Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovei J. Z. dėl nuostolių atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kadangi ieškinio reikalavimai neviršija 2000 Eur sumos ir nei viena iš ginčo šalių neprašė bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka, prieštaravimų dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka nepareiškė, vadovaujantis proceso ekonomiškumo principu byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) dėl K. K., vairavusio J. Z. pagal lizingo sutartį naudotos transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė VOLVO XC70, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Kadangi eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdama į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdama 200,15 Eur dydžio draudimo išmoką. Tuo tarpu ieškovas kompensavo AB „LIETUVOS DRAUDIMAS“ išmokėtą 200,15 Eur draudimo išmoką, kurią prašo priteisti iš atsakovės.

Dėl ieškinio senaties

Atsakovė prašo taikyti ieškinio padavimo senaties terminą ir nurodo, kad ieškovas turėjo teisę pareikšti regresinį reikalavimą per vienerius metus nuo draudimo išmokos išmokėjimo, tačiau tai padarė praėjus daugiau nei dvejiems metams.

CK 1.125 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sutrumpintas vienerių metų ieškinio senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Nagrinėjamu atveju ieškovas draudiko funkcijų neatlieka, t. y. nesudaro draudimo sutarčių, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad tarp ieškovo ir atsakovės susiklostė draudimo teisiniai santykiai, bei taikyti vienerių metų ieškinio senaties terminą CK 1.125 straipsnio 7 dalies pagrindu. Teismo vertinimu, atsakovės, kaip neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės savininkės, atsakomybė kyla dėl to, kad ji neįvykdė įstatymo imperatyvo sudaryti draudimo sutartį ir pažeidė draudžiamąją įstatymo normą – draudimą leisti kitam asmeniui naudoti neapdraustą transporto priemonę. Dėl atsakovės neteisėtos veikos ieškovas patyrė turtinę žalą (CK 6.246 straipsnis), o iš delikto kylantiems reikalavimams, t. y. dėl padarytos žalos atlyginimo, taikytinas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Pagal CK 1.127 straipsnio 4 dalį iš regresinių prievolių atsirandančių reikalavimų ieškinio senaties terminas prasideda nuo pagrindinės prievolės įvykdymo momento.

Byloje nustatyta, kad draudimo išmoka išmokėta 2020-01-29, o ieškinys teisme priimtas 2022-10-21, todėl nėra pagrindo išvadai, kad trejų metų ieškinio senaties terminas praleistas.

Dėl atsakovės atsakomybės

A. J. Z. nesutikdama su ieškiniu nurodė, kad automobilis (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tik buvo registruotas jos vardu, o juo naudojosi ir jį valdė K. K., kuris turėjo pareigą pasirūpinti draudimu, tačiau to nepadarė, todėl iš jos nepagrįstai reikalaujama žalos atlyginimo.

Pažymėtina, kad pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos teritorijoje naudojama transporto priemonė privalo būti apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu tol, kol ji yra įregistruota. TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigą sudaryti draudimo sutartį turi transporto priemonės savininkas. Jeigu transporto priemonė naudojama asmens, kuris transporto priemonę naudoja pagal lizingo (finansinės nuomos), išperkamosios nuomos ar kitą panašaus pobūdžio sutartį, už draudimo sutarties sudarymą yra atsakingas šis asmuo (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalis). TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys (transporto priemonės savininkai ir asmenys, transporto priemones naudojantys pagal lizingo sutartį) ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės.

Tuo tarpu TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras turi teisę reikalauti, jog atsakingas už žalos padarymą asmuo arba asmuo, neįvykdęs pareigos sudaryti draudimo sutartį, grąžintų dėl padarytos žalos išmokėtą sumą, jeigu išmoka buvo sumokėta pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, t. y. kaltininkui padarius žalos Lietuvos Respublikoje naudojantis neapdrausta transporto priemone, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė.

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad atsakovė J. Z., būdama transporto priemonės (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininke, buvo už transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties sudarymą atsakingas asmuo. Byloje nėra ginčo dėl to, kad automobilis nebuvo apdraustas transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Transporto valdytojų privalomuoju draudimu neapdraustam automobiliui patekus į eismo įvykį ir dėl to atsiradus žalai, ieškovas turi teisę reikalauti iš atsakovės atlyginti šią žalą regreso tvarka. Atkreiptinas atsakovės dėmesys į tai, kad jos ir atsakingo už žalos padarymą asmens tarpusavio santykiai ir susitarimai sukuria jiems teises ir pareigas jų santykiuose vienas su kitu, tačiau negali pakeisti įstatyme įtvirtinto teisinio reglamentavimo.

TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta maksimali transporto priemonės savininko ar valdytojo atsakomybė Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui tuo atveju, kai šis sumoka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims. Taigi, iš šio įstatyme įtvirtinto reguliavimo kyla solidari atsakomybė ir kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.6 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovas turi teisę pareikšti reikalavimą atsakovei J. Z., neįvykdžiusiai pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį.

Nagrinėjamu atveju ieškovas, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, įgijo į už žalos padarymą atsakingą atsakovę, neįvykdžiusią pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį, regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 23 straipsnis). Kadangi atsakovė pažeidė prievolių vykdymo principus ir ieškovui žalos neatlygino, ieškovo ieškinys tenkintinas ir iš atsakovės priteistinas 200,15 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovo reikalavimas dėl palūkanų priteisimo tenkintinas ir ieškovui iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą 200,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Kadangi ieškinys tenkintinas visiškai, iš atsakovo ieškovui priteistinas 20,00 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už minimalią (5,00 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš bylą pralaimėjusios šalies nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 441 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovės J. Z., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovui Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, į. k. 125709291, 200,15 Eur (dviejų šimtų eurų 15 ct) nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 200,15 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2022-10-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 20,00 Eur (dvidešimties eurų) žyminį mokestį.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.