Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato (toliau - Institucija) apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarties A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad A. Š. 2014-12-19 18.22 val. Jurbarko r., Šilinės k., kelias Raseiniai – Šilinė, 34,98 km, vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,35 promilės girtumas, nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į kelio griovio sankasą, eismo įvykio metu apgadintas automobilis „Nisan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis UAB „Nordea Finanace Lithuania“. Protokole nurodoma, jog tokiais savo veiksmais A. Š. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau- ATPK) 127 str. 3 d.

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

Nagrinėjamoje administracinio teisės pažeidimo byloje keliamas įrodymų vertinimo pagrįstumo klausimas. Institucija nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad A. Š. veiksmuose nėra administracinio teisės pažeidimo sudėties. Institucijos teigimu, apylinkės teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė nepagrįstą sprendimą.

Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teismas turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 straipsniai). ATPK 286 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus administracinio teisės pažeidimo bylą, organo (pareigūno) priimtame nutarime turi būti bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas. Šia įstatymo nuostata yra realizuojama asmens teisė į motyvuotą, argumentuotą teismo sprendimą. Teismas privalo pasisakyti dėl kiekvieno administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos atstovo argumento bei įrodymo, kurie objektyviai vertinant, gali turėti esminių pasekmių bylos baigčiai.

Pirmosios instancijos teismui, nagrinėjančiam administracinio teisės pažeidimo bylą, taip pat yra numatyta pareiga rinkti įrodymus siekiant visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti bylos aplinkybes (ATPK 256 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. gegužės 28 d. nutarime yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje teismas negali būti suprantamas kaip „pasyvus“ bylų proceso stebėtojas, o teisingumo vykdymas negali priklausyti tik nuo to, kokia medžiaga teismui yra pateikta. Administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti tiesiogiai apklausiant liudytojus, aktyviai tiriant įrodymus ir siekiant nustatyti tikrąsias galimo pažeidimo padarymo aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N438-243/2010). Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas ginčijamą nutarimą priėmė nesilaikydamas minėtų reikalavimų ir nesiėmė visų galimų priemonių, kad būtų išsamiai, visapusiškai ištirtos ir įvertintos bylos aplinkybės, pašalinti visi neaiškumai, prieštaravimai.

Pirmosios instancijos teismas, nutraukęs administracinę teiseną A. Š. atžvilgiu, išsamiai neišnagrinėjo pažeidimo padarymo ir faktinių bylos aplinkybių. Jurbarko rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nurodė, jog duomenų, leidžiančių daryti šimtaprocentinę ir neginčytiną išvadą, kad A. Š. 2014-12-19 vairavo transporto priemonę ir sukėlė eismo įvykį, byloje nėra. Abejonės, ar buvo kitas asmuo, kurio lyg ir nematyti greitį fiksuojančių prietaisų darytose nuotraukose 2014-12-19 17.13 val., teismo vertintos asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, naudai.

Pažymėtina, jog Institucija tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde teigė, jog pirminiai A. Š. parodymai skiriasi nuo vėliau duotų ir yra netikslūs, 2014-12-19 ir 2015-01-14 dienos parodymuose skiriasi jo paaiškinimai dėl aplinkybių, kada ir kur į jo automobilį įsėdo asmuo, kuris neva tai vairavo jo automobilį. Institucijos įsitikinimu A. Š. sužinojęs apie tai, kad prieš įvykstant eismo įvykiui, jo vairuojamas automobilis buvo užfiksuotas dviejuose stacionariuose greičio matuokliuose pakeitė parodymus, o jo paaiškinime nurodytas vyriškis yra tik gynybinė pozicija. Kaip matyti iš byloje esančio 2015-12-09 A. Š. paaiškinimo Marijampolės AVPK Jurbarko raj. PK pareigūnui, jis nurodė, jog 2014-12-19 jis buvo išgėręs, todėl susirado nepažįstamą asmenį, kurio paprašė į Jurbarką pavairuoti jo automobilį „Nissan Qashqai“. Važiuojant vairuotojas nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į pakelės sankasą. Vairuotojas iš įvykio vietos pasišalino, o V. Š. sėdėjęs keleivio vietoje šalia vairuotojo prarado nuovoką, nesuvokė kas ir kaip įvyko (b. l. 18). Duodamas vėlesnį paaiškinimą A. Š. jau teigė, kad įvykio dieną buvo blaivus, todėl automobilį vairavo pats. Iš Kauno į Jurbarką važiavo magistrale Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Prie degalinės sustojo prie vyriškio, kuris stabdė automobilius. Sutiko jį pavežti iki Šilalės. Vyriškis atsisėdo į automobilio galą. Iki Raseinių vairavo pats A. Š., o iš Raseinių pasukus į kelią Raseiniai - Šilinė, vairuoti savo automobilį perleido su juo važiavusiam nepažįstamam keleiviui. Nepažįstamam vyriškiui sėdus už automobilio vairo, jis atsisėdo į keleivio pusę šalia vairuotojo. Tuomet A. Š. gėrė alų ir kelionę atsimena tik iki tol, kol pradėjo važiuoti nuo Šilinės kalno. Po to atsimena, kad beldė jam į automobilio langą ir liepė lipti iš automobilio, nes jis dega (b. l. 24-24).

Darytina išvada, kad pirmos instancijos teismas, iš esmės neįvertinęs byloje surinktų įrodymų viseto, nepateikdamas dėl jų motyvuotų išvadų, pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus. Dėl paminėtų teisės normų pažeidimų byla galėjo būti neteisingai išspręsta, todėl skundžiama nutartis negali būti laikoma teisėta ir pagrįsta. Taigi teismas turi ištirti įrodymus, kviesti neutralų specialistą bei užduoti jam klausimus reikšmingus sprendžiant klausimą, ar pagal automobilio „Nissan Qashqai“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) techninius duomenis galėjo iššauti saugos oro pagalvės, smūgio metu automobilyje esant tik vienam asmeniui – vairuotojui. Taip pat apylinkės teismas turi vertinti A. Š. parodymus, kur jis pripažino, kad Kaune išgėrė, o greičio matuokliai yra užfiksavę A. Š. vairuojant automobilį.

Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apylinkės teismas nesiėmė priemonių, kad būtų nustatytos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti. Dėl nurodytų priežasčių pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina iš naujo nagrinėti apylinkės teisme.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu,

nutaria:

Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 3 d. nutarimą ir grąžinti A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Jurbarko rajono apylinkės teisme.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.