Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Meilučio, Marijaus Šalčiaus ir Valdo Vitunsko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2025 m. lapkričio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 120 MGL (6 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalimis, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – 2 metus uždrausta vairuoti motorines transporto priemones, terminą skaičiuojant nuo 2024 m. vasario 14 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2 dalimis, A. S. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – krovininio automobilio „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas.

Kardomąją priemonę – specialios teisės sustabdymą, nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. A. S. nuteistas už tai, kad vairavęs automobilį, vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. 2024 m. spalio 5 d. apie 20 val. 20 min. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Nissan“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir sustabdytas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės (duomenys neskelbtini) pasienio užkardos pareigūnų bei atvykusiems Marijampolės apskrities VPK Šakių rajono policijos komisariato pareigūnėms pareikalavus A. S. pasitikrinti neblaivumą alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jis alkoholio kiekio matuokliu tikrintis iškvėptame ore etilo alkoholio koncentraciją atsisakė, taip vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai: iš jo burnos sklido alkoholio kvapas, neadekvati elgsena.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis A. S. ir jo gynėjas advokatas Erikas Rugienius palaikė apeliacinį skundą, prašė jį tenkinti. Prokuroras Saulius Striauša prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinis skundas atmetamas.

6. Nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde keliamas kaltės klausimas, kritikuojamas byloje esančių įrodymų vertinimas, nesutinkama, kad A. S. vengė neblaivumo patikrinimo. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl BK 281¹ straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose.

Dėl kaltės

7. Teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinio skundo argumentus, kuriais nuteistasis A. S. ir jo gynėjas grindžia nesutikimą su nuosprendyje padarytomis išvadomis, dar kartą įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendį, konstatuoja, kad apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad A. S. vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, tokiu būdu padarydamas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad A. S. kaltė dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo yra įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymų reikalavimų, BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos nepažeistos. Nuteistojo ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir A. S. išteisinti.

8. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje atsakomybė, be kita ko, nustatyta asmeniui, vairavusiam motorinę transporto priemonę ir vengusiam neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Neblaivumo patikrinimo vengimu laikytini atvejai, kai dėl asmens sąmoningos veikos, nebuvo galimybių patikrinti jo neblaivumą, jis išreiškė savo valią neblaivumo nesitikrinti, kai buvo galimybės tokį patikrinimą atlikti.

9. Esminis apeliacinio skundo argumentas – nuteistasis A. S. ne atsisakė tikrintis neblaivumą, o išreiškė norą šį veiksmą atlikti gydymo įstaigoje. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas su šiuo argumentu nesutinka. Aplinkybę, kad nuteistasis A. S. vengė neblaivumo patikrinimo, betarpiškai patvirtina byloje esančių policijos pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašų apžiūra, užfiksuota 2024 m. spalio 24 d. kitų objektų apžiūros protokole. Šiame protokole nurodyta, kad nuteistasis A. S. patvirtino vartojęs alkoholį prieš sustabdant pasieniečiams. Policijos pareigūnams pareikalavus alkotesteriu pasitikrinti blaivumą, nuteistasis iš pradžių nurodo, kad neatsisako, tačiau važiuos į ligoninę duoti kraują, kiek vėliau nuteistasis kelis kartus nurodo, kad atsisako pasitikrinti alkotesteriu ir važiuoja duoti kraują į ligoninę (1 t., b. l. 122-124). Liudytoja I. R., apklausta pirmosios instancijos teisme, teigė, kad kelis kartus pasiūlius A. S. pūsti į alkotesterį, jis atsisakė ir išreiškė norą vykti į ligoninę. Liudytoja taip pat teigė, kad įvykio vietoje nuo A. S. sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, svirduliavo, nepataikė pirštu į nosį, ginčijosi su pasienio pareigūnais. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir apklausta liudytoja J. S.. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas T. N. teigė, kad tarnybos vykdymo metu buvo pastebėtas keistai manevruojantis automobilis, kurį sustabdžius, nuo vairuotojo sklido aitrus alkoholio kvapas. Liudytojas patvirtino, kad atvykus policijos pareigūnėms, asmens buvo prašoma penkis ar daugiau kartų pasitikrinti neblaivumą alkotesteriu, tačiau šis atsisakė. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas P. K. patvirtino, kad įvykio vietoje nuo A. S. sklido alkoholio kvapas, atvykus policijos pareigūnėms ir ne kartą prašant pasitikrinti blaivumą, asmuo atsisakė. Be to, tiek liudytojas P. K., tiek liudytojas T. N. taip pat nurodė, kad įvykio vietoje A. S. elgėsi agresyviai, teigė, kad juos (pasieniečius) atleis iš darbo. Aplinkybės, kad A. S. įvykio vietoje nebuvo patikrintas alkoholio matavimo prietaisu, neginčija ir pats apeliantas. 2024 m. spalio 5 d. neblaivumo nustatymo akte užfiksuota, kad nuteistajam A. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, taip pat nurodyta, kad nuteistasis negali eiti tiesia linija – pėda po pėdos, negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą, užfiksuota ir ta aplinkybė, kad nuteistasis tikrintis blaivumą atsisakė (1 t., b. l. 93). Nuteistojo A. S. atsisakymas tikrintis blaivumą taip pat užfiksuotas ir Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) vyresniosios tyrėjos I. R., Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos (duomenys neskelbtini) jaunesniojo specialisto T. N. tarnybiniuose pranešimuose (1 t., b. l. 66-68, 70).

