- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-12-03
- Bylos Nr.
- 2S-1558-324/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-02785-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- (duomenys neskelbtini)
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo (duomenys neskelbtini) atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės (duomenys neskelbtini) ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo ir atsakovo (duomenys neskelbtini) priešieškinį ieškovei (duomenys neskelbtini) dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo ir išlaikymo jam priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė teismo prašo nustatyti vaiko (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su ja; priteisti iš atsakovo išlaikymą vaikui (duomenys neskelbtini) periodinėmis 180 Eur dydžio piniginėmis išmokomis, indeksuojamomis Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, mokamomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikas sulauks pilnametystės; pavesti lėšas, skirtas vaiko (duomenys neskelbtini) išlaikymui, uzufrukto teise tvarkyti jai; nustatyti tokią atsakovo bendravimo su sūnumi (duomenys neskelbtini) tvarką: atsakovas gali bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio 1 ir 3 šeštadienį ir sekmadienį nuo 10.00 iki 17.00 val. vaiko gyvenamojoje vietoje, stebint motinai ar kitam artimam giminaičiui. Apie ketinimą bendrauti su vaiku atsakovas privalo informuoti ieškovę prieš vieną dieną. Abipusiu tėvų susitarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus, tėvo bendravimo tvarka su vaiku gali būti praplėsta. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas priešieškiniu teismo prašo nustatyti (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu; priteisti iš ieškovės nepilnamečio sūnaus išlaikymui 80 Eur per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, šių lėšų tvarkytoju uzufrukto teise paskirti atsakovą; nustatyti ieškovės bendravimo su vaiku tvarką; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
3. Atsakovas 2020 m. rugpjūčio 10 d. prašymu prašo laikinai nustatyti sūnaus (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su atsakovu; nustatyti laikiną ieškovės bendravimo su sūnumi tvarką: ieškovė bendrauja su sūnumi šalių iš anksto sutartu laiku ir terminais. Atsakovas įsipareigoja šalių sutartu laiku vaiką nuvežti į ieškovės gyvenamąją vietą ir sutartu laiku vaiką pasiimti. Nurodė, kad teismas nutartyje dėl bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pažymėjo privalantis išsiaiškinti, ar ieškovės sveikatos būklė – (duomenys neskelbtini) – galėtų įtakoti vaiko tinkamą auklėjimą, ugdymą, priežiūrą, vaiko saugumą. Byloje esantys medicininiai dokumentai ir beveik visi byloje kviesti liudytojai nurodė, kad ieškovė savarankiškai, be trečiųjų asmenų pagalbos ne tik negali užtikrinti visų vaiko poreikių, kasdienių reikalų, bet tam tikrais atvejais ir saugumo. Liudytojai nurodė, kad visokeriopa pagalba reikalinga ir pačiai ieškovei. Byloje taip pat išsiaiškinta, kad savarankiškai ieškovė dėl vaiko sveikatos būklės negali (nesugeba) kreiptis į medikus, išsikviesti ar užregistruoti vizitui, nuvesti pas medikus, taikyti skirto gydymo, o tai reiškia, kad ji negali užtikrinti, kad reikalinga medicininė pagalba vaikui būtų suteikta (ypač staigiais ir ypatingais atvejais). Kol duomenys apie tai, kad ieškovė negali tinkamai savarankiškai rūpintis vaiku, byloje nepaneigti ekspertų išvadomis, laikytina, kad yra abejonių dėl vaiko saugumo būnant su motina (ieškove). Byloje nėra jokių duomenų, kad vaiko gyvenamoji vieta (laikinai ar nuolat) negalėtų būti nustatyta su tėvu: atsakovas jaunas, sveikas, darbingas, dirbantis, turintis socialinius įgūdžius, nuo kūdikystės kartu su ieškove vaiką auginęs, turi tinkamą gyvenamąjį būstą, gali užtikrinti vaiko poreikius, reikalingus darniam vaiko augimui, vystymuisi, vaiką labai myli, juo nuolat rūpinosi, su juo nuolat bendrauja, vaiko ryšys su tėvu itin glaudus, vaikas glaudžiai bendrauja ir su kitais tėvo šeimos nariais.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Kauno apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi netenkino atsakovo prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
5. Nurodė, kad civilinė byla iškelta 2020 m. sausio 3 d. Nei priešieškinyje, nei viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, motyvuodamas ieškovės negebėjimu užtikrinti vaiko kasdienės priežiūros ir saugumo, nors faktinės aplinkybės, kuriomis remiasi atsakovas, galimai egzistavo. Atsakovui ieškovės sveikatos būklė iki šiol nebuvo sukėlusi įtarimo dėl nesugebėjimo pasirūpinti jų vaiku, kuris su motina gyvena jau pakankamai ilgą laiko tarpą. Prašyme akcentuojama numatoma būsima proceso trukmė taip pat nėra svarus argumentas jam tenkinti. Prašyme atsakovas remiasi bylos nagrinėjimo metu liudytojų duotų parodymu kontekstu, tačiau liudytojų parodymai yra vertinamojo pobūdžio ir juos kartu su kitais bylos duomenimis įvertins teismas, priimdamas byloje galutinį sprendimą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė dvi išvadas, kuriose nurodė sutinkantis su ieškinio reikalavimais nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes motina užtikrina vaiko poreikius, jį ugdo, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, ieškovės negalia nėra kliūtis jai rūpintis vaiku, vaikas yra apsipratęs su savo gyvenamąja vieta. Teismas sprendė, kad tol, kol byloje nėra medicininių duomenų, kad ieškovė dėl sveikatos būklės negeba auginti savo sūnaus, užtikrinti jam saugią aplinką ir juos pasirūpinti, negalima vertinti, jog ieškovė dėl jai diagnozuotos ligos negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Akivaizdžių duomenų, kad ieškovė kelia grėsmę vaiko saugumui, išskyrus hipotetinius svarstymus, šioje bylos stadijoje teismas nenustatė.
