Klaipėdos apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuotų asmenų antstolės A. R. Ž. bei A. U., M. U. atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos R. V. skundą dėl antstolės veiksmų, suinteresuoti asmenys A. U., M. U., antstolė A. R. Ž., išnagrinėjo pareiškėjos R. V. prašymą dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. 2020 m. vasario 11 d. gautas pareiškėjos prašymas, kuriuo prašoma priimti papildomą sprendimą (nutartį) ir priteisti iš antstolės A. R. Ž. 500 Eur bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog, išnagrinėjęs bylą iš naujo, teismas turėjo pasisakyti dėl pareiškėjos prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Kadangi skundas buvo patenkintas, mano, kad teismas turėjo priteisti ir pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7.1. Nurodė, kad Klaipėdos apylinkės teismo nutartis priimta 2020 m. sausio 9 d., pareiškėjos advokatams įteikta 2020 m. sausio 10 d. Pažymėjo, kad prašymą dėl papildomo sprendimo dalyviai ir / ar jų atstovai galėjo pateikti iki 2020 m. sausio 29 d. Teigia, kad nei pareiškėja, nei jai atstovaujantys advokatai to nustatytu terminu nepadarė, o prašymą pateikė tik 2020 m. vasario 11 d. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. kovo 10 d. nutartyje visiškai nepasisakė dėl praleistų terminų. Taip pat nenurodė, ar procesinis terminas atnaujinamas, ir jei taip, tai dėl kokių motyvų. Atkreipė dėmesį, jog nors ir antstolė, ir išieškotojų atstovė savo raštuose nurodė, kad yra praleistas terminas prašymui dėl papildomo sprendimo pateikti ir kad nėra jokių svarbių priežasčių praleistam terminui atnaujinti, tačiau teismas visiškai ignoravo CPK 277 straipsnio 2 dalį, todėl nutartis turi būti panaikinta.

7.2. Suinteresuoto asmens antstolės A. R. Ž. nuomone, advokatų trumpalaikis išvykimas į užsienį (2020 m. sausio 13 d. iki 2020 m. sausio 20 d.) negali būti pripažįstama svarbia priežastimi praleistam terminui atnaujinti. Teigia, jog advokatai, profesionalūs teisininkai, turėjo pakankamai laiko nustatytu terminu pateikti prašymą dėl papildomo teismo sprendimo priėmimo, tačiau jį pateikė tik 2020 m. vasario 11 d. Darė išvadą, kad toks advokatų elgesys vertintinas kaip nepakankamai atidus, nesąžiningas ir nerūpestingas.

7.3. Nurodė, kad civilinėje byloje Nr. 2YT-985-838/2020 vyko ginčas ne dėl antstolės vykdymo išlaidų, o dėl pagal CPK 766 straipsnio 7 dalį išieškotojo naudai išieškomų saugojimo išlaidų. Teigia, kad antstolės turėtų vykdymo išlaidų pareiškėja neginčijo, todėl antstolė minėtoje civilinėje byloje neturėjo jokio suinteresuotumo bylos baigtimi. Mano, jog ginčas ir priešingi interesai susiklostė tarp išieškotojo ir skolininko, kadangi skolininkas nesutiko su išieškotojo pateiktomis sąskaitomis ir jas ginčijo. Antstolė neturėjo ir neturi jokio suinteresuotumo, kokio dydžio išlaidas už saugojimą išieškoti išieškotojo naudai, nes dėl to antstolės gaunamos vykdymo išlaidos nekinta, tai yra nei mažėja, nei didėja. Darė išvadą, kad pagal CPK 443 straipsnio 6 dalį advokato išlaidos negali būti priteistos iš antstolės, kuri neturi jokio suinteresuotumo bylos baigtimi ir kurios interesai nėra priešingi pareiškėjos atžvilgiu.

7.4. Mano, jog išieškotojų atstovė advokatė E. B. teisingai pastebėjo, kad 2019 m. lapkričio 28 d. advokato pateiktame kvite nenurodyta, už kokias paslaugas mokami 500 Eur. Tuo labiau, kad pareiškėja turėjo ir daugiau civilinių bylų teisme. Taip pat atkreipė dėmesį, jog skundus teikė advokatas D. K., o išlaidas paprašyta priteisti advokatui A. S..