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalis numato, kad policijos pareigūno reikalavimu vairuotojas privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Analogiškas reikalavimas įtvirtintas ir KET 17 punkte. Vis dėlto, nuteistasis šios pareigos nevykdė. Nustačius nuteistajam neblaivumo požymius, A. S. atsisakė pasitikrinti neblaivumą, ką patvirtina liudytojų I. R., J. S., P. K., T. N. parodymai, taip pat vaizdo įrašo medžiagoje užfiksuoti duomenys. Pažymėtina, kad policijos pareigūnių nurodymas atlikti neblaivumo patikrinimą nuteistajam A. S. buvo aiškiai išsakytas keletą kartų, tačiau šis nesutiko pūsti į alkotesterį, nereagavo į išaiškinimą apie gresiančią baudžiamąją atsakomybę už vengimą tikrintis neblaivumą ir galimos neigiamos pasekmės niekaip nepakeitė jo pozicijos. Tokie nuteistojo veiksmai atitinka neblaivumo patikrinimo vengimo turinį BK 281¹ straipsnio 1 dalies prasme. Aplinkybė, kad nuteistasis A. S. policijos pareigūnėms nurodė vyksiantis į sveikatos priežiūros įstaigą pasitikrinti neblaivumą kraujo tyrimu, nereiškia, kad apeliantui išnyko pareiga pasitikrinti neblaivumą, kai buvo nustatyti neblaivumo požymiai. Pažymėtina, kad Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau – Taisyklės) 2.3 punkte nustatyta, jog neblaivumo tikrinimas – policijos pareigūnų veiksmai, kai metrologiškai patikrintomis specialiosiomis techninėmis priemonėmis pagal iškvėptame ore esančią etilo alkoholio koncentraciją nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus. Vadovaujantis Taisyklių 29 punktu, jeigu asmuo nesutinka su tikrinimo ar medicininės apžiūros, atliktos policijos, rezultatais, jis ne vėliau kaip per valandą, kai jam atliktas tikrinimas ar medicininė apžiūra, gali pats kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Taigi, asmuo policijos pareigūno reikalavimu privalo leistis Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamas, ar nėra neblaivus ir tik tuomet, jei nesutinka su patikrinimo rezultatais, jis turi teisę vykti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra jo lėšomis. Atsižvelgiant į tai, skunde nurodytas aiškinimas, kad nuteistasis A. S. ne atsisakė patikrinti neblaivumą, tiesiog nurodė jį atliksiantis gydymo įstaigoje, nešalina jo atsakomybės ir pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu traktuotas kaip vengimas pasitikrinti neblaivumą, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, kas atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką.