I. A. skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
6. Atskiruoju skundu atsakovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
6.1. bet kurioje proceso stadijoje galima prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, todėl tai, kad atsakovas jų neprašė anksčiau, nesudaro pagrindo atmesti jo prašymą. Buvo objektyvios priežastys, kodėl toks prašymas nebuvo teiktas anksčiau. Nuo ieškinio ir priešieškinio padavimo momento šalys visą laiką tarėsi dėl bylos baigimo taikiu susitarimu. Ieškovė teismo posėdžio metu pripažino, kad buvo sutikusi, jog vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su tėvu, dėl to šalys dalyvavo mediacijos procese, tačiau ieškovė vis keitė savo poziciją, vėliau savo sutikimo atsisakė. Atsakovas visomis įmanomomis priemonėmis siekė taikos, negilinti ginčo tarp šalių, įskaitant laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, proceso metu stengėsi vaiko buvimo laiką „dalintis“ per pusę. Po mediacijos proceso bylą pradėjus nagrinėti iš esmės, ji buvo išnagrinėta per 2 posėdžius, todėl atsakovas pagrįstai tikėjosi, kad sprendimas byloje bus priimtas greitu metu. Prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl 2 savaičių termino nėra prasminga, juolab, kad vaikas pastaruoju metu daugiau laiko gyvena pas tėvą.
6.2. Teismo motyvas dėl vertinamojo liudytojų parodymų pobūdžio nelogiškas ir nepagrįstas. Tokia pozicija reikštų, kad teismas niekada negalėtų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, nes įrodymus dėl jų reikalingumo vertina tik priimdamas galutinį teismo sprendimą. Tai paneigia pačią laikinųjų apsaugos priemonių taikymo paskirtį ir esmę. Teismas, gavęs prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, privalo spręsti dėl prašymo pagrįstumo ir dėl to privalo vertinti turimus įrodymus, o ne nurodyti, kad juos vertins kažkada ateityje. Be abejo, tokį vertinimą teismas ir privalėjo atlikti.
6.3. Vaiko gyvenamoji vieta nėra nustatyta su motina. Tėvų teisės dėl vaiko gyvenamosios vietos yra visiškai lygios ir teismas negali prioritetu laikyti gyvenimo su motina. Teismas neteisingai nurodo, kad gyvenamoji vieta pakankamai ilgą laiką neva yra su motina ir kad vietos keitimas sukeltų nestabilumą vaikui. Tačiau vaikas su motina gyveno vos kelis mėnesius laiko ilgiau, t. y. nuo 2019 m. rugsėjo iki 2020 m. kovo, nes buvo vedamas į darželį motinos gyvenamojoje vietoje. Valstybėje įvedus karantiną, sūnus iš esmės praleidžia labai panašų laiką tiek su tėvu, tiek su motina. Net byloje paklaustas psichologės (vaiko apklausa teismo posėdyje) su kuo jis gyvena, vaikas atsakė, kad su tėčiu. Tiek vaiko motina, tiek motinos motina (močiutė), tiek pats atsakovas ir jo motina teismui patvirtino, kad vaikas nori būti su tėvu, nori važiuoti pas jį, nenori būti atvežtas pas motiną. Taigi šiuo metu, skirtingai nei nurodoma teismo nutartyje, nėra jokios stabilios, nusistovėjusios ir įprastos vaiko gyvenamosios vietos.
