Kauno apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant prokurorei Ramunei Brazdeikytei, nukentėjusiojo atstovei L. D., kaltinamajam E. G. jo gynėjai advokatei Albinai Cirulienei įstatymini atstovei V. G., kaltinamajam L. L., jo gynėjui advokatui Broniui Varsackiui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. G., a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini). Kaišiadorių r., LR pilietis, lietuvis, nevedęs, pradinio išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) 10 klasės moksleivis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), 2019-01-23 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, vadovaujantis LR BPK 214 str.l 2 d. ir LR BK 93 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d. padarymą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį,

L. L. , a.k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kaišiadorių r., LR pilietis, lietuvis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, (duomenys neskelbtini)10 klasės moksleivis, gyv. (duomenys neskelbtini), 2019-01-23 Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, vadovaujantis LR BPK 214 str. l, 2 d. ir LR BK 93 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 3 d. padarymą, 2019 m. lapkričio 5 d. išbrauktas iš Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus regiono skyriaus duomenų registro, pasibaigus auklėjamojo poveikio priemonės terminui, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. G. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 03 d., apie 10.20 val., veikdamas bendrai su L. L., lauke, prie Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos pastato, esančio Gedimino g. 118, Kaišiadorių m., tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir kojomis A. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais su L. L. veiksmais nukentėjusiajam A. D. sukeldamas fizinį skausmą.

L. L. kaltinamas tuo, kad jis 2019 m. gegužės 03 d., apie 10.20 val., veikdamas bendrai su E. G., lauke, prie Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos pastato, esančio Gedimino g. 118, Kaišiadorių m., tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir kojomis A. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais su E. G. veiksmais nukentėjusiajam A. D. sukeldamas fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. už Kaišiadorių Suaugusių ir jaunimo mokyklos susitiko su R. D., kuris atėjo su nukentėjusiu. Tarp jo ir nukentėjusiojo kilo žodinis konfliktas, tada jis du ar tris kartus nukentėjusiajam sudavė į šonkaulius. Nukentėjusysis kaip stovėjo, taip ir liko stovėti. R. D. į konfliktą nesikišo. L. L. stovėjo šalia ir žiūrėjo, nukentėjusiojo nemušė. Nukentėjusiojo anksčiau nepažinojo.

Kaltinamasis L. L. dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. prie Kaišiadorių Suaugusių ir jaunimo mokyklos matė kai nukentėjusysis kalbėjosi su E. G. ir E. G. du kartus ranka sudavė smūgius į šonkaulius, nukentėjusysis nenukrito. Tai dar stebėjo R. D., D. ir B. Atėjo mokytojas D. A. visi išsiskirstė. Nukentėjusysis tik pažįstamas ir nežino jokio pagrindo, kad jį apkalbėtų.

Nukentėjusiojo A. D. įstatyminė atstovė L. D., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. 2019 m. sūnus A. D. lankė (duomenys neskelbtini) mokyklą. Iš sūnaus žodžių žino, kad buvo sumuštas. Sūnus labai išsigando. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 276 straipsnio 1 dalies 2 punktu (toliau BPK) pagarsinus parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu, ji juos patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja parodė, kad sūnus nuo 2018 m. rugsėjo lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos 5 klasę. A. labai uždaras, nekalbus, užsisklendęs. 2019 balandžio 10 d. ji Kaišiadorių rajono policijos komisariate parašė pareiškimą dėl to, kad iš sūnaus Kaišiadorių jaunimo ir suaugusiųjų mokyklos mokiniai pavogė elektroninę cigaretę. 2019 gegužės 3 d. apie 10 val. 30 min. paskambinęs sūnus A. D. verkdamas ėmė prašyti atsiimti pareiškimą dėl iš jo pavogtos elektroninės cigaretės. Paklausus kas atsitiko, pasakė, kad jį (duomenys neskelbtini) mokyklos teritorijoje spardė vaikinai, kurie iš jo ir pavogė elektroninę cigaretę, pamačius mušimą kūno kultūros mokytojui, jie išsibėgiojo. A. sakė, kad jį mušę vaikinai ragino atsiimti pareiškimą, nes kitaip jam baigsis blogai. Ant A. kūno po šito sumušimo sužalojimų nesimatė, todėl pas medikus jis nesikreipė, tačiau dėl patirto užpuolimo A. buvo paveiktas emociškai ir psichologiškai, jis labai stipriai išsigando, atsisakė lankyti mokyklą, nes bijojo, kad vėl bus užpultas ir mušamas. Apie visą įvykį A. papasakojo mokyklos socialiniam pedagogui A. J., kuris parašė pareiškimą policijai. A. jai neminėjo jį mušusių vaikinų vardų ir pavardžių. Po patirto sumušimo A. į namus parvežė mokyklos autobusiukas, kaip ir kiekvieną dieną. Kadangi, kaip jau minėjo, ant jo kūno sužalojimų nesimatė ir A. nesiskundė, į medikus ir policijos pareigūnus jis po įvykio ir nesikreipė. Ji jam pasakė, kad pareiškimo dėl vagystės neatsiims. Po jos minėto įvykio A. savaitę laiko nelankė mokyklos, nes bijojo sutikti jį mušusius vaikinus. Ji, kaip A. D. atstovė pagal įstatymą, prašo nustatyti jos vaiko atžvilgiu fizinį smurtą ir grasinimus naudojusius asmenis ir juos nubausti įstatymo nustatyta tvarka.( 1 t. b. l. 23).

