Kauno apygardos teismo sprendimas

2019-04-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. AN2-170-966/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2019-04-11
Bylos Nr.
AN2-170-966/2019
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-02015-2018-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurga Vasiliauskienė
Pažeidėjas
V. B.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. AN2-170-966/2019Teisminio proceso Nr. 4-69-3-02015-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 21.1.7; 21.11.10; 21.11.11 (S)
Kauno apygardos teismasNutarTIsLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 11 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jurga Vasiliauskienė

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimo V. B. administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. V. B. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimu pripažintas kaltu padaręs administracinius nusižengimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 6 dalyje, 459 straipsnio 10 dalyje ir jam paskirta 900 Eur bauda už tai, kad:

Žemesnės instancijos teismas

1.1. 2018 m. gruodžio 18 d., 16.37 val., (duomenys neskelbtini) buvo patikrinta AB (duomenys neskelbtini) priklausanti, UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudojama, V. B. vairuojama transporto priemonė „SCANIA“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba „KILAFORS“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), (triašis vilkikas su triaše priekaba), važiavusi maršrutu (duomenys neskelbtini). Tikrinimo metu sveriant transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis (WL 103 tipo Nr. D94-09-040, svėrimo plokštės Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini) galioja iki 2019 m. gegužės 17 d.), nustatyta, kad transporto priemonių junginio bendroji masė - 50,30 t, įvertinus Neautomatinių svarstyklių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 „Dėl neautomatinių svarstyklių techninio reglamento patvirtinimo“, 1 priede nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 201 apkrovos paklaida - 0,2 t) – 49,10 t, tai yra transporto priemonių junginio bendroji masė 9,10 t, viršijo didžiausią leidžiamą 40 t bendrąją masę. Vairuotojas V. B., vairuodamas sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį) be leidimo, pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 1 dalies, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 4 punkto, Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų, patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“ 19.6 punkto reikalavimus;

1.2. 2018 m. gruodžio 18 d., (duomenys neskelbtini) girininkijoje pasikrovė medieną, kurią vežė medienos gavėjui UAB „(duomenys neskelbtini)“, t. y. pasikrovė ir vežė sunkiasvorį krovinį ir tuo pažeidė 2002 m. spalio 3 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 17 straipsnio 3 dalies ir 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinto Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 „Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (2015 m. sausio 16 d. LR įsakymo Nr. 3-16(E) redakcija), 30 punkto reikalavimus, Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių, patvirtintų 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 „Dėl krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių patvirtinimo“, 9, 10 punktų reikalavimus.

2. Kauno apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad V. B. padaryti administraciniai nusižengimai kvalifikuoti teisingai, jo kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais ir abejonių nekelia. Spręsdamas administracinių nuobaudų skyrimo klausimą teismas padarė išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti skyrus sankcijos ribose numatytas baudas.

Šalies argumentai

3. Apeliaciniame skunde V. B. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo nutarimą ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti.

3.1. Skunde V. B. teigia, kad jo veika yra neteisingai kvalifikuota, taip pat neteisingai ir nepagrįstai taikyta atsakomybė pagal ANK 459 straipsnio 6, 10 dalis. Tiek teismas, tiek protokolą surašiusi institucija vadovavosi jau nebegaliojančiu teisės aktu – Lietuvos Respublikos 2012 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-289 Dėl leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 41 punktu, kuriame numatyta, kad kai nustatoma, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 tonos ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 tona, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo. Šiuo metu ši nuostata panaikinta. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. B. turėjo leidimą važiuoti transporto priemone su kroviniu, kurio masė yra 48 t.

3.2. Skunde tvirtinama, kad teismas ir institucija, surašiusi protokolą, turėjo perviršį skaičiuoti nuo 48 t, o ne nuo 40 t, kaip buvo padaryta šiuo atveju, kai skaičiuota remiantis negaliojančiu teisės aktu. Šioje byloje atsakomybė turėjo būti taikoma pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį. V. B. dėl negaliojančio teisės akto taikymo buvo nepagrįstai pritaikyta atsakomybė už didesnį masės perviršį.

Atsiliepimas

4. Lietuvos transporto saugos administracijos atsiliepime prašoma V. B. apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimą. Nurodoma, kad administracinio nusižengimo protokole pateikta nuoroda į negaliojančią Aprašo 41 punkto nuostatą nustatytų pažeidimų esmės nekeičia, nes kitų norminių aktų pažeidimas sudaro pagrindą atsakomybei pagal ANK 459 straipsnio 6, 10 dalis taikyti. Aprašo 41 punktas iš esmės atkartoja Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtintą nuostatą, tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

5. V. B. apeliacinis skundas netenkinamas.

6. Skunde V. B. neneigia, kad transporto priemonių junginio bendroji masė viršijo leidime nurodytą 48 t masę, tačiau mano, kad kvalifikavimas pagal ANK 459 straipsnio 6, 10 dalis yra neteisingas, nes masės perviršis turėjo būti skaičiuojamas nuo leidime nurodytos masės, t. y. nuo 48 t ir administracinis nusižengimas turėjo būti kvalifikuotas pagal ANK 459 straipsnio 4 dalį. Apygardos teismas, patikrinęs skundžiamo Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 13 d. nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą, daro išvadą, kad V. B. skundo argumentai dėl neteisingo kvalifikavimo yra nepagrįsti.

7. ANK 459 straipsnio 6 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 8 tonomis.

8. Bylos duomenys patvirtina, kad 2018 m. gruodžio 18 d. pasvėrus V. B. vairuojamą transporto priemonę „Scania R440“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe „Kilafors TSBB-102“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, kad bendra transporto priemonių junginio masė yra 50,30 t, o įvertinus paklaidą – 49,10 t. Didžiausius leidžiamus naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninius parametrus (ilgį, plotį, aukštį, masę, kitus parametrus) nustato Didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašas (redakcija nuo 2017 m. gegužės 7 d.) (toliau – Parametrų aprašas). Parametrų aprašo 19.6. punkte nustatyta, kad didžiausia leidžiamoji transporto priemonių junginio, šiuo atveju triašio krovininio automobilio su triaše priekaba, masė yra 40 t. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – Kelių įstatymas) (redakcija nuo 2017 m. gruodžio 1 d. iki 2018 m. gruodžio 21 d.) 20 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais važiuojant didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus jo leidimą. Leidimai išduodami vežti dalomus krovinius šešių ar daugiau ašių transporto priemonėmis, kurias sudaro motorinė transporto priemonė su suporintais galiniais ratais ir priekaba (puspriekabė) su suporintais ratais ir kurių <...> bendroji masė yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją bendrąją masę ir yra ne didesnė kaip 48 t. Sisteminė Parametrų apraše ir Kelių įstatyme įtvirtintų normų analizė patvirtina išvadą, kad tokiu atveju, kai bendra junginio masė viršija 40 t, yra būtinas atitinkamas leidimas.

9. Administracinio nusižengimo bylos duomenys patvirtina, kad Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos 2018 m. lapkričio 20 d. išdavė leidimą (galiojantį nuo 2018 m. lapkričio 23 d. iki 2018 m. gruodžio 22 d.) važiuoti transporto priemone su kroviniu, kai bendra junginio masė neviršija 48 t (b. l. 19). Tačiau ši aplinkybė, priešingai, negu tvirtinama skunde, nesudaro pagrindo pripažinti, kad V. B. padaryti administraciniai nusižengimai pagal ANK 459 straipsnio 6, 10 dalis buvo kvalifikuoti neteisingai. V. B. buvo išduotas leidimas važiuoti transporto priemone su kroviniu, kurios masė ne didesnė kaip 48 t, tačiau pasvėrus buvo nustatyta, kad svoris yra didesnis – 49,10 t, t. y. nustatytas didesnis, negu nurodytas leidime, svoris, o būtent tokiam svoriui leidimo V. B. neturėjo. Įvertinęs šiuos duomenis pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad V. B. sunkiasvorę transporto priemonę (jų junginį) vairavo be leidimo. Šios išvados teisingumo ir pagrįstumo apeliaciniame skunde akcentuojama aplinkybė, kad Aprašo 41 punktas administracinio nusižengimo padarymo metu nebegaliojo, nepaneigia.

10. Iki 2018 m. gegužės 18 d. galiojusioje Aprašo redakcijoje buvo įtvirtinta, jog nustačius, kad didžiagabaritės ir (ar) sunkiasvorės transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, ir (ar) faktinė masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 t, laikoma, kad jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, ir tokiu atveju taikomi Aprašo 40.1–40.3 papunkčių reikalavimai (Aprašo 41 punktas). Nepaisant to, kad nuo 2018 m. gegužės 19 d. galiojančioje Aprašo redakcijoje 40 ir 41 punktai neteko galios, tačiau šiuo atveju taikytinos Kelių įstatymo nuostatos. Kelių įstatymo 20 straipsnio 9 dalyje įtvirtinta, kad jeigu nustatoma, kad transporto priemonės faktiniai matmenys yra didesni už leidime nurodytus matmenis daugiau kaip 5 cm ir (ar) ašies (ašių) faktinė apkrova yra didesnė už leidime nurodytą apkrovą daugiau kaip 0,6 t ir (ar) faktinė bendroji masė yra didesnė už leidime nurodytą masę daugiau kaip 1 tona, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 10 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatyti reikalavimai. Atitinkamai Kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalies 1 punktas numato, jog jeigu nustatoma, kad transporto priemonės matmenys su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamuosius matmenis: <...> bendroji masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, o jos savininkas ar valdytojas (vairuotojas) neturi leidimo, transporto priemonei leidžiama važiuoti tik įforminus administracinį teisės pažeidimą ir gavus leidimą. Jeigu leidimas važiuoti tokia transporto priemone negali būti išduotas, turi būti sumokėtas mokestis už nuvažiuotą maršrutą, o toliau transporto priemonei važiuoti turi būti draudžiama iki tol, kol didžiagabarite ir (ar) sunkiasvore transporto priemone vežamas krovinys nebus nukrautas arba krovinys nebus perkrautas į kitą transporto priemonę, kuriai yra išduotas leidimas vežti tokį krovinį.

11. Nagrinėjamu atveju objektyviai (pasveriant transporto priemonių junginį su kroviniu svarstyklėmis, turinčiomis išduotą galiojančią patikrą) nustatyta, kad V. B. vairuojamo transporto priemonių junginio masė su kroviniu leidime nurodytą 48 t masę viršijo daugiau nei 1 t, todėl V. B. vairuojama transporto priemonė patenka į Kelių įstatymo 20 straipsnio 10 dalyje reglamentuojamų atvejų, kurie savo esme tapatūs Aprašo 40.1–40.3 papunkčiuose įtvirtintoms nuostatoms, sąrašą. Esant šioms aplinkybėms, priešingai, negu tvirtinama skunde, pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, kad V. B. galiojančio leidimo neturėjo. Nustačius šią aplinkybę pagrįstai masės perviršis buvo skaičiuojamas nuo didžiausios leistinos transporto priemonių junginio su kroviniu masės – 40 t, o ne nuo 48 t, kaip skunde skaičiuoja apeliantas. Tokia pozicija, kai nustačius, jog masė viršija leidime nurodytą svorį, perviršis skaičiuojamas ne nuo leidime nurodytos, o nuo didžiausios leidžiamos (40 t) masės, įtvirtinta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pagal kurią baudžiamumas tik už viršsvorį nuo leidime nurodyto, skatintų vairuotojus rizikuoti visuomenės saugumu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. e2AT-66-677/2016).

12. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra teisingai nustatyta, jog V. B. vairuota transporto priemonė su kroviniu leidžiamą 40 t bendrąją masę viršijo 9,10 t, atsakomybė už šį administracinį nusižengimą yra numatyta ne ANK 459 straipsnio 4 dalyje, numatančioje atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, o ANK 459 straipsnio 6 dalyje. Todėl, priešingai, negu tvirtinama skunde, V. B. veiksmai pagal ANK 459 straipsnio 6 dalį kvalifikuoti teisingai. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms nekyla pagrįstų abejonių ir dėl V. B. veiksmų kvalifikavimo pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį.

13. Administracinę atsakomybę pagal ANK 459 straipsnio 10 dalį užtraukia krovinių pateikimas ar pakrovimas vežti kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginių) matmenys, neįsitikinus, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokius krovinius. Paaiškinime dėl krovinio vežimo asmeniu, pakrovusiu krovinį, nurodytas V. B.. Pats V. B. teismo posėdyje neneigė aplinkybės, kad medieną pasikrovė jis, pripažino, kad pakraunant medieną jos nesvėrė. Pagal apimtis jam atrodė, kad krovinys negalėjo viršyti normos. Šios aplinkybės patvirtina, kad V. B., pakraudamas medieną, neįsitikino, ar neviršija išduotame leidime nustatytos bendros masės ir ašių apkrovų bei vežė tokį sunkiasvorį krovinį, t. y. pakrovė vežti medienos krovinį, viršijantį nustatytus masės parametrus, neįsitikinęs, kad gautas kelio savininko ar jo įgalioto asmens leidimas vežti tokį krovinį.

14. Apibendrinant nustatytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas teisingai, laikydamasis ANK 569 straipsnio 5 dalies reikalavimų, įvertino įrodymus, tinkamai aiškino jų turinį ir padarė pagrįstą išvadą, kad V. B. veiksmuose yra visi ANK 459 straipsnio 6, 10 dalyse numatytų administracinių nusižengimų sudėties požymiai. Pirmosios instancijos teismas šioje byloje visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nutarimą grindė nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais ir padarė faktines aplinkybes atitinkančias išvadas. Skirdamas administracines nuobaudas, taip pat ir galutinę nuobaudą, teismas laikėsi ANK 32, 34, 38 straipsnių reikalavimų, nuobaudas individualizavo tinkamai. Apeliantas nepateikė jokių argumentų ar duomenų, kurie paneigtų teismo išvadas bei sudarytų pagrindą naikinti ar keisti ginčijamą nutarimą. Todėl apygardos teismas, pritardamas skundžiamo nutarimo motyvams, nutraukti administracinio nusižengimo bylą ar spręsti V. B. padaryto nusižengimo perkvalifikavimo klausimą neturi pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

palikti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 13 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje nepakeistą ir V. B. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėja Jurga Vasiliauskienė