6.4. Nesutiktina su teismo argumentu, kad byloje nėra akivaizdžių duomenų apie motinos keliamą grėsmę vaiko saugumui. Siekiant maksimaliai apsaugoti vaiką, užtikrinti jo saugumą ir gerovę, nebūtina turėti akivaizdžius įrodymus. Vaiko saugumas – absoliutus prioritetas, tad esant nors kokioms abejonėms dėl to, dėl motinos galimybių tinkamai rūpinti savo vaiku, privalu tokią galimą grėsmę šalinti nedelsiant. Byloje tokios abejonės nemenkos, o įrodymai, be kita ko, pakankamai akivaizdūs, skirtingai nei nurodo teismas: medicininiai duomenys, liudytojų parodymai. Tiek ieškovės, tiek atsakovo, tiek teismo kviesti liudytojai patvirtino neginčijamą faktą, kad ieškovė negeba savarankiškai visapusiškai rūpintis vaiku, jo poreikiais. Net jos pačios poreikių tenkinimui reikalinga nuolatinė pagalba. Šiuo metu, vaikui esant pas motiną, juos padeda įgyvendinti tretieji asmenys: ieškovės motina, socialiniai darbuotojai, tačiau niekas negali paskirti tokios pareigos tretiesiems asmenims ir užtikrinti nuolatinį pastarųjų buvimą šalia vaiko motinos. Socialinė darbuotoja (duomenys neskelbtini) teisme liudijo, kad ieškovė negali identifikuoti net pavojingo vaiko elgesio ir savarankiškai nesiima priemonių vaikui taip elgiantis. Neaišku, kokių akivaizdžių įrodymų pirmosios instancijos teismui pritrūko. Teismui ir pačiam kilo abejonė dėl motinos galimybių ryšium su sveikatos būkle tinkamai rūpintis vaiku, nes teismas atnaujino bylos nagrinėjimą dėl ekspertizės skyrimo būtent šiuo tikslu.
6.5. Byloje nėra jokių duomenų, kodėl vaiko gyvenamoji vieta (laikinai ar nuolat) negalėtų būti nustatyta su vaiko tėvu. Atsakovas yra jaunas, sveikas, darbingas, dirbantis, turintis socialinius įgūdžius, nuo kūdikystės kartu su ieškove vaiką auginęs, turi tinkamą gyvenamąjį būstą, gali užtikrinti vaiko poreikius, reikalingus darniam vaiko augimui, vystymuisi, vaiką labai myli, juo nuolat rūpinosi, su juo nuolat bendrauja, vaiko ryšys su tėvu itin glaudus, vaikas glaudžiai bendrauja ir su kitais tėvo šeimos nariais.
Atsiliepimas
7. Ieškovė atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis (CPK 338 straipsnis).
9. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1-7 punktuose, taip pat nenustatė pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas (CPK 329, 338 straipsniai), todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių argumentų.
10. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikinos šalių nepilnamečio sūnaus gyvenamosios vietos ir ieškovės bendravimo tvarkos nustatymo – teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
11. Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2020 m. spalio 19 d. pateikė rašytinius paaiškinimus ir naują įrodymą - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2020 m. spalio 16 d. raštą Nr. 8SD-2521. Atsakovas nurodė, kad nuo atskirojo skundo pateikimo esmingai pasikeitė aplinkybės, todėl teikia rašytinius paaiškinimus.
12. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į šeimos kategorijos bylose egzistuojantį viešąjį interesą ir aktyvų teismo vaidmenį, imantis priemonių išaiškinti reikšmingas bylos aplinkybes tam, kad būtų teisingai išspręstas bendravimo su vaiku tvarkos klausimas, kad nebūtų pažeisti vaiko interesai, priima atsakovo pateiktus naujus įrodymus. Atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateiktas naujas rašytinis įrodymas dar neegzistavo apskųstos nutarties priėmimo metu, todėl objektyviai negalėjo būti teikiamas pirmosios instancijos teismui. Iš atsakovo rašytinių paaiškinimų matyti, kad juose esančiais duomenimis siekiama pagrįsti šiuo metu susiklosčiusias bylos nagrinėjimui aktualias faktines aplinkybes. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas dėl naujų įrodymų pasisako tiek, kiek jie turi įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui įvertinti. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šalių į bylą pateikti įrodymai bus įvertinti tik bylą nagrinėjant iš esmės, apeliacine tvarka tikrinamu atveju sprendžiamas tik laikinos vaiko gyvenamosios vietos nustatymo klausimas, kurio metu teismas išsamaus visų byloje esančių įrodymų tyrimo ir vertinimo neatlieka.
Dėl nutarties (ne)pagrįstumo
13. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Pagal CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktą teismas, atsižvelgdamas į vaiko interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų. Teismas pažymi, kad sistemiškai aiškinant prieš tai minėtas teisės normas darytina išvada, jog šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti nepilnamečio vaiko interesus bylos nagrinėjimo metu.
