- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- 1-143-543/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-58157-2017-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Kaltinamasis
- A. C.
- Kategorijos
Alytaus apylinkės Alytaus rūmų teismo teisėja Irmutė Kliučinskicnė, sekretoriaujant Rasai Sabonienei,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. C., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini)., teistas 2007-11-26 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste-BK) 129 str. 2 d. 2 p., 6 p., 8 p. ir 178 str. 2 d. 6 m. 3 mėn. laisvės atėmimo bausme. 2012-01-13 Alytaus rajono apylinkės teismo nutartimi A. C. panaikintas lygtinis paleidimas ir pasiųstas neatliktosios 3 m. 11 mėn., 12 dienų laisvės atėmimo bausmės, bausmę atlikęs, turintis neišnykusį teistumą, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis A. C. 2017 m. lapkričio 7 d. apie 14.45 val., Alytaus mieste, Artojų g. 5 A, valstybinės įmonės „Regitra“ teritorijoje automobilių stovėjimo aikštelėje, viešoje vietoje įžūliais veiksmais, pasireiškusiais fizinio smurto panaudojimu pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia vieną kartą galva smogė nukentėjusiajam V. A. į veidą, tuo padarydamas nukentėjusiajam V. A. nežymų sveikatos sutrikdymą dėl poodinės kraujosruvos kairio skruosto srityje, tokiais savo neteisėtais veiksmais kaltinamasis A. C. sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Kaltinamasis A. C. visiškai pripažino savo kaltę, paaiškino, kad lapkričio 7 dieną valstybinėje įmonėje „Regitra“ laikė vairavimo egzaminą. Kartu su egzaminuotoju pravažiavus reikiamu maršrutu, grįžo į automobilių stovėjimo aikštelę. Egzaminuotojas pradėjo vardinti padarytas vairavimo klaidas ir pranešė, kad egzamino jis neišsilaikė. Kadangi nukentėjusysis įvardijo vieną kritinę klaidą, kurios jis tikrai nepadarė, labai supyko dėl šios neteisybės, išlipo iš automobilio ir paėjėjęs kažkiek tolėliau, palaukė, kol egzaminuotojas išlips. Kai nukentėjusysis išlipo iš automobilio, priėjo prie jo ir vieną kartą sudavė galva į nukentėjusiojo veidą. Šį nusikaltimą padarė spontaniškai, labai supykęs dėl įvardintos klaidos, kurios jis nepadarė. Kadangi vairavimo egzaminą laikė jau ketvirtą kartą, susidarė įspūdis, jog egzaminuotojai dėl subjektyvių priežasčių netinkamai
įvertina rezultatus. Paskutinį kartą kai egzaminuotojas pranešė, kad jis vėl neišlaikė, jautėsi taip, kad iš jo yra tyčiojamasi. Dėl padaryto nusikaltimo gailisi, atsiprašė nukentėjusiojo.
Kaltinamasis kaltę visiškai pripažino, davė parodymus, kurie sutapo su pirminiais ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotais duomenimis, sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorui neprieštaraujant, teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 273 straipsnio 1 dalimi, buvo taikytas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir priimant nuosprendį remiamasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais duomenimis, kurie pripažintini įrodymais:
2017-11-07 V. A. protokolas-pareiškimas patvirtina, kad nukentėjusysis kreipėsi į policijos komisariatą, pranešdamas apie tai, kad 2017-11-07 jį sužalojo A. C. (b. 1. 1).
Iš 2017-12-07 parodymų patikrinimo vietoje protokolo su nuotrauka matyti, kad nukentėjusysis V. A. parodė vietą, esančią Artojų g. 5A ir paaiškino aplinkybes prie kurių buvo sužalotas (b. 1. 8-10,11).
2017-11-08 specialisto išvada Nr. G116/2017(06) patvirtina, kad V. A. kraujosruva kairio skruosto srityje galėjo būti padaryta vieno trauminio poveikio pasėkoje, kieto buko daikto poveikyje, galimai smūgiavimo būdu, užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. 1. 22).
Nukentėjusysis V. A., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2017-11-07 apie pietus į „Regitrą“ laikyti vairavimo egzaminą atvyko A. C.. Jis egzaminavo šį asmenį, su juo pravažiavo tarnybiniu automobiliu pilną maršrutą miesto teritorijoje. A. C. padarė aštuonias paprastas klaidas ir vieną kritinę klaidą. Sugrįžus į „Regitros“ teritoriją, A. C. paaiškino klaidas ir pasakė, kad jis egzamino neišlaikė. Nebaigus paaiškinti klaidų, vaikinas susinervino ir visko neišklausęs, išlipo iš automobilio. Tada išlipo ir jis. Vaikinas netrukus priėjo ir jam pasakė "kad kitą kartą nepasakysi, jog padarė kritinę klaidą ir man tada bus negerai". Po šių žodžių jis galva sudavė vieną smūgį į kairįjį skruostą ir iškart pabėgo link Pramonės gatvės. Visą konfliktą matė jo kolega A. K., sėdėjęs kitame tarnybiniame automobilyje. Civilinio ieškinio nereiškia (b. 1. 16-17).
