Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Marius Steponaitis rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. skundą dėl VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ (toliau – Institucija) 2022-10-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Institucijos 2022-10-04 nutarimu V. J. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 449 straipsnio 6 dalį 90 Eur ir ANK 50 straipsnio 1 dalį 430 Eur baudomis, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nustatyta galutinė 430 Eur bauda už tai, kad patikrinimo metu 2022-05-31 16.21 val. (duomenys neskelbtini) VŠĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams tikrinant atvažiavusį lengvąjį automobilį, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), V. J. vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą su lengvuoju automobiliu, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurio techninė apžiūra buvo atlikta daugiau nei prieš pusmetį („Regitros“ sistemoje nurodyta atlikta 2021-09-10; galioja iki 2023-09-10), rūkė lengvojo automobilio salone, o kontrolieriams perspėjus, kad negalima rūkyti, vairuotojas nereagavo ir nevykdė patikrinimą atliekančių kontrolierių nurodymo pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, taip kliudydamas jiems įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose jiems nustatytas teises ar atlikti jiems pavestas pareigas. Tuo nevykdė reikalavimų numatytų: Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 34.l. punkte; Privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašo 30.6. punkte., 30.6.2. punkte; Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8² straipsnio 14 dalyje (b. l. 6-7).

V. J. skundu prašo pakeisti Institucijos nutarimą ir sušvelninti paskirtą baudą iki minimumo. Nurodo, kad kontrolieriai nepriėjo ir nepaklausė, o užblokavo jo mašiną, iššoko iš automobilio ir puolė prie jo automobilio. Vienu iš sustabdymo metu priėjęs kontrolierius jam net neprisistatė (neįvardino), kas jis toks, o tiesiog paprašė pateikti dokumentus. Tikrinimo metu kontrolierių elgesys neatitiko padorumo ir elementaraus suvokimo, kad pirmiausia reikia išleisti keleivius, atiduoti iš bagažinės jų daiktus. O jie tiesiog užblokavo vairuotojo dureles, nesuteikdami galimybės jam išlipti ir padėti keleiviams. Kito patikrinimo metu kontrolieriai grubiu tonu reikalavo parodyti telefoną tiek kliento, tiek vairuotojo. Po tokios apžiūros keleivė buvo šoke, nes toks kontrolierių elgesys neatitinka jokių padoraus elgesio normų. Keleivė net nesuprato, kas tai per žmonės ir kokias funkcijas jie atlieka. Dėl rūkymo automobilyje, tai pabrėžia, kad tuo metu klientų automobilyje nebuvo ir jis neplanavo po patikrinimo toliau vežti keleivius. Mano, jog nėra teisės akto draudžiančio jam rūkyti savo asmeniniame automobilyje, kai jis nevykdo keleivių vežimo paslaugos. Dėl laiku neatliktos techninės apžiūros gautą nuobaudą jis sumokėjo iš karto. Dėl jos pretenzijų neturi. Filmuotoje medžiagoje aiškiai į kamerą pasakė, kad neatsisako pateikti dokumentus, tik pabrėžė, kad jie turi galimybę patys savo sistemoje juos pasižiūrėti. Tai nėra jo gynybinė pozicija, o tiesiog fakto konstatavimas. Mano, kad patys kontrolieriai savo neetišku elgesiu, provokuoja atitinkamą pažeidėjo elgesį savo atžvilgiu ir iššaukia neigiamą reakciją. Po patikrinimo ir visų su tuo susijusių išgyvenimų jis iki šiol nevykdo keleivių pavežimo paslaugos. Prašo atsižvelgti į jį tikrinusių kontrolierių elgesį. Jo lengvinanti aplinkybė turėtų būti ir „Bolt“, jo kaip vairuotojo, įvertinimas (5 žvaigždutės), kas rodo, jog keleiviai neturi jokių pretenzijų dėl jo kaip vairuotojo elgesio ir automobilio švaros; taip pat atsižvelgti, kad jis neatsisakė pateikti dokumentų, bet tiesiog per susidariusią situaciją nespėjo jų surasti. Jis iš karto sumokėjo paskirtą baudą dėl laiku neatliktos techninės apžiūros, kuri buvo praleista dėl elementarios žmogiškos klaidos. Jo manymu, paskirtos baudos dydis už padarytą nusižengimą yra ženkliai per didelis, nes įvertinus aplinkybes (patvirtino, kad teikia keleivio vežimo paslaugas; ant automobilio buvo pritvirtinti visi reikalingi ženklai) nebuvo priešiškai nusiteikęs kontrolierių atžvilgiu, o dėl jų pačių elgesio tarpusavio bendravimas komplikavosi. Taip pat turi du nepilnamečius vaikus, kuriuos remia finansiškai, todėl toks baudos dydis būtų didelė finansinė našta jam ir jo šeimai. Gailisi dėl susidariusios situacijos ir prašo skirti minimalią baudą už prasižengimą, kurią galėtų apmokėti iš karto (b. l. 3).

