Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja, sekretoriaujant Jolantai Savickaitei, dalyvaujant vertėjai Ritai Daškevičienei, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. D., institucijos, priėmusios nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, atstovui Daliui Mikulskiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. D. skundą dėl Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjas 2014-01-16 surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 12P-6205558-14 S. D. už tai, kad laikotarpyje nuo 2013-11-07 22.00 val. iki 2013-11-08 00.15 val., iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio savininkė yra S. D., sklido šūkavimai, kuriuos skleidė buto savininkė, kad trukdė kaimynams ilsėtis. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-20 nutarimu Nr. 12N-6476917-14 S. D. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 2 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Lt baudą.

Skunde nurodyta, kad pareigūnas, skirdamas baudą, kiekvienu atveju turi įvertinti administracinio teisės pažeidimo pobūdį bei sunkumą bei vadovautis proporcingumo principu. Šiuo atveju pareigūnas, nustatydamas baudos dydį, tai yra 800 litų, nesivadovavo minėtais reikalavimais, todėl paskirta bauda yra aiškiai per griežta bei neadekvati padaryto pažeidimo sunkumui bei pobūdžiui. Taip pat skiriant nuobaudą nebuvo tinkamai vertinami įrodymai ir objektyvių aplinkybių visuma. Nebuvo nustatytos reikšmingos aplinkybės, nebuvo surinkti ir įvertinti visi įrodymai, neišaiškintos viso aplinkybės, nebuvo įvertinta, kad su kaimyne J. K. konfliktai prasidėjo nuo 2013 metų rugpjūčio mėnesio, kad ji tokiu būdu jai keršija ir nori priversti parduoti butą ir išsikelti gyventi kitur. Taip pat skiriant nuobaudą nebuvo atsižvelgta, kad ji dirba kirpėja, jos pajamos mažos, gyvena viena ir privalo išlaikyti butą, sumokėti mokesčius. Kaimynai jai padeda su vyriškais darbais, o ji už tai retkarčiais juos kerpa. Nemano, kad šukuojant ir kerpant labai triukšmauja ir trukdo ilsėtis kaimynams. Priimant nutarimą nebuvo įvertintos žinios, būtinos bylai išspręsti, taip pat jai nebuvo išaiškintos teisės ir pareigos. Todėl prašo nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti.

Posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo S. D. skundą palaikė remdamasi jame nurodytais motyvais. Papildomai paaiškino, kad tai, kas nurodyta nutarime, yra kaimynų apkalba. 2013-11-07 buvo darbe kirpykloje, apie 22 val. parėjo namo. Paskambino kaimynas iš penktojo aukšto, kuris jai padėjo vasarą padaryti kai kuriuos darbus, ir paprašė pakirpti jam plaukus. Ji pakirpo, tas procesas tęsėsi apie 10 minučių. Po to jie su tuo kaimynu virtuvėje išgėrė kavos. Po kurio laiko, po kelių dienų, ją išsikvietė A. S. iš pirmojo policijos komisariato. Mano, kad policijai skundą parašė kaimynė D. K., bet ji jai niekuo netrukdė, ir kai išlydėjo kaimyną, laiptinėje nebuvo nei D. K., nei kitų kaimynų, nei policijos. Jos bute tą vakarą jokio triukšmo nebuvo, išgertuvių taip pat nebuvo, ji visą dieną dirbo. Skunde nurodo, kad prašo mažesnės nuobaudos, bet kaltės nepripažįsta. V. K. taip pat jos kaimynas. Jo paprašė ir jis jai pagalando žirkles, po to jas grąžino užėjęs į butą, bet tai buvo iki nagrinėjamo įvykio dienos. V. K. devintą valandą išėjo. A. K., P. G. – tai jos pažįstami, jų pažeidimo dieną irgi nebuvo. K. M. – tai jos kaimynas iš gretimos laiptinės, jis atėjęs pas ją nebuvo. A. A. – tai tas pats kaimynas iš 5 aukšto, kuris pas ją kirposi plaukus ir gali patvirtinti jos žodžius. Ji yra įstatymams paklusnus žmogus, nieko negero nedaro. Pas juos name labai plonos sienos, ji visus kaimynus taip pat girdi. Negali net skaityti dėl garsų. Kai atvažiavo į butą gyventi, suprato, kad J. K. ir jos draugas visada skųsis policijai. Specialiai durimis netranko, tiesiog gyvena. Ji vieniša ir turi tokių pačių vienišų draugių, kurias pasikviečia į svečius, jos kalbasi, bendrauja. Dėl girtavimo ją apšmeižė, nes dirba su žirklėmis 36 metus. Prašo paskirtą baudą panaikinti arba sumažinti, nes jos atlyginimas mažas.

Liudytojas A. R. parodė, kad S. D. pažįsta dėl tarnybos. Mano, kad yra pakviestas liudyti dėl triukšmo bute, bet nieko neatsimena. Jeigu parašė tarnybinį pranešimą, vadinasi, triukšmas buvo didelis. Jei peštynės, žmonės paprastai duris atidaro. Greičiausiai šiuo atveju buvo linksmybės, nes neatidarė durų. Taip dažniausiai būna. Į duris paprastai skambina apie penkias minutes. Jei groja muzika, tai sulaukia tylos, vėl skambina. Beldžia tol, kol bute juos išgirsta. Jei neatidaro, vertina, kad vengia atidaryti. Neprisimena, per kiek laiko atvyko, turėtų per 10-15 minučių atvykti į vietą.

Liudytoja J. K. parodė, S. D. yra jos kaimynė, santykiai yra konfliktiški, bet parodymus gali duoti objektyvius. Kas dėl 2013-11-07 nakties įvykių, tai vakare po 23-24 val. kaimynės bute vis didėjo triukšmas. S. D. išlydėjo kaimyną iš penkto aukšto, bet triukšmas jos bute tęsėsi, todėl iškvietė policiją. S. D. buto koridorius ir kambarys ribojasi su jos buto siena. Kiek žmonių dalyvavo triukšmaujant, negali įvardinti, tik kaimyną iš penkto aukšto atpažino iš balso. Kol tame bute gyveno nuomininkė, buvo ramu, kai grįžo gyventi S. D. su sugyventiniu, prasidėjo triukšmai. Tą vakarą bute buvo trise, jų balsus girdėjo: S. D., jos sugyventinio ir kaimyno iš penkto aukšto. Kai išlydėjo kaimyną, atidarė su V. J. savo buto duris ir prašė tyliau elgtis. S. D. sugyventinis dar kvietė kaimyną aiškintis su jais. Triukšmas – tai reiškia, kad buvo sakomi visokie žodžiai, S. D. savo sugyventinį Genadijų varė iš namų. Atvykę pareigūnai irgi triukšmą girdėjo, jie skambino į duris du-tris kartus, ar gal beldė, neprisimena, bet durų S. D. neatidarė. Policija atvyko maždaug po 10-15 minučių po iškvietimo. Pareiškimus į policiją jie padavė tą patį vakarą, tiksliau – jau naktį. Po to ją ir V. J. kvietė į policijos skyrių, ten davė paaiškinimus. Muzika bute groja retai, visą laiką būna tik prakeiksmai jų atžvilgiu. S. D. rėkia rusiškais necenzūriniais žodžiais, ją prakeikia. Ji nuo pat jų atsikraustymo davė suprasti, kad ji čia užaugo, o jie čia pirko butą ir nori savo tvarką daryti. Tą vakarą 2013-11-07 bute buvo girtuokliavimas, stumdymasis, juokimasis, prasivardžiavimas. S. D. girtauja kas dvi dienas. Jei neina į darbą, tai daužo duris, vartoja alkoholį. Sugyventinį siunčia į „tašką“ pirkti alkoholio. Labai dažnai mato S. D. girtą, o blaivą – retai. Kai sugrįžta iš darbo, S. D. pradeda su sugyventiniu girtauti. Kai ji girta, ji pradeda garsiai rėkti ir daužo visas duris.