Liudytojas D. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad dirba Kaišiadorių Suaugusių ir jaunimo mokykloje. 2019 m. gegužės 3 d. pro langą pamatė, kad vyksta susistumdymas tarp jaunuolių, atpažino E. G.. Išbėgo į lauką. Sumuštų nematė, pagalbos niekas neprašė. Tvirtina, kad E. G. stumdė kažkurį iš vaikinų. L. L. stovėjo šalia.

Liudytojas A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, parodė, kad galimai 2019 gegužės 2 d. pamatė verkiantį nukentėjusįjį, iš kurio sužinojo, kad jį sumušė E. G. ir L. L. Jie keršijo dėl kreipimosi į Policiją. Akivaizdžių sužalojimų nesimatė, buvo psicholiginis palūžimas.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 d. pagarsinami nukentėjusiojo A. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. su draugu R. iš (duomenys neskelbtini) mokyklos išėjo į lauką. R. kažkam paskambino, į lauką išėjo L. L. ir E. G. Jis norėjo nueiti, tačiau jį už megztinio sulaikė R. Dar buvo ir S. B. su draugais, kurių jis nepažįsta. Lauke L. L. jam apie 2 kartus spyrė į galvą bei jį mušė kumščiais į galvą, pakaušį, galėjo suduoti apie 3 smūgius. Kai kažkam pakišus koją nugriuvo, E. G. 2 kartus spyrė į kairį šoną ir 2 kartus į galvą. Spardė ir L. L. į galvą, veidą, bet jis buvo užsidengęs rankomis. Spardydamas E. G. sakė, kad muša už tai, kad jis parašė pareiškimą dėl elektroninės cigaretės vagystės. L. L. bei E. G. jį nustojo mušti atėjus mokytojui A., visi išsilakstė. ( 1 t. b. l.18-19)

Papildomai apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusysis A. D. parodė, kad 2019 m. gegužės 03 d. jis nei L. L., nei E. G. nieko nesakė, jų nestumdė. Jie jį mušė nieko jam nesakydami. L. L. jam sudavė tris smūgius kumščiu į galvą, bet jo gulinčio nespardė. Kai buvo mušamas L. L. bei E. G. jautė skausmą, po mušimo skaudėjo krūtinės kairėje, kairysis petys ir veidas, buvo iškilęs guzas. ( 2 t. b. l. 37-38)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 d. pagarsinami liudytojo S. B. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. būnant su E. G. bei L. L. kūno kultūros pamokoje, E. G. mokytojo paprašius juos išleisti, visi trys išėjo į lauką. Jie išėjo be jokio tikslo. Lauke ir L. L. pasisveikino su sutiktu A. D., ar su juo dar kažkas buvo, neprisimena. E. G. pastūmė A. D., o šiam parkritus apie 2 kartus spyrė į galvą. L. L. stovėjo atokiau ir A. D. nieko nedarė. Už ką mušė E. G. A. D., nežino. Mušdamas E. G. nieko A. D. nesakė. Jie visi išsiskirstė atėjus kūno kultūros mokytojui D. A.. Jis žino apie įvykį su elektronine cigarete, kad ji dingo iš A. D. ir už tai buvo apkaltintas jis. Apie tai žinojo ir L. L., kuris buvo liudininkas.( 1 t. b. l. 30-31)