Institucija atsiliepimu prašo skundo netenkinti ir palikti galioti skundžiamą nutarimą administracinio nusižengimo byloje. Nurodo, kad su skunde išdėstytais reikalavimais nesutinka, kadangi skundas nepagrįstas. Išnagrinėjus visą surinktą administracinio nusižengimo medžiagą, nustatyta, kad V. J. paaiškinimuose dėstomi teiginiai neatitinka nustatytų faktinių aplinkybių ir vertintini kaip gynybinė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pozicija. Bylos nagrinėjimo metu atlikus surinktų įrodymų tyrimą (patikrinimo akto Nr. 222/2022, 2022-06-09 tarnybinio pranešimo prie akto Nr. 222/2022, vaizdo medžiagos, foto nuotraukų, išduoto leidimo, vairuotojo buvimo automobilyje prie vairo, išrašo iš VĮ „Regitra“) nustatyta, kad patikrinimo metu V. J. vykdė keleivių vežimo už atlygį lengvuoju automobiliu pagal užsakymą veiklą su lengvuoju automobiliu (valst. Nr, (duomenys neskelbtini), kurio techninė apžiūra buvo atlikta daugiau nei prieš pusmetį, taip pat V. J. rūkė šio automobilio salone ir nevykdė patikrinimą vykdžiusių kontrolierių nurodymo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Taip pat nustatyta, kad kontrolieriai aiškiai išreiškė reikalavimą pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, o V. J. savo neveikimu nevykdė teisėtų įstatymų įgaliotų pareigūnų nurodymų ir reikalavimų, taip kliudydamas jiems įgyvendinti jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytas jiems teises ir atlikti jiems pavestas pareigas. V. J., prieš užsiimdamas keleivių vežimo už atlygį veikla ir teikdamas dokumentus atitinkamos veiklos licencijai gauti, turėjo būti susipažinęs su tokią veiklą reglamentuojančiais teisės aktais ir suprasti, kokių teisės aktų reikalavimų bus privalu laikytis. V. J. taip pat turėjo būti susipažinęs, kad vykdydamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą, turi turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse numatytus dokumentus ir kontrolieriams pareikalavus pateikti juos patikrinimui. Apeliantas skunde pripažįsta faktą, jog rūkė automobilyje, nurodydamas, kad tuo metu automobilyje keleivių nebuvo, kad nėra teisės akto, draudžiančio rūkyti asmeniniame automobilyje, kai nevykdo keleivių vežimo veiklos, taip pat nurodo, jog nuobaudą dėl neatliktos techninės apžiūros sumokėjo iš karto. Teigia, kad neatsisakė pateikti dokumentų, nes kontrolieriai turi galimybę patys sistemoje juos susižiūrėti. Nepagrįsta apelianto pozicija dėl rūkymo automobilyje, kuriuo vykdoma keleivių vežimo veikla. Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau - Taisyklės) numatytas draudimas (visais atvejais, t. y. nesvarbu darbo ar nedarbo metu, asmeninis automobilis ar ne) transporto priemonėje rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, trikdyti rimtį, gadinti įrenginius. Šiuo atveju nekyla abejonių dėl fakto, kad V. J. patikrinimo metu teikė keleivių vežimo už atlygį paslaugas (šį faktą patvirtino ir patikrinimą vykdžiusiems kontrolieriams), lengvasis automobilis (valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pažymėtas Taisyklėse nustatyta tvarka (29 punktas „Lengvojo automobilio kuriuo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla, viduje arba išorėje dešiniajame apatiniame priekinio lango kampe ir dešiniajame viršutiniame galinio lango kampe turi būti pritvirtintas ir transporto priemonės išorėje matomas Taisyklių 3 priede nurodytas ženklas (ilgis ir plotis ne mažesni kaip 100 mm), kai juo vykdoma keleivių vežimo pagal užsakymą veikla. Ženklas gali būti atspausdintas ant popieriaus. Ženklo apačioje esančiame baltame stačiakampyje turi būti įrašytas išduotos individualios veiklos (kodas 49.39) pažymos numeris T), taip pat iš automobilio išlipo keleivės. Todėl rūkydamas automobilyje, kuriuo teikiamos keleivių vežimo paslaugos, V. J. pažeidė Taisyklių 34.1 punktą. Taip pat patikrinimo metu V. J. atsisakė pateikti tiek vairuotojo pažymėjimą, tiek kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Nepagrįstai apeliantas skunde nurodo, jog kontrolieriai turi galimybę patikrinti dokumentus sistemoje. Pažymėtina, kad Taisyklių 35. punkte numatyta - vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti minėtų taisyklių 35. punkto papunkčiuose nurodytus dokumentus. Taisyklių 35.1-35.4 papunkčiuose nurodytų dokumentų gali neturėti, jeigu atitinka Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6-8 dalyse numatytus reikalavimus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Šiuo atveju, patikrinimo metu V. J. atsisakė pateikti tiek vairuotojo pažymėjimą, tiek kitą asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Todėl patikrinimo metu V. J. atsisakydamas pateikti asmens tapatybę įrodantį dokumentą, nevykdė teisėtų pareigūnų reikalavimų ir trukdė vykdyti jiems pavestas pareigas bei tokiais veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 505 straipsnio 1 dalyje. V. J. kaltė įrodyta byloje surinktais įrodymais: 2022 m. gegužės 19 d. patikrinimo aktu Nr. 222/2022, nuotraukomis ir vaizdo įrašu, administracinio nusižengimo protokolu, nutarimu, patikrinimą vykdžiusių kontrolierių V. Ž. ir E. T. tarnybiniais pranešimais, kitais įrodymais. Vadovaujantis ANK 34 straipsniu, V. J. skirtos baudos dydis nustatytas pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatytų minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (nenustatyta atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių). Įvertinus visus byloje esančius įrodymus, V. J. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 449 straipsnio 6 dalyje ir ANK 505 straipsnio 1 dalyje, o paskirta bauda yra adekvati padarytam nusižengimui, baudos dydis parinktas sankcijos ribose, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atitinka ANK 34 straipsnyje reglamentuojamą baudų skyrimo tvarką (b. l. 31-34).

V. J. pateikė paaiškinimus (atsakymas į 2022-10-26 gautą raštą Nr. 1R-44475), kad nesutinka su paskirtu baudos dydžiu. Jis pripažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi dėl jo. Pirmą kartą paskirtą baudą sumokėjo iš karto - be raginimo. Iš karto pripažino, kad teikia keleivių pavežimo paslaugas ir neneigė šio fakto. Administracinis nusižengimas buvo padarytas dėl to, kad patikrinimo metu tikrinantys pareigūnai pažeidė savo profesinių pareigų atlikimo teisėtumo sąlygas ir savo veiksmais (grubiu balso tonu ir elgesiu) išprovokavo neigiamą jo reakciją į juos. Administracinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti ir neteisingi tikrinančių pareigūnų veiksmai (neprisistatė, elgėsi nemandagiai ir įžūliai, neleido klientams atiduoti daiktus iš bagažinės ir pan. Be to, jis yra dviejų nepilnamečių vaikų tėvas. Dirba tarptautinių pervežimų vairuotoju ir papildomai uždarbiauja „Bolt“ keleivių pervežėju Lietuvoje. Po COVID - 19 patyrė didelių nuostolių, nes ilgą laiką negalėjo dirbti, prarado turėtą verslą. Paskirtos nuobaudos dydis būtų didelė finansinė našta jam ir jo šeimai. 449 straipsnio 6 dalyje ir 505 straipsnio 1 dalyje numato ženkliai mažesnes minimalias baudas. Prašo atsižvelgti į aplinkybes, kad anksčiau nebuvo baustas už tokio pobūdžio administraciniais nusižengimus, jo kaip pavėžėjo reitingas „Bolt“ sistemoje yra vienas geriausių, tai tik įrodo, kad su klientais elgiasi visada mandagiai, priekaištų dėl automobilio techninės būklės ar švaros taip pat niekada nėra buvę. Prašo atsižvelgti į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir sušvelninti jam paskirtą administracinio nusižengimo baudos dydį iki minimalaus. Informuoja, kad šiuo metu yra išvykęs iš Lietuvos darbo reikalais, todėl posėdyje dalyvauti negalės ir prašo sprendimą priimti jam nedalyvaujant.

