Utenos apylinkės teismo nuosprendis

Utenos rajono apylinkės teismo teisėjas Gytis Stasevičius, sekretoriaujant Daivai Drazdauskienei, dalyvaujant prokurorui Jolantai Ražanskienei, gynėjui advokatui N.G., nukentėjusiojo atstovui advokatui S. K.,

Teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. D. A. gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) lietuvis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, pensininkas, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte

Aprašomoji dalis

nustatė:

R.D. A. 2013 m. gegužės 30 d., apie 15 val. 00 min., savo namų gyvenamajame kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2.51 prom.), su jam priklausančiu legaliai laikomu ginklu (duomenys neskelbtini) vieną kartą įšovė nukentėjusiajam A. G. į kairę koją, ko pasėkoje dėl padaryto šautinio kairės blauzdos sužalojimo, pasireiškusio šautine įėjimo žaizda kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; šūvio kanalu, nukreiptu iš išorinio į vidinį paviršių ir iš viršaus į apačią, su kairiojo šeivikaulio atviru, skeveldriniu lūžimu, blauzdos užpakalinės arterijos ir venos sužalojimu; šautine išėjimo žaizda kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje, t.y. dėl šautinio kairės blauzdos sužalojimo padarė A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad 2013 m. datos tiksliai nepamena, tvarkėsi namuose, nes buvo sūnaus gimtadienis. Atėjo nukentėjusysis, kuris buvo neblaivus. Tarp jų kilo ginčas dėl nenuvalyto nuo šakų kelio. Jie susistumdė. Kai nukentėjusysis jį pastūmė, jis pargriuvo ir susimušė galvą. Buvo trumpam praradęs sąmonę Neprisimena kaip rankose atsirado šautuvas. Norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį bandė šauti į viršų, tačiau šautuvas neiššovė. Tada jis nuleido šautuvą, vamzdis buvo nukreiptas į žemę, nuleidžiant saugiklį, netyčia paspaudė nuleistuką ir šautuvas iššovė ir kulka pataikė nukentėjusiajam į koją. Konflikto metu buvo blaivus. Po įvykio, kadangi buvo susijaudinęs išgėrė alkoholio. Ginklas iki panaudojimo buvo ant sofos kambaryje, brezentiniame dėkle, užtaisytas.

Nukentėjusysis A. G. parodė, kad 2013-05-30 buvo pas kaimynę padėjo sodinti bulves. Išgėrė vyno butelį. Grįžo tuo pačiu keliu, apie 14-15 val. Visa kelio atkarpa buvo užversta šakomis. Jau kaltinamojo buvo prašęs išvalyti kelią nuo šakų, bet tai nebuvo padaryta. Tai eidamas pro šalį užėjo tai pasakyti. Matė, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Jie tarpusavyje apsižodžiavo. Nepastebėjo kaip kaltinamojo rankose atsirado šautuvas. Tada buvo šūvis, jis parkrito bandė atsikelti, labai skaudėjo koją. Šiaip taip grįžo į namus. Kaltinamasis jam pasakė, kad „jei nori galiu pribaigti“.

Liudytojas V. L. parodė, kad jis yra Nedarbingumo ir neįgalumo nustatymo tarnybos Utenos skyriaus vyriausiasis specialistas. Nurodė, kad nukentėjusysis 2008 m. kreipėsi dėl traumos juosmens pirmo slankstelio lūžimo ir tada buvo nustatytas 40 procento darbingumo lygis pusei metų. Suėjus tam terminui, jis neatvyko. 2013 m. jam dėl kitos patologijos, t.y. dėl šautinio blauzdos sužalojimo buvo nustatytas 50 procentų darbingumo lygis pusei metų. 2014 m. balandžio mėn. pradžioje vėl atvykęs pakartotinai. Ir darbingumo lygis vieneriems metams buvo paliktas toks pat. Darbingumo lygis buvo nustatytas atsižvelgiantį tai, kad nukentėjusiajam gydytojai konstatavo, kad šautinio sužalojimo pasėkoje buvo pažeistas blauzdos nervas ir išsivystė hipotrofija ir artrofija raumenų, sąnarių nelankstumas. Nedarbingumo lygio nustatymui ankstesnis 2008 m. susirgimas įtakos dėl stuburo traumos neturėjo.

Iš 2013-05-30 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta (duomenys neskelbtini), R.D. A. priklausanti sodyba. Įvykio vietos apžiūros metu iš R. D. A. paimtas ginklas TOZ 78 01.22LR 0303891, kuriuo vieną kartą įšovė nukentėjusiajam A. G. į kairę koją (b. l. 5-9).

Iš 2013-05-30 asmens blaivumo testo matyti, kad R. D. A. girtumas yra 2,51 promilės (b.1. 71).

Iš 2013-06-07 daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas šaunamasis ginklas TOZ 78 01.22LR 0303891 paimtas iš R.D. A. (b. l. 12).

Iš 2013-07-04 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. G. padarytas šautinis kairės blauzdos sužalojimas, pasireiškęs šautine įėjimo žaizda kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; šūvio kanalu, nukreipto iš išorinio į vidinį paviršių ir iš viršaus į apačią, su kairiojo šeivikaulio atviru, skeveldriniu lūžimu, blauzdos užpakalinės arterijos ir venos sužalojimu; šautine išėjimo žaizda kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Sužalojimai padaryti šautinio ginklo poveikyje, galėjo būti padaryti 2013-05-30. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šautinio kairės blauzdos sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 24-25).

Iš teismo balistinės ekspertizės akto matyti, kad tirti pateiktas šautuvas yra 22 LR (5,6 mm) kalibro sportinis - medžioklinis graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu. Jis yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti, jis iššauti nenuspaudus nuleistuko negali. Keičiant saugiklio mygtuko padėtį, t.y. pastatant saugiklio mygtuką tiek į įjungtą (saugiklinę), tiek ir į išjungtą (kovinę) padėtį, iš tirti pateikto šautuvo savaiminis šūvis neįvyksta. Tirti pateiktas 22 LR (5,6 mm) kalibro sportinis - medžioklinis graižtvinis šautuvas TOZ-78-01 Nr. 0303891 su optiniu taikikliu yra techniškai tvarkingas šaunamasis ginklas ( b. l. 188 ).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Kaltinamasis nurodė, kad jis netyčia iššovė ir pataikė nukentėjusiajam į koją, iššovė norėdamas pagąsdinti nukentėjusįjį, nes pastarasis prieš jį panaudojo fizinį smurtą.

Toks kaltinamojo aiškinimas prieštarauja byloje surinktiems bei ištirtiems įrodymas ir yra atmestinas.

Iš teismo balistinės ekspertizės matyti, kad kaltinamojo turėtas šautuvas yra 22 LR (5,6 mm) kalibro sportinis - medžioklinis graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu. Jis yra šaunamasis ginklas, priskiriamas prie C kategorijos ginklų. Tirti pateiktas šautuvas yra tinkamas šaudyti, jis iššauti nenuspaudus nuleistuko negali. Keičiant saugiklio mygtuko padėtį, t.y. pastatant saugiklio mygtuką tiek į įjungtą (saugiklinę), tiek ir į išjungtą (kovinę) padėtį, iš tirti pateikto šautuvo savaiminis šūvis neįvyksta. Tirti pateiktas 22 LR (5,6 mm) kalibro sportinis-medžioklinis graižtvinis šautuvas (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu yra techniškai tvarkingas šaunamasis ginklas. Tokiu būdu šūvis iš šio šautuvo galimas tik nuspaudus nuleistuką, t.y. atlikus sąmoningą veiksmą. Iš teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas dėl šautinės įėjimo žaizdos kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; šūvio kanalu, nukreipto iš išorinio į vidinį paviršių ir iš viršaus į apačią, su kairiojo šeivikaulio atviru, skeveldriniu lūžimu, blauzdos užpakalinės arterijos ir venos sužalojimu; šautine išėjimo žaizda kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Sužalojimai padaryti šautinio ginklo poveikyje. Todėl tai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis sąmoningai nuspaudė nuleistuką, kai šautuvas buvo nukreiptas nukentėjusiojo pusėn. Tokiu būdu dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis buvo sužalotas. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad kaltinamasis nesunkų sveikatos sutrikdymą padarė tyčia. Kaltinamasis, nuleisdamas šaunamojo ginklo nukreipto nukentėjusiojo pusėn nuleistuką suvokė, kad savo veika kėsinasi į kito žmogaus sveikatą ir nors nenorėjo tokių pasekmių, tačiau sąmoningai leido joms kilti. Todėl darytina išvada, kad kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia ir turi atsakyti už kilusias pasekmes (BK 15 str. 3 d.).

Byloje nėra įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, kad kaltinamasis šią nusikalstamą veiką padarė labai susijaudinęs, t.y. afektine tyčia. Kilęs ginčas buvo buitinis, tiek kaltinamasis ir nukentėjusysis apsibarė necenzūriniais žodžiais. Įrodymų, kurie patvirtintų, kad prieš kaltinamąjį buvo panaudotas fizinis smurtas taip pat nėra. Kaltinamasis taip pat nenurodė, kad jis ginklą panaudojo nukentėjusiajam besikėsinant į jo sveikatą ir pan. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad jis ginklą panaudojo būtinosios ginties būklėje.

Kaltinamajam buvo inkriminuota, kad jis nesunkiai sutrikdė sveikatą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu, t.y., padarė nusikalstamą veiką numatytą BK 138 str. 2 d. 7 p. Bendriausia prasme šis sveikatos sutrikdymo būdas baudžiamosios teisės teorijoje ir teismų praktikoje aiškinamas kaip toks, kurio panaudojimas yra pavojingas bent vieno ar kelių kitų žmonių gyvybei. Be to, kilusi grėsmė kitų žmonių gyvybei dėl kaltininko veiksmų turi būti reali, o pats kaltininkas privalo visa tai suvokti. Šis būdas, esant kitoms aptartoms sąlygoms, gali apimti įvairiausius kaltininko veiksmus – padegimą, sprogdinimą, geriamojo vandens, maisto, aplinkos užnuodijimą chemikalais ar radioaktyviosiomis bei kitokiomis medžiagomis, transporto priemonių, kitų padidinto pavojaus šaltinių panaudojimą, šaudymą ir kt. Šaudoma gali būti iš įvairiausių ginklų: kovinių, sportinių, medžioklinių, savadarbių ir kt. Svarbu, kad iš tokio ginklo paleistas šūvis būtų pavojingas žmonių gyvybei ir kad kaltininkas tą suvoktų. Šioje byloje nustatyta, kad konflikto metu šalia nebuvo jokių asmenų, šaunama buvo nukreipus šautuvą į žemę. Tokiu būdu joks realus pavojus kitų žmonių gyvybei nekilo. Tokiomis aplinkybėmis kaltinamojo veiksmai nesukėlė realaus pavojaus kitų asmenų gyvybei. Todėl kaltinamojo veika atitinka ne BK 138 straipsnio 2 dalies 7 punkte, bet šio straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimo sudėtį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.), atlygino dalį turtinės žalos padarytos nusikalstama veika (BK 59 str. 1 d. 3 p.).

Nors kaltinamasis nurodė, kad jis vartojo alkoholį tik po nusikalstamos veikos padarymo, tačiau teismas įvertindamas nuoseklius nukentėjusiojo parodymus apie kaltinamojo neblaivumą bei tai, kad kaltinamajam buvo nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,51 promilės etilo alkoholio), daro išvadą, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus. Todėl kaltinamojo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad nusikaltimą padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Teismas, skirdamas bausmę atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, kuris nebuvo iš anksto apgalvotas, kuriam nebuvo rengiamasi bei iš anksto nebuvo parinktas nusikaltimo įrankis, kaltinamasis padarė jį netiesiogine staiga susiformavusia tyčia, į tai, kad nusikaltimas yra baigtas, kad baustas administracine tvarka (b.l. 50-51), priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (b.l. 49), neteistas, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančią aplinkybes ir daro išvadą, kad jam skirtina su terminuotu laisvės atėmimu nesusijusi bausmė -laisvės apribojimas (BK 55 str.).

Dėl civilinių ieškinių

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 1479,80 Lt gydymo išlaidų atlyginimo (b. l. 35-43).

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas.

Byloje ištirtais įrodymais įrodyta, kad kaltinamasis padarė nukentėjusiajam A. G. nesunkų sveikatos sutrikdymą dėl ko pastarasis gydėsi VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje. Jo gydymo išlaidos sudaro 1479 Lt. Ši suma priteistina Valstybinei ligonių kasai iš kaltinamojo (CK 6.283 str. 1 d.).

Nukentėjusysis A. G. pareiškė 1497,36 Lt civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo (b.l. 136 ).

Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir nurodė, kad žalą sudaro 906,52 Lt kelionės išlaidų (bilietai, kuro sąnaudos), medikamentams ir vitaminams išleista 360,84 Lt, papildomam maitinimuisi - 200 Lt.

Kaltinamasis ieškinį pripažino.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nukentėjusysis nepateikė jokių įrodymų, kad kokią sumą išleido papildomam maitinimui, ar jis buvo skirtas gydytojų ir pan. Todėl šioje dalyje ieškinys atmestinas. Kitoje dalyje ieškinys tenkintinas, nes kaltinamasis įrodė turėtas išlaidas (b.l. 145-152). Ši suma mažintina 700 Lt, nes tokią sumą atlygino kaltinamasis (CK 6.263 str. 2 d.).

Nukentėjusysis A. G. pareiškė 40000 Lt dydžio civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis ieškinį palaikė ir nurodė, kad jis dėl sužalojimo kentė fizinį skausmą. Neteko 50 procentų darbingumo, 7 mėnesius vaikščiojo su ramentais. Žaizda negyja, skausmas nepraeina, reikalinga dar viena operacija, negali tinkamai judėti. Taip pat nurodė, kad priima kaltinamojo atsiprašymą, jei sumokėtų 10000 Lt, tai jam pretenzijų neturėtų.

Kaltinamasis ieškinį pripažino iš dalies ir paaiškino, kad suma yra labai didelė, be to nukentėjusysis jį puolė.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš 2013-07-04 teismo medicinos specialisto išvados matyti, kad A. G. padarytas šautinis kairės blauzdos sužalojimas, pasireiškęs šautine įėjimo žaizda kairės blauzdos išorinio paviršiaus viršutiniame trečdalyje; šūvio kanalu, nukreipto iš išorinio į vidinį paviršių ir iš viršaus į apačią, su kairiojo šeivikaulio atviru, skeveldriniu lūžimu, blauzdos užpakalinės arterijos ir venos sužalojimu; šautine išėjimo žaizda kairės blauzdos vidinio paviršiaus viduriniame trečdalyje. Sužalojimai padaryti šautinio ginklo poveikyje, galėjo būti padaryti 2013-05-30. A. G. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes dėl šautinio kairės blauzdos sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b. l. 24-25).

Nukentėjusiojo sužalojimų pobūdis įrodo, kad jis patyrė fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus, įprasto aktyvaus gyvenimo būdo pasikeitimą, jam buvo nustatytas darbingumo apribojimas. Tai yra aplinkybės dėl kurių ieškinys turi būti tenkintinas (CK 6.250 str. 1 d. ).

Nustatant neturtinės žalos dydį, reikia atsižvelgti į atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaltinamasis tyčiniais veiksmais sužalojo nukentėjusįjį padarė jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamojo turtinė padėtis nėra itin gera, jis yra pensininkas, persirgęs sunkia liga, tačiau šios aplinkybės nėra lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Kaltinamojo išsilavinimas ir amžius nėra tokie, kurie leistų daryti išvadą, kad ateityje jo turtinė padėtis gali iš esmės pagerėti. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad pagal sužalojimų pobūdį nukentėjusiajam dar būtina atlikti operaciją, jis sunkiai vaikšto. Taip pat teismas atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusysis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad 10000 Lt pakaktų neturtinei žalai atlyginti ir jis neturėtų pretenzijų kaltinamajam. Todėl teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas aplinkybes, į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, daro išvadą, kad nukentėjusiajam nustatytinas 10000 Lt neturtinės žalos dydis, kuris priteistinas iš kaltinamojo (CK 6.283 str. 1 d.).

Dėl daiktinių įrodymų ir proceso išlaidų

Daiktinis įrodymas 22 LR (5,6 mm) kalibro sportinis - medžioklinis graižtvinis šautuvas TOZ-78-01 Nr. 0303891 su optiniu taikikliu, nuosprendžiui įsiteisėjus perduotinas Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Iš kaltinamojo priteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos - 708 Lt (BPK 106 str. 2 d.).

Šioje byloje nukentėjusysis turėjo 1500 Lt išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Ši suma priteistina iš kaltinamojo, nes atstovas ruošė nukentėjusiajam civilinį ieškinį, teikė papildomus dokumentus, atstovavo jį teisiamuosiuose posėdžiuose (BPK 106 str. 2 d.).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

R. D. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 str. 1 d. ir paskirti vienerius metus laisvės apribojimo, įpareigojant tris mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo terminą nuo 2013 m. gegužės 30 d. iki 2013 m. gegužės 31 d.

Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki bausmės vykdymo pradžios palikti tą pačią.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. D. A. 597,36 Lt (penkis šimtus devyniasdešimt septynis litus, 36 centus) nusikalstama veika padarytos turtinės žalos atlyginimui A. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nukentėjusiojo A. G. civilinį ieškinį dėl nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimo patenkinti iš dalies ir priteisti iš R. D. A. 10000 Lt (dešimt tūkstančių litų) nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos atlyginimui A. G. naudai. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti iš R. D. A. 1479,80 Lt (vieną tūkstantį keturis šimtus septyniasdešimt devynis litus, 80 centų) Valstybinei ligonių kasai.

Priteisti iš R. D. A. 1500 Lt (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti A. G. naudai.

Priteisti iš R. D. A. 708 Lt (septynis šimtus aštuonis litus) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Daiktinį įrodymą 22 LR (5,6 mm) kalibro sportinį - medžioklinį graižtvinį šautuvą (duomenys neskelbtini) su optiniu taikikliu, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, paduodant skundą Utenos rajono apylinkės teisme.