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 3 d. pagarsinami liudytojo R. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas parodė, kad 2019 m. gegužės 3 d. apie 10-11 val. jam paskambino ar tai S., ar L., jų pavardžių nežino, ir pasakė pakviesti A. D., nes reikia su juo pasikalbėti. Jis su A. D. atėjo už mokyklos kampo. Jis A. D. pasakė, kad su juo nori pasikalbėti iš jaunimo mokyklos ir A. D. atėjo savo noru, tačiau vėliau norėjo pabėgti, o jis jį laikė už megztinio. S. B. kalbėjo su A. D. apie elektroninę cigaretę. L. L. norėjo spirti A. D., bet nepataikė. Tuomet kumščiu A. D. trenkė į galvą E. G. ir A. D. nugriuvo. E. G. spardė gulintį A. D. į galvą, įspyrė apie 4-5 kartus. L. daugiau A. D. nemušė. Mušdami A. D. L. L. ir E. G. kalbėjo apie elektroninę cigaretę. Muštynės nutrūko atėjus kūno kultūros mokytojui. ( 1 t. b. l. 38-39)

Liudytoja V. G., apklausta teisiamajame posėdyje, parodė, kad jos sūnus E. G. yra „neprognozuojamas“ vaikas, mokosi palengvinta programa. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Nepasakojo su kuo padarė nusikaltimą.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais. Kaltinamasis E. G. kaltės neneigia, o kaltinamasis L. L. teigia nusikaltimo nepadaręs. Tačiau nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu visada nuosekliai liudijo, kad smurtavo abu kaltinamieji, jo parodymai buvo nuoseklūs. Jo parodymus patvirtina liudytojas A. J., kuris buvo apklaustas teisiamajame posėdyje, liudytojas R. D. Nenustatyta jokių objektyvių aplinkybių, kad nukentėjusysis turėtų pagrindą apkalbėti kaltinamuosius ir teismas neturi jokio pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais.

Atsižvelgiant į surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teismas mano, kad E. G. ir L. L. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, t.y., kad jie 2019 m. gegužės 03 d., apie 10.20 val., veikdamas bendrai, lauke, prie Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokyklos pastato, esančio Gedimino g. 118, Kaišiadorių m., tyčia sudavė nenustatytą skaičių smūgių kumščiais ir kojomis A. D. į įvairias kūno vietas, taip bendrais veiksmais nukentėjusiajam A. D. sukeldami fizinį skausmą.

Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Dėl to visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas – bendrininkų susitarimo ribų peržengimas, kai vykdytojas atlieka veiksmus, kurie savo pobūdžiu, apimtimi arba padarymo būdu neatitinka susitarimo turinio. Teismų praktikoje vertinama, kad susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais. Teismas ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, daro išvadą, kad byloje surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių pripažinti, kad kaltinamieji E. G. ir L. L. veikė bendrininkų grupe. Jų veiksmai, tyčios kryptingumas, rodo veiksmų bendrumą, nes abu paprašė į lauką iškviesti nukentėjusįjį. Abu jį įbaugino ir naudojo fizinį smurtą. Teismas mano, kad atsižvelgus į visą įrodymų visetą kaltinamųjų kaltė įrodyta ir jie baustini.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Teismas atsižvelgia į E. G. ir L. L. padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį, pavojingumo laipsnį (nesunkus nusikaltimas), į nusikaltimo padarymo žemus ir smurtinius motyvus, siekiant aiškintis asmeninius santykius panaudojant smurtą, į tiesioginės tyčinės kaltės formą.