Skundas tenkintinas iš dalies.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas (Nutarimas) laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta visiškai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Remiantis ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. To paties straipsnio 4 dalis reglamentuoja, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą reglamentuoja Lietuvos Respublikos kelių transporto kodeksas (toliau – Kodeksas) ir keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. 3-80 (toliau – Taisyklės). Taip pat privalomosios transporto priemonių techninės apžiūros atlikimo tvarkos aprašas reguliuoja lengvųjų automobilių taksi ir lengvųjų automobilių, kuriais vykdoma keleivių vežimo už atlygį pagal užsakymą veikla, automobilių techninės apžiūros taisykles.

Kodekso 8² straipsnio 14 dalies 1 punkte bei Taisyklių 29 punkte, 35 punkte nurodyti reikalavimai ir draudimai, kurių privalo laikytis keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą veiklą vykdantys asmenys.

V. J. skunde neginčija padaręs nusižengimą pagal ANK 449 straipsnio 6 dalį (dėl laiku neatliktos techninės apžiūros), neneigia ir to, kad rūkė automobilyje, kadangi tuo metu klientų automobilyje nebuvo bei jis nebeplanavo po patikrinimo toliau vežti keleivius. Jis teigia, jog neatsisakė kontrolieriams pateikti dokumentus, bet per susidariusią situaciją nespėjo jų surasti bei jį tikrinusiems kontrolieriams tik pabrėžė, kad jie turi galimybę patys savo sistemoje juos pasižiūrėti, tačiau iš byloje esančios nuotraukos, filmuotos medžiagos nustatyta, kad kontrolieriams paprašius V. J. pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, jis tik per atstumą parodė kontrolieriams savo asmens tapatybės kortelę, nors Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių (toliau – Taisyklės) 35 punkte numatyta, kad vairuotojas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklos vykdymo metu privalo turėti ir valstybinę kelių transporto priežiūrą, ir kelių transporto kontrolę vykdantiems pareigūnams reikalaujant pateikti minėtų taisyklių 35 punkto papunkčiuose nurodytus dokumentus. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 6 dalyje numatyta, jog motorinės transporto priemonės ir (ar) priekabos vairuotojas, kuriam Lietuvos Respublikoje išduotas vairuotojo pažymėjimas galioja, neprivalo su savimi turėti ir tikrinančio pareigūno reikalavimu pateikti vairuotojo pažymėjimo, jeigu jis pateikia galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. V. J. skunde pateikti argumentai, kad jis rūkė automobilyje, nes tuo metu klientų automobilyje nebuvo ir jis neplanavo po patikrinimo toliau vežti keleivius, vertintini kritiškai, kadangi minėtų Taisyklių 34.1. punkte numatytas draudimas visais atvejais transporto priemonėje rūkyti, gerti alkoholinius gėrimus, trikdyti rimtį, gadinti įrenginius. Be to, V. J. nepateikė jokių pagristų argumentų ir juos pagrindžiančių įrodymų, kurie galėtų pateisinti nurodymo nevykdymą kontrolieriams pateikti prašomus dokumentus. Taip pat nepateikė pagrindžiančių įrodymų, kad jo, kaip „Bolt“ vairuotojo, įvertinimas (5 žvaigždutės), kad po COVID - 19 patyrė didelių nuostolių, t. y. nepateikė jokių pagrindžiančių įrodymų dėl skunde ir savo atsiliepime nurodytų argumentų.

