Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovui V. Z. dėl santuokos nutraukimo ir su tuo susijusių pasekmių išsprendimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė tikslino ieškinio reikalavimą dėl santuokos nutraukimo prašydama santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kitus ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį patenkinti.

Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami paskutiniu žinomu jo gyvenamosios vietos adresu grįžo neįteikti, kadangi atsakovas ten jau negyvena. Atsakovui procesiniai dokumentai buvo įteikti bei apie teismo posėdžio datą ir laiką pranešta viešo paskelbimo būdu (LR CPK 130 str.) (b.l. 30-31). Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, neatvykimo priežasčių nenurodė, todėl byla nagrinėjama iš esmės atsakovui nedalyvaujant (CPK 384 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, surinkęs, ištyręs ir įvertinęs į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, išklausęs atstovės paaiškinimus nustatė, jog šalys susituokė 1992-10-15 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 12). Santuokoje vaikų nesusilaukė. Šalys santuokinio gyvenimo negyvena ir bendro ūkio netvarko nuo 1993 metų vasario mėnesio. Atsakovas Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos nėra deklaravęs (b.l. 11). Teismas daro išvadą, jog santuokos išsaugoti nebegalima, santuoka yra faktiškai pasibaigusi (LR CK 3.54 str. 4 d.). Santuokos nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nėra galimybės, kadangi nežinoma atsakovo buvimo vieta.

Dėl santuokos nutraukimo priežasčių

Ieškovė kreipėsi į teismą prašydama santuoką su atsakovu nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jų santuoka yra nutrūkusi, ji faktiškai neegzistuoja, nes jie gyventi skyrium pradėjo praėjus keliems mėnesiams nuo santuokos sudarymo. Sutuoktiniai nedėjo pakankamai pastangų santuokai išsaugoti.

Įstatymas numato, kad santuoka gali būti nutraukta abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, vieno sutuoktinio prašymu arba dėl sutuoktinių (sutuoktinio) kaltės (CK 3.49 str. 2 d.). CK 3.60 str. 2 dalyje apibrėžta kaltės samprata, sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimais vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių tenkinimo ir pan.).

Įvertinus bylos aplinkybes nustatyta, kad šalys skyrium gyventi pradėjo praėjus trims mėnesiams po santuokos sudarymo, jau dvidešimt metų šalys negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio, jų santuoka yra formali. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes apie šalių šeiminį gyvenimą, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti vienas kitam pakantūs ir lojalūs ir dėti pastangas santuokai išsaugoti, siekti stiprinti šeiminius santykius, kurti ne tik šeimos ateitį bei visapusiškai rūpintis vienas kitu, kurti šeimos gerovę. (CPK 178, 185, 186, 189-192 str. str.).

Nutraukdamas santuoką teismas pripažįsta, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. (CK 3.61str.).

Dėl turto padalinimo ir kreditorinių įsipareigojimų vykdymo

Proceso įstatymu yra numatyta, kad nutraukiant santuoką yra išsprendžiamas ir sutuoktinių santuokoje įgyto turto padalijimo klausimas (CPK 382 str. 4 p.). Teismo sprendimu padalijamas turtas, kurį kaip bendrąją jungtinę nuosavybę sutuoktiniai įgijo iki bylos iškėlimo dienos arba iki teismo sprendimo priėmimo dienos (CK 3.127 str.).

Gyvenant santuokoje šalys bendrosios jungtinės nuosavybės teise neįgijo jokio nekilnojamojo turto (b.l. 5) bei registruotino kilnojamojo turto (b.l. 6,7), bei patvirtino, kad neturi prisiėmę kreditorinių įsipareigojimų. Santuokos metu ieškovė asmeninės nuosavybės teise įgijo ir Nekilnojamojo turto registre įregistravo asmeninės nuosavybės teise butą, adresu (duomenys neskelbtini) (b.l. 5, 44).

Dėl pavardžių

Po santuokos ieškovei paliktina ikisantuokinė pavardė P (CK 3.69 str.).

Dėl tarpusavio išlaikymo

Šalims po santuokos nutraukimo sau išlaikymo nereikalaujant, buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymas nepriteisiamas (CK 3.72 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

LR CPK 93 str. 1 d. numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė kreipdamasi į teismą su ieškiniu sumokėjo 143 Lt žyminio mokesčio (b.l. 17). Ieškovei nereikalaujant atlyginti bylinėjimosi išlaidų bei atsižvelgiant į tai, kad santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės, bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesprendžiamas.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Santuoką, įregistruotą 1992-10-15 Vilniaus miesto CMS, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) ir V. Z., gim. 1959-09-19, nutraukti. Pripažinti, kad santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo ieškovei palikti ikisantuokinę pavardę – P.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus miesto CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.