14. Atsakovas pagrįstai teigia apie galimybę taikyti laikinąsias apsaugos priemones bet kurioje proceso stadijoje, tačiau pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas jo prašymo dėl laikinos sūnaus gyvenamosios vietos ir neatmetė vien tuo pagrindu, kad atsakovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti tik teismui atnaujinus bylos nagrinėjimą iš esmės. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nei priešieškinyje, nei viso bylos nagrinėjimo metu atsakovas neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių remdamasis ieškovės negebėjimu užtikrinti vaiko kasdienės priežiūros ir saugumo, nors faktinės aplinkybėms, kuriomis remiasi atsakovas, galimai egzistavo. Atsakovui ieškovės sveikatos būklė iki šiol nebuvo sukėlusi įtarimo, kad ji negali pasirūpinti vaiku, su motina gyvenančiu pakankamai ilgą laiko tarpą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo su šiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis nesutikti.
15. Atmestinas atsakovo argumentas apie pirmosios instancijos teismo išvadas dėl liudytojų parodymų, kurie bus įvertinti priimant galutinį sprendimą.
16. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose, be kitų tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011). Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, kad esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų. Teismui būtina įvertinti aplinką, kurioje vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, jos tinkamumą vaiko vystymuisi ir nustatyti, ar yra būtinas vaiko interesams šios aplinkos keitimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. sausio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-153/2013).
17. Vadovaudamasis nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą, todėl keisti (net ir laikinai) vaiko įprastą aplinką galima tik konstatavus, kad vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad tol, kol byloje nėra medicininių duomenų, jog ieškovė dėl sveikatos būklės negeba auginti sūnaus, užtikrinti jam saugią aplinką ir juo pasirūpinti, negalima vertinti, kad ieškovė dėl jai diagnozuotos ligos negali tinkamai pasirūpinti vaiku. Tokių duomenų atsakovas nepateikė ir apeliacinės instancijos teismui. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, be kita ko, rėmėsi Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisų apsaugos skyriaus išvadomis, kuriose institucija sutinka su ieškinio reikalavimais nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su motina, nes motina užtikrina vaiko poreikius, jį ugdo, vaiko teisių pažeidimų nenustatyta, ieškovės negalia nėra kliūtis jai rūpintis vaiku, vaikas yra apsipratęs su savo gyvenamąja vieta. Nors skunde apeliantas nesutinka su teismo motyvais, jis nepaneigė teismo išvadų pagrįstumo ir nepateikė duomenų apie ieškovės netinkamą elgesį su sūnumi po apskųstosios teismo nutarties priėmimo.
18. Pažymėtina, jog atsakovui nurodžius, kad ieškovė su šalių vaiku po sprendimo priėmimo išsikėlė gyventi į (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas kreipėsi į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas pateikti išvadą apie nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas (duomenys neskelbtini). Tarnyba 2020 m. lapkričio 26 d. raštu nurodė, kad tęsiant atvejo vadybos procesą (duomenys neskelbtini), jos vaikui (duomenys neskelbtini) ir jos sugyventiniui (duomenys neskelbtini), šeima nuo 2020 m. spalio 23 d. apgyvendinta socialinių paslaugų įstaigoje – (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) ir nurodyta įstaiga 2020 m. spalio 27 d. sudarė sutartį dėl apgyvendinimo įstaigoje iki 2021 m. spalio 27 d. (sutarties terminas gali būti pratęstas). Šeimai skirtas 2 kambarių būstas su bendrais patogumais (virtuvė, skalbykla, dušas). Gyvenimo sąlygos yra saugios ir sveikos. Tarnyba taip pat nurodė, kad 2020 m. lapkričio 13 d. bendru tėvų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sutarimu vaikas (duomenys neskelbtini) svečiuojasi tėvo šeimoje (duomenys neskelbtini). Taigi, abiem atvejais vaiku rūpinasi ne tik viena motina.
19. Apeliacinės instancijos teismas iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatė, kad Kauno apylinkės teismas, išnagrinėjęs bylą iš esmės, 2020 m. rugsėjo 30 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, be kita ko, nustatė nepilnamečio vaiko (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatė su ieškove. Atsakovas dėl šio sprendimo pateikė apeliacinį skundą, kuris bus nagrinėjamas Kauno apygardos teismo posėdyje 2021 m. sausio 19 d. Nurodomoje byloje apeliacinės instancijos teismas patikrins, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė apelianto ginčijamas faktines bylos aplinkybes, ar priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.
20. Dabartinėje bylos proceso stadijoje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima spręsti, jog nustačius laikiną šalių sūnaus gyvenamąją vietą su ieškove, šiuo metu ji negalėtų užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų į saugią bei vaiko interesus atitinkančią aplinką, ar kad būtų pažeisti nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai, kad ieškovė netinkamai rūpintųsi sūnaus sveikata, jo auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, darytų sūnui žalingą įtaką savo elgesiu.
21. Esant nurodytoms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmosios instancijos nutartį nėra pagrindo. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi teisinės reikšmės jos teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.