Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2013-07-02 · Civilinė byla Nr. 2-282-362/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-02
Bylos Nr.
2-282-362/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Ieškovas
Z. B.
Atsakovas
E. J.
Trečiasis asmuo
IĮ M. dantų technikos laboratorija, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos respublikos Odontologų rūmai, AAS „Gjensedige Baltic“
Kategorijos
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 125.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-0282-362/2013Procesinio sprendimo kategorija: 116.1; 125.7 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 02 d.ŠiauliaiŠiaulių apylinkės teismo teisėjas Arvydas Martinavičius
Sekretoriaujant S. Batulevičienei,Dalyvaujant ieškovei Z. B. ir jo atstovui advokatei Z. Laukevičienei,Atsakovo E. J. įmonė „Judenta“ atstovams E. J. ir advokatei E. Povilaitienei,Trečiojo asmens IĮ M. dantų technikos laboratorija atstovui G. M.,

Nedalyvaujant tretiesiems asmenims Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos respublikos Odontologų rūmai, AAS „Gjensedige Baltic“, pranešta tinkamai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Šalies argumentai

į Šiaulių miesto apylinkės teismą 2009 12 29 priimtu ieškinio pareiškimu kreipėsi ieškovė Z. B., prašydama priteisti iš atsakovo E. J. įmonė „Judenta“ 10000 Lt turtinės žalos ir 23000 Lt neturtinės atlyginimo, kadangi atliekant gydymą pas atsakovą, darant dantų protezus, darbas buvo atliktas netinkamai, nekvalifikuotai, ko pasėkoje jai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala. Tuo pačiu prašoma pakeisti Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, priimtą 2009 11 12, kadangi šiuo sprendimu nebuvo patenkintas jos prašymas dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, nors buvo nustatyta, jog paslaugos buvo atliktos netinkamai ir nekokybiškai. 2010 01 28 priimtas atsakovo E. J. įmonė „Judenta“ atsiliepimas, kuriame nurodyta, jog prašoma ieškinio pareiškimą atmesti. Nurodoma, jog paslaugos ieškovei buvo suteiktos, tačiau jų suteikimas nebuvo baigtas, nes ieškovė pati nebesilankė pas atsakovą, pareiškus vėliau priekaištus dėl pagamintų protezų, jai buvo grąžinti visi pinigai, ir net sumokėta už neturtinę žalą, jokių neteisėtų veiksmų atlikta nebuvo, nėra priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir nurodomos patirtos žalos. Taip pat nurodoma, jog yra praleistas ieškinio senaties terminas tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimo apskundimui, tiek ieškiniui dėl patirtos žalos pateikimui, prašoma taikyti ieškinio senaties terminą.

Teismo posėdžio metu ieškovė Z. B. nurodė, jog ji pas atsakovą kreipėsi 2006 m. sausio mėn., pirmą kartą, buvo sudarytas gydymo planas, padarant išimamus protezus, kaina turėjo būti apie 3000 Lt, iš aukso ir plastmasės. Dalį pinigų sumokėjo pagal dokumentus, dalį mokėjo be dokumentų, viso sumokėjo 2880 Lt, pagal dokumentus 1980 Lt. Apie tai, kad bus šlifuojami dantys, jai nesakė. Padarytas protezas geras nebuvo, ji negalėjo ryti, vėl atėjo pas gydytoją, jai liepė skalauti dantis, nes buvo periodontinė kišenė, protezai buvo laikinai pricementuoti. Kai atėjo pas gydytoją, jis ją apšaukė, pasakė, kad dantis jai padarė, ir viskas, dėl to daugiau pas jį nėjo. Daug kam iš gydytojų rodė tuos protezus, visi sakė, kad blogi, bet nerašė. Protezai nebuvo sutvarkyti, nepriklijuoti apie 2,5 metų. Įsitikinusi, jog protezai blogi, kreipėsi į Sveikatos apsaugos ministeriją, buvo atliktas auditas, priimtas komisijos sprendimas, jo ji neskundė, buvo pasimetusi. Su E. J. į kalbas dėl žalos atlyginimo ji net nesileido, jai pinigai buvo grąžinti 2007 12 10, atidavė G. M., viso grąžinta 3000 Lt. Dėl blogai padarytų protezų ji turėjo daug vargo, gėrė vaistus, negalėjo gerai kalbėti, valgyti, įgijo kompleksus. Turtinė žala susideda iš to, kad dėl blogų protezų reikės daryti implantus, jų kaina yra apie 13000 Lt, tad atmetus grąžintus pinigus, reikės sumokėti 10000 Lt. Neturtinę žalą įvertina 23000 lt. Mano, jog dalis medicininės dokumentacijos yra suklastota, nes nėra jos parašų.