9.1. Teigia, jog iš skundžiamos nutarties turinio akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas nutartyje visiškai nepasisakė ir nevertino apeliantų ir antstolės pareikštų nuomonių, jose nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių, pvz., kad nėra pagrindo atnaujinti termino prašymui pateikti (teismas tuo aspektu nutartyje net nepasisakė).

9.2. Pažymėjo, kad bylinėjimosi išlaidas prašo priteisti advokatas, kuris pareiškėjai byloje neatstovavo, o atskirąjį skundą, už kurį prašoma priteisti bylinėjimosi išlaidas, surašė ir į bylą teismui pateikė kitas advokatas.

9.3. Nurodė, kad teismas nutarties aprašomoje dalyje net nepaminėjo, kad apeliantai ir antstolė, pasinaudodami paties teismo suteikta procesine galimybe, atsiliepė į pareikštą prašymą.

9.4. Teigia, jog nagrinėjama byla nebuvo sudėtinga, nereikalaujanti specialių žinių, advokatas D. K., surašęs ir pasirašęs bei per EPP pateikęs 2019 m. rugsėjo 10 d. atskirąjį skundą, R. V. atstovavo, teikė procesinius dokumentus viso proceso metu, todėl mano, kad teismui nutartimi nebuvo pagrindo spręsti, kad už 2019 m. rugsėjo 10 d. atskirojo skundo surašymą turėtų būti priteista maksimali 500 Eur bylinėjimosi išlaidų suma. Ypač, kai 2019 m. rugsėjo 10 d. atskiruoju skundu buvo prašoma panaikinti nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės, tuo tarpu apeliacinės instancijos teismas bylą grąžino nagrinėti iš naujo, o pirmosios instancijos teismas 2020 m. sausio 9 d. nutartimi vis dėlto pripažino, kad R. V. dalį saugojimo išlaidų turi apmokėti. Darė išvadą, kad R. V. skundas nebuvo tenkintas visa apimtimi.

11. Pagrindiniai atsiliepimo į atskiruosius skundus argumentai:

11.1. Nurodė, kad atskirųjų skundų argumentai apie tai, kad neaišku, už kokias paslaugas patirtos išlaidos, kad pareiškėja neįrodė, jog išlaidos patirtos būtent šioje byloje, yra visiškai nepagrįsti. Teigia, jog prašymas priteisti išlaidas, kuriame nurodyta, už ką jos yra patirtos, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktos dar 2019 m. lapkričio 28 d.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

Atskirieji skundai tenkintini iš dalies.

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

13. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas pareiškėjos prašymas dėl papildomo sprendimo (nutarties) priėmimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Dėl naujų įrodymų pridėjimo prie bylos

14. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016).

15. Kartu su atskiruoju skundu suinteresuotų asmenų A. U. ir M. U. atstovė į bylą pateikė naujus įrodymus – t. y. skundžiamos nutarties metaduomenis bei duomenis apie skundžiamos nutarties sukūrimo datą. Nustatyta, jog minėtų įrodymų pateikimo būtinybė iškilo po skundžiamos teismo nutarties priėmimo, suinteresuoti asmenys šiais įrodymais remiasi savo atskirajame skunde, šie įrodymai yra susiję su nagrinėjama byla, todėl atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei įvertinus tai, kad šių įrodymų pridėjimas prie bylos, bylos nagrinėjimo neužvilkins, darytina išvada, jog yra pagrindas suinteresuotų asmenų kartu su atskiruoju skundu pateiktus įrodymus pridėti prie bylos.

Dėl atskirųjų skundų argumentų

16. CPK 277 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu: 1) kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas; 2) teismas, išsprendęs teisės klausimą, nenurodė priteistos sumos dydžio, perduotino turto ar veiksmų, kuriuos atsakovas privalo atlikti arba nuo kurių jis privalo susilaikyti; 3) teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per dvidešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos (2 dalis). CPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

17. Atskiraisiais skundais teigiama, jog pareiškėja praleido įstatymų nustatytus terminus prašymui dėl papildomo sprendimo priėmimo pateikti, o pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino suinteresuotųjų asmenų, antstolės A. R. Ž. ir A. bei M. U. pareikštose nuomonėse dėl papildomo sprendimo priėmimo nurodytų argumentų dėl praleistų terminų ir dėl jų nieko nepasisakė. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas nenurodė, ar procesinis terminas atnaujinamas, ir jei taip, tai dėl kokių motyvų. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiais atskirųjų skundų argumentais. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog byla, kurioje teismas priėmė skundžiamą nutartį, išnagrinėta Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. sausio 9 d. nutartimi. Ši nutartis pareiškėjos atstovui advokatui D. K. (per EPP) išsiųsta 2020 m. sausio 9 d. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad bylos šalys prašymą dėl papildomo sprendimo priėmimo turėjo teisę pareikšti iki 2020 m. sausio 30 d. (nutarties pareiškėjos atstovui įteikimo data laikoma 2020 m. sausio 10 d. (CPK 175¹ straipsnio 10 dalis)). Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog prašymas dėl papildomo sprendimo priėmimo teismui pateiktas 2020 m. vasario 11 d., t. y. CPK 277 straipsnio 2 dalyje numatytą terminą praleidus 12 dienų. Nors pareiškėja tiek prašyme dėl papildomo sprendimo priėmimo, tiek atsiliepime į atskiruosius skundus nurodė, jog terminai prašymui pateikti praleisti dėl objektyvių priežasčių (pareiškėjos atstovų atostogų), tačiau iš skundžiamos teismo nutarties turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio klausimo nesprendė ir dėl šalių nurodomų aplinkybių nepasisakė. Tai reiškia, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teisės normas bei neatskleidė bylos esmės.

18. Apeliacinės instancijos teismas sutinka ir su atskirųjų skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino suinteresuotų asmenų antstolės A. R. Ž. ir A. bei M. U. pareikštų nuomonių dėl papildomo sprendimo priėmimo, taip pažeisdamas šalių lygiateisiškumo bei teisės būtų išklausytu principus. Nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas 2020 m. vasario 13 d. pranešimu informavo antstolę A. R. Ž. ir A. bei M. U., jog vadovaujantis teisėjos L. G. 2020 m. vasario 13 d. rezoliucija, suinteresuotiems asmenims suteikiama galimybė iki teismo posėdžio datos pateikti nuomonę dėl pateikto prašymo. Šiuo pranešimu nurodyta, jog prašymas dėl papildomo procesinio sprendimo priėmimo bus nagrinėjamas 2020 m. kovo 10 d. 9.00 val. rašytinio proceso tvarka. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog tiek antstolė A. R. Ž., tiek išieškotojai A. bei M. U. nuomones dėl pareiškėjos prašymo priimti papildomą sprendimą (per EPP) pateikė 2020 m. kovo 9 d., tačiau, išanalizavus skundžiamą teismo nutartį, buvo nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas papildomo sprendimo priėmimo klausimą, visiškai nepasisakė ir nevertino suinteresuotų asmenų antstolės A. R. Ž. ir A. bei M. U. pareikštų nuomonių dėl papildomo sprendimo priėmimo. Šios aplinkybės rodo, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, todėl yra pagrindas tokią nutartį naikinti ir grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius, kad pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės, kiti atskirųjų skundų argumentai tinkamam šio ginčo išsprendimui teisinės reikšmės neturi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako.

20. Išnagrinėjęs bylos medžiagą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, neįvertinęs aplinkybių dėl procesinio termino atnaujinimo bei neįvertinęs suinteresuotųjų asmenų pateiktų nuomonių dėl papildomo sprendimo priėmimo, neatskleidė bylos esmės, pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai bei įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Pažymėtina, kad nors apeliacijos dalykas – neįsiteisėjusio pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo patikrinamas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau apeliacija nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Teisėjų kolegija, įvertinusi nagrinėjamo ginčo esmę, spręstinų klausimų pobūdį, jų pagrindu nustatytinas teisiškai reikšmingas aplinkybes, dėl kurių byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi naujais aspektais, konstatuoja, jog esant tokioms aplinkybėms, byla dėl ginčijamų reikalavimų apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama iš esmės visa apimtimi, o tai neatitinka apeliacijos paskirties (patikrinti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą) bei apriboja šalių teisę į apeliaciją. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas naikintinas ir byla perduotina tam pačiam pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 334 – 339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2020 m. kovo 10 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.