- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-05-30
- Bylos Nr.
- II-312-583/2008
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pažeidėjas
- K. S.
- Nukentėjusysis
- J. A.
- Advokatai
- Jovyta Piekienė
- Kategorijos
- 26.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui K. S., jo atstovei advokatei Jovytai Piekienei, institucijos, kurios pareigūnas surašė teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Plungės rajono policijos komisariato atstovui Arūnui Bitariui, nukentėjusiajai J. A., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal K. S. skundą dėl Plungės rajono policijos komisariato 2008 m. kovo 13 d. nutarimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio (toliau-Institucija) viršininko 2008-03-13 nutarimu K. S. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 127 straipsnio 2 dalį ir paskirta administracinė nuobauda 2000 litų bauda, pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta nuobauda – 5000 litų bauda. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus paskirtąsias administracines nuobaudas, galutinė administracinė nuobauda paskirta – 5000 litų bauda. Administracinėn atsakomybėn K. S. patrauktas už tai, 2008-02-26, 21.00 val., Plungės mieste, Vaižganto g. 87 -ojo namo kieme, vairuodamas automobilį „Renault“, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) važiuodamas atbuline eiga neįsitikino eismo saugumu ir kliudė stovėjusį automobilį Ford Escort, valstybinio ženklo numeris (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Įvykio metu apgadintas automobilis Ford Escort. Vairuotojas vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Tokiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 59, 53, 158 punktų reikalavimus,
Šalies argumentai
K. S. skunde nurodo, kad dėl inkriminuojamų veikų padarymo kaltės nepripažįsta teigia, kad 2008 m. vasario26 d. su drauge A. S., kuri gyvena Vaižganto g. 87-21, Plungėje ruošėsi išvykti, tačiau pastebėjo, kad kita transporto priemonė trukdo jam išvažiuoti. Priėjęs prie automobilio matė, kad šalia stovinčio automobilio Ford Escort galinės durelės yra įlenktos, apie tai pasakė ir pakviestam automobilio, kuris trukdė jam išvažiuoti savininkui. Jis pripažįsta, kad neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, išvairavo automobilį atbuline eiga, kad A. S. būtų lengviau išvažiuoti, tačiau kontakto su kitu automobiliu nebuvo. Policijos pareigūnai jo automobilio neapžiūrėjo, tik nufotografavo. Šiais ir kitais skunde išdėstytais motyvais teismo prašo:
- Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2008-03-13 nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.
Asmens patraukto administracinėn atsakomybės atstovė advokatė J.Piekienė palaiko skundą jame išdėstytais motyvais ir prašo jį tenkinti.
Institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą ir priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje – Plungės rajono policijos komisariato atstovas A.Bitaris nurodo, kad nesutinka su skundo reikalavimu ir prašo jo netenkinti, nes K. S. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles. Nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas, todėl prašo palikti jį galioti.
Nukentėjusioji J. A. teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad 2008-02-26 apie 19 val. savo automobilį Ford Escort, pastatė Vaižganto g. 87 -ojo namo, Plungės m. kieme. Kitą dieną apie 12 val. pastebėjo, kad įlenktos jos automobilio kairės pusės galinės durelės. Norėdama išsiaiškinti ji apėjo kieme stovėjusius automobilius ir matė automobilio Opel apibraižytą priekinį bamperį. Nuėjus pas šio automobilio savininkę, ji neigė savo kaltę ir nurodė, kad vaikinas, kuris atvažiuoja pas A.S. vakar vakare vaikščiojo pas kaimynus, ieškodamas jam išvažiuoti kliudančio automobilio savininko. Nuėjus pas A.S. ir paaiškinus visą situacija, ši surinko K. S. telefoną numerį ir davė jai pakalbėti. Pokalbio metu K. S. prisipažino įvykdęs avariją ir apgadinęs jos automobilį bei pažadėjo vakare atvažiuoti atsiskaityti. Nesulaukusi pareiškėjo, kitą rytą, tai yra 2008 m. vasario 29 d. pranešė policijai. Su pareiškėjo skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, teismo prašo palikti galioti Plungės rajono policijos komisariato priimtą nutarimą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas dalinai.