Atsakovo E. J. įmonė „Judenta“ atstovai parodo, jog ieškovė buvo atvykusi tik 2006 m. gegužės mėn., buvo nustatyta, jog jos dantys buvo ruošti implantacijai, ji sakė, kad neturi tokių pinigų, tad prašė padaryti laikinus protezus. Kadangi dantys jau buvo nušlifuoti kitų gydytojų, norėjo atsisakyti teikti paslaugas, tačiau įkalbėjo G. M.. Buvo aptarta, kas bus daroma, išimami protezai, iš aukso ir plastmasės, sutarta darbo eiga. Protezas turėjo būti laikinas. Darbo metu buvo atliekamos korekcijos, dėl pačių protezų ir medžiagų. Liepos 17 d. protezai buvo pritaikyti ir uždėti, tik nepricementuoti., vėliau darytos korekcijos, galutinis fiksavimas atliktas nebuvo, nes ieškovė neatvyko. Atvyko tik 2007 03 02, nes nukrito protezas, jautė skausmą, buvo nurodyta dėl burnos skalavimo bei sekančio susitikimo. Į jį atvyko pavėlavusi, kadangi buvo dirbama su kitu pacientu, iš karto teikti paslaugas negalėjo, tada ieškovė išėjo, net nesuderinusi datos, ir vėliau nebepasirodė. Visa gydymo eiga yra medicininėse kortelėse, ant gydymo plano parašo nepaėmė, kaip iš pažįstamos. Mano, jog jeigu protezas būtų tvarkingai pricementuotas, ne laikinai, nebūtų jokių problemų. Apie tai, jog yra skundai, sužinojo tik 2007 m. gruodžio mėn., siekiant išvengti konfliktų, buvo grąžinti pinigai, tačiau protezai grąžinti nebuvo. Protezus ieškovė naudojo ilgą laiką, net ir komisijos posėdyje sakė, kad prie jų priprato. Nėra padaryta jokių neteisėtų veiksmų, nėra priežastinio ryšio tarp žalos ir jo veiksmų. Turtinė žala iš viso nepadaryta, ieškovei atlyginta viskas, ką ji sumokėjo už protezus, juos ji naudojo ir toliau, neturtinė žala neįrodyta, dalinai atlyginta.

Tretysis asmuo E. J. nurodo, jog žala buvo atlyginta iš įmonės ir jo ir G. M. asmeninių lėšų.

Tretysis asmuo G. M. parodo, jog 2006 m. gegužės mėn. jos prašymu pas atsakovą E. J. įmonė „Judenta“ buvo teikiamos protezavimo paslaugos ieškovei Z. B., buvo sutarta padaryti protezus iš aukso ir plastmasės. Protezai buvo padaryti per 1,5 -2 mėn., vėliau buvo koreguojami. Ieškovė buvo patenkinta, net pasveikino ją su Naujaisiais Metais, vėliau prasidėjo konfliktai, ji pati tarpininkavo dėl pinigų grąžinimo. Pokalbio metu nematė jokių problemų, nei dėl dikcijos, nei dėl estetinio protezų vaizdo, nors specialiai stebėjo, siekiant išvengti konfliktų, pinigus, viso 3000 Lt, atidavė. Visa, ką nurodo ieškovė, galėjo atsirasti naudojant netinkamai fiksuotą protezą.

