesirėmė ir pareigūnų tarnybiniais pranešimais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
II.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas ATPK 259 straipsnio 1 dalį, 260 straipsnį ir 284 straipsnio 2 dalį, ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir būtent šiuo kaltinimu yra apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant, kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas (pavyzdžiui, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-135/2008).
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. balandžio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3?802/2007). Tam tikras administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas.
Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija laikosi nuomonės, jog pirmosios instancijos teismas grąžino bylą Institucijai be pagrindo, nes protokolo trūkumai nesudaro kliūčių asmeniui gintis nuo pareikšto kaltinimo, o teismui išnagrinėti bylą iš esmės.
ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už Policijos ar Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Viešojo saugumo tarnybos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos bei Valstybės saugumo departamento pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat jo garbės ir orumo įžeidimą, reiškiamą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu.
Šiuo atveju administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 1) yra aiškiai atskleista A. K. inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo esmė – jis protokole nurodytu laiku ir vietoje sulaikymo metu nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams sustoti, o pradėjo bėgti. Atsižvelgus į tai konstatuotina, kad, priešingai nei nurodo pirmosios instancijos teismas, kaltinimas protokole suformuluotas aiškiai, pažeidimo esmė yra tinkamai atskleista, pažeidimo padarymo vieta aiškiai nurodyta (pasienio ruože, Bosų kaimo ribose, Šilininkų miške, Sudargo seniūnijoje, Šakių rajone, kur asmuo pradėjo bėgti, o buvo sulaikytas, kaip nurodyta tarnybiniame pranešime (b. l. 6), prie kelio Slavikai-Sudargas), nurodyta atsakomybę numatanti teisės norma (ATPK 187 str. 2 d.). Nors protokole nėra nurodoma, kokiu teisės aktu buvo grindžiamas Institucijos pareigūno nurodymas, nagrinėjamu atveju laikytina, kad teismas gali ištaisyti šį trūkumą bylos nagrinėjimo teisme metu, juo labiau kad abejonių dėl pareigūno nurodymo sustoti teisėtumo šioje byloje nekyla.
Pažymėtina, jog tai, kad protokole nėra nurodyti konkretūs pareigūnai, kurių reikalavimo nevykdė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, nelaikytina esminiu protokolo trūkumu, trukdančiu nagrinėti bylą. Be to, iš byloje esančio tarnybinio pranešimo akivaizdu, kad minėtas pareigūnas buvo R. Ž.
Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino bylą Institucijai iš naujo tirti. Pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina teismui iš naujo nagrinėti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės Rociškių užkardos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Panaikinti Šakių rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 12 d. nutartį ir grąžinti bylą teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.