Iš byloje esančių duomenų, t. y. tarnybinių pranešimų, patikrinimo akto, vaizdo ir garso įrašų, nuotraukų, 2022-08-23 protokolo, 2022-10-04 nutarimo matyti, kad patikrinimo metu V. J. transporto priemonės, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), techninė apžiūra atlikta daugiau nei prieš 6 mėnesius, transporto priemonėje, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), rūkė, taip pat patikrinimo metu V. J. VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ kontrolieriams atsisakė pateikti, kaip tai nustato Taisyklių 35.5 punktas, 35.13 - 35.15 punktai, vykdydamas keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais veiklą, nepateikė teisės aktuose nurodytų dokumentų, kuriuose su savimi turi turėti ir kontrolieriams paprašius pateikti, asmenys vykdantys minėta veiklą, todėl V. J. padaryta veika atitinka administracinius nusižengimus pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį ir 505 straipsnio 1 dalį.

Nagrinėjamu atveju skundžiamu nutarimu V. J. nubaustas pagal ANK 449 straipsnio 6 dalį, t. y. kai ANK 449 straipsnio 5 dalyje numatyti administraciniai nusižengimai, padaryti pakartotinai.

Administracinių nusižengimų pakartotinumą reglamentuoja ANK 40 straipsnis, kur numatyta kad administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai, jeigu jį padaręs asmuo per metus nuo administracinio nurodymo įvykdymo dienos arba nuo dienos, kurią administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė baigta vykdyti, padarė tame pačiame šio kodekso straipsnyje nurodytą administracinį nusižengimą. Padarius pakartotinį administracinį nusižengimą, šiame straipsnyje nustatytas terminas skaičiuojamas iš naujo.

V. J. skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimą padarė 2022-05-19. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metų matyti, kad V. J. administracinį nusižengimą pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį padarė vėliau, t. y. 2022-05-31. Šiuo konkrečiu nagrinėjamu atveju 2022-05-19 padaryta veika, negali būti laikoma, jog ji yra padaryta pakartotinai. Byloje nėra jokių kitų įrodymų, jog V. J. iki šios veikos padarymo būtų baustas pagal ANK 449 straipsnio 5 dalį, todėl jo padarytas nusižengimas perkvalifikuotinas iš ANK 449 straipsnio 6 dalies į ANK 449 straipsnio 5 dalį (ANK 642 str. 1 d. 3 p.).

ANK 505 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė nuobauda - bauda nuo 80 iki 780 eurų. Byloje skundžiamame nutarime nurodyta, kad V. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tokios pat išvada darytina ir nagrinėjant skundą. Nors administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir nedalyvaujant V. J., tačiau jis savo poziciją dėl kaltinimų aiškiai ir detaliai išdėstė savo rašytiniame 2022-08-17 paaiškinime (12 b. l.), 2022-05-19 patikrinimo akte (16 b. l.), taip pat ir informaciniame pranešime apie bylos nagrinėjimą (22 b. l.) bei byloje esančiuose vaizdo įrašuose. Todėl tokios aplinkybės neleidžia daryti išvados, kad jis prisipažino dėl padarytų pažeidimų ir nuoširdžiai gailisi. Tiek skunde, tiek bylos nagrinėjamu metu nenustatyta daugiau jokių kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tai, kad jis laiku sumokėjo nuobaudą už kitą padarytą pažeidimą (dėl laiku neatliktos techninės apžiūros), kad turi legalų pragyvenimo šaltinį, šiuo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti lengvinančia aplinkybe. Be to, tokios galimybės nenumato ir ANK 35 straipsnis.

V. J. anksčiau (per vienerius metus) yra baustas už viešojo administravimo funkcijas atliekančio asmens garbės ir orumo pažeminimą (ANK 507 str. 1 d.), be to, jis baustas ir administracinius nusižengimus, susijusius su transportu ir kelių ūkiu (ANK 415 str. 1 d., 463 str. 1 d., 417 str. 1 d.). Iš viso baustas net 7 kartus per paskutinius 3 metus. Tokios aplinkybės rodo, kad pažeidimai nėra atsitiktinis reiškinys V. J. gyvenime, tinkamų išvadų iš ankstesnių baustumų jis nedaro.