Liudytojas V. K. parodo, jog ieškovė Z. B. pas jį buvo 2007 m. sausio mėn., skundėsi, jog sunku kramtyti dėl nepritvirtinto protezo, dikcija buvo normali, apie tai, jog protezai blogi ar netinkami, neatsimena, jog būtų sakiusi, kodėl nepricementuota – neatsimena, ar sakė. Jis pakoregavo plokštelę, tai nėra protezų brokas, ji sėsti gali ją naudojant.

Liudytoja K. L. parodo, kad pas ją ieškovė lankėsi 2009 m. rugsėjo mėn., skundėsi, kad negali valgyti, skausmingi dantys. Išvados padarytos iš pacientės pasakojimų ir apžiūros, problemos galėjo būti ir dėl netinkamo protezų nešiojimo, jų nepritvirtinus.

Į bylą pateikta medicininė dokumentacija, parodanti, kur ir kada gydėsi ieškovė Z. B., Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimas, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimas ir medžiaga, atlikta deontologinė ekspertizė.

Sutinkamai su LR CPK 27 str., 34 str., byla teisminga Šiaulių apylinkės teismui.

LR CK 1.124 str. numato, jog ieškinio senatis – tai tas įstatymų numatytas laiko tarpas, per kurį asmuo gali apginti savo teises, pareikšdamas ieškinio pareiškimą. LR CK 1.125 str. numato sutrumpintą trejų metų ieškinio senaties terminą reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimams apskųsti taikomas vieno mėnesio terminas, nuo to laiko, kai asmuo sužinojo apie priimtą sprendimą, ieškovė nurodo, jog šį sprendimą gavo 2009 11 23, pateikti tai patvirtinantys dokumentai, į teismą buvo kreiptasi 2009 12 23 teisme gautu ieškinio pareiškimu, tačiau byloje pateikti duomenys apie tai, jog ieškovė Z. B. dalyvavo komisijos posėdyje 2006 11 12, kai buvo priimtas sprendimas, tad ieškinio senaties terminas ginčyti sprendimą yra praleistas. Teismui pateiktas 2010 09 06 prašymas atnaujinti šį terminą, tačiau jis yra netenkintinas, kadangi nėra nurodyta svarbių priežasčių, dėl kurių šis terminas yra praleistas. Teismas laiko neįrodytu, jog komisija paskelbė tik dalį sprendimo, be to, visiškai nesuprantama, kuo pasireiškė kitokia, nei raštu išdėstyta komisijos pozicija, kadangi pati ieškovė nurodo, jog jai buvo paskelbta komisijos sprendimo dalis dėl netinkamų ir nekokybiškai atliktų darbų, tokia pat yra ir raštu išdėstyta išvada. Sprendžiant dėl ieškinio senaties termino ieškinio pareiškimui dėl žalos atlyginimo, pastebėtina, jog LR CK 1.130 str. numato, jog ieškinio senaties terminą nutraukia skolininko atlikti veiksmai, kurie liudija, kad jis pripažįsta prievolę. Teismui pateikti įrodymai, jog 2007 12 10 atsakovo atstovė G. M. ieškovei Z. B. atlygino žalą, ar jos dalį, dėl nekokybiško atlikto dantų protezavimo, tad laikytina, jog tolesnis ginčas kyla dėl žalos dydžio, prievolė atlyginti žalą buvo pripažinta, tad ieškinio senaties terminas byloje dėl žalos atlyginimo taikomas negali būti, ieškinys dalyje dėl žalos atlyginimo yra nagrinėtinas.