Teismas konstatuoja, kad E. G. ir L. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Baudžiamąją atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Vertinant E. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (2 t. b.l. 1), administracine tvarka nebaustas (2 t. b.l.2), priklauso asmenų, stebimų dėl psichikos emocijų grupei ( 2 t. b. l. 3), paskyrus ir atlikus E. G. ambulatorinę psichiatrijos-psichologijos ekspertizę, gautas ekspertizės aktas Nr. 103MS-192/2019, kad nusikalstamos veikos padarymo metu E. G. galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, objektyvių duomenų, kad jam būtų nustatytas toks psichikos sutrikimas ar psichikos būsena, dėl kurios negalėjo suvokti pavojingos nusikalstamos veikos pobūdžio ar valdyti savo veiksmus, nėra. Šiuo metu E. G. konstatuojamas lengvas protinis atsilikimas, reikalaujantis gydymo, dėl kurio jis ir šiuo metu gali visiškai suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali suprasti aplinkybes, turinčias reikšmės ikiteisminiam tyrimui ar bylos nagrinėjimui teisme ir duoti parodymus bei dalyvauti teismo procese, jam nereikia taikyti priverčiamųjų medicinos priemonių. Nusikalstamos veikos padarymo metu E. G. nebuvo tokios emocinės būsenos, kuri turėtų įtakos jo elgesiui. E. G. nenustatyti kalbos, dėmesio, atminties, mąstymo ir kiti individualūs psichologiniai ypatumai, dėl kurių jis negalėtų teisingai suvokti konkrečių faktinių aplinkybių ir duoti apie tai parodymų. ( t.1, b.l. 78-82). Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla E. G. charakterizuoja kaip įžūliai besielgiantį pamokose, atvirai konfliktuojantį su mokytojais. Kaip didelę problemą įvardija mokinio pasišalinimą iš ugdymo proceso ir beprasmiškai leidžiantį laiką draugų kompanijose ar tiesiog gatvėje, yra gauta kitų institucijų pranešimų dėl mokinio netinkamo elgesio viešose vietose. Mokinys nori lyderiauti ir turėti savo netinkamo elgesio pasekėjų, jis negeba analizuoti savo elgesio ir jo pasekmių, neprisiima atsakomybės už savo elgesį, kaltindamas aplinkinius. E. G. noriai dalyvauja užklasinėje sportinėje veikloje, įvairiuose konkursuose. tėvai stengiasi dalyvauti sūnaus auklėjimo procese, tačiau pripažįsta, kad jų pastangas sūnus dažniausiai ignoruoja. (t.2, b.l. 4) Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad E. G. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Vertinant L. L. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje neteistas (1 t. b.l. 183), administracine tvarka baustas (1 t. b.l. 176), VšĮ Kaišiadorių PSPC įskaitoje neįrašytas (1 t. b.l. 178). Kaišiadorių suaugusiųjų ir jaunimo mokykla L. L. charakterizuoja kaip noriai dalyvaujantį mokyklos kultūrinėje - pažintinėje veikloje, renginiuose, sėkmingai pasirodžiusį lengvosios atletikos pirmenybėse, besilaikantį mokinio elgesio taisyklių, nekonfliktuojantį su draugais bei pagarbų su mokytojais. Bendraudamas su aplinkiniais L. L. nėra atviras, tačiau su visais gerai sutaria, tėvas operatyviai reaguoja į sūnaus elgesį, atsakingai dalyvauja sūnaus auklėjime. (t.1, b.l. 180) Atsižvelgęs į tai bei įvertinęs atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 str.), teismas sprendžia, kad L. L. baustinas laisvės apribojimo bausme.

Iki bausmės vykdymo pradžios paliktina galioti E. G. ir L. L. kardomoji priemonė – nepilnamečio atidavimas prižiūrėti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 302-307 straipsniais,

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 7 (septyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Pirmus tris mėnesius skiriant intensyvią priežiūrą įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nurodytu adresu.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti E. G. kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

L. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir jį nubausti 9 (devyniems) mėnesiams laisvės apribojimo. Pirmus keturis mėnesius skiriant intensyvią priežiūrą įpareigojant nuo 21.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, nurodytu adresu.

Iki bausmės vykdymo pradžios palikti galioti L. L. kardomąją priemonę – nepilnamečio atidavimą prižiūrėti, o pradėjus bausmės vykdymą, kardomųjų priemonių netaikyti.

Išaiškinti E. G. ir L. L. kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmus.