- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2010-09-29
- Bylos Nr.
- 1A-380-168-2010
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Vytautas Norkūnas, Tomas Zdanavičius, Nijolė Sušinskienė (pran.), Ričardas Gilys
- Nuteistasis
- I. K.
- Advokatai
- Alfonsas Mašalas
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Nijolės Sušinskienės, teisėjų Ričardo Gilio ir Tomo Zdanavičiaus, sekretoriaujant Astai Railaitei, dalyvaujant prokurorui Ignui Railai, nuteistajam I. K., jo gynėjui advokatui Alfonsui Mašalui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. K. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendžio, kuriuo I. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 183 str. 1 d., 300 str. 1 d. ir nuteistas: pagal LR BK 183 str. 1 d. – 5 (penkių) mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti 30 valandų per mėnesį visuomenės labui, pagal LR BK 300 str. 1 d. - 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausme. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 paros arešto. Civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš I. K. priteista UAB (duomenys neskelbtini) 3825,53 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. K. nuteistas už tai, kad dirbdamas UAB (duomenys neskelbtini) (registruotos adresu (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, įmonės kodas 148444471) vadybininko pareigose, 2005-11-11 susipažinęs su vadybininko pareiginiais nuostatais ir pasirašęs visiškos materialinės atsakomybės sutartį, turėdamas teisę atlikti atskaitingų asmenų veiksmus bei įgaliojimą išrašyti ir pasirašyti specialiuosius apskaitos dokumentus, laikotarpiu nuo 2006 m. gegužės mėn. 31 d. iki 2006 m. rugsėjo mėn. 26 d. nepateikė patvirtinančių dokumentų iš bendrovės pagal kasos išlaidų orderius: 2006-06-06 Nr.143, 2006-06-16 Nr.155, 2006-06-22 Nr.2000, 2006-07-11 Nr.179, 2006-07-11 Nr.180, 2006-07-26 Nr.189 ir 2006-08-04 Nr.202, jam išduoto avanso - 866,64 Lt panaudojimą bendrovės reikalams ir pagal paskirtį nepanaudotų 866,64 Lt negrąžino į bendrovės kasą, juos pasisavino ir išleido savo reikmėms;
be to, 2006 m. gegužės 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 0089002, 2006 m. birželio 29 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 0089430 ir 2006 m. rugpjūčio 31 d. pagal PVM sąskaitą faktūrą ADB Nr. 0117254, bendrovės (duomenys neskelbtini) parduotas autodetales atitinkamai už 844, 20 Lt, 185, 98 Lt ir 668, 49 Lt – iš viso 1698, 67 Lt vertės, nepateikė bendrovei (duomenys neskelbtini) užpajamavimui, o jas pasisavino ir panaudojo savo reikmėms;
be to, pagamino netikrus dokumentus: 2006 m. liepos 5 d., G. G. individualios įmonės UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas paslaugas išrašytą sąskaitą – faktūrą GG Nr. 0000116, – 173, 46 Lt (su PVM) sumai nurodydamas, jog G. G. įmonė atliko kitas paslaugas, 2006 m. liepos 5 d. PVM sąskaitą – faktūrą GG Nr. 0000120, - 531 Lt (su PVM) sumai ir 2006 m. liepos 5 d. kasos pajamų orderį GGIĮ Nr. 0000109, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad G. G. įmonė UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugų už 531 Lt, 2006 m. liepos 26 d. PVM sąskaitą – faktūrą GG Nr. 0000124, 684 Lt ( su PVM) sumai ir 2006 m. liepos 26 d. kasos pajamų orderį GGIĮ Nr. 0000113, nurodydamas tikrovės neatitinkančius duomenis, kad G. G. įmonė UAB (duomenys neskelbtini) suteikė paslaugų už 684, 40 Lt, kuriuos pateikė UAB (duomenys neskelbtini) buhalterijai ir jie buvo užregistruoti įmonės buhalterinėje apyskaitoje Nr. 43, kai nustatyta, kad G. G. individuali įmonė atliko vienos detalės remontą ir 2006 m. liepos 5 d., UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktą vieną paslaugą išrašė PVM sąskaitą – faktūrą GG Nr. 0000116, o PVM sąskaitas – faktūras: GG Nr. 0000120, GG Nr. 0000124 išrašė: 2006 m. liepos 17 d., 2006 m. liepos 27 d., kitai bendrovei UAB (duomenys neskelbtini) už suteiktas remonto paslaugas atitinkamai 158, 12 Lt (su PVM) ir 193, 52 Lt ( su PVM), tuo pagrindu atsiskaitymui su tiekėju už suteiktas paslaugas iš UAB (duomenys neskelbtini) gautus 1388, 86 Lt panaudojo ne pagal paskirtį, juos pasisavino ir išleido savo reikmėms bei išrašydamas 2006 m. liepos 12 d. sąskaitą faktūrą TOP Nr. 0003147 ir 2006 m. liepos 25 d. sąskaitą faktūrą TOP Nr. 0003202, įrašė jose duomenis neatitinkančius tikrovės t.y., kad UAB (duomenys neskelbtini) suteiktos serviso paslaugos atitinkamai už 560 Lt (su PVM) ir 750 Lt (su PVM) – iš viso 1310 Lt (su PVM), taip įformino neįvykusias ūkines operacijas, pagamino ir panaudojo netikrus dokumentus:
