Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-12-04 · Baudžiamoji byla Nr. 1-284-865/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-12-04Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNuosprendis · 2020-06-19Vilniaus apygardos teismas
  3. KasacijaNutartis · 2021-01-06Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-12-04
Bylos Nr.
1-284-865/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-58863-2016-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Kaltinamasis
S. G.
Nukentėjusysis
V. V., O. M.
Civilinis ieškovas
J. V., R. L., H. V., UAB „A“, UAB „B“, P. B., S. D.
Advokatai
Sigitas Gedvilas, Loreta Guižauskienė, Marius Monkevičius
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-284-865/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-58863-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.2.14.5.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 4 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,sekretoriaujant Gražinai Puškarovaitei, Gintarei Prunskaitei,dalyvaujant prokurorei Austėjai Abromaitienei,kaltinamajai S. G., jos gynėjams advokatams Mariui Monkevičiui ir Tadeuš Gudzinski,

nukentėjusiajam V. V. ir nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei J. V., jų advokatui Sigitui Gedvilui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. L., jo advokatei Loretai Guižauskienei, nukentėjusiajai O. M., nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei H. V., civilinio ieškovo UAB „A“ atstovei L. D., civilinio ieškovo UAB „B“ atstovui D. S., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui P. B., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. D. (dalyje posėdžių),

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio įrodymų tyrimo tvarka, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

S. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti ir deklaravusi gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, dirbanti UAB "C" projektų vadove, teista: 1) 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (1883 eurų) dydžio bauda; 2016 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu panaikinta Vilniaus miesto apylinkės teismo rugpjūčio 22 d. nuosprendžio dalis - S. G. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, paliekant galioti nuosprendžio dalį, kuria pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 40 MGL (1506,40 eurų) bauda; 2) 2018 m. sausio 26 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2016 m. rugpjūčio 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, kuris pakeistas 2016 m. gruodžio 19 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu, paskirta bausme ir S. G. skirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 40 MGL (1506,40 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. G. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba būti registruotai darbo biržoje ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat per 2 (dvejus) metus nukentėjusiesiems atlyginti ne mažiau kaip pusę nuosprendžiu priteistos turtinės žalos (t. y. 5 578, 08 Eur);

kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2014 m. spalio mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2014-10-25, (duomenys neskelbtini), S. D. pristačiusi Simonos vardu, įtikinusi jį, kad galės padėti atgauti skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 1480000 Lt sumai, nors žinojo, kad skolos atgauti nepadės ir savo įsipareigojimų nevykdys, ir taip piktnaudžiaudama S. D. pasitikėjimu, žodinio susitarimo su pastaruoju pagrindu už pažadėtą skolos atgavimą, 2014-10-25 (duomenys neskelbtini) S. D. perdavė jai (S. G.) 3000 Lt, po 3 savaičių prie p.c. „(duomenys neskelbtini) “(duomenys neskelbtini), S. D. jai perdavė 1500 Lt, t. y. iš viso 4500 Lt (1303 eurų), tačiau ji (S. G.) susitarimo sąlygų nevykdė, jokių veiksmų nesiėmė, skolos neatgavo ir sumokėtų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - S. D. priklausantį turtą – 1303 eurus.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą bei suklastojo tikrą dokumentą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016-07-04, (duomenys neskelbtini), A. R. prisistačiusi UAB „D“ atstovės Simonos vardu, įtikinusi ją, kad galės gauti paskolą UAB „F“ projektui realizuoti, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės, taip piktnaudžiaudama A. R. pasitikėjimu, 2016-07-04 su A. R. sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB “D" atstovauja M. L. ir be M. L. žinios už ją pasirašė, minėta sutartimi įsipareigojo įgyvendinti kliento pradėtą realizuoti finansinį investicinį projektą - Senjorų globos namus, teikiant finansinių bei teisinių konsultacijų paslaugas daliniam kreditui pagal pateiktą verslo planą gauti, nurodytas paslaugas žadėdama suteikti per 35 darbo dienas. Apgaule suklaidinta A. R., vykdydama šios sutarties salygas dėl avanso – 1000 eurų apmokėjimo, 2016-07-19 iš savo dukros Nidos G. R. (UAB „F" akcininkės) sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB "D" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi S. G., 1000 eurų, tačiau S. G. pagal minėtą sutartį jokių paslaugų nesuteikė, dalinio kredito negavo, pinigų negrąžino ir tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „ F“ priklausantį turtą - 1000 eurų, bei suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016-07-25 (duomenys neskelbtini), įtikino D. S., kad galės gauti finansavimą UAB „B“ projektui „(duomenys neskelbtini)" realizuoti, nors žinojo, kad padėti gauti finansavimo negalės, taip piktnaudžiaudama UAB "B" komercijos direktoriaus D. S. pasitikėjimu, 2016-07-25 sudarė su UAB "B" tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB "D" atstovauja M. L. ir minėta sutartimi įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą atitinkančią Kredito institucijos reikalavimus norimam Projekto finansavimui gauti, bei per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti Kredito institucijos sprendimą dėl Projekto finansavimo. Apgaulės suklaidintas UAB "B" komercijos direktorius D. S., vykdydamas šios sutarties salygas dėl avanso – 2000 eurų apmokėjimo, 2016-08-19 iš UAB „B“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB "D" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi S. G., 1000 eurų, ir 2016-08-05 iš UAB "B" sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB "D" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 1000 eurų, tačiau S. G. pagal minėtą sutartį jokių paslaugų nesuteikė, finansavimo negavo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „B“ priklausantį turtą – 2000 eurų.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, prisistačiusi UAB "D" atstove, vardu Simona, J. V. ir V. V. įtikinusi, kad gali padėti gauti kreditą patalpoms, esančioms (duomenys neskelbtini), 92 000 eurų vertės, įsigyti, nors žinojo, kad padėti gauti kredito negalės, taip piktnaudžiaudama nukentėjusiųjų J. V. ir V. V. pasitikėjimu, 2016-08-17 įtikino J. V. pervesti į UAB "D" sąskaitą (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi S. G., 58 eurus, o 2016-08-31 (duomenys neskelbtini), ji (S. G.) sudarė su J. V. tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nuslėpdama savo duomenis nurodė, kad UAB "D" atstovauja G. A. M. ir už jį pasirašė. Minėta sutartimi įsipareigojo įgyvendinti projektą, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini), ir per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti J. V. ir V. V. galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą. Apgaule suklaidinta J. V., vykdydama šios sutarties salygas dėl 5 procentų sumos nuo gaunamo finansavimo ir sumokėti avansu 2500 eurų, 2016-08-31 apie 12.00 val. (duomenys neskelbtini) perdavė jai (S. G.) 2500 eurų;

kaltinamoji S. G. tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-01 apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 2100 eurų tariamai banko reikalams sutvarkyti, o apgaulės suklaidinta nukentėjusioji, 2016-09-01 apie 12.00 val. prekybos centre "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė jai (S. G.) dar 2100 eurų;

kaltinamoji S. G. tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-14 apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 2500 eurų už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaulės suklaidinti J. V. ir V. V., 2016-09-14 apie 12.00 val. prekybos centre "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė jai (S. G.) 2500 eurų.

kaltinamoji S. G. tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-22, apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 1100 eurų už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaulės suklaidinti J. V. ir V. V., 2016-09-22 apie 15.00 val., (duomenys neskelbtini) perdavė jai (S. G.) 2500 eurų.

kaltinamoji S. G. tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-30, apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar jai (S. G.) perduoti 1000 eurų ir pervesti į UAB "D" sąskaitą 1000 eurų už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaule suklaidinta J. V., 2016-09-30 apie 12.00 val. prekybos centre "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė jai (S. G.) 1000 eurų ir 2016-09-30 pervedė į UAB D” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) dar 1000 eurų.

kaltinamoji S. G. tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-10-28 apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 100 eurų už tariamai sutarties sudarymo komisinį mokestį, o apgaulės suklaidinta J. V. 2016-09-30 apie 12.00 val. prekybos centre "(duomenys neskelbtini)", esančiame (duomenys neskelbtini), perdavė jai (S. G.) 100 eurų, tačiau S. G. jokių paslaugų neatliko ir pinigų negrąžino.

Tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo svetimą - J. V. ir V. V. priklausantį didelės vertės turtą – 10358 eurų, ir suklastojo dokumentą.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatydama UAB "D" atstove vardu Simona, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016-10-05 laiku (duomenys neskelbtini), įtikino L. D., kad galės padėti refinansuoti UAB „A“ paskolą, t. y. sutvarkyti dokumentus, reikalingus naujai paskolai gauti ir pervertinti UAB „A“ turtą, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės, taip piktnaudžiaudama UAB „A“ direktorės L. D. pasitikėjimu, 2016-10-05 sudarė su UAB „A“ tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB "D" atstovauja direktorius K. R., kuris UAB „ D“ direktoriumi niekada nebuvo, bei pati už jį pasirašė ir minėta sutartimi įsipareigojo atlikti UAB „A“ finansinę ir perspektyvinę analizę bei turto vertinimą, organizuoti UAB „A“ sklandų perkreditavimą iš AB „DNB banko į kitą banką, apskųsti AB „DNB Bankas“ veiksmus prieš UAB „A“, o apgaulės suklaidinta J. D., vykdydama šios sutarties salygas, t. y. kad po sutarties pasirašymo turi sumokėti 1500 eurų, 2016-10-06 iš savo motinos J. D. (UAB „A„ akcininkės) sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB "D" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) eurų, kuria naudojosi S. G., taip pat tariamai už susitikimus su investuotojais ir UAB „A“ turto įvertinimą, 2016-10-07 pervedė į UAB „D“ sąskaitą - 1500 eurų, 2016-10-13 - 1500 eurų ; 2016-10-31 - 1500 eurų ir 2016-11-08 - 500 eurų, tačiau jokių paslaugų S. G. UAB „A“ nesuteikė, įmonė kredito negavo, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 6500 eurų ir suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamoji S. G. kaltinama tuo, kad ji apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajai O. M. prisistatydama UAB "D" atstove, vardu Simona, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2016-10-22, (duomenys neskelbtini) įtikino pastarąją sumokėti jai 100 eurų už pagalbą, surandant kreditorius O. M. paskolai refinansuoti bei įtikino, kad galės sutvarkyti dokumentus, reikalingus naujai paskolai gauti, ir išspręs skolos grąžinimo klausimą su antstole, nors žinojo, kad padėti gauti paskolos negalės, taip piktnaudžiaudama nukentėjusiosios O. M. pasitikėjimu, apgaule įtikino ją 2016-10-22 (duomenys neskelbtini) sumokėti 100 eurų už atvykimą, o 2016-10-25 ji (S. G.) su O. M. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį (duomenys neskelbtini), kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB "D" atstovauja direktorius K. R., kuris UAB „D“ direktoriumi niekada nebuvo, bei pati už jį pasirašė, sutartyje nurodydama, kad turi reikiamų resursų ir žinių, bei bendradarbiaudama su Kredito institucija sutinka tarpininkauti kliento (O. M.) vystomam Projektui (numatomas refinansavimas), gaunant finansavimą bei suteikti su tuo susijusias paslaugas ir per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti galutinę kredito institucijos patvirtintą ataskaitą, atitinkančią Kredito institucijos reikalavimus norimam Projekto finansavimui, teikti paslaugas, siekiant kredito sutarties sudarymo ir kreditavimo sandorio įvykdymo, minėta sutartimi prisiimtus įsipareigojimus įvykdyti ne vėliau nei per 30 darbo dienų, o apgaulės suklaidinta O. M., vykdydama šios sutarties salygas, kad kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti 500 eurų už tarpininkavimo paslaugas ir sumokėti 250 eurų dydžio avansą, 2016-10-27 iš savo dukros E. A. sąskaitos pervedė į UAB "D" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi S. G., 235 eurus, o 2016-11-07 dar 45 eurus.

Tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. G. nuo 2016-11-07 iki 2016-11-08 laiku, telefonu įtikino nukentėjusąją O. M. dar pervesti į UAB „D“ sąskaitą 200 eurų, tariamai už O. M. įdarbinimą UAB „D“, o apgaulės suklaidinta nukentėjusioji, 2016-11-08 iš savo dukros E. A. sąskaitos pervedė į UAB "D“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) eurų, tačiau S. G. jokių paslaugų O. M. nesuteikė, kredito negavo, į UAB „D“ neįdarbino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą O. M. priklausantį turtą – 580 eurų ir suklastojo tikrą dokumentą.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą ir suklastojo dokumentą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, prisistatydama UAB "D" atstove, vardu Simona, 2016 lapkričio mėn, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini) įtikino P. B., kad galės padėti gauti ES finansinę paramą, nors žinojo, kad padėti gauti paramos negalės, ir taip piktnaudžiaudama P. B. pasitikėjimu, 2016-12-03, (duomenys neskelbtini), tiksliau nenustatytoje vietoje, sudarė su juo sutartį ES paramai gauti, kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB „D" atstovauja direktorius K. R., kuris UAB „D“ direktoriumi niekada nebuvo bei pati už jį pasirašė kaip komercijos direktorė S. G. ir minėta sutartimi įsipareigojo parengti ir pateikti paraišką ES paramai gauti (įskaitant verslo planą) bei įvykdyti UAB įsteigimą šiam projektui vykdyti, o apgaulės suklaidintas P. B., vykdydamas šios sutarties sąlygas, kad turi sumokėti paslaugų teikėjui 2500 eurų, 2016-12-06 iš savo sąskaitos (duomenys neskelbtini) pervedė į UAB „D“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria naudojosi S. G., 1000 eurų ir 2016-12-12 dar 1500 eurų, tačiau ji (S. G.) jokių paslaugų P. B. nesuteikė ir ES paramos negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą P. B. priklausantį turtą – 2500 eurų ir suklastojo dokumentą.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. rugpjūčio mėn, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), įtikino R. L., kad už 6500 eurų atlygį galės padėti gauti paskolą jo turimos paskolos refinansavimui bei atidėti pastarojo buto, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimą iš varžytinių, nors žinojo, kad padėti gauti paskolos negalės bei buto pardavimo nesustabdys, taip piktnaudžiavo nukentėjusiojo R. L. pasitikėjimu, o apgaule suklaidintas nukentėjusysis, vykdydamas žodinio susitarimo sąlygas, 2017 m. rugpjūčio mėn, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), perdavė jai (S. G.) 2500 eurų, taip pat vykdydamas žodinio susitarimo sąlygas (duomenys neskelbtini) dar perdavė jai 2500 eurų ir dar 1500 eurų dalimis po 800 eur, 600 eur ir 100 eur, (duomenys neskelbtini), tačiau S. G. jokių paslaugų R. L. nesuteikė, kredito negavo, pastarojo butas buvo parduotas iš varžytinių, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - R. L. priklausantį turtą – 6500 eurų.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, 2017 m. liepos mėn. pabaigoje, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau nei 2017-08-04 (duomenys neskelbtini), įtikino G. V., kad už piniginį mokestį padės išvengti iškeldinimo iš namo, esančio (duomenys neskelbtini), perėjusio UAB „E“ nuosavyben, nors žinojo, kad padėti negalės ir nukentėjusysis iškeldinimo neišvengs, taip piktnaudžiavo nukentėjusiojo G. V. pasitikėjimu, o 2017-08-04 apgaule suklaidintas nukentėjusysis, vykdydamas žodinio susitarimo su S. G. sąlygas, (duomenys neskelbtini), perdavė jai 1000 eurų, po kelių dienų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavė S. G. dar 1000 eurų ir po kelių dienų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), perdavė S. G. dar 1000 eurų;

S. G., tęsdama nusikalstamą veiką, nuo 2017-08-15 iki 2017-08-18 pareikalavo sumokėti jai dar 500 eurų ir nukentėjusysis G. V., vykdydamas minėtą reikalavimą, laikotarpiu nuo 2017-08-15 iki 2017-08-18, tiksliau tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), sumokėjo pastarajai dar 500 eurų, tačiau S. G. jokių veiksmų neatliko ir 2017-08-24 nukentėjusysis buvo iškeldintas, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą G. V. priklausantį turtą – 3500 eurų.

Kaltinamoji S. G. apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent:

ji, turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, UAB "G" akcininkui A. M. prisistatė kaip S. G., UAB "C" akcininkė, nors jokio įgaliojimo veikti minėtos bendrovės vardu neturėjo, 2017-09-29, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įtikino UAB "G" akcininką A. M., kad galės padėti gauti paskolą, nors žinojo, kad padėti gauti paskolą negalės, taip piktnaudžiavo jo pasitikėjimu, o A. M., suklaidintas apgaulės, sumokėjo jai (S. G.) 150 eurų už patirtas išlaidas;

tęsdama nusikalstamą veiką S. G. 2017-10-03, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) sudarė su UAB „ G“ paslaugų teikimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB "C" atstovauja direktorius R. V., ir minėta sutartimi įsipareigojo patikrinti dviejų asmenų kreditingumą bei paruošti dokumentus paskolai gauti, o apgaule suklaidintas A. M., vykdydamas šios sutarties sąlygas, kad UAB „G“ įsipareigojusi sumokėti 400 eurų už kreditingumo patikrinimą ir 600 eurų už dokumentų paskolai gauti paruošimą, 2017-10-03 (duomenys neskelbtini), perdavė jai (S. G.) 400 eurų už kreditingumo patikrinimą ir 2017-10-05 (duomenys neskelbtini) perdavė jai (S. G.) dar 600 eurų už dokumentų paskolai gauti paruošimą, tačiau S. G. jokių paslaugų A. M. nesuteikė, paskolos negavo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „G“ priklausantį turtą – 1150 eurų.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. G. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų nepripažino ir parodė:

dėl nusikalstamos veikos prieš S. D.: su S. D. buvo ji sudariusi sutartį įmonėje, kurioje ji dirbo AUB „H“. Jam buvo išaiškintos visos sąlygos, visi reikalavimai ir įmonė priėmė sprendimą, kartu su direktoriumi ir visais kitais, kad jie jam konkrečiu atveju negali padėti. S. D. su P. K. sekė P., teigdavo visą informaciją pilnai apie jo sąskaitas, apie dukros duodamus pinigus, jie nusprendė nutraukti sutartį su klientu, kadangi jis (duomenys neskelbtini) ofise atvykdavo neblaivus, teigdavo labai daug nereikalingos informacijos. Jie paprasčiausiai nutraukė santykius. Dėl duodamų pinigų, jis gal buvo mokėjęs UAB „H“ įmonei 300 Lt. Apie jokius pinigus ji tikrai nežino. Dėl Latvijos banko, jis pats pasakė, kadangi jis samdė privačius detektyvus, K. buvo sudaręs sutartį su P., jis pats davė tai, kad yra Latvijos banke P. sąskaitos, dėl ko ji pasidomėjo su viena Latvijos saugos tarnyba, ar jie galės kažką padėti dėl pinigų, kad jie nenueitų į šoną. Su saugos tarnyba jie nesusidirbo, dėl to, kad jie pareikalavo apie 10 000 eurų ar litų, dabar gerai neatsimena, pirmų pinigų ir jie nutraukė santykius. Ji neįsivaizduoja, dėl ko S. D. kreipėsi į policiją, su juos asmeniškai bendravo, labai gerai žino, kad jo žmona yra kilusi iš (duomenys neskelbtini), ji irgi kilusi iš (duomenys neskelbtini), labai daug kalbėjo apie šeimą ir t.t. ir, kad S. D. kreipsis čia iš viso yra nesąmonė, nežino, kas jį paskatino kreiptis, bet jokių pinigų nebuvo gauta, apie jokias „(duomenys neskelbtini)“ ar „(duomenys neskelbtini)“ net minčių nebuvo. Su juo daugiausiai bendravo (duomenys neskelbtini) ofise. Ji nebuvo sudariusi jokios sutarties, ji dirbo įmonėje UAB „H“, įmonė jai nepriklausė, ji buvo samdomas žmogus. Ta įmonė buvo sudariusi sutartį dėl jo vekselio. Buvo kreiptasi pas notarą, buvo teisingai įforminti vekseliai, jis norėjo atgauti pinigus iš vekselio. Ji dirbo UAB „H“ įmonėje, kuri sudarė sutartį su S. D.. Ji negali pateikti jokių UAB „H“ dokumentų, nes ne ji yra savininkė. Dėl vekselių buvo teiktos konsultacijos, buvo išrašytas 350 litų ar 300 litų kasos pajamų orderis. Jis puikiai žinojo, kad jos vardas S. G., nes pažinojo jos šeimą ir jos tėvus. Ji visada prisistato – S. G., jos krikšto vardas Simona. Jos pusė šeimos ją vadina Simona, kita pusė S. G.. Dėl Latvijos bankų. D. davė informaciją, kur slapstosi P., kur gyvena, kada grįžta namo. Pastatė fizinę priežiūrą prie P.. Ji, S. G., kreipėsi į saugos tarnybą, kuri pasakė,- jie tikrai neužsiims šituo ponu, nes realių pinigų buvo duota nedaug, o visi vekseliai buvo išpūsti. Jos konkretūs veiksmai, kad ji kreipėsi į saugos tarnybą. Jie atsisakė kažką daryti, nes žmogus visada ateidavo girtas, valerijoną gerdavo, jis paskui neatsakytų už savo veiksmus. Apie Latvijos bankus, jie nieko nesužinojo, nes nešnipinėjo. Jie kreipėsi į bankus, ar galima būtų surasti Putrimento lėšas, o jai buvo pasakyta, kad jie šituo dalyku neužsiims, nes lėšos per mažos. Pinigų ji negavo. Su juo daugiau bendravo asmeniškai. Pateikto ieškinio nepripažįsta. Įmonėje jos pareigos buvo - komercijos direktorė. Užsiėmė tarpininkavimu, financinėmis konsultacijomis ir vertimais. Dėl rašto rašyto ranka, jis sakė, kad jis viską seka, viską žino, jis žino kaip gauti pinigus, žino, kad Latvijoje yra sąskaitos ir jas reikėtų pasižiūrėti. Tokiu rašteliu negalima kreiptis į Latvijos banko valdytoją.

Dėl A. R. epizodo: su A. R. susipažino per V. K., jos vyro draugą, klasioką. Ji pasakė, kad nori steigti senjorų globos namus. Ji buvo nusižiūrėjusi sklypą, kuriame buvo pastatas. Ji konsultavosi, kaip ką daryti. Pas ją buvo areštuotas turtas, bet ji sakė, kad turto areštas greitai bus nuimtas ir sakė, kad vėliau galės savo turtu garantuoti. Ji, S. G., jai sakė, kad investiciniai fondai gali duoti tik 70 proc., paskolos arba finansavimą, 30 proc., paskolos pats savininkas turi turėti. Ji atsiuntė visus dokumentus, iš kurių paaiškėjo, kad UAB „F“ nevykdo jokios veiklos. Ji, S. G., jai sakė, kad įmonė, kuri yra sukurta už 300 eurų, negali būti investicijų gavėja. Pasikalbėjo su keletu privačių kreditorių, kuriems šis verslas buvo įdomus, pažiūrėjo, kaip galėtų jai skirti finansavimą. Ieškojo apie 130 000 eurų ar litų paskolos, bet ji neturėjo savo lėšų. Ji, S. G., jai aiškino, kad įmonėje, kurioje dukra nepilnametė yra direktorė ir savininkė, negali gauti jokių investicijų. Buvo paruoštas verslo planas, neprisimena, ar ji pati paruošė, ar ji, S. G., jį paruošė, buvo su R. daug bendrauta, surinkta visa medžiaga, visa ta medžiaga buvo išversta į anglų kalbą ir kalbėta su privačiais kreditoriais, tai ji, S. G., nemano, kad buvo kažkoks sukčiavimas, nedarbas. Buvo vykdomas darbas, nes jos paslauga - intelektuali prekė, už kurią reikia mokėti pinigus. Buvo surinkta visa pilnai medžiaga. A. R. buvo sakoma, kad jie ne labdaros organizacija ir už darbą jie turi gauti pinigus. 1000 eurų- tai čia labai nedaug. Buvo pervesta į UAB „D“, pagal sąskaitą išrašyta, tai nemato, kur čia yra sukčiavimas. Buvo bendrauta su žemės savininkais, architektais padarė projektą, kuriame buvo padarytas išplanavimas, buvo suplanuotos patalpos, pateiktas patalpų vaizdas. Jai buvo išaiškinta, kad ne ji, S. G., duoda paskolą, o kreditoriai. Nebuvo 100 proc., kad jai bus gauta paskola. Ji, S. G., negali pateikti dokumentų, ji skiriasi su vyru, daug dokumentų yra dingę. A. R. irgi pati viską turėjo, ji turėjo verslo planą, architektų pateiktą vaizdą, turėjo patalpų suplanavimą. Šis darbas vyko kaip konsultacijos. Jos paieška buvo telefoniniai skambučiai, bendravimas su fondais, bendravimas su privačiais asmenimis. Ji, S. G., nebūtinai turi pateikti bendravimo ataskaitą su privačiais asmenimis. Rašytiniai dokumentai su UAB „F“ yra dokumentų, ji, S. G., pabandys atsidaryti el. paštą, bet tikrai bus daug dokumentų. Pati A. R. turi turėti daug dokumentų, nes jai buvo viskas išsiųsta. Ji, S. G., neprisimena, kas darė verslo planą dėl 200 000 eurų paskolos. Atsidarytų el. paštą, bet neatsimena slaptažodžio. Bet ji sakė, kad atsidarys jos sąskaitą ir ji viską pagrįs savo turtu. Bet buvo pas ją, A. R., avarija, jos turtas buvo areštuotas, bet A. R. buvo paaiškinta, kad 30 proc., ji turi turėti savo pinigų. Buvo labai didelė rizika, A. R. iš senelių namų norėjo pasipelnyti. A. R. norėjo gauti ES paramą, negalvodama, kaip ją reikės grąžinti. Jos, S. G., autoritetas būtų labai blogas, jei A. R. negrąžintų paskolos. Sutartį su A. R. ir UAB „D“ neprisimena, kas pasirašė. Parodomas tomas 1 b. l. 167-168, kaltinamoji nurodė, jog sutartyje jos parašas, ji pasirašė, ji turėjo įgaliojimą. UAB „D“ ji, S. G., dirbo, ji pasirašė, buvo įgaliojimas, mano, kad per kratą įgaliojimas buvo išimtas.

Dėl UAB „B“ epizodo ir D. S.: parodė, jog bendravo su UAB „B“ direktoriumi, ar akcininku, nes buvo du žmonės. R. D. suvedė (duomenys neskelbtini) prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“. Tuo metu ji su R. D. dirbo statybose, jis teikė jai, S. G., žmones. Jis puikiai žinojo, kad suranda ji pinigus, jeigu jai jų reikia. Jis naudojosi jos paslaugomis pastoviai, jis ją supažindino su D. S., kuris norėjo parduoti įmonę. Ji, S. G., pagalvojo, kad yra keli žmonės, kurie dirba Lietuvoje su jėgainėmis ir turėjo keletą užsieniečių, šveicarą, kuris buvo atvykęs į Lietuvą, kuris priėmė žmones į įmones, kurie norėtų gauti paskolas, pinigus, paramą. Su D. S. buvo viskas apkalbėta, jis pateikė visą informaciją, peržiūrėjo ji visus jų planus, balansą kai ką reikėjo perdaryti ir jis už tai pervedė 1000 eurų. Vėliau buvo susitikimas su šveicaru, buvo pateiktas jo projektas, jis dalyvavo, o ar R. D. dalyvavo - neprisimena. Viskas vyko (duomenys neskelbtini). Buvo pristatytas projektas ir jie toliau jau patys bendravo kartu su F. F. vadovavo investiciniam fondui Šveicarijoje ir pakankamai daug lietuvių finansuoja. Tada jis buvo atvykęs į kažkurią (duomenys neskelbtini) kredito uniją. Pirko kelias įmones. Jų susitikimas įvyko gana nekaip, nes D. S. nežinojo, už kiek nori pirkti, už kiek nori parduoti, ką pirkti. Vėliau R. D. prašė jos padaryti kokių 1000 ukrainiečių dokumentų vertimų už šituos pinigus. Sakė, kad jis susiderins su D. S. ir sakė:- „tu padaryk šituos vertimus, o mes tau kaip tik sumokėjome pinigus“. Ji padarė vertimus, išsiuntė, turi vertimo pavyzdžių. Kažkodėl po kažkiek laiko D. S. sugalvojo kreiptis į teisėsaugą, nežino, gal jie susipyko su R. D.. O kodėl R. D. taip kalba apie ją, gal, kokia katė perbėgo, neįsivaizduoja. UAB „B“ civilinio ieškinio nepripažįsta, nes darbas buvo padarytas. Buvo išnagrinėti balansai, išnagrinėtas verslo planas, viskas pristatyta, buvo skambučiai, kalbėta su privačiais kreditoriais, iškviestas iš Šveicarijos žmogus, jie pateko pas šveicarą. Ji, S. G., kiek žino, jie toliau dirbo. Nežino, kodėl jis taip atsiliepia apie ją, S. G.. Jam buvo pasakyta dėl balansų, ką jis turi pakoreguoti, kaip turi optimizuoti mokesčius, jis buvo daug labai konsultuotas. Kaip supranta, R. D. buvo UAB „B“ realus direktorius, visur dalyvavo, viską valdė. R. D. buvo supažindintas su šveicaru. Dėl vėjo jėgainių, ji neturi nusimanyti apie vėjo jėgaines, ji turi nusimanyti apie paskolas ir paramą, nežino, kodėl R. D. taip sakė apie ją, S. G.. Realiai neprisimena, kodėl buvo reikalingos lėšos D. S., nes buvo labai seniai. Su R. D. jie bendravo kiekvieną dieną, nes statė daugiaaukštį namą. UAB „B“ buvo pervedusi 2000 eurų UAB „D“ nuo pirmos susitikimo minutės buvo vykdomas konsultacinis darbas, pinigai buvo pervesti po to. R. D. buvo padaryti vertimai, jie buvo išsiųsti pašto siunta. Jis sakė, jog užskaito 1000 eurų. Jie kartu dalinosi pinigais. Šveicaro tarpininkai (duomenys neskelbtini) „(duomenys neskelbtini)“ vadovas J., „(duomenys neskelbtini)“ buvo pagrindinis susitikimas.

Dėl G. V. epizodo: parodė, jog 2015-12-28 buvo pirmas pasiūlymas G. V. nedelsiant išsikraustyti iš šeimai priklausančio namo. Jis į ją, S. G., kreipėsi tik 2017 m. Pradėjo ji, S. G., bendrauti su banko darbuotojais, kolegomis, ,,E‘‘, sužinojo apie jo skolas kolegoms. Jis su visa šeima garantavo, kad turės galimybę bankui susimokėti už tą namą. Bankui su klientu buvo labai sunku dirbti, nes klientas išsisukinėjo, buvo nemokus. Tada bankas priėmė sprendimą pabandyti V. namą išnuomoti. Buvo paruošta sutartis. Ji, S. G., rašė visus atsakymus, komercinius pasiūlymus, bet tai nedavė jokių rezultatų. G. V. priėmė sprendimą, kad nori nusipirkti tą namą kito žmogaus vardu. Bankui buvo paruoštas jos pasiūlymas, buvo patikrinta N. M.. Ši moteris sutiko įsigyti tą namą savo vardu, tačiau galiausiai ji jo atsisakė, nes netiko banko palūkanos. Po to tikrino kitą žmogų. G. V. jautėsi labai blogai, jo liga buvo gal remisijoje tad jis išgerdavo alkoholio ir jam pradėdavo skaudėti galvą. Ji, S. G., jam pasiūlė atsigulti į ligoninę atidedant antstoliams iškeldinimą. Buvo suruošti visi dokumentai iš medicinos įstaigos (vėliau juos galės pateikti). Viskas buvo sutvarkyta ir nunešta antstoliams. Antstoliai tą iškėlimą vis atidėjinėjo. Galiausiai jį iškėlė iš namo. Ji, S. G., nesupranta, kur čia sukčiavimas. Jis neturėjo pinigų mokėjimams, tačiau jie kantriai tvarkė dokumentus, rašė atsakymus, ieškojo žmonių, buvo bendraujama su antstoliais. Mano, kad yra neteisingai ji apkaltinta. Jis pats kreipėsi, pats ieškojo pagalbos, vežiojo į banką. Jis jai, S. G., nieko nemokėjo, nes neturėjo pinigų. Jo draugas Ž. sakė, kad jis tikrai atsiskaitys. Ieškinio nepripažįsta. Su juo susipažinusi. Iš V. nėra gavusi pinigų. Jis buvo sergantis žmogus. Atvažiavo jo draugas, kuris užgarantavo, kad jis susimokės. Tikrai nebuvo taip, kad pinigai buvo surinkti per 4 kartus. Dalyvavo Ž. Ž., buvo privažiavę asmenys, žinomi iš matymo. V. prekiavo retaisiais metalais. Nebuvo jokio vekselio. Ž. Ž. yra jos pažįstamas kaip ir visi. Anksčiau su juo kartu dirbo. Nebuvo jokių pinigų perdavimų. Ji buvo atvažiavusi pas V. ir jam padėjo nešti daiktus į ligoninę. Ji, S. G., panešė jo daiktus, nes pastarasis turėjo daug krepšių. V. iškeldinimo iš namo dieną sirgo, bet prisigėrė ligoninėje. Jai, S. G., paskambino gydytoja ir pasakė, kad jis girtas ir dėl to buvo išrašytas iš ligoninės. Jis buvo iškeldintas. Nuo 2015 m. bankas nieko negavo. Jie tik labai silpnai mokėjo už paslaugas (elektrą, šildymą). Su V. žmona nėra bendravusi. Jo žmona yra ją mačiusi, nes kartą jie ją, S. G., pavežė iki klinikos. V. ją, S. G., daug kur vežiojo. Jie bendravo labai normaliai. Neigia, kad iš V. gavo pinigus. Jis buvo Ž. Ž. draugas. Bankas pats tikrinasi fizinius asmenis. Ji, S. G., rašė tik dokumentus, viską siuntė bankui. Bankas fizinius asmenis tikrino V. iniciatyva. Nesidomėjo, kokie duomenys buvo tikrinami.

Dėl R. L. epizodo: į ją, S. G., kreipėsi kolegė A. R., kuri dirbo su R. L.. A. R. pasakė, kad žmogus papuolė į bėdą, nes nesusitvarko su įmonės, savo finansais, pasakė, kad jis turi didelę problemą su butu. Susiskambino su R. L.. Jis ją, S. G., nuvežė į butą, kurį turėjo įvertinti, pasikalbėjo dėl susidariusių skolų. Jie nusprendė, kad jis gali refinansuoti tą paskolą. R. L. kreipėsi tada, kai po kelių dienų turėjo būti paskelbtos varžytinės. Varžytinės buvo atidėtos jos, S. G., kolegoms susisiekus su antstoliu. Taip klientas gavo laiko, kad galėtų pradėti normaliai dirbti ir nesinervinti. Jie sutarė, kad kažkokią sumą nuo kontrakto jis atideda butui. Antstolis turėjo vienintelę sąlygą, R. L. turėjo susimokėti 11 000 Eur. Jis prižadėjo, kad per tą laiką, kol bus tvarkomi visi reikalai, tą butą išsipirks. Buvo su antstoliu suderintas grafikas, atliktas buto vertinimas, išnagrinėti visi atvejai, kad klientas to buto neprarastų. Butas buvo parduotas, nes R. L. laiku nesurinko pinigų ir nesusimokėjo antstoliui. Iš R. L. gavo 3-4 kartus po 300 Eur. Tie pinigai buvo skirti išlaidoms: benzinui, važinėjimams. Buvo atliktas turto vertinimas, su antstoliu suderintas grafikas. Klientas tvarkėsi savo skolas. R. L. buvo pateiktas rašytinis turto vertinimo aktas. Jam buvo pasiūlyta pasirašyti sutartį, tačiau pastarasis atsisakė. Ieškinio nepripažįsta. Jis prisiėmė atsakomybę, kad tuos pinigus uždirbs. Galbūt jo gyvenimo draugė L. žinojo ne viską. R. L. su ja nesiruošė gyventi ir ją, S. G., informavo, kad jokios informacijos neteiktų L. M.. Tai, kad ji teigia, jog matė kaip ima ji pinigus – tai to nebuvo. Ji, S. G., jam siūlė įvairias galimybes. Rizika buvo labai didelė ne tik jos, tačiau ir R. Jis turėjo pakankamai laiko, kad susitvarkytų. Su L. tarėsi, kad jam sutvarkys paskolą, tačiau pastarasis turėjo kuo greičiau sumokėti antstoliui. Buvo tartasi su privačiais asmenimis, su ,,Medicinos banku‘‘, kad R. L. susimoka 11 000 Eur., gauna pakankamai laiko. Neatsimena ji antstolio pavardės. Su antstoliu bendravo jos, S. G., žmonės iš ,,E‘‘, bet, kurie konkrečiai, ji nutylės. Su antstoliu buvo susitarta žmoniškai, nebuvo sudarytas joks grafikas. Tai yra normalu. Bankas ieškojo galimybės suteikti refinansavimo paslaugą. Tos paskolos yra gaunamos ir mokamos. Kai pirmą kartą susitiko su L. jo bute, buvo atėjusi jo draugė L. Ji, S. G., tada darė nuotraukas, žiūrėjo dokumentus. Su A. R. ją sieja tik darbiniai santykiai. Mano, kad ši neturi pagrindo jos, S. G., apkalbėti. Statybose gaunamas nemažas pelnas. Dėl R. L. tuo metu uždirbtų pinigų – mano, kad jis nevažinėjo troleibusu, buvo susimokėjęs už elektrą. L. reikėjo refinansavimo, nes jis blogai tvarkėsi su pinigais, nes nebuvo mokama darbuotojams. Ji, S. G., bendravo darbuose, prieidavo darbininkai. Tų darbininkų pavardžių neprisimena, įvardinti negali, tačiau tie darbuotojai buvo R. L.. Nėra turėjusi problemų su galva, nėra turėjusi traumų. Ji pavardžių neatsimena. Iš viso iš R. L. ji yra gavusi apie 1200 Eur. – benzinui, išlaidoms, kavai ir ledams. Buvo privatūs susitikimai (duomenys neskelbtini). Tai privatus asmuo ir jis tikrai nenori būti įvardintu. Pinigai buvo perduoti ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, prie jos ofiso (duomenys neskelbtini). Tai buvo trys - keturi kartai. Su L. šiek tiek buvo nutrūkęs bendravimas, nes buvo pavogtas jos, S. G., telefonas. Jo sugyventinė pradėjo rašyti laiškus, keikti ir pan. Daugiau niekas negirdėjo, kai L. jai sakė nieko nepasakoti apie jo sandorius sugyventinei. Neprisimena, kokio turinio ir kokiu būdu žinutės jai buvo rašomos. L. turėjo jos, S. G., el. paštą, tačiau jis per bėdas su jos telefonu buvo užblokuotas. Su L. per dieną bendraudavo po 4-7 kartus. Su antstoliu bendravo ,,E‘‘ kolegos. Jų nurodyti negali ji. Vykstant teisminiam procesui su L. nebendravo. Ten buvo visokie keiksmažodžiai. Bendravo kažkada apie statybas, apie orą. Tai buvo vykstant procesui, bet kada, tiksliai neatsimena. Apie kaltinimus jie nebendravo. Pats L. sakė, jog paskola buvo panaudota ne pagal paskirtį. 11 000 Eur. turėjo būti nurodyta antstolio suma su visais delspinigiais. Visi dokumentai buvo pas ją, S. G.. Dėl 11 000 Eur. nežino, iš kur atsirado tokia suma, nes neprisimena. Taip, maždaug apie 11 000 Eur. Neprisimena, negali nurodyti darbuotojų, kuriems nebuvo mokami atlyginimai. Tai ne esminis dalykas. Į ją, S. G., kreipiasi labai daug klientų, nes daug kam yra padėjusi. Skambučiai labai išvargina. Ji, S. G., neįtikinėjo gauti paskolą. Jei žmogus gali gauti paskolą legaliais būdais tegul eina į banką ir ją gauna. A. R. pasakė, kad yra problema, nes žmogus jau buvo apėjęs visus bankus. L. jai asmeniškai pasakojo, kad viskam trūksta lėšų. Nežino L. įmonės dabartinės teisinės padėties. L. jau turėjo skolų, buvo įkeistas butas, tad jis veikė neatidžiai ir nerūpestingai, mokėjo ne laiku todėl ir susidarė tie įsiskolinimai. Jis yra įmonės vadovas. Visi verslininkai sunkiai miega. Ji, S. G., prie to neprisidėjo. L. pats siūlė pinigus, kad viskas kuo greičiau būtų daroma. 11 000 Eur. buvo buto skolos, delspinigiai ir t.t.. Ji, S. G., dabar jau tiksliai neprisimena, nes visi dokumentai buvo perduoti bankui. L. norėjo 60-70 000 Eur. refinansavimui. Ji, S. G., jam siūlė pasidaryti įmonės laidavimą. Jei 40-50 metų žmogus ima paskolą ir yra vienas tai pageidautina, kad kitas dirbantis žmogus laiduotų. Visi prašo laidavimo (,,(duomenys neskelbtini) ‘‘, ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘‘ bankai). Laidavimo prašo ne tik bankai, tačiau ir privatūs asmenys. L. buvo išbraukta iš tų sąrašų ir todėl pasiūlė ji, S. G., gal gali tai padaryti L. įmonė. Pagarsinus (advokatės prašymu) TIV.197-b.l., parodė, jog ne ji kreipėsi. Ji yra garantuota, kad jos, S. G., prašymu kažkas kreipėsi, bet kas nepasakys. Darbas buvo padarytas, varžytinės buvo atidėtos.

Dėl UAB “G” epizodo: į ją, S. G., kreipėsi ,,G‘‘ akcininkas A. M.. Jis norėjo įsigyti nelikvidų turtą (duomenys neskelbtini). Su M. kartu buvo ir R. Jie norėjo gauti paskolą. Pradėjo ji, S. G., žiūrėti tos įmonės balansus, tikrinti kitus dalykus ir informavo, kad įmonė turėtų keletą mėnesių labai stipriai padirbėti, kad galėtų gauti paskolą. Įmonė buvo labai keistai sutvarkyta, buvo ką tik nupirkta. M. su R. aiškino, kad jie užsiima daržovių verslu tad siūlė ji, S. G., daryti apyvartas, pelnus ir tada, kreiptis dėl paskolos. Praėjo kažkiek laiko ir jie vėl kreipėsi. Tada paskaičiavusi pasakė, kad ši įmonė tikrai negaus paskolos, nes pats M. prisipažino, kad turėjo skolų. M. buvo įmonės atstovu. Pasakė ji, S. G., kad direktorius įmonės turi būti nuo 21 metų, kad gautų paskolą. Jie susimokėjo pinigus, pasirašė sutartį ir pradėjo darbą. Ji, S. G., jokių pinigų negavo, juos gavo UAB ,,I‘‘, kurioje dirbo, gavo ir orderius, t.y., viską. Kažkas buvo sumaišyta, tai jie paskui su A. ir R. perrašė. M. D. pažįsta, nes pastarasis bendrauja su advokatais Š., V., veda jiems klientus. Buvo nurodyta pilnai viską sutvarkyti, optimizuoti balansą. Buvo sutvarkytas balansas, paruoštas verslo planas sekančiai įmonei, nes jie ruošėsi pirkti estišką įmonę. Jiems buvo pateiktas verslo planas. Jie labai keistai elgėsi, kasdien stovėdavo prie ofiso (duomenys neskelbtini) ir ją, S. G., vis skubindavo. Dokumentai buvo paruošti. M. turėjo susimokėti 300 Eur., o R. viskam vadovavo. M. sakė, kad neturi jokių pretenzijų. UAB ,,I ‘‘gavo 600 ir 400 Eur. Paskui su jais buvo ji, S. G., susitikusi (duomenys neskelbtini) ir jie ją, S. G., pradėjo kolioti, reikalauti atiduoti pinigus. Pinigai buvo už einamą darbą. Ji jiems prisistatė S.G. Jos, S. G., specialybė - tarptautinis verslas ir finansai. Ji yra kompetentinga sudarinėti balansus. UAB ,,G ‘‘ iš jos pusės buvo teikiamos konsultacijos. Ta įmonė buvo nupirkta prieš savaitę, neturėjo nei vieno kontrakto, nevyko jokia veikla, nedirbo nei vienas darbuotojas išskyrus direktorių. Tai viešai prieinama informacija rekvizitai.lt. Jie teigė, kad tai jų įmonė. Jie norėjo gauti paskolą naujai įmonei iki 20 000 Eur. Dėl paskolos grąžinimo, jos užtikrinimo aplinkybė buvo apeinama. Ji, S. G., nebuvo garantuota dėl jų mokumo. Nesupranta, kaip galima įtikinėti M. su R., kad gaus paskolą, jei įmonė yra nulinė, antra- parduota advokato V., buvo labai prastai sutvarkytas balansas, visos ataskaitos. Su tokia įmone reikėjo labai padirbėti, bent puse metų, kad būtų galima gauti paskolą. R. tikrai nesudarė verslininko įspūdžio. Bendraudama su A. M. iš anksto nežinojo, kad negaus paskolos. Jis kalbėjo labai protingai dėl būsimų verslų, būsimų kontraktų, dėl (duomenys neskelbtini) banko. Jis minėjo, kad turi patirtį. Iš konsultacijos buvo galima akcininkams padaryti išvadą, sprendimą dėl įmonės padėties. Ji jiems siūlė strategiją. Pinigus gavo UAB ,,I ‘‘ . Ta suma direktoriaus V. tą pačią dieną buvo paimta, įnešta į kasą pas buhalterę.

