Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2013-11-22 · Civilinė byla Nr. 2-6427-512/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-11-22
Bylos Nr.
2-6427-512/2013
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-04651-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Egidijus Mickevičius
Pareiškėjas
L. B.
Suinteresuotas asmuo
Klaipėdos
Kategorijos
  • 128.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-6427-512/2013Proceso Nr. 2-06-3-04651-2013-3Procesinio sprendimo kategorija:128.5.; 9.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUKlaipėda2013 m. lapkričio 22 d.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant pareiškėjai L. B., suinteresuoto asmens atstovei A. B., viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal L. B. pareiškimą suinteresuotam asmeniui Klaipėdos psichikos sveikatos centrui dėl asmens pripažinimo neveiksniu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas prašo pripažinti motiną V. F. neveiksnia. Nurodo, kad ji serga psichikos liga, visiškai nesugeba savimi pasirūpinti, nesupranta savo veiksmų, jai reikalinga nuolatinė priežiūra.

Suinteresuoti asmenys su prašymu sutinka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas (Civilinio proceso kodekso 467 - 468 straipsniai).

Pripažinimas neveiksniu – tai procedūra, kuri lemia esminį žmogaus, kaip teisinių santykių subjekto, statuso pasikeitimą, pagal galiojantį teisinį reglamentavimą socialiniais ir teisiniais padariniais iš esmės prilygstantį žmogaus, kaip asmens ir piliečio, eliminavimui iš kitų visuomenės narių tarpo: pripažintas neveiksniu asmuo praranda daugelį savo prigimtinių ir pilietinių teisių, tarp jų teisę disponuoti savo turtu bei tvarkyti su juo susijusius reikalus, teisę į darbą, santuoką, teisę balsuoti, rinktis gyvenamąją vietą, taip pat teisę keiptis į teismą bet kokiais klausimais, įskaitant ir klausimą dėl jo statuso peržiūrėjimo, o teismo paskirtas globėjas ir (ar) turto administratorius neapibrėžtam laikotarpiui tampa jo atstovu pagal įstatymą, sprendžiančiu visus su neveiksniu pripažintu asmeniu ir jo turtu susijusius klausimus be specialaus pavedimo (CK 3.240 straipsnio 1 dalis). Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje pabrėžiama, kad, sprendžiant žmogaus veiksnumo apribojimo klausimą, yra pavojus pažeisti fundamentalias asmens teises, todėl tokio proceso inicijavimui turi egzistuoti svarūs argumentai, o jo metu turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys į tinkamą asmens, tariamai stokojančio veiksnumo, teisių apsaugą, privalo būti užtikrinamas teisingas bylos nagrinėjimas (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnio 1 dalis – teisė į teisingą bylos nagrinėjimą). Kadangi asmens teisinio veiksnumo atėmimas yra ypač sunkus Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų asmens teisių apribojimas, taip pat Konvencijos 8 straipsnyje (teisė į privataus ir šeimos gyvenimo gerbimą) ir kituose Konvencijos straipsniuose įtvirtintų teisių apribojimas, todėl asmuo gali būti pripažintas neveiksniu tik ypatingais atvejais – psichinis sutrikimas turi būti „tokio pobūdžio ar laipsnio“,kad pateisintų šios priemonės taikymą (žr., pvz., Shtukaturov v. Russia, no. 44009/05, 27 March 2008, § 94, Matter v. Slovakia, no. 31534/96, judgement of 5 July 1999; Bensaid v. U. K., no. 44599/98, judgement of 6 February 2001), tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos2008 m. liepos 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Sveikatos skyriaus prašymą, bylos Nr. 3K-3-370/2008,2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007). Kita labai svarbi nuostata, kurią yra pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, – asmuo, kurį prašoma pripažinti neveiksniu, taip pat yra dalyvaujantis byloje asmuo (CPK 464 straipsnio 1 dalis), todėl jis turi visas suinteresuoto asmens teises, o teismo, nagrinėjančio bylą dėl neveiksnumo nustatymo, pareiga – užtikrinti šių teisių teismo procese gerbimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 11 d. nutartis civilinėje byloje pagal pareiškėjo G. L. pareiškimą, bylos Nr. 3K-3-328/2007).

Teismo psichiatrinės ekspertizės akto Nr. 85TPK-277/2013 išvadoje nurodyta, kad V. F. dėl savo ligos (įgyta silpnaprotystė) negali suprasti savo veiksmų bei jų valdyti. Šią aplinkybę patvirtina ir suinteresuotų asmenų paaiškinimai, rašytiniai įrodymai byloje (Civilinio kodekso 2.10 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 17, 42, 468 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

V. F., a.k (duomenys neskelbtini) pripažinti neveiksnia.

Inicijuoti bylą dėl globėjo skyrimo.

Sprendimas per 30 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būtis skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Egidijus Mickevičius