12. Atmetamas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad nuteistasis A. S. įvykio metu buvo šoko būsenoje, nebuvo vertinta jo galimybė tinkamai suvokti pareigūnų žodžius ir išreikštus nurodymus. Vis dėlto, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra jokių objektyvių domenų, patvirtinančių šias aplinkybes. Pažymėtina, kad liudytojai I. R., J. S., T. N., P. K., apklausti pirmosios instancijos teisme, nurodė, kad įvykio metu nuteistasis A. S. nusiskundimų dėl savo sveikatos neišsakė. Byloje esančiuose vaizdo įrašuose taip pat nėra užfiksuota, kad nuteistasis A. S. išsakytų nusiskundimus savo sveikata, prašytų kviesti medikus. Be to, vaizdo įrašuose užfiksuotas nuteistojo elgesys nesudaro pagrindo manyti, kad jis įvykio metu buvo šoko būsenoje ir galėjo nesuprasti policijos pareigūnų teisėtų reikalavimų, t. y. nuteistasis A. S. elgėsi arogantiškai, buvo priešiškai nusiteikęs, ginčijosi su pareigūnais, pertraukinėjo juos, teigė žinantis įstatymus, atsisakė pūsti į alkotesterį, pasirašyti dokumentuose. Vien tai, kad gydymo įstaigoje nuteistajam A. S. buvo fiksuotas aukštesnis arterinis kraujospūdis - 168/116 (1 t., b. l. 129-130), savaime nepatvirtina, kad įvykio metu nuteistasis A. S. buvo šoko būsenoje, dėl kurios galėjo nesuprasti teisėtų policijos pareigūnų reikalavimų, juo labiau, kad padidėjusį kraujospūdį gali lemti įvairūs veiksniai, tokie kaip alkoholio vartojimas, susijaudinimas, fizinis krūvis, psichologinė įtampa/baimė ir pan.

13. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad A. S., ištyrus kraują 22.50 val., nustatyta koncentracija 0,97 promilės etilo alkoholio (1 t., b. l. 142), t. y. mažiau negu 1,5 promilės, todėl, įvertinus viešai prieinamus duomenimis, kad per 1 valandą alkoholio koncentracija kraujyje sumažėja apie 0,1 prom., matoma, kad 2024 m. spalio 5 d. 20.29 val. A. S. neblaivumas negalėjo viršyti įstatyme nustatytos 1,5 promilės ribos. Atsakydamas į šį argumentą apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad apeliantai nepagrįstai daug dėmesio skiria aplinkybei, susijusiai su neblaivumo patikrinimu gydymo įstaigoje, nes neblaivumas gydymo įstaigoje tikrinamas tik nesutinkant su atliktos patikros rezultatais, o šiuo atveju tokią patikrą buvo atsisakyta atlikti. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad A. S. vengė neblaivumo patikrinimo, nors jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, o tai atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytus alternatyvius būtinuosius nusikalstamos veikos objektyviosios pusės požymius. Taigi, nagrinėjamu atveju neturi reikšmės aplinkybė, kad praėjus tam tikram laikui ir atlikus neblaivumo patikrinimą medicinos įstaigoje paimant kraujo mėginį, buvo nustatytas mažesnis, nei 1,51 prom. neblaivumas.

14. Nagrinėjamu atveju patikrinus skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteisto apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, konstatuojama, kad skunde keliamos abejonės dėl įrodymų vertinimo yra nepagrįstos, jos prieštarauja bylos medžiagai ir iš esmės reiškia tik apelianto nesutikimą su teismo padarytomis jam nepalankiomis išvadomis. Iš naujo įvertinus byloje surinktus įrodymus konstatuojama, kad kaltinimas, padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuteistojo atžvilgiu pasitvirtino visa apimti. Taigi, atsižvelgiant į anksčiau aptartus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, jog apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl jį naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Kadangi šia nutartimi nuteistojo A. S. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmetamas, nėra pagrindo nuteistojo naudai priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą

15. Apeliaciniu skundu taip pat prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, siekiant įvertinti BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto reglamentavimo atitiktį Konstitucijos 31 straipsnio nuostatoms, įtvirtinančioms tiek nekaltumo prezumpciją, tiek draudimą versti duoti prieš save parodymus. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad siejant asmens veikos pavojingumą tik su vengimu neblaivumo patikrinimo, jį prilyginant 1,51 ir daugiau promilių neblaivumui, susidaro tokia situacija, kad asmens veikos kvalifikavimas priklauso nuo šio asmens elgesio, nesusijusio su kvalifikuojamos veikos faktiškai saugomų vertybių pažeidimu, neanalizuojant veiksmų pavojingumo. Tokiu atveju, asmuo, kuris nesutinka tikrintis blaivumo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, nors jo neblaivumas gali neviršyti ne tik baudžiamosios, tačiau ir administracinio nusižengimo atveju nustatytos neblaivumo ribos, atsiduria teisiškai blogesnėje situacijoje nei asmuo, kuriam tokiu atveju pasitikrinus neblaivumą būtų nustatytas, pvz., 1,49 promilių neblaivumas.

16. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegijai abejonių dėl BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijai nekilo. Draudimas vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims yra įtvirtintas KET 14 punkte. Vairuotojo pareiga leistis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų, kaip minėta, įtvirtinta tiek KET 17 punkte, tiek ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 10 dalyje. Minėti teisės aktai numato vairuotojo pareigą nevairuoti transporto priemonės esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų, pareigą leistis nustatyta tvarka būti patikrinamam dėl neblaivumo (apsvaigimo) ir tai niekaip negali būti prilyginama parodymų davimui prieš save. Specialioji teisė vairuoti transporto priemones nėra suteikiama nei priverstinai, nei automatiškai. Asmuo, atitinkantis nustatytus reikalavimus ir sąlygas, pirmiausia laisvanoriškai apsisprendžia, ar sieks įgyti teisę vairuoti transporto priemones, o, priėmęs sprendimą įgyti tam tikros kategorijos priemonės vairavimo teisę (įgyti vairuotojo pažymėjimą) ir nustatyta tvarka ją įgijęs, kartu prisiima ir anksčiau nurodytas pareigas, betarpiškai susijusias su saugaus eismo užtikrinimu, eismo dalyvių apsauga nuo eismo įvykių, tuo pačiu numatant teisinę galimybę taikyti atsakomybę šiurkščiai eismo saugumo taisykles pažeidusiam asmeniui. Transporto priemonės vairavimas neabejotinai yra atsakinga veikla, susijusi su didele rizika, pavojais, visų eismo dalyvių elgesiu. Saugaus eismo automobilių keliais užtikrinimas yra viešasis interesas, kurį įgyvendindamas įstatymų leidėjas privalo nustatyti saugaus eismo reikalavimus, būtinus viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių sveikatai bei gyvybei užtikrinti, o taip pat ir atitinkamus reikalavimus eismo dalyviams (tarp jų, reikalavimą nevairuoti neblaiviam, vairuotojui leistis patikrinamam dėl girtumo (apsvaigimo)).

17. Baudžiamajame procese parodymai yra faktiniai duomenys apie įrodinėjimo dalyką, tai yra apie nusikaltimo įvykį, kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Parodymai suprantami kaip apklausiamo asmens paaiškinimai apie tam tikras aplinkybes ir jie niekaip negali būti tapatinami su transporto priemonės vairuoto pareiga nustatyta tvarka leistis patikrinamam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Teisė neduoti parodymų prieš save negali būti aiškinama kaip paneigianti galimybę patikrinti asmens, dėl kurio kyla įtarimas vairavus transporto priemonę neblaiviam, girtumą. Priešingas aiškinimas iš esmės apsunkintų galimybę įgyvendinti BPK 2 straipsnyje įtvirtintą pareigą atskleisti nusikalstamas veikas, o baudžiamasis procesas neatliktų savo paskirties.

18. Pažymėtina, kad asmuo, įvykio vietoje atsisakydamas pasitikrinti neblaivumą, apsunkina ar net panaikina galimybę nustatyti jo blaivumą (neblaivumą) eismo įvykio metu. Baudžiamoji atsakomybė už vengimą pasitikrinti blaivumą, atsirado siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui teise, kai asmenys, vengdami patikrinimo, siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės už vairavimą neblaiviam. Nesant šio teisinio reglamentavimo, vengiantys pasitikrinti neblaivumą asmenys atsidurtų geresnėje padėtyje, nei tie, kurie vykdo teisėtus pareigūnų reikalavimus, taip pažeidžiant lygiateisiškumo ir teisingumo principus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo A. S. ir jo gynėjo advokato Eriko Rugieniaus apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.