Ieškovė Z. B. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą skundžia tik toje dalyje, kiek tai susiję su žalos atlyginimu. Pažymėtina, jog asmeniui, kuris nesutinka su komisijos sprendimu, jį apskundus, ginčo objektu tampa ne komisijos sprendimas, o pats ginčas, kilęs tarp paciento ir sveikatos priežiūros įstaigos, tad teismas turi teisę šį ginčą spręsti savo nuožiūra, atsižvelgdamas į komisijos sprendimą kaip rašytinį įrodymą byloje. Tiek byloje, tiek Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijoje nustatyta, ir šalys to neginčija, jog 2007 12 10 ieškovė Z. B. gavo iš atsakovo, per tretijį asmenį G. M., 3000 Lt žalos atlyginimui. Ieškovė Z. B. teigia, jog tuo jai atlyginta tik turtinė žala, kadangi ji buvo sumokėjusi virš to, kas nurodyta dokumentuose, 900 Lt, ieškovo atstovai tvirtina, jog buvo grąžinta ta pinigų suma, kiek buvo sumokėta pagal byloje esamus dokumentus, bei sumokėta 1000 Lt neturtinės žalos. Nesant kitų įrodymų apie sumokėjimą, laikytina, jog ieškovei Z. B. buvo atlyginti protezų pagaminimo kaštai bei sumokėta 1000 Lt neturtinės žalos. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendime nustatyta, jog prašymas dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo netenkintinas dėl to, jog ši žala ieškovei Z. B. jau atlyginta.

Sprendžiant dėl padarytos žalos ir jos dydžio, atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.246 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda atlikus neteisėtus veiksmus, Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.247 str. numato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su neteisėtais veiksmais. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.248 str. numato, jog civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai įpareigotas asmuo yra kaltas. Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso 6.253 str. numato, jog asmuo gali būti dalinai atleistas nuo civilinės atsakomybės, įrodžius trečiojo asmens ar nukentėjusiojo veiksmus, kurie sąlygojo nuostolių atsiradimą.

Teisme nėra ginčijamos faktinės aplinkybės, byloje nustatyta, jog ieškovė Z. B. gydėsi pas atsakovą E. J. įmonėje „Judenta“, jai buvo suteiktos dantų protezavimo paslaugos. Byloje kyla ginčas dėl šių paslaugų kokybės. Ieškovė Z. B. nurodo, jog jos medicininiai dokumentai, esantys pas atsakovą, yra galimai perrašyti, t.y., suklastoti, tačiau tam patvirtinti nepateikia jokių įrodymų, neprašo jais nesivadovauti byloje, neprašo skirti ekspertizės ar išreikalauti kitus įrodymus. Pastebėtina, jog tais pačiais dokumentais buvo vadovaujamasi, priimant Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės sprendimą, Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimą, duomenų, jog tuo metu ieškovė Z. B. būtų nurodžiusi, jog medicininiai dokumentai yra suklastoti, byloje ir abiejuose sprendimuose, nėra, tad teismas toliau vertina medicininius dokumentus kaip tinkamus įrodymus byloje.

Sprendžiant dėl to, ar atsakovo veiksmai buvo teisėti ar ne, ar jis buvo pakankamai rūpestingas ir atidus, teismas įvertina byloje pateiktus įrodymus, ypatingą dėmesį atkreipia į Valstybinės medicininio audito inspekcijos prie Sveikatos apsaugos ministerijos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimus, atliktos deontologinės ekspertizės išvadas. Įvertinus įrodymus, teismas laiko, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, nesiėmė visų reikiamų priemonių užtikrinti tinkamą teikiamų paslaugų kokybę, neišaiškino ieškovei visų dantų protezavimo aplinkybių ir pasekmių. Šie jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su iškilusiais ieškovei nepatogumais ir neigiamomis pasekmėmis, tad ieškovei turi būti atlyginama turtinė ir neturtinė žala.

Tačiau teismas pažymi ir tai, jog pačios ieškovės netinkami veiksmai buvo priežastiniame ryšyje su neigiamų pasekmių atsiradimu. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė gydymo pas atsakovą nebaigė savo iniciatyva, protezavimas užbaigtas nebuvo, duomenų, jog tai įvyko dėl atsakovo kaltės, byloje nėra. Pažymėtina, jog tai patvirtina ir pačios ieškovės z. B. veiksmai, kuri dėl nebaigto protezavimo nesikreipė nė į vieną prižiūrinčią instituciją, tai buvo padaryta tik po daugiau kaip metų. visą tą laikotarpį ieškovė naudojosi padarytais dantų protezais, netgi komisijos posėdyje nurodė, jog prie jų jau yra pripratusi. Kaip matyti iš deontologinės ekspertizės išvadų, kitos byloje surinktos medžiagos, nebaigtas protezavimas ir dėl to netinkamas dantų protezas galėjo sukelti būtent tas neigiamas pasekmes, kurios ir yra nurodomos ieškinio pareiškime, o nustatyti, ar paslaugos buvo suteiktos tinkamos ir kokybiškos negalima būtent dėl to, jog žių paslaugų teikimas pabaigtas nebuvo. Teismas laiko, jog ieškovė Z. B., savo iniciatyva nutraukdama gydymą pas atsakovą, prisiėmė riziką dėl galimų tokio neužbaigto gydymo pasekmių. Taip pat pastebėtina, jog pagal medicininius dokumentus ieškovei buvo pagamintas ilgalaikis laikinas dantų protezas, kurį ji naudojo daugiau kaip trejus metus.

Vertinant virš išdėstytą, teismas laiko, jog yra įrodyta, jog atsakovas pažeidė bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.), neišaiškino pacientei visų dantų protezavimo aplinkybių ir pasekmių, šie jo veiksmai yra priežastiniame ryšyje su žalos atsiradimu (LR CK 6.247 str.), jis yra dėl to kaltas, kadangi nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis yra būtina (LR CK 6.248 str.), tad atsakovui atsiranda prievolė atlyginti ieškovės patirtus nuostolius. Tačiau atsakovas iš dalies atleistinas nuo civilinės atsakomybės dėl pačios ieškovės, kaip nukentėjusios, veiksmų, dėl kurių ji pat yra kalta, nepabaigusi gydymo ir nesiėmusi priemonių jam pabaigti, ir dėl kurių atsirado ar padidėjo žala (LR CK 6.282 str.).

Vertinant padarytą turtinę žalą, ieškovė nurodė, jog ši žala sudaro 10000 Lt, ji susideda iš naujų dantų protezų kainos, kuriuos jai reikėtų pagaminti, kainai pagrįsti pateikiamas VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Žalgirio klinika raštas, jame nurodoma, jog tokių naujų dantų protezų kaina sudarytų 13000 Lt, ieškovė nurodo, jog turinės žalos dydis mažintinas, iš šios sumos atėmus jau grąžintus 3000 Lt. Teismo posėdžio metu buvo nurodyta, jog tai naujų, pastovių, implantuojamų metalokeramikos dantų protezų kaina. Įvertinant tai, jog pas atsakovą buvo užsakomi laikini, aukso ir plastmasės dantų protezai, kitų duomenų teismui nepateikta, tai liudija ir pačių protezų kaina, vertinant tai, jog nepriklausomai nuo protezų, pagamintų pas atsakovą kokybės, jei jie laikini, juos vis viena būtų privalu keisti, vertinant tai, jog žala skaičiuojama pagal kitokius, gaminamus iš kitokios medžiagos dantų protezus, bei įvertinant tai, jog turtinė žala, patirta apmokėjus pas atsakovą pagamintus dantų protezus, ieškovei yra atlyginta, grąžinant sumokėtus pinigus, teismui nėra pateikta daugiau jokių įrodymų, susijusių su kitokia patirta turtine žala, (dėl gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, ir pan.), prašymas dėl turtinės žalos priteisimo yra atmestinas.

Vertinant neturtinės žalos dydį, teismas laiko įrodytų, jog ieškovė patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, tai yra pakakamas pagrindas reikalauti neturinės žalos atlyginimo, kaip tai numato LR CK 6.250 str., 6.283 str. Tai yra įrodyta pateiktais medicininiais dokumentais, kita bylos medžiaga Vertinant tai, jog šiuo metu nėra įmanoma nustatyti, kurios iš patirtų pasekmių susijusios su galimai nekokybišku atsakovo darbu, o kurios susijusios su pačios ieškovės netinkamu elgesiu, nebaigiant gydymo ir nesiimant priemonių laiku jį baigti, bei vertinant tai, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, neišaiškindamas visas galimas pasekmes, nesant pateiktiems jokiems įrodymams, jog atsakovas ėmėsi priemonių, jog gydymas būtų baigtas, bei įvertinant tai, jog dalis neturtinės žalos, kaip nurodo atsakovas jau yra atlyginta, tokiu būdu, pačiam atsakovui pripažįstant tokios žalos atsiradimo faktą, teismas laiko, jog prašoma neturtinė žal yra priteistina, tačiau jos dydis mažintinas dėl pačios ieškovės Z. B. netinkamo elgesio, bei dėl jau įvykdyto dalinio neturinės žalos atlyginimo.

Spręsdamas dėl dydžio, kuria mažinama priteistina neturtinė žala, teismas pirmiausia atkreipia dėmesį, jog būtent pačios ieškovės veiksmai, nebaigiant gydymo ir nesiimant priemonių nedelsiant jį baigti, sudarė sąlygas žalai atsirasti bei atėmė galimybę atsakovui pabaigti gydymą ar imtis kitų priemonių, neleidžiančių atsirasti žalai, bei vertina tai, jog ieškovė kelis metus po dantų protezo pagaminimo juos naudojo. Vertinant neturtinės žalos dydį, teismas taip pat atkreipia dėmesį į pagamintų dantų protezų vertę, teismų praktiką panašiose bylose, ir laiko, jog neturtinė žala sudaro 2650 Lt, tad, esant atlygintai 1000 Lt neturtinei žalai, ieškovei priteistina 1650 Lt neturtinės žalos.

Tenkinant ieškinio pareiškimą iš dalies, šalių ir valstybės turėtos išlaidos priteistinos iš šalių proporcingai patenkinamų reikalavimų dydžiui (Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 93 str., 96 str.). Valstybės turėtos išlaidos iš ieškovės, esant jai suteiktai antrinei teisinei pagalbai, nepriteistinos, iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis valstybei pagal priteistą žalos dydį, bei dalis procesinių išlaidų už valstybės suteiktą antrinę teisinę pagalbą bei procesinių dokumentų įteikimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259-270 str., teismas

Nusprendė:

Ieškinio pareiškimą tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) iš atsakovo E. J. įmonė „Judenta“, į.k. 145111458, buveinė Vytauto 98-3, Šiauliai, 1650 (vienas tūkstantis šeši šimtai penkiasdešimt) Lt neturtinės žalos atlyginimui, bei 1,23 Lt už dokumentų kopijavimo paslaugas.

Priteisti atsakovui E. J. įmonė „Judenta“, į.k. 145111458, buveinė Vytauto 98-3, Šiauliai, iš ieškovo Z. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 3800 (trys tūkstančiai aštuoni šimtai) Lt atstovavimo išlaidų už gynėjo pagalbą.

Priteisti iš atsakovo E. J. įmonė „Judenta“, į.k. 145111458, buveinė Vytauto 98-3, Šiauliai, bylinėjimosi išlaidas valstybei, 72 (septyniasdešimt du) Lt žyminio mokesčio, 130,35 (vienas šimtas trisdešimt Lt 35 ct) Lt už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, bei 11,6 (vienuolika Lt 60 ct) Lt už procesinių dokumentų įteikimą.

Kitoje dalyje ieškinio reikalavimus atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėjas A. Martinavičius