Liudytojas V. J. parodė, kad santykiai su kaimyne S. D. nenormalūs, bet gali objektyvius parodymus duoti. 2013-11-07 po 22 val. S. D. bute ji pradėjo aiškintis santykius su savo sugyventiniu, pas juos taip įprasta – kai visi ruošiasi miegoti, jie pradeda aiškintis santykius. Jų buto sienos sueina su S. D. butu. Aiškinimasis vis garsėjo. Paskui išgirdo, kad svečiai išeina, koridoriuje girdėjosi balsai, jie juokėsi. Laiptinėje irgi pradėjo garsiai juoktis, garsiai šūkavo. Jis laiptinėje asmeniškai matė S. D. ir Aleksą, kaimyną iš penkto aukšto, Svetlana jam parodė liežuvį. Aleksas kilo laiptais garsiai rėkdamas. Jau buvo apie 24 val. Padarė pastabą, jis jam kažką atsakė ir uždarė duris. Vėl pradėjo triukšmas sklisti iš buto, kažkokie barniai buvo, kažką sakė ant jų, kad padarė pastabas. Tokie dalykai būna iki trijų nakties. Kai S. D. nereikia eiti į darbą, nes dirba kas antrą dieną, tai visada būna neramu. Iškvietė policiją po 24 val., pakalbėjo su policija. Policininkai skambino kelis kartus į S. D. buto duris, bet jie neatidarinėjo, o balsai iš buto sklido toliau. Policija sakė, kad rašys tarnybinius pranešimus. Išvykus policijos pareigūnams dar triukšmas tęsėsi apie valandą. Po 22 val. turi būti tyla, tai yra įstatymas, turi būti tylu. Nesvarbu, ar tai senas namas, ar naujas. Nori pasakyti, kad yra specialiai triukšmaujama, nes jie pastoviai normaliai prašo, kad netriukšmautų, dažnai į sienas pabarbena, niekas nepadeda. Todėl pradėjo kviesti policiją, vien dėl to, kad jau nusibodo.

Liudytojas A. A. parodė, kad yra S. D. kaimynas. 2013-11-07 jis paskambino S. D., užėjo, nusikirpo plaukus pas ją, virtuvėje išgėrė kavos ir išėjo. Kai S. D. jį išlydėjo, laiptinėje buvo tuščia, policijos pareigūnų nematė. Kitą dieną sužinojo, kad kažkas, kažkoks konfliktas tarp S. D. ir kaimynų įvyko. Konfliktas su kito, gretimo, buto kaimynais vyksta nuo tų kaimynų atsikraustymo. Svetlanai jie reiškė pretenzijas, rašė pareiškimus. Buvo užėjęs į svečius pas Svetlaną per jos gimtadienį, po to irgi kaimynai prie jo prikibo. Tai toks kaimynas Vitalijus, kuris visą laiką kišasi ir kabinasi prie visų. Tai konfliktiškas žmogus. O S. D. bute gyveno ir jos sesė, ir motina, dabar Svetlana. Išgėrusią S. D. matė tik jos bute, net į laiptinę ji girta neišeina, ne tik kad į kiemą. Nuo V. J. yra gavęs grasinančias žinutes. Konfliktas su muštynėmis tarp jo ir V. J. buvo, bet jie susitaikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenys patvirtina, kad Vilniaus VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-16 administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 12P-6205558-14 S. D. inkriminuojamas kaltinimas, tuo, kad laikotarpyje nuo 2013-11-07 22.00 val. iki 2013-11-08 00.15 val., iš buto adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kurio savininkė yra S. D., sklido šūkavimai, kuriuos skleidė buto savininkė, kad trukdė kaimynams ilsėtis. Išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-20 nutarimu Nr. 12N-6476917-14 S. D. pripažinta kalta dėl jai inkriminuoto pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 2 d., ir jai paskirta administracinė nuobauda – 800 Lt baudą.

Vienas iš ATP bylų teisenos uždavinių yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išsiaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes (LR ATPK 248 str.). Organas (pareigūnas), nagrinėdamas teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar konkretus asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (LR ATPK 284 str.).

Nagrinėjant skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str.). Siekiant tai išsiaiškinti, teismas nagrinėdamas bylą, vadovaujasi byloje surinktais faktiniais duomenimis, t.y. administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvadomis, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolais, tai pat kitokiais dokumentais (ATPK 256 str.).

LR ATPK 183 str. 2 d. numatyta atsakomybė už šauksmus, švilpimą, garsų dainavimą arba grojimą muzikos instrumentais bei kitokiais garsiniais aparatais ar kitus triukšmą keliančius veiksmai gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte bei kitose viešosiose vietose, o vakaro ir nakties metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, jeigu tai trikdo viešąją rimtį, kai asmeniui jau buvo paskirta nuobauda už LR ATPK 183 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymą. Už šio pažeidimo padarymą asmenims gali būti paskirta bauda nuo trijų šimtų iki vieno tūkstančio litų

Kaip matyti iš pateiktos medžiagos ir liudytojų parodymų, bylą nagrinėjęs pareigūnas nustatė ir išsiaiškino turinčias reikšmės bylos nagrinėjimui aplinkybes: paėmė paaiškinimus, susipažino su tarnybiniais pranešimais, ir tuo pagrindu priėjo išvados, jog pažeidimas buvo padarytas, padarytas atsakomybėn patraukto asmens, kuris gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

S. D. inkriminuoto pažeidimo faktą nagrinėtinu atveju patvirtina surašytas ATP protokolas; įvykių registracijos žurnalo išrašas, iš kurio matyti, kad 2013-11-08 00.15 val. gautas pranešimas, jog bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, triukšmaujama, garsiai rėkaujama, linksminamasi; 2013-11-08 patrulių A. R. ir A. S. surašyti tarnybiniai pranešimai, kad nuvykus pagal iškvietimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, išgirdo bute triukšmą, paskambinus į duris jiems niekas neatidarė; 2013-12-20 tarnybinis pranešimas ir 2013-11-13, 2013-11-26, 2014-01-16 paaiškinimai, iš kurių matyti, kaip vyko įvykio tyrimo eiga, buvo bendrauta su susijusiais asmenimis, siekiant iškviesti juos į komisariatą bei išsiaiškinti visas reikšmingas aplinkybes; liudytojų J. K. ir V. J. parodymai teisminio bylos nagrinėjimo metu. Tokiu būdu vertintina, jog S. D. pagrįstai buvo patraukta administracinėn atsakomybėn pagal LR ATPK 183 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo taip pat prašo atsižvelgti į skunde nurodytas aplinkybes ir jai paskirtą nuobaudą sušvelninti, neskirti nuobaudos ar skirti mažesnę.

ATPK 30 str. 1 ir 2 d. įtvirtinta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 str. Esant atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, nuobauda skiriama atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (ATPK 30² str.).

LR ATPK 20 str. nurodoma, kad administracinė nuobauda tai - atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų.

Teismo vertinimu, nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje priėmusi institucija – Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyris, priimdama nutarimą neatsižvelgė į visas skunde išdėstytas aplinkybes ir, skirdama nuobaudą, nesivadovavo teisingumo ir protingumo principais.

Skiriant nuobaudą S. D. turėjo būti atsižvelgta į pažeidimo padarymo aplinkybes ir į tai, kad tarp kaimynų yra susidariusi konfliktinė situacija; nors S. D. jau bausta už LR ATPK 183 str. numatyto pažeidimo padarymą, bet pažymėtina, kad pirmas pažeidimas padarytas 2013-08-22, tai yra po to, kai ji su liudytojais J. K. ir V. J. tapo kaimynais. Aišku, šios aplinkybės negali eliminuoti atsakomybės už pažeidimo padarymą, tačiau į tai turi būti atsižvelgta skiriant nuobaudą. Tokiu būdu S. D. nepasižymi sistemingu įstatymų pažeidinėjimu, jos padarytas pažeidimas negali būti vertinamas kaip itin šiurkštus. Apeliantė dirba, bet jos pajamos nėra didelės.

Atsižvelgiant į visas paminėtas aplinkybes teismas laiko, kad šiuo atveju 400 Lt baudos pakyrimu bus pasiekti LR ATPK 20 straipsnyje nurodyti administracinės nuobaudos tikslai.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis LR ATPK 302 str. 1 d. 5 p., 4 d., 6 d., 302² str., 302⁴ str., teismas

nutarė:

S. D. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 1 PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio 2014-01-20 nutarimą 12N-6476917-14 ir skirti S. D. už pažeidimo, numatyto LR ATPK 183 str. 2 d. padarymą 400 Lt (keturių šimtų litų) dydžio baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.