Administracinė nuobauda yra valstybės prievartos priemonė, skiriama administracinį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 str.).

Nors skundu iš esmės neneigia kaltės, tačiau V. J. akcentuoja, kad kontrolierių veiksmų netinkamumą. Visgi, šiuo atveju kontrolieriai tikrino asmenį, kuris vykdė atitinkamą ūkinę veiklą, todėl tokia veikla užsiimantis asmuo turėjo būti susipažinęs, kad turi ne tik teises užsiimti tam tikra veikla bei ir pareigą vykdyti reikalavimus teisės aktų nustatyta tvarka, t. y. turi turėti Keleivių vežimo už atlygį lengvaisiais automobiliais pagal užsakymą ir lengvaisiais automobiliais taksi taisyklėse numatytus dokumentus ir kontrolieriams pareikalavus pateikti juos patikrinimui bei įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Tai, kad teismas turi galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji, yra nurodęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (Konstitucinio Teismo 2004-01-26, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2008-09-17, 2012-09-25 nutarimai). Tačiau sprendimas dėl administracinės nuobaudos ir/ar administracinio poveikio priemonės švelninimo ar jų neskyrimo priimamas, įvertinus padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Padaryti nusižengimai negali būti laikomi mažareikšmiais, todėl skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi transporto ir kelių veikloje, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu (nusižengimu). Administracinio nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes pažeidimą (nusižengimą) padariusiam asmeniui, tuo siekiant administracinės nuobaudos tikslų, numatytų ANK 22 ir 27 straipsniuose. Tai, jog pats V. J. patiria (patirs) neigiamus taikytos priemonės padarinius, yra natūralus jo padaryto nusižengimo rezultatas. Pažymėtina, jog asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį, galimas neigiamas pasekmes. Todėl šie skundo argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį.

V. J. pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį paskirta 430 eurų bauda. Įvertinus tiek nusižengimo pobūdį, tiek jo pavojingumą visuomenei, tiek kitus atsakomybei individualizuoti reikšmingus duomenis bei juos sugretinus su asmenybę charakterizuojančiais požymiais, V. J. pagrįstai paskirta sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, tai atitinka administracinės nuobaudos tikslus, todėl nelaikytina aiškiai per griežta ir švelninti nėra pagrindo.

Kadangi V. J. padaryta veika perkvalifikuotina į ANK 449 straipsnio 5 dalį, atsižvelgiant į anksčiau paminėtas aplinkybes, turinčias reikšmės nuobaudos skyrimui, taip pat į tai, kad šis pažeidimas padarytas faktiškai tuo pačiu metu ir tomis pačiomis aplinkybėmis, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, skirtina sankcijoje numatytas nuobaudos vidurkis.

ANK 38 straipsnio 2 dalyje numatytas baudų bendrinimas, t. y. kai asmens vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio kodekso straipsnius ar straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam asmeniui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Šiuo atveju asmeniui kartu su administracine nuobauda šiame skyriuje nustatyta tvarka skiriamos viena arba kelios administracinio poveikio priemonės, numatytos už bet kurį iš padarytų administracinių nusižengimų. Jei už padarytus administracinius nusižengimus šio kodekso straipsniuose ar straipsnio dalyse numatytos tos pačios rūšies administracinio poveikio priemonės, skiriama administracinio poveikio priemonė už sunkesnįjį iš padarytų administracinių nusižengimų. Atitinkamai šiuo nutarimu skirtina bausmė bendrintina su bauda, paskirta skundžiamu nutarimu pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį (ANK 38 str.).

Vadovaudamasis ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

V. J. skundą tenkinti iš dalies.

VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ 2022-10-04 nutarimą pakeisti:

V. J. padarytą nusižengimą iš ANK 449 straipsnio 6 dalies perkvalifikuoti į ANK 449 straipsnio 5 dalį ir paskirti 45 Eur baudą.

Vadovaujantis ANK 38 straipsnio 2 dalimi, subendrinti šią baudą su skundžiamu nutarimu paskirta bauda pagal ANK 505 straipsnio 1 dalį ir nustatyti 430 Eur baudą.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.