PVM sąskaitas faktūras: 2006 m. liepos 5 d. GG Nr. 0000116, 2006 m., liepos 5 d. GG Nr. 0000120, 2006 m. liepos 26 d. GG Nr. 0000124, kasos pajamų orderius: 2006 m. liepos 5 d. GGIĮ Nr. 0000109, 2006 m. liepos 26 d. GGIĮ Nr. 0000113, suklastojo sąskaitas faktūras 2006 m. rugpjūčio 7 d. TOP Nr. 0003313, 2006 m. liepos 12 d. TOP Nr. 0003147, 2006 m. liepos 25 d. TOP Nr. 0003202, 2006-07-05 GG Nr. 0000116, ir tokiu būdu pasisavino jam patikėtą UAB (duomenys neskelbtini) turtą – pinigus ir autodetales bendrovei padarydamas 3954, 17 Lt turtinę žalą.
Šalies argumentai
Skundu nuteistasis I. K. prašo pakeisti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010-03-29 nuosprendį jo dalyje dėl 45 parų arešto bausmės, paskirtos pagal LR BK 300 str. 1 d., kurią pagal LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. subendrinus su 5 mėnesių viešųjų darbų bausme, skirta pagal LR BK 183 str. 1 d., buvo paskirta galutinė subendrinta 45 parų arešto bausmė, bei prašo už nusikalstamą veiką pagal BK 300 str. 1 d. bei galutinę subendrintą bausmę skirti bausmę - baudą. Nurodo, kad dėl nusikalstamų veikų padarymo kaltę pripažino iš dalies, nes nepasisavino pagal (duomenys neskelbtini) įformintas tris sąskaitas – faktūras bendrovei (duomenys neskelbtini) parduotų detalių, todėl nesutinka su priešinga teismo išvada, kadangi detales galėjo paimti ir kitas vadybininkas. Teigia, kad nors teismas ir nurodė, kad skirdamas bausmę atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, stadiją, asmenybę, kitas aplinkybes bei pasisakė, jog jas įvertinus jam neskirtina laisvės atėmimo bausmė, o pagal LR BK 183 str. 1 d. skirtina švelniausia sankcijoje numatyta bausmės rūšis – viešieji darbai, tačiau už nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. padarymą teismas jam skyrė griežtesnę bausmės rūšį nei sankcijoje numatyta švelniausia bausmė, t. y. areštą. Mano, jog teismas už nusikaltimo, numatyto LR BK 300 str. padarymą jam skirdamas arešto bausmę netinkamai įvertino visus teisingos bausmės skyrimui reikšmingus kriterijus, numatytus LR BK 54 str. Jo padaryti nusikaltimai priskiriami prie nesunkių, kuriais buvo pasikėsinta ne į pavojingiausią baudžiamojo įstatymo saugomą vertybę – į svetimą nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus, į valdymo tvarką, susijusią su dokumentų klastojimu. Be to, veikų padarymo metu nebuvo teistas, nebuvo baustas administracine tvarka. Teismas neįvertino ir jo pasikeitusių gyvenimo būdo aplinkybių, t. y., jog jis yra padaręs rimtas išvadas apie praeityje buvusį nusikalstamą elgesį bei, kad neturi tikslų nusikalsti ateityje bei pelnytis neteisėtais būdais. Nurodo, jog šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini) vadybininku, todėl greitu laiku stengsis atlyginti UAB (duomenys neskelbtini) padarytą turtinę žalą. Tuo tarpu arešto bausmė jam užkirstų kelią išsaugoti darbo vietą bei kuo greičiau atlyginti nusikaltimais padarytą žalą. Nurodo, jog siekiant įgyvendinti teisingumo principą yra netikslinga jam skirti arešto bausmę už nusikaltimą, numatytą LR BK 300 str. 1 d. bei skirti galutinę subendrintą bausmę - areštą. Mano, jog jam galėtų būti skirta bausmė - bauda, kurią jis yra pajėgus sumokėti. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio priteisimo klausimą. Jam priteista atlyginti suma pagal (duomenys neskelbtini) sąskaitas – faktūras, nors byloje apklaustas liudytojas M. M. patvirtino jo parodymus, kad sąskaitos buvo išrašomos vėliau, jas paimdavo kiti darbuotojai ir realiai nustatyti, kas užsakė detales, yra neįmanoma.
Prokuroras teismo posėdyje prašo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis bei pastarojo gynėjas advokatas – tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).
Nuteistasis I. K. apeliaciniu skundu nesutinka su pagal LR BK 300 str. 1 d. bei galutinės subendrintos jam paskirtos bausmės rūšimi - areštu. Apelianto teigimu, nusikalstamos veikos, už kurias jis buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nesiskiria savo pavojingumu, tačiau teismas už vienos iš jų padarymą (LR BK 183 str. 1 d.) paskyrė švelniausią sankcijoje numatytos bausmės rūšį – viešuosius darbus, tuo tarpu už kitos veikos padarymą (LR BK 300 str. 1 d.) - griežtesnę bausmės rūšį nei sankcijoje numatyta švelniausia bausmė. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuosprendyje išdėstytus bausmių skyrimo motyvus, konstatuoja, jog apylinkės teismas, skirdamas I. K. bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 300 str. 1 d., nepakankamai atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str. ir dėl to paskyrė aiškiai neteisingą bausmę.
Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti LR BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas, skirdamas I. K. už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmes atsižvelgė į tai, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, kad jo padarytos nusikalstamos veikos priskiriamos prie nesunkių, yra tyčinės ir baigtos, įvertino nuteistojo asmenybę, t. y., kad anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka. Teismas I. K. už LR BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė sankcijoje numatytos švelniausios bausmės rūšį – viešuosius darbus, o už LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskyrė vieną iš alternatyvių bausmių rūšių - arešto bausmę. Kaip matyti, pirmosios instancijos teismas lyg ir atsižvelgė į bausmių skyrimui reikšmingas aplinkybes, numatytas LR BK 54 str., tačiau visai nemotyvavo savo sprendimo dėl bausmių rūšių I. K. parinkimo. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio nėra aišku, kokios konkrečios aplinkybės nulėmė apeliantui už LR BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą, priešingai nei už nusikaltimo, numatyto LR BK 183 str. 1 d., padarymą skirti ne švelniausią sankcijoje numatytos bausmės rūšį – baudą, o vieną iš alternatyvių bausmių rūšių - arešto bausmę. Kaip matyti, abi veikos, už kurias I. K. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarytos esant idealiai sutapčiai, tiesioginės tyčios kaltės forma, yra baigtos. Be to, tiek LR BK 183 str. 1 d., tiek ir LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos yra nesunkūs nusikaltimai. Taigi, apelianto padarytos nusikalstamos veikos savo pavojingumu nesiskiria. Be to, tiek veiką, susijusią su dokumentų klastojimu, tiek ir veiką, susijusią su turto pasisavinimu, apeliantas padarė turėdamas savanaudiškų motyvų ir tikslų, t. y. siekdamas turtinės naudos. Iki pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo I. K. nebuvo teistas, baustas administracine tvarka. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad apeliantas niekur nedirba, registruotas darbo biržoje. Tačiau I. K. apeliacinės instancijos teismui pateikė darbo sutarties kopiją Nr. 177, iš kurios matyti, kad jis nuo 2009 m. gruodžio 14 d. dirba vadybininku UAB (duomenys neskelbtini), kuri 2010-02-08 pakeitė pavadinimą į UAB (duomenys neskelbtini). Tiek apeliaciniame skunde, tiek ir apeliacinės instancijos teisme I. K. nurodė esantis pajėgus įvykdyti galimą bausmę - sumokėti baudą. Teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau išdėstytas aplinkybes daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės, I. K. už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 300 str. 1 d. padarymą baustinas švelniausia sankcijoje numatytos bausmės rūšimi - bauda. Ši bausmės rūšis atitinka bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str.) ir yra efektyvi įgyvendinti bausmės paskirtį. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į jau aukščiau nurodytų aplinkybių visumą bei į tai, kad iki šiol nėra atlyginta nusikalstama veika padaryta žala, konstatuoja, jog I. K. baudos dydis skirtinas šiek tiek mažesnis, nei šios bausmės rūšies už nesunkų nusikaltimą, vidurkis (LR BK 47 str. 2 d. 2 p.). I. K. už LR BK 183 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą viešųjų darbų bausmė paskirta tinkamai įvertinus LR BK 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, yra teisinga, todėl jos keisti nėra pagrindo. Skundžiamu nuosprendžiu I. K. paskirtos bausmės buvo bendrintos LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. numatytais pagrindais. LR BK 65 str. 2d. nurodyta, kad teismas, subendrindamas bausmes šio kodekso 63 ir 64 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme. Šiuo nuosprendžiu I. K. už LR BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina bausmės rūšis – bauda yra griežtesnė už viešųjų darbų bausmę, paskirtą apylinkės teismo už LR BK 183 str. 1 d. nusikalstamos veikos padarymą (LR BK 42 str.), todėl bendrinant šias bausmes LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. numatytais pagrindais, bausmė - bauda apima švelnesnę bausmę - viešuosius darbus.