Teismas konstatuoja
ATPK 297 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, turi patikrinti priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikomas teisėtu, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos ir įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 284 str.) ir jų viseto pagrindu teisingai parenkama ir pritaikoma teisės norma, reglamentuojanti atitinkamą teisinį santykį.
Iš administracinės bylos medžiagos matyti, kad Institucija, 2008 m. kovo 13 d. priimdama nutarimą skirti K. S. administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, vadovavosi 2008 m. kovo 5 d. Plungės rajono PK viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio pareigūno surašytu administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l.12), nukentėjusiosios J. A. pareiškimu ir paaiškinimu (b.l.13-14;22), transporto priemonės apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolu (b.l.15-17), K. S. paaiškinimu (b.l.19), liudytojų A. S. ir V. L. paaiškinimais (b.l.20;21), tarnybiniais pranešimais (b.l.23-25). Jokia kita bylos medžiaga administracinio teisės pažeidimo nutarimo priėmimo metu nebuvo pateikta ir tiriama. Kaip nurodyta teisės pažeidimo protokole (b.l.9), teisės pažeidimas užfiksuotas 2008 m. vasario 26 d.,Vaižganto g. 87-ojo namo kieme, Plungėje, kai K. S. vairuodamas automobilį atbuline eiga, neįsitikino saugumu, kliudė gale stovintį automobilį Ford Escort ir pažeisdamas Kelių eismo taisykles pasišalino iš įvykio vietos. Kaip matyti iš nukentėjusiosios J. A. prašymo (b.l.13-14), apie įvykį policijos įstaigai pranešta po dviejų dienų - 2008 m. vasario 28 d. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusioji paaiškino, kad iš kaimynų pasakojimo sužinojo, kad pas A. S. besilankantis vaikinas negalėjo išvažiuoti iš kiemo, todėl ieškojo transporto priemonės savininko, kurio transporto priemonė jam kliudė išvažiuoti, todėl mano, kad tik jo vairuojama transporto priemonė galėjo kliudyti jos automobilį ir jį apgadinti. Nuėjus pas A. S., ši surinko K. S. telefono numerį ir sakė pačiai aiškintis. Paskambinus K. S., ir paklausus ar jis apgadino jos kieme stovėjusį automobilį, pastarasis kaltu prisipažino ir pažadėjo vakare atvažiuoti atlyginti žalą. Iš šių aplinkybių ji padarė išvadą, kad dėl automobilio Ford Escort apgadinimo kaltas būtent K. S.. Šias aplinkybes nurodė policijoje pateiktuose prašyme ir paaiškinime.
Tačiau, kaip teisminio nagrinėjimo metu paaiškino K. S., jis su A. S. ruošėsi važiuoti į kaimą. Kadangi A. S. turi mažą vaiką, kol ši susiruoš, jis išėjo į kiemą išvaryti automobilio, nes A. S. atbuline eiga manevruoti nemoka. Jau priėjęs prie automobilio, pastebėjo, kad šalia stovinčio automobilio Ford Escort kairės pusės galinės durelės yra įlenktos. Pamatęs, kad jo automobilis yra užstatytas, jis susirado kitos transporto priemonės savininką V. L., kuris patraukė automobilį ir išvažiavo iš stovėjimo vietos. Jokio kontakto su kitu automobiliu K. S. teigimu nebuvo. Šias aplinkybes patvirtino ir V. L. savo paaiškinime (b.l.21), kuriame teigė, kad jokių automobilių apgadinimų nematė. Kaip teisminio nagrinėjimo metu paaiškino liudytoja A. S., ji į kiemą išėjo jau po to, kai K. S. išvarė iš stovėjimo vietos automobilį, todėl jokio kontakto su kitu automobiliu nematė. Nematė ir šalia stovėjusio automobilio Ford Escort apgadinimų, apie juos žinojo tik iš K. S.. Teisminio nagrinėjimo metu, nukentėjusiosios J. A. iniciatyva apklausta liudytoja A. R. paaiškino, kad ji 2008 m. vasario pabaigoje, tai yra po 25 dienos, važiavo pas draugę pro Vaižganto 87-ojo namo kiemą. Apie 21 val. važiuojant pro Vaižganto g. 87-ojo namo kiemą, ji pastebėjo, kad tamsios spalvos automobilis išsisukinėdamas kliudė jos pažįstamos L. A. automobilį Ford Escort. Kadangi nepavyko jam išsisukti, automobilis grįžo atgal į vietą. Ji apie matytą autoįvykį niekam nepranešė, tik po kelių dienų atsitiktinai sutikus mieste L. A. užklausė ar susiremontavo automobilį. Tuomet ir papasakojo nukentėjusiajai, jog matė autoįvykį.
Teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai, kurie gali turėti informacijos, susijusios su eismo įvykio aplinkybėmis, tačiau liudytojų šioje byloje pateiktoji informacija nėra tie faktiniai duomenys, kuriais vadovaujantis teismas galėtų nuspręsti dėl veikų, numatytų ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje inkriminavimo pagrįstumo. Kaip nustatyta iš priminės administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos ir paaiškinimų, niekas tiesiogiai nematė eismo įvykio aplinkybių. Nukentėjusioji savo paaiškinime nurodo, kad eismo įvykio kaltininką ji identifikavo pagal tai, jog būtent minimas asmuo negalėjo išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir ieškojo jam trukdžiusios transporto priemonės savininko. Jos teigimu, spėliones dėl kaltininko patvirtino ir kaimynai (b.l.13-14). Nukentėjusioji nurodo, kad A. S. telefoninio pokalbio metu patvirtino, kad jis kliudė automobilį ir atlygins žalą, tačiau to nepadarius po 2 dienų kreipėsi į policijos įstaigą. Tačiau šie faktiniai duomenys apie kaltės pripažinimą ir įsipareigojimą atlyginti žalą nėra pripažįstami K. S. ir byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų jo prisipažinimą. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiosios prašymu apklausta liudytoja A. R., kuri administracinės bylos nagrinėjimo Plungės rajono PK metu nebuvo įvardinta kaip įvykio liudytoja ir nebuvo apklausta dėl įvykio aplinkybių. Pastaroji nurodė, kad 2008 m. vasario mėn., tiksliai datos nepamena, tačiau tai buvo po vasario 25 dienos, apie 21 val. važiavo pro Vaižganto 87 – ojo namo kiemą ir matė, kaip tamsios spalvos automobilis, išvažiuodamas atbuline eiga iš stovėjimo vietos, galine dalimi kliudė prie kelkraščio bortelio stovėjusio Ford Escort galines dureles, o po to vėl atgal įvažiavo į stovėjimo vietą. Įvykio aplinkybes liudytojai pasiūlius pavaizduoti schematiškai, ji sudarė schemą (prijungta prie bylos). Liudytoja nurodė, kad apie įvykį niekam nepranešė, policijos neinformavo, kadangi tam neteikė didelės reikšmės. Kas vairavo automobilį, kokia jo spalva, nurodyti negali, nes šios informacijos nesureikšmino ir nebepamena. Apie matytą incidentą po keleto dienų užsiminė nukentėjusiajai, paklausdama ar jau susitaisė automobilį. Teismas šios liudytojos parodymų taipogi negali vertinti kaip informacijos, besąlygiškai patvirtinančios asmens kaltę dėl pažeidimo įvykdymo. Pirmiausia ši liudytoja nebuvo įvardinta Plungės PK pareigūnams kaip asmuo galintis suteikti vertingos informacijos dėl eismo įvykio ir tik teisme nurodyta, kad ji matė eismo įvykį. Įvykio aplinkybės taip pat nėra konkrečiai įvardintos, kadangi nenurodoma, nei konkreti matyto eismo įvykio data, nei kas vairavo automobilį, kiti duomenys, leidžiantys teismui besąlygiškai daryti išvadą, kad būtent automobiliu Renault, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo K. S., buvo kliudytas nukentėjusiosios automobilis. Liudytoja schematiškai atvaizdavo, kad Renault automobilis važiuojant atbuline eiga atsitrenkė į aikštelėje stovėjusį Ford Escort automobilį, tačiau policijos pareigūnams net nesudarius eismo įvykio schemos, nėra galimybių nustatyti ar toks eismo įvykio mechanizmas, kokį nurodo liudytoja, buvo įmanomas. Iš šių aplinkybių seka, kad liudytojos paaiškinimai dėl įvykio aplinkybių turi būti papildomai analizuojami, tiriant kitus duomenis ir sprendžiama ar toks įvykio mechanizmas buvo galimas.
ATPK 256 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo nustatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitos aplinkybės turinčio reikšmės bylai teisingai išspręsti. Pagal šio straipsnio 2 dalį šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Taigi, įstatymas yra plačiai apibrėžęs įrodymų ratą, kuriais gali būti grindžiamas pažeidimas ir asmens kaltė dėl įvykdytojo teisės pažeidimo. Būtent šioje byloje kyla aktualus klausimas ar surinktieji įrodymai yra pakankami, kad K. S. pripažinti kaltu dėl jam inkriminuojamo teisės pažeidimo. Šioje byloje visas kaltinimas įvykdžius teisės pažeidimą ir pačio pažeidimo faktas grindžiamas tik nukentėjusiosios parodymais ir byloje nėra surinkta jokių kitų faktinių duomenų, kurie leistų daryti pagrįstą išvadą dėl įvykio kaltininko. Kaip nustatyta iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, akivaizdu, kad net nebuvo sudaryta eismo įvykio schema, kurioje bent iš nukentėjusiosios paaiškinimo būtų nurodyta automobilio Ford Escort stovėjimo vieta, Vaižganto g. 87 –ojo namo kiemo aikštelėje, atstumai, eismo organizavimas šioje aikštelėje, ir kiti duomenys, reikšmingi įvykio aplinkybių tyrimui. Liudytoja teismo posėdžio metu apklausus A. R. ir jai nurodžius eismo įvykio mechanizmą, nesant įvykio vietos schemos nėra galimybių nustatyti ar jos nurodomas eismo įvykio mechanizmas buvo realiai galimas. Teismas nagrinėdamas eismo įvykio aplinkybes galėtų vadovautis ir transporto priemonių apžiūros aktais, analizuodamas ar apžiūrint automobilius rasta jų kontaktą patvirtinančių požymių. Tačiau po eismo įvykio buvo apžiūrėtas tik Ford Escort automobilis ir apžiūros akte nurodyta, kad pėdsakų ant transporto priemonės nerasta (b.l. 15). Transporto priemonė Renault Espace, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apžiūrėta iš vis, nes nebuvo surašytas apžiūros protokolas, netirta ar ant šio automobilio yra likę galimo kontakto su kitu automobiliu požymių. Transporto priemonės yra nufotografuotos, tačiau kaip nustatyta teisminio nagrinėjimo metu, jos fotografuotos skirtingose vietose ir jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti, kad iš fotografijų galima nuspręsti apie šių transporto priemonių kontaktą, nėra. Pažeidimo tyrimo metu nebuvo sulyginti automobilio Ford Escort apgadinimo ir automobilio Renault Espace bamberio aukščiai, nenaudotos jokios matavimo priemonės galimo kontakto nustatymui, automobiliai nebuvo sugretinti vienoje vietoje, analizuojant ar toks kontaktas ir tokio pobūdžio apgadinimai galimi susidūrus šiems automobiliams.
