Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, aukštojo išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ įrengimų derintoju, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2022-03-24 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalį galutine laisvės apribojimo 6 mėnesiams bausme; 2) 2023-09-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – bauda 50 MGL (2 500 Eur) su baudžiamojo poveikio priemonėmis: uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metams ir turto konfiskavimu; 2024-10-15 sumokėjo baudą; 3) 2024-01-02 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 4 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį galutine 60 parų arešto bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 6 mėnesiams; 2024-07-22 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų registro (dėl arešto bausmės atidėjimo); nuo 2023-10-27 yra probuojamųjų asmenų registre (dėl baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialiąja teise – vairuoti kelių transporto priemones); teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, 243 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. M. 2024-12-25, apie 15.10 val., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme ir ties šiuo namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo S. A. priklausantį lengvąjį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas daugiau negu 1,51 promilių neblaivumas, tai yra, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini)), jam buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo motorinę transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Be to, M. M. vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, būtent: būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-09-22 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2023-10-16, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, 2023-10-19 būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2023-10-19 sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, tai yra: 2024-12-25, apie 15.10 val., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme ir ties šiuo namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo S. A. priklausantį lengvąjį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam buvo nustatytas 2,46 promilių neblaivumas. Baudžiamoji atsakomybė už šią padarytą veiką yra numatyta BK 243 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kitų objektų apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad jame aprašyta policijos pareigūnų filmuota medžiaga. Protokole nurodoma:" Pirmame faile, kurio pavadinimas „PSS-20241225-150817UTC+0200“, yra policijos pareigūnės turimos kūno kameros vaizdo įrašas, kurio trukmė 28 minutės 56 sekundės. Apžiūrimame vaizdo įraše matomi policijos tarnybinio automobiliu važiuojantys pareigūnai. Pro priekinį automobilio langą matomas į gyvenamojo namo kiemą važiuojantis automobilis. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad tai automobilis „Opel Corsa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Šiam automobiliui sustojus, iš vairuotojo vietos išlipa vyras. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad šis asmuo yra įtariamasis M. M. Jis sako, kad nieko nepadarė. Pareigūnė jam atsako mačiusi, jog jis ką tik vairavo automobilį bei klausia ar jis yra vartojęs alkoholio. Ar minėtas asmuo atsako, nesigirdi. Pareigūnė M. M. paprašo eiti prie pasitikrinti blaivumą. Priėjus prie policijos tarnybinio automobilio, pareigūnė minėto asmens paprašo pirštu paliesti nosį. Jis tai padaro. Po to pareigūnė G. M. paprašo eiti tiesia linija pėda už pėdos. Eidamas asmuo šiek tiek svirduliuoja. Pareigūnė pasiėmusi alkoholio kiekio matuoklį M. M. paaiškina, jog jis vairavo automobilį, todėl norinti patikrinti jo blaivumą. Paklausus prieš kiek laiko vartojo alkoholį, M. M. sako, kad sėdėjo terasoje ir gėrė vyną. Pareigūnei paklausus ar jis gėrė prieš valandą, M. M. tai patvirtina. Po to jis pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Pareigūnei paklausus ar turi vairuotojo pažymėjimą, M. M. atsako, kad neturi nei vairuotojo pažymėjimo, nei neturi teisės vairuoti transporto priemones. Į pareigūnės klausimą kieno automobilis, M. M. sako, kad draugės. Pareigūnui paklausus kur važiavo, M. M. sako, kad niekur nevažiavo. Pareigūnė sako, kad M. M. nustatytas 2,46 promilių neblaivumas, bei paaiškina, kad asmens blaivumas bus patikrintas dar kartą ir paprašo M. M. atsisėsti į policijos tarnybiniame automobilyje esančią laikino sulaikymo patalpą. Po to pareigūnė kalbasi su kolega, sako, jog jie matė kaip M. M. vairavo automobilį, todėl reikia įforminti įvykį. Ji taip pat kalba ir telefonu su kolega, kuriam paaiškina, jog matė kaip asmuo automobiliu išvažiavo iš kiemo, gatve pavažiavo du metrus ir vėl įvažiavo kiemą ir klausia ar tai jau yra vairavimo faktas. Vėliau pareigūnė eina prie gyvenamojo namo ir bendrauja su iš šio namo išėjusia moterimi. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad ši moteris yra S. A. Ji patvirtina, kad yra automobilio savininkė ir paaiškina, kad M. M. kartu su ja gyvena. S. A. taip pat pasako, kad M. M. išgėręs tampa agresyvus, jis norėjo važiuoti kartu su ja pas jos mamą, o ji jam pasakė, kad jis ten nuvažiuos kitą kartą būdamas blaivus, todėl jis pasidarė agresyvus, pradėjo gniaužyti kumščius, o namuose yra jos vaikas. Pareigūnė moteriai paaiškina, jog užfiksavo kaip M. M. būdamas neblaivus vairavo automobilį, todėl formins kaip neblaivų vairuotoją, o automobilis bus nutemptas. S. A. paklausus ar M. M. jau buvo išvažiavęs, pareigūnė atsako, kad M. M. buvo įvažiavęs į gatvę, bei paaiškina, kad atliks smurto artimoje aplinkoje rizikos vertinimą, nes S. A. ir M. M. konfliktavo. Pareigūnei paklausus ar M. M. pats pasiėmė automobilio užvedimo raktelį, S. A. tai patvirtina ir sako, kad ji jam neleidžia vairuoti automobilio. Po to S. A. atsakinėja į pareigūnės klausimus, susijusius su kilusiu konfliktu tarp jos ir M. M. Vėliau pareigūnė M. M. įteikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje orderį bei paprašo pasirašyti dokumentus. M. M. juos pasirašius, pareigūnė jam paaiškina, kad jis yra laikinai sulaikytas 48 valandoms, nes neblaivus vairavo automobilį. Antrame faile, kurio pavadinimas „PSS-20241225-150822UTC+0200“, yra policijos pareigūno turimos kūno kameros vaizdo įrašas, kurio trukmė 27 minutės 29 sekundės. Apžiūrimame vaizdo įraše matoma dalis tų pačių vaizdų kaip ir pirmame faile esančiame vaizdo įraše. Jame taip pat užfiksuota kaip M. M. bendrauja su policijos pareigūnu, kuris jam įteikia teisių įtariamajam išaiškinimo protokolo priedą bei paaiškina, kad už transporto priemonės neblaiviam jam gresia baudžiamoji atsakomybė. Pareigūnui paklausus ar prisipažįsta vairavęs transporto priemonę, M. M. sako, kad prisipažįsta, o po to sako, kad niekur jis nevažiavo, tik kieme. Pareigūnams jam atsako, kad gerai jog jie atvažiavo ir todėl jis niekur neišvažiavo. Pareigūnas M. M. taip pat paaiškina, kad po 15 minučių dar kartą patikrins jos blaivumą. Pareigūnui minėto asmens paklausus kur jis ruošėsi važiuoti, M. M. atsako, kad niekur. Pareigūnas M. M. atsako, kad jis jau buvo gatvės važiuojamojoje dalyje. M. M. sako, kad jis niekur neplanavo važiuoti. Vėliau M. M. antrą kartą pučia į alkoholio kiekio matuoklį. Jam nustatomas 2,58 promilių neblaivumas. Pareigūnui paklausu ar sutinka jog vairavo automobilį. M. M. atsako, kad sutinka“ (b. l. 40-43).