Apeliaciniu skundu I. K. ginčija jam priteistą civilinį ieškinį dėl detalių, parduotų (duomenys neskelbtini) pagal tris sąskaitas – faktūras serija ADB Nr. 0089002, Nr. 0089430 ir Nr. 0117254 nurodydamas, jog detalių pagal šias sąskaitas faktūras jis nepasisavino, o jas galėjo paimti ir kitas vadybininkas. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra pagrįstas apylinkės teismo sprendimas patenkinti UAB (duomenys neskelbtini) civilinį ieškinį dalyje dėl iš (duomenys neskelbtini) pagal tris sąskaitas faktūras paimtų ir pasisavintų detalių ir iš I. K. priteisti žalos atlyginimą. Kaip matyti iš šių PVM sąskaitų faktūrų turinio, juose prie sąskaitų gavėjo – bendrovės (duomenys neskelbtini) vadybininko I. K. pavardės yra jo asmens parašas. Apeliacinės instancijos teisme apeliantas irgi neneigė, kad sąskaitose faktūrose serija ADB Nr. 0089002, Nr. 0089430 ir Nr. 0117254 yra jo parašai. Liudytojas M. M. – (duomenys neskelbtini) vadybininkas, parodė, kad PVM sąskaitose faktūrose nurodytas prekes UAB (duomenys neskelbtini) vardu pirko I. K., kuris ir pasirašė minėtose sąskaitose faktūrose. Liudytoja - UAB (duomenys neskelbtini) direktorė parodė, kad I. K. nebuvo duotas nurodymas pirkti (duomenys neskelbtini) sąskaitose išvardintų prekių. Prekės pagal šias sąskaitas faktūras buvo įgytos neteisėtai, nes I. K. buhalterijai nepristatė šių sąskaitų faktūrų. Byloje nėra duomenų, kad kuris kitas iš UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojų pagal šias sąskaitas – faktūras būtų paėmęs prekes, tokių duomenų nenurodo ir apeliantas. Taigi, aukščiau aptarti duomenys pilnai paneigia I. K. versiją, kad detales pagal šias sąskaitas faktūras galėjo paimti kitas asmuo. Esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto prašymas netenkinti civilinio ieškinio dėl trijų (duomenys neskelbtini) sąskaitų faktūrų, atmetamas kaip nepagrįstas.
Nuosprendžio nustatomojoje ir motyvuojamoje dalyje konstatuota, kad I. K. nusikalstamų veikų pasėkoje UAB (duomenys neskelbtini) buvo padaryta 3954,17 Lt turtinė žala. Nors iš nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad teismas iš I. K. UAB (duomenys neskelbtini) naudai priteisė mažesnę nei nustatė, t.y. 3825,53 Lt turtinę žalą, tačiau apeliacinės instancijos teismas negali pabloginti apelianto I. K. padėties.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 2 p.,
nusprendė:
Nuteistojo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 29 d. nuosprendį pakeisti:
I. K. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 1 d. nubausti 40 MGL -5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio bauda. Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 5 d. 1 p. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę – baudą apėmimo būdu subendrinti su apylinkės teismo už LR BK 183 str. 1 d. numatyto nusikaltimo padarymą paskirta bausme – viešaisiais darbais, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL, t. y. 5200 Lt (penkių tūkstančių dviejų šimtų litų) dydžio baudą. Baudą per 8 mėnesius sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą ( įmokos kodas 6801).
Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.