Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Dainos Kukalienės ir Algio Markevičiaus (kolegijos pranešėjas ir pirmininkas),

trečiojo suinteresuoto asmens - Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atstovei E. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. prašymą trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos dėl termino pratęsimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. prašymu kreipėsi į teismą ir prašė:

- pratęsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2018 m. sausio 18 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180118-00013 įvykdymo terminą 12 (dvylikai) mėnesių – nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 18 d.

Pareiškėjas prašyme nurodė, taip pat pareiškėjo atstovas paaiškino teismo posėdžio metu, kad

2018 m. sausio 27pareiškėjas gavo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau - Inspekcija) Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180109-00009. Šiuo aktu buvo nustatyta, jog gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo savavališkai rekonstruotas. Akte buvo nurodyta, jog pastate yra įrengta apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio ir apie 2,2 m aukščio nauja rūsio patalpa. Kartu su paminėtu aktu 2018 m. sausio 27 d. buvo gautas 2018 m. sausio 18 d. Inspekcijos Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180118-00013 (toliau – Privalomasis nurodymas), kuriame buvo nurodyta panaikinti gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), įrengtą naują rūsį ir atstatyti pastatą į padėtį, užfiksuotą 2009 m. lapkričio 12 d. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje. Pareiškėjas šį Privalomąjį nurodymą apskundė, pateikdamas ieškinį bendrosios kompetencijos teismui dėl Inspekcijos 2018 m. sausio 18 d. Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180118-00013 panaikinimo. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018 pareiškėjo ieškinį atmetė. Šis sprendimas apskųstas nebuvo, todėl įsiteisėjo 2019 m. sausio 7 d.

Pareiškėjas ir jo atstovas pabrėžė, kad pareiškėjas siekia įteisinti Inspekcijos aktu konstatuotas gyvenamojo namo savavalinę rekonstrukciją, todėl kreipėsi į gyvenamojo namo bendraturčius dėl rašytinių sutikimų atlikti gyvenamojo namo rekonstravimo darbus pagal turimą projektą. Duoti sutikimą gyvenamojo namo rekonstravimo darbams atlikti dalis bendraturčių atsisakė. Rašytinį sutikimą davė tik kitas tuometinis bendraturtis R. K. L.. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjas ieškiniu kreipėsi į bendrosios kompetencijos teismą dėl rekonstravimo darbų atlikimo, nesant 2 bendraturčių sutikimo, dėl ko šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-3087-962/2019. 2018 m. lapkričio 21 d. įvyko parengiamasis teismo posėdis, o 2019 m. kovo 7 d. civilinė byla Nr. e2-3087-962/2019 turėtų būti nagrinėjama iš esmės. Patenkinus ieškinį ir sprendimui įsiteisėjus, pareiškėjas galės atlikti tolimesnius veiksmus savavalinei rekonstrukcijai įteisinti.

Pareiškėjas ėmėsi aktyvių veiksmų, kad galėtų įteisinti savavališkos statybos darbus – kreipėsi į bendraturčius dėl sutikimo rekonstravimo darbams davimo, o negavęs sutikimo – kreipėsi į Kauno apylinkės teismą dėl teisės atlikti rekonstrukcijos darbus, nesant bendraturčių sutikimo. Kadangi šiuo metu civilinė byla Nr. e2-3087-962/2019 vis dar nėra išnagrinėta, pareiškėjas negali užbaigti rekonstravimo darbų įteisinimo procedūros. Pareiškėjui gali prireikti net iki 12 mėnesių minėtiems rekonstrukcijos darbams įteisinti, kadangi teismo posėdis numatytas tik 2019 m. kovo 7 d. Jeigu šiame teismo posėdyje byla bus išnagrinėta iš esmės, per 20 dienų teismas privalės priimti sprendimą, o sprendimas įsiteisės dar po 30 dienų. Tik tuomet pareiškėjas galės tvarkyti kitus dokumentus, kad įteisintų savavalinius rekonstrukcijos statybos padarinius, jeigu sprendimas pareiškėjui bus palankus.

Akcentavo, kad civilinė byla Nr. e2-8761-429/2018 buvo išnagrinėta tik 2018 m. gruodžio 6 d., o teismo sprendimas įsiteisėjo tik 2019 m. sausio 7 d. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad jeigu asmuo per nustatytą privalomojo nurodymo įvykdymo terminą šio straipsnio 2 dalyje nurodyto nurodymo neįvykdo arba negauna statybą leidžiančio dokumento, Inspekcija privalomąjį nurodymą perduoda priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Taigi, esant iškeltai civilinei bylai Nr. e2-8761-429/2018 dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo, Inspekcija neperdavė privalomojo nurodymo vykdymui antstoliui, t. y. procesas dėl savavalinių statybų buvo sustabdytas. Dėl šios priežasties pareiškėjas nesikreipė dėl termino savavaliniams statybos darbams įteisinimo pratęsimo. Be to, pareiškėjas negalėjo nuspėti šios civilinės bylos baigties. Dėl šios priežasties mano, kad terminas savavaliniams statybos darbams turėtų būti pratęstas 12 mėnesių, t. y. nuo 2018 m. liepos 18 d., kai baigėsi privalomojo nurodymo galiojimo terminas, iki 2019 m. liepos 18 d.

Trečiasis suinteresuotas asmuo ir jo atstovė teismo prašė pareiškėjo prašymo netenkinti.

Atsiliepime nurodė, taip pat atstovė paaiškino teismo posėdžio metu tiek statybos metu galiojusios, tiek aktualios Statybos įstatymo redakcijos 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad statytojo teisė įgyvendinama, kai statytojas turi statybą leidžiantį dokumentą. Neypatingo statinio rekonstrukcijai statytojas privalėjo parengti statinio rekonstrukcijos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą – leidimą rekonstruoti statinį. Pareiškėjas minėto statybą leidžiančio dokumento Inspekcijos pareigūnams nepateikė. Dėl to, vadovaudamasi Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Priežiūros įstatymas) 14 straipsniu ir Statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. D1-878 (toliau - Reglamentas 1.05.01:2017) nuostatomis, Inspekcija pareiškėjui 2018 m. sausio 9 d. surašė Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180109-00009, o 2018 m. sausio 18 d. - Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180118-00013, kuriuo pareikalavo ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 9 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

Nurodė, kad Inspekcijoje 2019 m. sausio 14 d. buvo gautas pareiškėjo prašymas dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo, kurio Inspekcija, vadovaudamasi Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalimi, 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. SDPN-20-190123-00010 „Dėl privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo termino pratęsimo“ netenkino ir termino privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė. Inspekcija paminėtame sprendime nurodė, kad privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ 143 punktą, t. y. privalomojo nurodymo įvykdymas baigėsi 2018 m. liepos 9 d. Šio dokumento pareiškėjas neskundė, t. y. su jame nurodytomis aplinkybėmis sutiko. Inspekcija 2019 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo aktu Nr. PNSSA-20-190129-00023 nustatė, kad pareiškėjui surašytas privalomasis nurodymas yra neįvykdytas. Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. prašymu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo kreipėsi į apygardos administracinį teismą.

Pabrėžė, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad privalomieji nurodymai turi būti įvykdyti per 6 mėnesius arba išimtiniais atvejais per Inspekcijos nurodytą trumpesnį terminą, jeigu nustatoma, kad savavališka statyba šiurkščiai pažeidė trečiųjų asmenų teises ir iš esmės suvaržė jų galimybes tinkamai naudotis jų turimu nekilnojamuoju turtu. Inspekcija šį terminą, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens rašytiniu prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų savavališkai statybai įteisinti reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir pan.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Dėl privalomojo nurodymo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad Priežiūros įstatymo 14 straipsnyje nustatyti terminai yra skirti užtikrinti operatyvų ir savalaikį valstybės institucijų reagavimą, nustatant savavališką statybą ir šalinant jos padarinius, bet ne statytojo (užsakovo) interesų gynybai, todėl nustatytų terminų nesilaikymas nešalina statytojo (užsakovo) pareigos atlikti atitinkamus veiksmus. Aiškinant Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus terminus, yra pažymėta, kad įstatymas nenumato terminų, per kuriuos asmuo, prašantis pratęsti terminą dabar – privalomam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į Inspekciją ar teismą, tačiau pirmiau paminėtos teisės normos yra skirtos reguliuoti reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą, todėl šiuo atveju taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti tik nepasibaigusius terminus, o kai terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Teisės aktai nenumato reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus reikalavime nustatytam terminui prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui nebetenka prasmės (LVAT 2017-04-26 nutartis administracinėje byloje Nr. A-628-492/2017). Iš to seka, kad asmuo, kuriam buvo nustatytas konkretus terminas privalomajam nurodymui įvykdyti, turi kreiptis į teismą su prašymu pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą, tačiau tik iki privalomojo nurodymo įvykdymo termino pabaigos. Nustačius, kad į teismą kreiptasi jau po to, kai terminas privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymui buvo pasibaigęs, prašymas pratęsti reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo terminą negali būti tenkinamas.

Akcentavo, kad ginčo atveju pareiškėjui terminas įvykdyti Privalomąjį nurodymą pašalinti savavališkos statybos padarinius pasibaigė 2018 m. liepos 9 d. Į teismą pareiškėjas kreipėsi tik 2019 m. vasario 27 d., t. y. pasibaigus privalomajame nurodyme numatytam terminui, per kurį asmuo galėjo pašalinti savavališkos statybos padarinius ar kreiptis dėl termino pratęsimo, todėl, vadovaujantis aukščiau nurodyta suformuota teismų praktika, laikytina, kad galimybė pratęsti privalomojo nurodymo įvykdymo terminą nagrinėjamu atveju yra išnykusi. Šiuo atveju turi būti taikoma bendra taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai terminas yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta. Priežiūros įstatymo 14 straipsnio 4 dalyje, tiek STR 1.05.01:2017 147 punkte įtvirtinta, jog nustačius, kad nurodymas neįvykdytas, jis perduodamas priverstinai vykdyti antstoliui, išskyrus atvejus, kai iškelta byla dėl nurodymo teisėtumo arba nurodymo įvykdymo termino pratęsimo. Nurodymas, jeigu buvo skundžiamas jo teisėtumas, perduodamas vykdyti antstoliui po teismo sprendimo nepanaikinti nurodymo įsiteisėjimo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl nurodymo termino nepratęsimo. Bylos dėl Privalomojo nurodymo teisėtumo iškėlimas savaime nepratęsia privalomojo nurodymo termino, aiškiai nurodyto pačiame Privalomajame nurodyme.

Pareiškėjo prašymas nepatenkintinas.

Teismui pateiktų įrodymų visetas patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad trečiojo suinteresuoto asmens teritorinis padalinys Inspekcijos Kauno teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamente 2017 m. rugpjūčio 28 d. buvo gautas skundas dėl pareiškėjo galimai savavališkai atliktų statybos darbų pastate (žymėjimas plane 1A2p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimo paskirtis – gyvenamoji) (toliau – pastatas), esančiame (duomenys neskelbtini). Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. rugsėjo 11 d. atliko statybos patikrinimą vietoje ir surašė Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktą Nr. FAK-2455-(15.31). Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad buvo iškastas rūsys po namu, užmūrytos durys. Inspekcijos Kauno departamentas 2017 m. lapkričio 30 d. vėl atliko statybos patikrinimą vietoje ir 2018 m. sausio 10 d. Statybos patikrinimo, nagrinėjant skundą, akte Nr. SPA-35-(15.2) konstatavo, kad pastate, po pirmo aukšto patalpomis, neįrūsintoje namo dalyje, įrengta (apie 4,7 m pločio, apie 6,9 m ilgio (ir apie 2,2 m aukščio) nauja rūsio patalpa. Sienoje prie patalpos R-15 įrengta anga įėjimui į patalpą. Iš šios patalpos sienoje įrengta anga įėjimui į buvusią R-7 rūsio patalpą. Tarp buvusių rūsio patalpų R-5 ir R-6, R-7, R-8, R-9 išardytos pertvaros ir įrengta 25 cm storio ir apie 2,35 ilgio siena. Užmūryta durų anga sienoje tarp R-4 ir R-11 rūsio patalpų. Taip suformuota apie 7,5 kv. m. patalpa, kuri prijungta prie patalpos. Trečiasis suinteresuotas asmuo pareiškėjo 2014 metais atliktus darbus, vadovaudamasis statybos metu galiojusio Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi ir Statybos techninio reglamento STR 1.01.08:2002 „Statinio statybos rūšys“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. gruodžio 5 d. įsakymu Nr. 622, 9.2., 9.6, 9.7 punktais įvertino kaip statinio rekonstravimo darbus. Pareiškėjas statybą leidžiančio dokumento Inspekcijos pareigūnams nepateikė. Pareiškėjui 2018 m. sausio 9 d. buvo surašytas Savavališkos statybos aktą Nr. SSA-20-180109-00009, o 2018 m. sausio 18 d. ir Privalomasis nurodymas pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. PNSSP-20-180118-00013, kuriuo iš pareiškėjo buvo pareikalauta ne vėliau kaip iki 2018 m. liepos 9 d. savo lėšomis pašalinti savavališkos statybos padarinius ir sutvarkyti statybvietę.

Pateikti duomenys (taip pat ir TIS Liteko duomenys) taip pat patvirtina, kad pareiškėjas dėl Savavališkos statybos akto ir Privalomojo nurodymo panaikinimo 2018 m. vasario 27 d. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą, kuris 2018 m. gruodžio 5 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-8761-429/2018 pareiškėjo ieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas civilinėje byloje įsiteisėjo 2019 m. sausio 5 d. Pareiškėjas Inspekcijai 2019 m. sausio 14 d. pateikė prašymas dėl termino savavališkoms statyboms pašalinti pratęsimo. Inspekcija 2019 m. sausio 23 d. sprendimu Nr. SDPN-20-190123-00010 netenkino ir termino Privalomojo nurodymo įvykdymui nepratęsė. Inspekcija paminėtame sprendime akcentavo, kad Privalomojo nurodymo įvykdymo terminas nepratęsiamas pagal 1.05.01:2017 143 punktą, kadangi Privalomojo nurodymo įvykdymas baigėsi 2018 m. liepos 9 d. Pareiškėjas šio administracinio akto teisės aktų nustatyta tvarka neskundė. Be to, Inspekcija 2019 m. sausio 29 d. atliko patikrinimą vietoje ir Privalomojo nurodymo pašalinti savavališkos statybos padarinius įvykdymo patikrinimo akte Nr. PNSSA-20-190129-00023 konstatavo, kad pareiškėjui surašytas privalomasis nurodymas iki šiol yra neįvykdytas. Pareiškėjas 2019 m. vasario 27 d. pareiškimu dėl Privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo 12 (dvylikai) mėnesių – nuo 2018 m. liepos 18 d. iki 2019 m. liepos 18 d. kreipėsi į apygardos administracinį teismą.

Ginčo teisinius santykius, susijusius su reikalavimo vykdymo termino pratęsimu, reglamentuoja Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo (toliau – Įstatymas) 14 straipsnio 4 dalies nuostatos. Privalomajam nurodymui, šiuo atveju - Reikalavimui pašalinti savavališkos statybos padarinius (toliau – Reikalavimas), įvykdyti nustatomas 6 mėnesių terminas, kurį Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, jeigu yra svarbių priežasčių, asmens prašymu gali vieną kartą pratęsti 3 mėnesiams. Nagrinėjamu atveju tai nebuvo padaryta. Dėl reikalavimo vykdymo termino pratęsimo ilgesniam laikotarpiui ar dėl atsisakymo jį pratęsti asmuo gali kreiptis į teismą (Inspekcijos atsisakymo pratęsti terminą pareiškėjas neginčijo). Svarbiomis priežastimis laikomos priežastys, susijusios su procedūromis (atliekamomis siekiant įteisinti savavališką statybą pagal šio straipsnio 5 dalies nuostatas – projektinės dokumentacijos pakeitimo ir kitų reikalingų dokumentų gavimo ar jų patikslinimo, papildymo ir t.t.), kurių trukmei asmuo negali daryti įtakos. Taigi, paminėtas teisinis reglamentavimas suteikia pareiškėjai teisę kreiptis į trečiąjį, o vėliau ir į teismą dėl Reikalavimo termino pratęsimo, tačiau tokio klausimo išsprendimas siejamas su įstatyme apibrėžtomis svarbiomis ir tik su atliekamomis procedūromis susijusiomis priežastimis, kurias pareiškėjas privalo nurodyti ir taip pat pateikti šias priežastis pagrindžiančius dokumentus.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 - 4 d. nuostatas vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus atsižvelgia teismai, valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 21 str.). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje taip pat nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas dar 2006 m. kovo 28 d. nutarime taip pat imperatyviai nurodė, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą ir pažymėjo, jog tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat – t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų.

Teismas pabrėžia, kad įstatymų leidėjas, konstruodamas teisės normas, yra išskyręs termino pratęsimo ir termino atnaujinimo institutus. Pirmuoju atveju yra pratęsiama tai kas nėra pasibaigę, o antruoju atveju - tai kas yra pasibaigę gali būti atnaujinama, esant aplinkybėms paprastai nepriklausančioms nuo suinteresuoto asmens valios (LVAT 2013 m. rugsėjo 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1980/2013). Lingvistinis Įstatymo 14 straipsnio turinio aiškinimas bei šios teisės normos sukūrimo tikslo įvertinimas duoda pagrindą išvadai, kad minėtos teisės aktų normos skirtos reguliuoti Reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimą, o ne atnaujinimą. Iš to seka, kad ginčo situacijoje turi būti taikoma bendra imperatyvi taisyklė, jog galima pratęsti dar nepasibaigusius terminus, o tuo tarpu, kai toks terminas jau yra pasibaigęs, jo pratęsimo galimybė išnyksta (naikinamasis terminas). Teisės aktai taip pat nenumato Reikalavimo įvykdymo termino atnaujinimo galimybės, todėl pasibaigus Reikalavime nustatytam terminui, prašymo pratęsti tokį terminą padavimas teismui arba Inspekcijai nebetenka juridinės prasmės (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012). Paminėtos Įstatymo 14 straipsnio nuostatos suponuoja išvadą, jog Reikalavimui įvykdyti nustatyto termino pratęsimo procedūroje egzistuoja 2 elgesio variantai – asmuo turi teisę: 1) iki 6 mėnesių Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos ir prašyti Reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti 3 mėnesiams, arba 2) iki Reikalavimo įvykdymo termino pabaigos kreiptis į teismą ir prašyti reikalavimo įvykdymo terminą pratęsti ilgiau negu 3 mėnesiams. Antruoju atveju asmuo gali kreiptis į teismą ir, kai Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos jau pratęsė šį terminą 3 mėnesiams, tačiau jei asmuo mano, kad jo nepakaks reikalavimui įvykdyti (LVAT 2012 m. gegužės 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS520-305/2012, 2012 m. liepos 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS858-454/2012, 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-3130/2012). Iš nurodytų LVAT nutarčių turinio matyti, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje suformuota vienareikšmiška pozicija šios situacijos teisės aktų aiškinimo ir taikymo prasme.

Įvertinęs, kad pareiškėjui konkretus trečiojo suinteresuoto asmens nustatytas terminas (iki 2018 m. liepos 9 d.) Reikalavimams įvykdyti buvo nebuvo pratęstas 3 mėnesiams, pareiškėjas prašymą pratęsti šį terminą administraciniam teismui pateikė tik 2019 vasario 27 d. (TIS Liteko duomenys), teismas daro išvadą, kad Reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius terminas iki pareiškėjui kreipiantis į teismą dėl jo pratęsimo buvo jau pasibaigęs, todėl šiuo atveju, nesant teisės aktuose nustatytos tokio termino atnaujinimo galimybės (nes tai naikinamasis terminas), jo atnaujinimas ir pratęsimas iš esmės negalimas (LVAT administracinė byla Nr. A624-1532/2014)(ABTĮ 56 str.).

Teismas taip pat akcentuoja, kad įstatymo leidėjui nenustačius termino atnaujinimo instituto, sprendžiant šį ginčą dėl termino pratęsimo, pareiškėjo nurodytos ar, bet kokios kitos ypatingos aplinkybės, susijusios su priežastimis, dėl kurių ji praleido reikalavime nustatytą terminą kreiptis į teismą, neturi jokios teisinės reikšmės. Kadangi reikalavimo įvykdymo terminas ginčo situacijoje negali būti pratęstas, todėl pareiškėjo prašymo aplinkybės dėl termino pratęsimo svarbių priežasčių, susijusių su procedūromis, kurių trukmei jis negali daryti įtakos, teisminių procesų eigos, nenagrinėtinos (ginčo situacijoje jos perteklinės ir neturinčios teisinės reikšmės).

Įvertinus nustatytas faktines aplinkybes ir esant nurodytam teisinių santykių teisiniam reglamentavimui pareiškėjo prašymas nepatenkintinas (ABTĮ 56 str., 88 str. 1 p.).

Likusieji tiek pareiškėjo, jo atstovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 -87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo R. L. prašymo nepatenkinti.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.