Pažymėtina, kad administracinės bylos nagrinėjimo metu nėra laikomasi nuostatos ir preziumuojama, jog pažeidimo įvykdymo aplinkybės yra žinomos visiems bylos dalyviams, tuo pačiu ir nutarimą priimančiam pareigūnui, ir atskirai nereikia įrodinėti faktinių aplinkybių, rinkti kaltę pagrindžiančių įrodymų, kad yra įvykdytas teisės pažeidimas ir asmuo kaltas šio pažeidimo įvykdymu, o pakanka, kad pats pareigūnas yra įsitikinęs, kad pažeidimas įvykdytas. Tiek nukentėjusiosios, tiek liudytojų parodymai, tarnybiniai pranešimai, tiek kiti duomenys yra tik vieni iš įrodymų, kuriais grindžiamas teisės pažeidimo įvykdymas, tačiau tam, kad objektyviai nustatyti ar asmuo yra pagrįstai patrauktas administracinėn atsakomybėn, turi būti surinkti visi objektyvūs įrodymai, kuriais remiantis būtų galima patikrinti tas faktines aplinkybes, kurios yra užfiksuotos protokole ir kitoje administracinės bylos medžiagoje. Kaip matyti iš bylos medžiagos, K. S. neneigia jog vairavo transporto priemonę, tačiau neigia įvykdęs autoįvykį bei pasišalinęs iš autoįvykio vietos. Esant šioms aplinkybėms ginčijamas nutarimas negalėjo būti grindžiamas vien protokolo ir nukentėjusiosios vidinio įsitikinimo duomenimis ir turėjo būti atliktas išsamus aplinkybių tyrimas, tiriami ir kiti duomenys, renkami įrodymai kuriais grindžiama asmens kaltė. Bylos nagrinėjimo metu turi būti vertinami visi duomenys, leidžiantys pagrįstai manyti, kad asmuo padarė arba nepadarė teisės pažeidimą, todėl, institucijai nesurinkus pakankamų faktinių duomenų, leidžiančių tokiai išvadai priimti ir argumentuotai ją pagrįsti, kaip to reikalauja ATPK 286 straipsnio 2 dalis, nutarimas negalėjo būti priimtas, o turėjo būti atliekamas papildomas tyrimas.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese (Žr. pvz.:Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N12-344/2004). Vadovaujantis teismų praktikos pripažįstamais administracinės atsakomybės principais asmuo negali būti nubaustas pagal ATPK nuostatas, nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo grindžiant prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius pažeidimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006 m. birželio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. N 9 – 62 – 677/2006). Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis. Visi nagrinėjant bylą kilę prieštaravimai turi būti pašalinti, o nesant galimybės juos pašalinti – aiškinami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Žr. pvz.: Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 4 d. nutarimą administracinėje byloje Nr. N3-955/2007).
Kaip jau minėta, analizuojant įrodymų apimtį, pagal ATPK 256 straipsnio 3 dalį įrodymus renka, prireikus ekspertą ar specialistą skiria pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės apžeidimo protokolą, taip pat administracinio teisės apžeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), todėl konstatavus, kad pažeidimo aplinkybių tyrimas atliktas nevisapusiškai ir nepilnai, skundžiamas nutarimas naikintinas ir administracinė byla grąžinama nagrinėti įgaliotai institucijai ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytu pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis “Administracinių teismų praktika“ Nr. 2, 2001 m. spalio 5 d. konsultacija, p. 319).
Grąžinant bylą institucijai nagrinėti iš naujo pažymėtina, kad pagal ATPK 35 straipsnio 1 dalį, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Administracinės nuobaudos skyrimo terminas iki vienerių metų gali būti pratęsiamas institucijos nutarimu, esant teisiniams pagrindams, numatytiems ATPK 35 straipsnio 3 dalyje.
Rezoliucinė dalis
Teismas, remdamasis aukščiau išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu,
nutarė:
K. S. skundą tenkinti dalinai.
Plungės rajono policijos komisariato viešosios policijos viešosios tvarkos skyriaus viešosios tvarkos ir eismo priežiūros poskyrio viršininko 2008 m. kovo 13 d. nutarimą Nr.E 873980 panaikinti ir bylą grąžinti institucijai nagrinėti iš naujo.
Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - apeliacinės instancijos teismui.