Liudytojas A. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis dirba VĮ „Regitra“ Alytaus filiale. 2017-11-07 apie 14.30 val., jis tarnybiniu automobiliu parvyko į VĮ „Regitra“ Alytaus filialo teritoriją kartu su egzaminuojamuoju vyriškiu, kurio duomenų neprisimena. Kažkuriuo momentu pamatė atbėgantį nepažįstamą vyriškį link ką tik tarnybinio automobilio išlipusio V. A.. Vyriškis pradėjo kažką šaukti ir vieną kartą galva sudavė smūgį V. A. į veidą. Šio įvykio metu pasijautė išsigandęs, toks asmens poelgis jį šokiravo. Tokio įvykio metu jam buvo sukeltos neigiamos emocijos, toks vyriškio elgesys buvo nederamas. Įvykio metu aikštelėje buvo ir daugiau pašalinių asmenų, kurie šį įvykį galėjo matyti (b. 1. 26-27).
Tokiu būdu, teisme patikrinti ir ištirti bylos duomenys, kurie yra gauti įstatymo nustatyta tvarka, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis viešoje vietoje-valstybinės įmonės teritorijoje darbo dienos metu, kitų šalia buvusių asmenų akivaizdoje, tyčia, kilusio pykčio pasėkoje dėl neišlaikyto vairavimo egzamino, nesilaikydamas visuomenėje priimtų elgesio normų, keliamų asmeniui viešoje vietoje, elgėsi įžūliai - panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. A., galva vieną kartą smūgiavo nukentėjusiajam į veidą, ir tai sukėlė pasekmes - nukentėjusiajam buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas bei dėl tokių kaltinamojo veiksmų buvo realiai sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Byloje surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis suvokė veikos pavojingumą, t, y. suprato aplinkybes, sudarančias nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius, ir bendrais bruožais numatė, kad dėl jo veiksmų gali būti ne tik sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, bet ir viešoje vietoje parodyta nepagarba aplinkiniams, sutrikdyta visuomenės rimtis, nežiūrint to, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti. Kaltinamojo nusikalstama veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 284 str.
Atiduodant bylą teisiamajam posėdžiui, kaltinime buvo nurodyta, kad A. C. nepagarbą aplinkiniams demonstravo ne tik įžūliu elgesiu, bet ir vandališkais veiksmais. Teismas mano, kad ši aplinkybė nebuvo įrodyta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, todėl iš kaltinimo pašalinta. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai.
Aukščiausias teismas teismų praktikoje ne kartą yra aptaręs, kad įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Tuo tarpu vandalizmas - tai betikslis, beprasmis, nemotyvuotas kultūros, meno vertybių, kitokio turto niokojimas parkuose, skveruose, kapinių, kultūros ir kulto pastatų, namų fasadų, vitrinų ir kitokių objektų dergimas, niokojimas bei naikinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-53-693/2018). Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis viešoje vietoje matant kitiems asmenimis pavartojo fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, tačiau nėra jokių duomenų, jog tuo pačiu metu jis būtų niokojęs ar naikinęs svetimą turtą, kultūros ar meno vertybes.
Kaltinamojo A. C. atsakomybę lengvina tai, kad jie prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Motyvuojamoji dalis
Skiriant bausmę atsižvelgiama į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę bei į BK 41 str. 2 d. nustatytus bausmės tikslus.
Kaltinamasis A. C. padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Turi neišnykusį teistumą. Administracine tvarka nebaustas. Kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino, nuoširdžiai gailėjosi, atsiprašė nukentėjusiojo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, kaltinamojo elgesį po nusikaltimo padarymo, bei į tai, kad padarytas nusikaltimas yra atsitiktinio pobūdžio, spontaniškas, nusikalstama veika neplanuota, jai nebuvo ruoštasi iš anksto, šis nusikaltimas sunkių padarinių nesukėlė, todėl siekiant kaltinamąjį nubausti adekvačia jo padarytai nusikalstamai veikai bausme, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, teismas sprendžia, jog tinkamiausia bausmė kaltinamajam yra areštas. Teismo manymu, prokuroro pasiūlyta laisvės atėmimo bausmė yra per griežta ir neproporcinga. bausmės tikslų yra bausmės teisingumo užtikrinimas, pagal kurį asmeniui paskirta bausmė turi būti proporcinga asmens padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui ir kaltininko asmenybei.
Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę, todėl taikytinos BK 64' straipsnio nuostatos ir kaltinamajam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Kardomoji priemonė panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
A. C. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje ir nubausti
60 parų arešto bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, bausmę sumažinti viena trečiąja dalimi ir galutinai skirti 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę. Bausmę paskirti atlikti areštinėje.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nuosprendį priėmusį teismą.