VšĮ „EMPREKIS“ pažyma, iš kurio matyti, kad automobilio „Opel Corsa“ vidutinė kaina Lietuvoje yra 1270 Eur su PVM (b. l. 30).

Lietuvos Probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus raštas su priedais, iš kurių matyti, kad prižiūrimasis M. M. 2023-10-19 pasirašytinai supažindintas su baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo tvarka ir sąlygomis, teisinėmis pasekmėmis dėl vengimo vykdyti baudžiamojo poveikio priemonę; M. M. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones, pradžia 2023-08-28, pabaiga 2026-08-28. (b. l. 46-51).

Informacija apie kelių transporto priemonę, iš kurios matyti, kad automobilio „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. A. (b. l. 29).

2023-09-22 Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu (įsiteisėjo 2023-10-16) M. M. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir pritaikius BK 64¹ straipsnį paskirta 50 MGL (2 500 Eur) bauda su baudžiamojo poveikio priemonėmis (BK 68, 72 straipsniai): uždrausti vairuoti kelių transporto priemones 3 metų laikotarpiui, šį terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos (2023-08-28) ir turto konfiskavimu (b. l. 101-105).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad M. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje. M. M. teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2024-12-25, apie 15.10 val., gyvenamojo namo Nr. (duomenys neskelbtini) kieme ir ties šiuo namu, esančiu (duomenys neskelbtini), vairavo S. A. priklausantį lengvąjį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (alkoholio kiekio matuokliu jam nustatytas 2,46 promilių neblaivumas). Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 2,46 prom. neblaivumas, policijos pareigūnės tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas, liudytojos S. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. M. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Taip pat išdėstyti rašytiniai įrodymai, t. y. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2023-09-22 baudžiamasis įsakymas (kuris įsiteisėjo 2023-10-16), kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai bei kaltinamojo prisipažinimas neginčijamai patvirtina ir tai, jog M. M., būdamas 2023-10-19 pasirašytinai supažindintas Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus pareigūnų su baudžiamojo poveikio priemonės atlikimo tvarka ir sąlygomis, vengė atlikti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, nes piktybiškai nevykdė šios priemonės, ją ignoravo, vairavo automobilį būdamas neblaivus, neturėdamas teisės vairuoti. Tokios aplinkybės leidžia pagrįstai teigti, jog kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 243 straipsnyje. Kaltinimas tikslinamas, nurodant, kad M. M., būdamas nuteistas Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų (pirminiame kaltinime buvo nurodyta Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų) 2023-09-22 baudžiamuoju įsakymu, įsiteisėjusiu 2023-10-16, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskiriant jam baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 3 metus, 2023-10-19 būdamas pasirašytinai supažindintas su Lietuvos probacijos tarnybos Vakarų Lietuvos skyriaus 2023-10-19 sudarytu baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo priežiūros planu Nr. (duomenys neskelbtini), vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę. Toks patikslinimas veikos kvalifikacijos nekeičia ir kaltinamojo teisinės padėties nesunkina.

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Skirdamas bausmes kaltinamajam M. M., teismas atsižvelgia į tai, jog jis padarė dvi nusikalstamas veikas – nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai, ir baudžiamąjį nusižengimą. Nusikalstamos veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, jog prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančia aplinkybe dėl nusikalstamos veikos pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį padarymo laikytina tai, jog šią nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu. Kaltinamasis M. M. yra teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 93-111), baustas administracine tvarka (b. l. 112-115). Jo atžvilgiu taikytos laisvės apribojimo, baudos bausmės, arešto bausmės vykdymo atidėjimas reikiamo poveikio kaltinamajam nepadarė. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, kaltinamajam M. M. už nusikaltimo padarymą skirtina laisvės atėmimo bausmė, už baudžiamojo nusižengimo padarymą skirtina arešto bausmė. Bausmės tarpusavyje subendrintinos, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1 punkto nuostatomis, apėmimo būdu, kadangi veikos padarytos esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis M. M. kaltu prisipažino, byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl taikytinas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnis ir bausmė kaltinamajam sumažintina vienu trečdaliu. Kaltinamasis M. M. dirba, nurodė, jog priklausomybės alkoholiui neturi, jo įprastai nevartoja, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, jos vykdymą atidedant, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau skiriant baudžiamajame įstatyme numatytus įpareigojimus, padėsiančius kontroliuoti jo elgesį laisvėje, ne tik ribojančius kaltinamojo elgesį, bet kartu turinčius auklėjamąjį, pataisomąjį poveikį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 75 straipsnio 5 dalies 5, 8, 10 punktai).

Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaitytinas M. M. laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2024-12-25 15.30 val. iki 2024-12-26 13.05 val. (b. l. 53-60), 1 para, laikant, jog jis yra atlikęs vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

BK 67 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas gali būti skiriami kartu su bausme. To paties straipsnio 1 dalis numato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį: asmens, padariusio nusikalstamą veiką, pataisymo, galimybės daryti naujas nusikalstamas veikas apribojimo ar atėmimo, sulaikymo nuo nusikalstamų veikų darymo, teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą ir t. t.

Transporto priemonės vairavimas esant neblaiviam neabejotinai kelia grėsmę ne tik eismo saugumui, tačiau ir asmenų gyvybei, sveikatai bei turtui. Žmogaus gyvybė ir sveikata yra vienos svarbiausių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų įstatymo ginamų vertybių. Pagal teismų praktiką dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos prevencijai užtikrinti paprastai kartu skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, susijusios tiek su apribojimu naudotis specialiąja teise, tiek turtinio pobūdžio baudžiamojo poveikio priemonės.

BK 68 straipsnio 1, 2 dalyse numatyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (iš jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką; teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų; už BK 281 straipsnio 2, 4, 6 dalyse ar 281¹ straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas gali būti uždraudžiama naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nuo vienerių iki septynerių metų asmeniui, kuriam šių nusikalstamų veikų padarymo metu šio kodekso nustatyta tvarka jau buvo uždrausta naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones dėl nusikalstamos veikos, jo padarytos neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Vertinant, ar byloje yra pagrindas skirti kaltininkui baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones, atsižvelgtina tiek į vairuotojo asmenybę, ankstesnius pažeidimus, padarytus naudojantis specialia teise, tiek į nustatytas byloje eismo įvykio aplinkybes, nuteistojo kaltę, šio kaltininko padarytus konkrečius Kelių eismo taisyklių pažeidimus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-25-489/2017).

M. M. padarė nusikalstamas veikas naudodamasis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę, kai jo kraujyje nustatyta mažiausiai 2,46 prom. etilo alkoholio koncentracija, kai įsiteisėjusiu teismo baudžiamuoju įsakymu ši teisė jam buvo atimta. Kaltinamasis savo veiksmais šiurkščiai pažeidė KET, kėlė realų pavojų kitų eismo dalyvių gyvybei, sveikatai ir turtui. Tai rodo kaltinamojo itin didelį neatsakingumą ir atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles naudojantis specialia teise. Pažymėtina, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje įtvirtintą nusikaltimą, ir nustatant jos terminą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kaltininkui kelią toliau pažeidinėti KET ir sukelti nusikalstamus padarinius. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti kaltinamajam būtina kartu su bausme skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimo terminą, teismas atsižvelgia ne tik į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis, bet ir į tai, kad kaltinamasis ne pirmą kartą vairuoja kelių transporto priemonę būdamas neblaivus, taip pat transporto priemonę vairavo neturėdamas teisės vairuoti, jam nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, todėl M. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – vairuoti kelių transporto priemones 5 metams, terminą skaičiuojant nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 68 str.).

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas, tai yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Nagrinėjamu atveju transporto priemonė – „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra tiesioginė nusikalstamos veikos padarymo priemonė, kurios nesant, nebūtų galima ir uždrausta veika, nekiltų ir baudžiamosios atsakomybės klausimas. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog transporto priemonės „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) savininkė yra S. A., kaltinamojo draugė, su kuria kaltinamasis kartu gyvena ir veda bendrą ūkį. Nors ir kaltinamasis nurodė, jog sugyventinė nežinojo, kad jis automobilį vairuos neblaivus, tačiau tiek kaltinamasis, tiek S. A., apklausiami teisme, parodė, kad transporto priemonės „Opel Corsa“ rakteliai buvo laisvai prieinami neblaiviam M. M., be to, S. A. teismo posėdžio metu prašė, kad būtų konfiskuojamas pats automobilis ir ji jo atsisako, nes transporto priemonės vertės konfiskavimas būtų per didelė našta jų šeimai, todėl transporto priemonė – „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina (BK 67 straipsnio 1, 3 dalys, 72 straipsnio 2 dalis, 4 dalies 1, 3 punktai).

Kardomosios priemonės: rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 85-92), kaltinamajam paliktinos galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų (112,50 Eur dydžio advokatės užmokestis) priteisimo valstybės naudai. Atsižvelgus į tai, kad šioje byloje gynėjos dalyvavimas buvo būtinas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 9 punktą (nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka), išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą byloje iš M. M. nepriteistinos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilis „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, paimtas ir saugomas aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduotinas konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- DVD laikmena su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais, esanti voke prie bylos galinio viršelio, paliktina saugoti prie baudžiamosios bylos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, teismas

nusprendžia:

M. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

M. M. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir skirti bausmę – areštą 25 (dvidešimt penkioms) paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę M. M. skirti laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę M. M. skirti laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą M. M. atidėti vieneriems metams, skiriant pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti M. M. laikiname sulaikyme išbūtą laiką – 1 (vieną) parą, ir laikyti jį atlikus vieną laisvės atėmimo bausmės dieną.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 68 straipsniu, M. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 5 (penkerius) metus, šios baudžiamojo poveikio priemonės pradžią skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1, 3 dalimi, 72 straipsnio 2 dalimi, 4 dalies 1, 3 punktais, M. M. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant S. A., gim. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu.

Kardomųjų priemonių: rašytinio pasižadėjimo neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones, sustabdymo, iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Nepriteisti iš M. M. proceso išlaidų už jam suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjos dalyvavimo byloje.

Nuosprendžiui įsiteisėjus daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- automobilį „Opel Corsa“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliu, paimtą ir saugomą aikštelėje, esančioje (duomenys neskelbtini), perduoti konfiskavimą vykdančiai institucijai;

- DVD laikmeną su pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašais palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismą.