- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-06-12
- Bylos Nr.
- N-444-6002-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Artūras Drigotas, Virgilijus Valančius (pran.)
- Kategorijos
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Artūro Drigoto ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutarties R. M. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I.
Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2009 m. sausio 26 d. surašė R. M. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 7.15 val., Strazdo gatvėje, Kaune, vairuodamas automobilį VW Passat ir tempdamas puspriekabę, įvažiuodamas į pagrindinį kelią neįsitikino, kad tai daryti saugu, keitė važiavimo kryptį persirikiuodamas, nedavė kelio kitiems eismo dalyviams sudarydamas avarinę situaciją, t. y. priversdamas kitus eismo dalyvius staigiai imtis kitokių veiksmų, taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 106 ir 109 punktų reikalavimus bei padarydamas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 124² straipsnio 1 dalyje numatytą veiką.
Žemesnės instancijos teismas
Institucijos įgaliotas pareigūnas 2009 m. vasario 10 d. nutarimu R. M. už pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą skyrė 600 litų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 4 mėnesiams.
II.
R. M. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydamas Institucijos nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Nurodė, kad 2009 m. sausio 26 d. jis važiavo nuosavu automobiliu su priekaba į darbą, kai privažiavęs sankryžą su Neries krantine sustojo, kad praleistų jam iš kairės, nuo Šilainių kalno, atvažiuojančias mašinas. Didesnei automobilių daliai pravažiavus ir susidarius pakankamam tarpui tarp pravažiavusių ir atvažiuojančių automobilių, įvažiavo į Neries krantinę sukdamas į dešinę, o po to iš karto suko į kairę, link pravažiavimo tarp saugos salelių. Kadangi atstumas nuo Strazdo gatvės iki pravažiavimo sudaro apie 18 - 22 metrų atstumą, šią atkarpą įveikė pakankamai greitai ir įvažiavęs į pravažiavimą tarp saugos salelių sustojo, nes jam iš dešinės nuo miesto pusės į Šilainių kalną važiavo automobiliai, kuriuos turėjo praleisti. Pažymėjo, jog taip bestovint apie minutę laiko, jo automobilį apšvietė kito automobilio šviesos ir jis pamatė, kad už jo automobilio priekabos stovi kitas automobilis, o iš jo išlipa vaikinas. Išlipęs iš savo automobilio pastebėjo, kad nuo jo mašinos iki kito automobilio priekinės dalies buvo daugiau nei metro atstumas, vėliau pamatė, kad į tą automobilį atsitrenkusi kita transporto priemonė. Tvirtino, jog jo automobiliui nebuvo padaryta jokia žala, todėl jis nuvažiavo į darbą. Mano, kad skundžiamas nutarimas neteisėtas, o eismo dalyviai neteisingai jį apkaltino vengdami atsakomybės. Pažymėjo, kad jokios kliūties jis sudaryti negalėjo, nes apie minutę laiko stovėjo praleidinėdamas automobilius nuo miesto pusės, ką gali patvirtinti kartu su juo važiavęs keleivis V. J. Š.
III.
Kauno apygardos administracinis teismas 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi R. M. skundą tenkino iš dalies, t. y. Institucijos nutarimą panaikino ir grąžino bylą Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybai įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytus teisės pažeidimus. Toks sprendimas priimtas teismui nustačius, jog R. M. pažeidė KET 106 ir 109 punktų reikalavimus, dėl ko jo veiksmai pagrįstai kvalifikuoti pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, tačiau šio straipsnio dispozicija nereikalauja realių pasekmių, nors iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjo veiksmai, privertę nukentėjusįjį keisti judėjimo kryptį bei staiga stabdyti, sukėlė ir kitas žalingas pasekmes – abiejų nukentėjusiųjų L. K. bei R. V. automobilių apgadinimus, kurie atsirado kaip tiesioginė pasekmė pareiškėjui pažeidus KET reikalavimus bei privertus R. V. keisti judėjimo kryptį ir staiga stabdyti. KET pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių sugadinimą, užtraukia administracinę atsakomybę pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį, o šiuo atveju ATPK 124² straipsnio 1 dalis neapima ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytosios veikos, todėl teismas daro išvadą, kad R. M. veiksmuose yra idealioji pažeidimų sutaptis. Teismas pabrėžė, jog tokiu atveju, skiriant administracinę nuobaudą už du pažeidimus, turi būti atskirai įvertinamas ir kvalifikuojamas kiekvienas iš padarytų pažeidimų, už kiekvieną pažeidimą skirtina nuobauda, kuri vėliau subendrinama. Atsižvelgęs į principą non reformatio in peius bei administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotą kaltinimą, teismas nurodė, jog negali šiuo atveju keisti veikos kvalifikacijos, todėl byla grąžintina institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimų protokolą.
Analizuodamas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, teismas nurodė, jog šiuo atveju būtina nustatyti pagrindinę sąlygą, įtakojusią eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintos nukentėjusiųjų transporto priemonės, kilimą. Teismas konstatavo, jog visapusiškai išanalizavus bei įvertinus R. M. kaltinančius ir teisinančius įrodymus, autoavarijos vietos schemą bei užfiksuotą nukentėjusiesiems priklausančių autoįvykyje apgadintų lengvųjų automobilių vietą bei padėtį po autoavarijos, automobilių apgadinimo mastą ir pobūdį, jų susidūrimo mechanizmą ir vietą, taip pat įvykio schemoje užfiksuotus matmenis, daro išvadą, kad pareiškėjas kaltu pripažintas pagrįstai. Teismas pabrėžė, jog pareiškėjas neigia pažeidimo padarymo faktą, tačiau akivaizdu, kad jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, todėl jo paaiškinimai vertintini kaip gynybos versija, siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojas V. J. Š., kuris patvirtino pareiškėjo versiją, yra jo bendradarbis, todėl šio liudytojo parodymai nėra nešališki, be to, jie prieštaringi. Tuo tarpu R. V. ir L. K. nurodyti faktai yra logiški, nuoseklūs, teismui nekelia abejonių, todėl jų pagrindu galima spręsti apie konkrečią autoįvykį įtakojusių aplinkybių seką. Teismas taip pat nurodė, jog byloje nėra jokių patikimų faktinių duomenų, kad R. V. viršijo leistiną greitį, o L. K. nesilaikė saugaus atstumo.
IV.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartimi, R. M. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) Institucijos atstovas teisme nurodė, jog šiuo atveju buvo pažeistos persirikiavimo taisyklės, tačiau byloje nėra nei vieno liudytojo, kuris galėtų tokią aplinkybę patvirtinti, o remtasi tik asmenine policijos pareigūno nuomone bei R. V. ir L. K. parodymais, kurie kritiškai neįvertinti, nors šie asmenys labiausiais suinteresuoti jį apkaltinti; 2) R. V. teisme nurodė, jog VW Passat automobilis iš sankryžos išvažiavo nerodydamas jokių manevravimo signalų, nors pats anksčiau minėjo, kad automobilis į jį buvo nukreiptas šonu; pažymėjo, jog jis staigiai keitė važiavimo kryptį ir užvažiavęs ant vejos sustojo, tačiau nenurodė, kad sustojo tik užvažiavęs ant vejos tik įsukęs į pravažiavimą tarp salelių, kas rodo, jog R. V. be jokių kliūčių įvažinėjo į pravažiavimą tarp salelių; teisme nebuvo užduotas nei vienas klausimas, kokiu atstumu asmuo matė stovintį automobilį VW Passat, o pagal pastarojo parodymus, jog jis važiavo 60 km/h greičiu ir atstumas iki automobilio VW Passat buvęs apie 50 metrų, nustatytas įvykio mechanizmas negalimas. Mano, jog R. V. pačiam reikėjo apsisukti pravažiavime tarp salelių, todėl jis keitė važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos į antrą, taip užtverdamas kelią iš paskos važiavusiai L. K.; 3) L. K. parodymai vertintini kritiškai, nes atsižvelgus tai, kad abu nukentėjusieji važiavo tolygiai abiem eismo juostom ir L. K. šiek tiek atsilikusi nuo R. V., ji niekaip negalėjo matyti iš Strazdo gatvės išvažiuojančio jo automobilio. Mano, jog priimtiniausia įvykio versija tokia: R. V. reikėjo apsisukti, todėl jis didindamas greitį aplenkė antra eismo juosta važiavusią L. K. ir išvažiavo prieš ją, tačiau šis manevras vairuotojai jokių emocijų nesukėlė, ji toliau ramiai važiavo ir tik tuomet, kai R. V. privažiavo pravažiavimą tarp salelių bei suko į kairę, kur pamatęs stovintį jo automobilį VW Passat staigiai stabdė, L. K. savo automobiliu į jį atsitrenkė.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs R. M. skundą dėl Institucijos 2009 m. vasario 10 d. nutarimo panaikinimo, konstatavo, kad jo veiksmuose yra ir kito, ATPK 127 straipsnio 2 dalyje įtvirtinto, administracinio teisės pažeidimo sudėtis, o kadangi byla nagrinėjama tik administracinio teisės pažeidimo protokole suformuluotų kaltinimų apimtyje, teismas keisti kaltinimo negali, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ABTĮ) 124 straipsnio 1 dalies 4 punktu, grąžintina Institucijai įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytus teisės pažeidimus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne sykį yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, jog buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Procesas turi vykti garantuojant atsakomybėn traukiamam asmeniui įstatymuose bei tarptautiniuose aktuose numatytas teises. Viena iš tokio asmens teisių – skųsti, jo manymu, neteisėtus ir nepagrįstus sprendimus, ir dėl skundo padavimo skundą padavusiam asmeniui negali kilti jokios neigiamos pasekmės – asmens padėtis dėl jo paties paduoto skundo negali būti pabloginama. Priešingu atveju asmens atžvilgiu vykstantis procesas negalėtų būti laikomas teisingu (sąžiningu) ir būtų pažeidžiamas kiekvienoje demokratinėje valstybėje draudimo reformatio in peius (keitimo į blogąją pusę) principas (žr. nutartis bylose Nr.N3-1195-04, N3-394-07).
ABTĮ 124 straipsnio 1 dalies 4 punktas suteikia teisę pirmosios instancijos teismui grąžinti bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolus, įpareigojant ją tinkamai kvalifikuoti padarytą teisės pažeidimą, tačiau nagrinėjamu atveju teismas įpareigojo Instituciją patraukti pareiškėją administracinėn atsakomybėn už veiksmus, kurie nebuvo nurodyti administracinio teisės pažeidimo protokole (administracinis kaltinimas pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nebuvo suformuluotas ir tokio pažeidimo esmė nebuvo atskleista), t. y. iš esmės nurodė taikyti asmens atžvilgiu administracinio poveikio priemones, kurios nebūtų taikomos, jei pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nebūtų padavęs skundo dėl, jo manymu, neteisėto ir nepagrįsto nutarimo. Taigi matyti, jog Kauno apygardos administracinis teismas pažeidė draudimo reformatio in peius principą, todėl teismo nutartis panaikinama kaip neteisėta ir nepagrįsta.
Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, analizuodamas ATPK 124² straipsnio 1 dalyje padarytą pažeidimą, nutartyje nurodė, jog siekiant nustatyti objektyvią tiesą byloje, būtina nustatyti eismo įvykio mechanizmą ir pagrindinę sąlygą, įtakojusią eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintos nukentėjusiųjų transporto priemonės, kilimą. Šiuo aspektu pasakytina, jog administracinis kaltinimas asmeniui suformuluotas ir nuobauda skirta pagal ATPK 124² straipsnio 1 dalį, kuri įtvirtina, kad administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, sukėlęs pavojingą situaciją, tai yra privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti. Taigi matyti, jog šiuo atveju būtina nustatyti tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitų eismo dalyvių atliktų veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti, o ne kitiems asmenims priklausančio turto sugadinimo.
Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pirmosios instancijos teismo išvados, liečiančios pažeidimo, numatyto ATPK 124² straipsnio 1 dalyje, padarymą nebenagrinėtinos, o byla grąžintina Kauno apygardos administraciniam teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,
nutaria:
R. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kauno apygardos administracinio teismo 2009 m. gegužės 11 d. nutartį panaikinti ir grąžinti bylą tam pačiam teismui nagrinėti iš naujo.