Dėl V. epizodo: V. norėjo įsigyti saloną (duomenys neskelbtini) miestelyje. Tai buvo labai didelė rizika. Jiems trūko šiek tiek pajamų ir turto vertinimo. Tas turtas nebuvo vertinamas tiek, kiek jie norėjo. Ne visos jų pajamos buvo fiksuojamos. Priėmė ji, S. G., sprendimą, kad galbūt jie įsidarbins fiktyviai kitoje šalyje. Tuo metu unijos ir bankai leido darbintis LR piliečiams užsienyje. A. K. pradėjo tvarkyti jų dokumentus vienoje savo įmonių. Po truputį pradėjo jie dirbti, A. gaudavo pinigus, kad galėtų įdarbinti, mokėti mokesčius už žmones. Viskas klostėsi neblogai, kol neprasidėjo skubinimas. Jiems buvo paaiškinta ir pasakyta, kad čia yra labai didelė rizika, kad reikia viską daryti pamažu. Jie buvo informuoti, kad turi išlaukti, kol bus didesnės pajamos, be to turėjo dirbti ne mažiau 6 mėnesių. Jie iš pradžių norėjo apie 90, o po to 110 000 Eur. paskolos abejų vardu. Jie norėjo sutarties ir jie tai padarė, pasirašė konsultavimo, bendradarbiavimo sutartį. Gavo ji, S. G., pinigus iš V. Tada buvo mokama mokesčiams, atrodo, apie 2.500 Eur. Per tą visą laiką gavo ji apie 10 000 Eur. už jų pajamas. Tie pinigai berods buvo kas mėnesį. Jie turėjo susimokėti mokesčius, kad gauna atlyginimą užsienyje. Jų kreditingumas buvo geras, tačiau trūko pajamų, nes buvo 4 vaikai. Galiausiai prasidėjo nepasitenkinimas ir visa kita. Ieškinio ji nepripažįsta, nes pinigus gavo įmonė. Išlaidų advokatui taip pat nepripažįsta. Rizika buvo tokia pati tiek jai, S. G., tiek klientams. Jie atsisakė paskolos ir dar norėjo, kad pinigų suma būtų kiek įmanoma padidinta. Jie buvo praktiškai priėję prie paskolos, nes ją būtų išdavęs ,,E‘‘. Sutartis su V. pasirašė ji. Dėl V. įdarbinimo veikė tik A. K.. Jis turėjo kelias įmones Estijoje, tvarkydavo dokumentus ir įdarbindavo žmones. Jis visur turėjo įmonių. Mokesčius už įdarbinimą mokėjo J. su vyru. A. jiems buvo paruošęs dokumentus ir turėjo pateikti darbo sutartis ir visa kita. V. negalėjo gauti paslaugos, nes jei turėjo išlaukti 6 ar 7 mėnesius. Kiek žino, A. kalbėjo su kredito garantu - estiška įmone, buvo kalbėta su ,,E‘‘, su keliomis (duomenys neskelbtini) įmonėmis. Bendravo su ,,E‘‘ valdybos nariu dėl paskolos ir maždaug viskas buvo suderinta. V. dėl sutarties, duomenų nelabai klausė, o reikalavo rezultato. Jie jos, S. G., paprašė nemokamai susitikti, kad užgarantuotų, jog gauna paskolą. Z. buvo tik įgaliotas asmuo. Jis jai, S. G., pradėjo sakyti, kad palauks, kiek reikia, tačiau norės gauti daugiau pinigų iš J. V.. Jis dar jai, S. G., buvo nurodęs mokėti 1000 Eur už tai, kad vėluoja ar kažkaip. Su V. konkretus terminas sutartas nebuvo. Iš pradžių galvojo, kad viską padarys labai greitai. V. jai, S. G., rodė savo dokumentus, kad jie turi savo patentus individualios veiklos. V. paskolos atsisakė. Pasakė, kad jau nieko nenori, pradėjo keikti, skambinti ir t.t. Ji, S. G. turėjo įmonės ,,D ‘‘ įgaliojimą ir galėjo už ją pasirašyti. To įgaliojimo nei tyrimui, nei policijai nepateikė, tačiau pateiks teismui. Kredito institucijos patvirtina, jog įkeičiama turto vertinimo ataskaita V. per 30 d. pateikta nebuvo. Buvo pasakyta suma, kiek jie gali parašyti tą turto vertinimą, kiek gali patvirtinti licencijuotas turto vertintojas, bet kadangi nebuvo galutinai aptarta kiek, kuris bankas, tada jie nedavė, bet buvo pasakyta, kad turtas vertinamas tiek ir tiek. Buvo pasakyta žodžiu. Buvo vertinamas salonas – kirpykla (duomenys neskelbtini). Kreipėsi ji, S. G., į ,,E‘‘, ,, (duomenys neskelbtini)‘‘, ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, privačius verslininkus, atrodo ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Matyt ,,E‘‘ nenorėjo duoti atsakymo todėl atsakė, kad į juos nesikreipė ji. 2016-09-01 buvo perduota 2 100 Eur. banko reikalams sutvarkyti. Tie reikalai ne visi legalūs. Be to reikėjo važiuoti į Estiją, reikėjo įdarbinti V. ir t.t. Nors ir turėjo abu darbus, tačiau jie negaudavo po 2000 Eur. atlyginimo. Ji, S. G., tvarkė reikalus su Estijos banku, nes ten buvo geriausios sąlygos. Ji, S. G., savo vyrui padėjo paskolą gauti, su jais bendrauja labai gerai. 2016-09-14 J. V. perdavė 2 500 Eur. už suteiktas paslaugas. Tai buvo pinigai už tai, kad jie bus įdarbinti ir buvo įdarbinti, kur turėjo dirbti, Estijoje. A. turėjo paruošęs V. paduoti sutartį. 2016-09-22 buvo gauta 2 500 Eur. už suteiktas paslaugas. 8 dienos yra formalumas. Tai konkrečiai už pajamas, kad jie gaus pajamas paskolai gauti. 2016-09-30 buvo gauta 1000 Eur. už paslaugas. Čia formalumas, paslaugos suteiktos ne per savaitę. Čia yra mokėjimas dalimis, kad klientui nebūtų sunku. 2016-10-28 buvo gauta 100 Eur. ,,E‘‘ ruošė sutarčių projektus, reikėjo išversti ir reikėjo pasiūlyti perduoti klientui. Prie stoties ji, S. G., buvo susitikusi su V. ir jam buvo perduota ar neperduota, tiksliai neprisimena. Buvo vertintas sodas (V. siuntė fotonuotraukas), 1 kambario bendrabutis, kirpykla. Ji, S. G., derinosi su visais vertintojais, kas gali padidinti tą vertinimą. Ji to momento neprisimena, ar turto vertintojas jai atsakė, kad iš viso galima vertinti turtą. Ją, S. G., domina suma, kiek bankas gali duoti paskolos. Be abejo, kad vertintojas V. turtą įvertinti galėjo. Niekas turto registracijos dokumentų nežiūrėjo. Jie žiūrėjo sumą. Be to buvo ruošiamasi pardavimui, tad čia ne jos, S. G., buvo reikalas, o Z. V. buvo įdarbinti ir mokėjo mokesčius. Visų žmonių dokumentai buvo Estijoje, nes K. dirbo ne tik su ja, S. G.. Ji, S. G., mano, jog jo artimųjų tie dokumentai bus pristatyti. V. per dieną skambino po šimtą kartų ir iš viso atsisakė dirbti. Kiekviename darbe yra sava strategija, žiūri, kad klientui būtų geriau ir žiūri, kad paskola būtų kuo mažesniais procentais. J. V. pasakė, kad nenori su ja dirbti ir viskas. Jie po pirmo mokėjimo galėjo nutraukti, atsisakyti sutarties savo valia. Sutartis buvo pasirašyta laisva valia. V. dėl paskolų iš banko neturėjo patirties. Jei būtų kitaip – jie būtų susitvarkę pajamas. Jie nesiruošė eiti į banką. Žmonės turi prisiimti riziką ir galvoti, ką daro. Ir ne tada, kai sumoka 10 000 sakyti, kad nenori paskolos. Čia buvo dirbamas darbas, o atsakinėti po 30 kartų į skambučius ir gaišinti laiką, tai atleiskit. Neprašė ji, S. G., pateikti iš V. banko duomenis. Jai, S. G., jų nereikia. V. buvo paaiškinta, kam reikalingi pinigai. Iš karto mokama nebuvo, nes A. turėjo didelius projektus ir negalėjo iš karto išvykti į (duomenys neskelbtini).

Dėl UAB ,,A‘‘ epizodo: nurodė, jog ji nelabai prisimena, prašo pagarsinti parodymus. Pagarsinus kaltinamosios parodymus dėl šio epizodo T VII. 45, 79, 84, 95, 100-101-b.l., parodė, jog ji pripažįsta, kad pinigus gavo UAB ,,D‘‘. Sutartį pasirašė ji, S. G.. Ji akcininke nebuvo, akcininku buvo jos, S. G., vyras, kuris po to jai pardavė akcijas. Įmonės sąskaita iš pradžių disponavo vyras ir ji, o po to – ji, S. G.. Sąskaita naudojosi ir vyras, ir ji. Negali atsakyti, kas naudojosi, kai vyras nebebuvo akcininku. Su vyru nevedė bendro verslo, jis vadovavo, o paskui norėjo parduoti verslą, nupirko ji, S. G.. Neprisimena, kada buvo parduota ,,D‘‘. UAB ,,D‘‘ gavo pavedimu 6 500 Eur. Pirmiausia buvo pasirašyta sutartis su UAB ,,A‘‘, kurios direktoriumi buvo A. D.. Juos suvedė M., kuris buvo pastarojo senas draugas. Anicetas jai, S. G., paaiškino, kad su viešbučio verslu nėra gerai, kad jis paėmė didelę paskolą iš banko ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, kur paskolą išnaudojo vaikų buto pirkimui. Pasiūlė ji, S. G., pasirašyti sutartį ir pradėti darbą. Ji, S. G., nuvažiavusi į viešbutį žiūrėjo, kiek ateina klientų, kokios apyvartos ir pasiūlė keletą pakeitimų. Viešbučiui vadovavo D., kuris to nenorėjo atiduoti dukrai. L. A. prašymu viešbučiui pradėjo vadovauti vėliau. Viešbutis pradėjo kilti, nes vyko vakarai, suaktyvėjo internetinė svetainė, pradėjo skambinti svečiai ir pan. Jie pradėjo ieškoti užsienio investuotojų. Kalbėjo su italais, estais. Nelabai gerai buvo tai, jog (duomenys neskelbtini) labai mažai žmonių , o ir pats viešbutis labai ramioje vietoje. Su banku vyko aktyvus darbas. Ji, S. G., pakalbėjo su žmonėmis iš (duomenys neskelbtini) banko, kur jai buvo pasakyta, kad A. D. labai neatsakingas, kad meluoja, paskolas moka ne laiku. Susiderino ji, S. G., su italais, tačiau tokiam pasiūlymui pasipriešino A. D.. Nors viešbučio reikalai buvo geri, tačiau bankas jau buvo pradėjęs viską atiminėti. Pažįstami banko darbuotojai pasakė rašyti atsakymą. Jie nusiuntė, tačiau L. D. pradėjo atsisakinėti paslaugos. Buvo nuvežta vertintoja, kuri ten dirbo tris dienas. Preliminari turto vertinimo ataskaita buvo paruošta, jei matė pačią vertintoją, teisininko darbas buvo atliktas, tai nežino, ką daugiau galima padaryti. Jie tada perėjo pas kitą advokatą ir kreipėsi į teisėsaugą. (duomenys neskelbtini) banke buvo suderinta ir ten duotas advokato atsakymas, kaip kovoti ir surastos visos klaidos. Iš (duomenys neskelbtini) banko laukė atsakymo į advokato atsakymą ir pristabdytų varžytines. Bendravo ji konkrečiai su žmogumi, kuris nėra valytojas. Ji, S. G., nenurodys. Matė advokatų paruoštą dokumentą. Yra ieškinys. Su advokatu dirbti nėra taip paprasta. Bankas iki to laiko nedarė jokio žingsnio, jie tik parašė laišką. Kai pradėjo bendrauti su A. D. - viskas buvo pristabdyta. Jie laukė kada kas pajudės. Visi darbai buvo pristabdyti. Dirbo vertintoja iš (duomenys neskelbtini) agentūros. A. D. turi vizitinę kortelę. Ji, S. G., tos kortelės paieškos. Vertinimo ataskaita buvo pateikta Anicetui. Ieškinio be abejo nepripažįsta. UAB ,,A‘‘ negalėjo jai neapmokėti sąskaitų, nes tai buvo važiavimas į (duomenys neskelbtini), laikas ir visa kita. Jie galėjo nutraukti, bet tylėjo, keitė sutartis. Jiems pastoviai kažkas netiko. Darbas buvo vykdomas ir jie buvo labai patenkinti. Kai jie turėjo advokato dokumentus, jie pradėjo kažkuo būti vis nepatenkinti. Viešbutis nebuvo parduotas iš varžytinių todėl buvo patenkinti. Prieš atliekant jai, S. G., mokėjimus, jai nebuvo pareikšta jokių nepasitenkinimų. Viskas buvo labai gerai. Ji, S. G., Rusijoje baigė mokslus, kurį laiką gyveno Šveicarijoje. Geriausiai moka rusų kabą. Kai gyveno užsienio valstybėse, teista nebuvo. Refinansavimas – naujas paskolos suteikimas, t.y., vienos paskolos apmokėjimas ir naujos paskolos suteikimas arba padidinant arba sumažinant tą sumą. ,,A‘‘ atveju galėjo būti kitaip, nes pasiūlė parduoti kažkokias akcijas. A. D. informavo, kad jis už tuos pinigus, kuriuos gavo įkeitęs viešbutį, nupirkęs butus dar buvo nusipirkęs labai pelningos žemės, kurią paskutiniu metu ruošėsi parduoti. Gavęs tuos pinigus ir pardavęs butą jis būtų grąžinęs tą paskolą. Tokiai jo pozicijai labai priešinosi L. D.. Tada buvo alternatyva tik žemė ir papildomas akcininkas, papildoma investicija. Ji, S. G., turi patirtį su viešbučiais.

Tyrimo metu S. G. 2017-10-05 parodė, kad ji dirba UAB "D", direktore. Į jos pareigas įeina sutarčių pasirašymas, visų finansinių klausimų išsprendimas. 2016 metų rudenį ją su UAB "A" direktoriumi, pavarde D., supažindino bendras pažįstamas. Pirmą kartą jie buvo susitikę (duomenys neskelbtini), jų viešbutyje, ji konsultavo marketingo, rinkodaros mokesčių optimizavimo klausimais, to pasekoje buvo pakeistas direktorius, padidinti klientų srautai, prasidėjo savaitgalinės vakaronės, vadovavimą perėmė dukra. Ji pradėjo intensyviai ieškoti investorių refinansavimui ir verslo plėtimui. Iki jos paslaugų suteikimo viešbutis ėjo link bankroto. Į D. viešbutį buvo atvykusi, jos susitarimu, turto vertintoja. Privatūs investuotojai pradėjo siūlyti savo variantus, tačiau D. dukra L., kuri tuo metu ėjo viešbučio direktorės pareigas, pradėjo prieštarauti, lyg sakė, kad turi savo investitorius. Iš jos pusės darbas buvo atliktas, tačiau jie panoro susigrąžinti sumokėtus pinigus. Buvo pažadėta, kad ji pateiks visus dokumentus, patvirtinančius jos žodžius ir atliktą darbą. ( t.7, b.l. 45) Vėliau S. G. parodymų nedavė, žadėtų dokumentų taip ir nepatiekė. (t.7, b.l. 79, 84, 95, 100-101).

Dėl O. M. epizodo: parodė, jog klientė paskambino ir pasidomėjo, ar galėtų padėti refinansuojant jos puse įkeisto namo. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes vienas klientas norėjo tą turtą įsigyti. Siūlė ji pasirašyti sutartį, neprisimena, ar ji buvo, ar ne. Klientė visų pirma turėjo susitvarkyti su savo individualia įmone, buvo sekančiam kartui su antstole suderintas pokalbis dėl skolos. Jų pokalbis neįvyko, buvo sutarta, kad ji kažkuriai dienai paruoš pažymą. Su ja pasikalbėjo ir viskas. Ji nesusitvarkė to, ką turėjo padaryti ir viskas. Turėjo ją įdarbinti UAB,,J‘‘, tiksliai neprisimena. Jie susirado privatų verslininką, kuris galėtų trumpam suteikti paskolą ir sumokėti už tą skolą, tačiau M. pradėjo šiauštis, nedaryti turto vertinimo. Buvo pateiktas neegzistuojantis turto vertinimas. Vis dėl to paskui pasiskambinusi į (duomenys neskelbtini) nusprendė daryti refinasavimą, tačiau ji turėjo rodyti nors kažkokias pajamas. Ji dirbti atsisakė, pasakė, kad nori gauti darbo biržos išmokas. Tada pradėjo keikti ir viskas nutrūko. Iš M. atlygio negavo, gavo ,,D‘‘į banko sąskaitą. Neprisimena, ar sutartį ,,D‘‘ vardu pasirašė ji. Parodžius dokumentą TI. 108-112-b.l., parodė, jog tada K. R. turėjo būti direktorius. Tai jos parašas, nes turėjo įgaliojimą. Tai įmonės vidinis reikalas, nereikia net notaro. Jos, S. G., parašas ant kiekvieno puslapio. Buvo bendrauta su antstole, buvo surastas kreditorius, kuris skolintų pinigus. Buvo nuvykta į (duomenys neskelbtini) ir suderinta. Ten prasidėjo kažkokios nesąmonės, skambučiai dar kažkas tai. Negali pateikti sutarties su tuo kreditoriumi, nes tos sutartys nėra labai legalios. Žmogaus duomenis galės pateikti. Kalbėjo su ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘, nes dar buvo skola kiek prisimena, suderino ji tą skolą, kad jie galėtų judėti. Bendravo ji su eiliniu to banko darbuotoju. Jie ne kartą kalbėjo telefonu. Prisistatė ji UAB ,,D‘‘ vardu. Jei nebūtų kalbėta, tai viskas būtų nutraukta ir išvaržyta puse namo. Jos pagrindinis darbas susitarti su kreditoriumi, įteigti, kad tas žmogus mokės. Visada atsiranda nepatenkintų žmonių. Šie atvejai yra tokie, kad klientai patys yra rizikingi, ateina su bėda, kurią nori atiduoti nemokamai. Tai kliento specifika. Simona yra jos krikšto vardas. Jos pusė draugų, artimieji vadina šiuo vardu. Ji, S. G., jai davė savo vizitinę kortelę – S. G.. Su antstoliu bendravo, buvo užsukusi kartu su M. Be klientės – ne. Jai neskambino, o skambina, kad tik pagreitinti. Kalbėjo ir su padėjėjom. Buvo viskas padaryta, kaip priklauso. Paskui ji nuėjo į policiją ir viskas, galvojo, kad nemokamai važinės. M. turėjo jos, S. G., vizitinę kortelę, ji ją galėjo identifikuoti. Ten buvo nurodytas jos vardas, pavardė. Tuo metu ,,D‘‘ dirbo ji komercijos vadove. Įgaliojimas buvo pagal pareigybę.,,D‘‘ vardu neformino įmonės turto pardavimo, akcijų, išskyrus turto pardavimą. Žodinė konsultacija yra paslauga – intelektualus produktas. Klientai nenori, kad viskas būtų fiksuojama. Nežino, kodėl M. kreipėsi su pareiškimu dėl jos elgesio. Gal žmogus pyksta. Turėjo teisę pasirašyti dokumentus. Nebuvo užsakyti sutarčių blankai su išspausdinta R. pavarde. Čia ne klastojimas. Tai vidinis dokumentas.

Dėl P. B. epizodo: parodė, jog su B. supažindino kolega R. iš (duomenys neskelbtini). Jis norėjo gauti kažkokius ES pinigus išplėsti atrakcionų parkui. Buvo paruoštas verslo planas. Jie galbūt nespėjo laike, nes ne viskas iki galo buvo padaryta, reikėjo užpildyti pažymas. Verslo planas buvo padarytas. Iš jo atlyginimo ji, S. G., negavo, pinigai berods 2000 Eur. buvo pervesti ,,D‘‘. Ieškinio nepripažįsta. Ten gali būti pyktis, nes jie bendravo su K. ir kažko ten nepasidalino. Ji, S. G., buvo ten nuvykusi 2-3 kartus, konsultavo, nurodė, pas ką kreiptis. Jis visa tai pasidarė. Sutartį pasirašė ji R. vardu. Antrą kartą važiuodami į P. B. nuvežė verslo planą, kurį sutarė papildyti. Jį rašė ji ir dar viena ponia. Jam tas dokumentas buvo nuvežtas, paieškos. Ji, S. G., telefonu paskutiniu metu atsiliepė, tačiau su telefonu turėjo problemų. Jis buvo pavogtas ar kažkas, ar lūžęs žastikaulis. Ji, S. G., tada nebendravo dėl pinigų grąžinimo. Su A. K. jau tada buvo nesusipratimai dėl statybos. ,,D‘‘ gavo tuos pinigus. (rodomas dokumentas TII. 107-109-b.l.) tai ,,D‘‘ antspaudas, jos parašas, ir ten kur po data ten P. B. parašas. Tvirtina, kad jos parašas ten, kur yra antspaudas. R. ir pasirašė už save, nes jis ir dirbo su B.

Teisiamajame posėdyje liudytoja ir civilinio ieškovo UAB “A” atstovė L. D. parodė, jog su S. G. nėra susijusi jokiais santykiais. Ji nematyta. Atvykus į įmonę (duomenys neskelbtini), pagrindinis akcininkas papasakojo, jog rado per pažįstamus žmogų, kuris padės pervertinti įmonę ir ją refinansuoti. Atvyko ir G. M. iš (duomenys neskelbtini). Tada juos pirmą kartą ir pamatė ji. Parareliai pradėjo konsultuotis su advokatais, jai pradėjo nesutapti pasakojimai. Ėjo kalba, kad ji, L. D., perims įmonės valdymą. Tų susitikimų buvo keletas, kaltinamoji atvažiuodavo su vairuotoju. Akcininkui buvo beveik 70 metų, negalėjo patikėti, ką pastarasis kalba-popierių neturi, parašų nėra, tačiau pastarasis jau sumokėjęs pinigus. Tada pradėjo strigti pinigų mokėjimas. Kaltinamoji ją, L. D., kelis kartus bandė net išprašyti iš kabineto, kad nebūtų šalia pagrindinio akcininko. Jai, L. D., pradėjo nesutapti G. pasakojimai, sumos, konkretūs veiksmai. Žiūrėjo ji, L. D., kaip elgėsi jos tėvas, tačiau kaltinamoji buvo labai įtaigi. Po tų nesutapimų pagrindiniam akcininkui nieko nesakė. Ji eilinį kartą įkalbėjo, kad reikia sumokėti 1.500 Eur. Pinigų reikėjo, nes Lietuva korumpuota, bankai parsidavę, vertintojai, reikia apmokėti restoranų sąskaitas ir pan. Taip gavosi, kad tą vakarą vyko vakarėlis, jie susitarė, kad tuos pinigus į Vilnių atveš jinai. Ji, L. D., nuvažiavo pas advokatus, juos nusamdė konsultacijoms. Buvo inicijuota patikrinti, ar R. yra direktorius, išsiųstas raštas dėl pinigų grąžinimo. Tuo metu ji, L. D., buvo UAB ,,A‘‘ direktore. Akcininkai: J. ir A. D.. G. buvo samdyta dėl turto įvertinimo ir refinansavimo. Buvo sudaryta ir pasirašyta sutartis: pasirašė ji, L. D., ir R. K. R. atstovavo UAB ,,D‘‘. Negali atsiminti tos pasirašytos sutarties pavadinimo. Buvo nurodyta 2000 Eur. už refinansavimo procedūras ir už įvertinimą. G. jiems atvežė G. M. iš (duomenys neskelbtini). Jį jiems prirodė V. iš (duomenys neskelbtini). Ją pristatė kaip žmogų, turintį ryšių su bankais. G. prisistatė finansų konsultante. Ji nerodė darbuotojo pažymėjimo. R. pas juos papuolė atsitiktinai. Buvo pasirašyta sutartis. Darbus turėjo atlikti S. G.. To R. negirdėjo, nes G. jį palikdavo restorane gerti kavą kartu su vairuotoju. Ji atvežė dokumentus su direktoriaus parašais, bendrovės antspaudu. Darbus turėjo atlikti S. K. R. matė ji, L. D., tik kartą, jo paprašė asmens dokumento dėl kasos pajamų orderio išrašymo. Jį pamatė jau eigoje. Konfidencialumo ir paslaugų teikimo sutartis buvo pasirašyta 2016 m. spalio 5 d. Dabar negali atsakyti, kas konkrečiai pasirašė minėtą sutartį. Sutartis buvo viena. Po sutarties pasirašymo prasidėjo laiko tempimas. S. G. vis negalėjo atvykti tai dėl ligos, tai dėl svarbių klientų. Buvo žodžiu sutarta, kad per metus turi būti padarytas įmonės įvertinimas. Ji žinojo, kad neturi jie laiko. Jie pasirašė sutartį, 5000-6000 Eur buvo sumokėti per labai trumpą laiką, per kelis mėnesius. Mokėjo akcininkė J. D. pavedimu į UAB ,,D‘‘ sąskaitą. Viso buvo sumokėta 6.500 Eur. Jų paskutinis susitikimas buvo 2016 m. lapkričio mėn. 11d., buvo sutarta, kad sumokės dar 1.500 Eur., tačiau tų pinigų jau nemokėjo ji. L. D.. Iki lapkričio 11 d. buvo sumokėta 6.500 Eur. Jie negavo absoliučiai nieko, nei pasirašyto dokumento, nei vertinimo. Ji įtikindavo, kad pinigų reikia kyšiams, vakarienei, vertinimo padidinimui. Kaltinamoji sakė, kad įtikinėja bankininkus, turto vertintoją. Nežinojo jų įmonės konkretaus turto vertintojo. Nežinojo ji, L. D., konkretaus turto vertintojo. G. bendravo su (duomenys neskelbtini) banku. Ji pavardžių nesakė, nes tai konfidencialu, o žmonės rizikuoja savo karjera. Jai, L. D., nesutapo jos kalbos, tad nuvyko pas advokatus. Su jais sudarė konsultacijų sutartį. Advokatai jai, L. D., padėjo surašyti raštą dėl pinigų grąžinimo, tačiau pinigai grąžinti nebuvo. Ji iš pradžių pasakė, kad ateis, tačiau susirgo ir nepasirodė. Raštiškai prašyta buvo kartą, vėliau derybas vedė advokatai telefonu apie kelis mėnesius. Buvo momentas, kai ji sakė, kad ateis ir grąžins, paskui jau nebekėlė telefono, pradėjo išsisukinėti. Skambino advokatai, kaltinamoji taip elgėsi 2-3 mėnesius. Tada advokatai gavo informaciją, kad dar (duomenys neskelbtini) yra nukentėję asmenys. Nusprendė prie jų jungtis. Nebuvo pradėti turto vertinimo ir refinansavimo darbai. Tik advokatų dėka susirado turto vertintoją. Ieškinį palaiko. Ieškinį sudaro 6.500 Eur., t.y. tai sudaro pinigai, pervesti S. G. į sąskaitą. Juos su G. po sutarties pasirašymo susiejo civiliniai teisiniai santykiai. Jie pinigus sumokėjo. 6.500 Eur. buvo sumokėta, nes jiems visą laiką sakydavo, kad pinigų reikia kyšiams, kad reikia dar ir dar. Pagrindinis akcininkas buvo tuo įtikintas. Akcininkas yra akcininkas. Civiline tvarka į teismą nesikreipė. Jie laukė kitų nukentėjusiųjų. Buvo pasirašyta viena sutartis. Turto vertintojo nematė ji. Nežino, kokia įmonė vertino, nes kaltinamoji tokių duomenų nedavė. Parodžius dokumentą TII. 41-43-b.l., parodė, jog tvirtina, kad tai konfidencialumo ir paslaugos teikimo sutartis. Sutartį pasirašė buvęs direktorius, ji, L. D., ir K. R. (uždėtas UAB ,,D‘‘ spaudas, įmonės rekvizitai). Prie spaudo yra K. R. parašas. Gauta: 6.500 Eur. iki 2016-11-11(pavedimu), apačioje spaudas ,,D‘‘ir kaltinamosios parašas. Tyrimui buvo pateikti visi mokėjimų nurodymų išrašai.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. L. parodė, jog su S. G. yra pažįstami nuo 2017 m. Jam, R. L., reikėjo refinansavimo būstui. Apie tai užsiminė A. R. ir ji jam pasiūlė moterį. Jie susipažino objekte. Jam buvo atsiųsta sutartis, tačiau jos nepasirašė, nes ten buvo numatytos absurdiškos baudos. Buvo pradžioje sutarta dėl 5000 Eur. Kadangi jo, R. L., situacija buvo labai sudėtinga, tad pridėta dar 1.500 Eur. dėl tvarkymosi su antstoliais. Iki galbūt spalio mėnesio buvo sumokėta 6.500 Eur. Paskui S. pradėjo nebekelti telefono, pastarasis buvo pastoviai išjungtas. Paskui ji dingo. Parašė jis, R. L., kalėdinį sveikinimą, kad grąžintų pinigus. Kai buvo pas antstolį, su juo pradėjo kalbėti, jog jis pažįstamas su Skaidra, jog viskas buvo tvarkoma refinansavimui. Antstolis tai girdėjo pirmą kartą ir buvo nustebęs. Jis suvedęs pavardę jam internete parodė informaciją apie S. Antstoliai pardavė butą. Sutarė, kad per medicinos banką perkels jo būsto paskolą. Ji kol vyko varžytinės turėjo tvarkyti dokumentus. S. kalba varžytinės buvo atidėtos. Tai turėjo būti 1.5-2 mėn. Sutarties nepasirašinėjo jis. R. pažinojo nuo senų laikų. G. prisistatė kaip žmogus, galintis padėti finansiniais reikalais, tarpininkauti su medicinos banku. Ji pradžioje prisistatė kaip fizinis asmuo, po to kaip juridinis darbo reikalais. Ji buvo atėjusi į butą, padariusi nuotraukas, turtą įvertino pati, atsiųsdavo tikrinti namo kredito istoriją. Ji visą laiką minėjo, kad ji yra medicinos banko atstovas, žmogus. Ji visada minėdavo, kad jo, R. L., sumos yra mažos. Ji pasakojo, jog padeda gauti kreditus žmonėms su kreditavimo problemomis. Kaltinamoji daugiau nieko neminėjo. Sutarė, kad paskola bus refinansuota. Jam, R. L., neleido eiti pas antstolį ir aiškintis, nes neva ji pati viską tvarko ir kaip čia viskas atrodys. Kaltinamoji bendravo su antstoliu N. Jis, R. L., buvo nuvykęs į N. kontorą, bendravo su jo kontoros darbuotoju. G. pinigus perdavė už refinansavimą, nes visur reikalingi pinigai, avansiniai mokėjimai. Ji to darbo nepadarė. Kai prašė rezultato - buvo tyla ar išjungtas telefonas. Perdavė 6.500 Eur., pinigus perdavė į rankas be jokios sutarties. Tai buvo žodinis susitarimas. Finansavimo negavo, o butą prarado. Kaip perdavė pinigus – tai matė L. M.. Ji turto bendrasavininkė. Darbai buvo nepadaryti. Pinigų pasigedo, kai neteko buto. Pinigai buvo perdavinėjami dalimis nuo rugpjūčio iki spalio mėnesių. Jie buvo perduoti per 5 kartus. Vieną kartą buvo (duomenys neskelbtini), paskui (duomenys neskelbtini). Du pinigų perdavimo momentus matė bendrasavininkė. 6.500 Eur. buvo perduoti per 2,5 mėnesio. Kaltinamoji sakė, kad viskas bus įvykdyta ,,ant dienų‘‘. Nuo paskutinio pinigų perdavimo laukė jis, R. L., 1-1.5 mėnesio, o tada kreipėsi į advokatą. Kai buvo sumokėti visi pinigai dar po paskutinio perdavimo su kaltinamąja bendravo telefonu, el. paštu. Ji sakė, kad nepergyventų jis, kad viskas taip turi būti. Skambino kasdien po keletą sykių, tačiau arba telefonas būdavo išjungtas, arba gaudavo atsakymą, kad ji negalinti bendrauti ir perskambins. Kitą dieną vėl skambindavo. Taip buvo pastoviai nuo rugpjūčio iki Naujų metų. Jam, R. L., S. sakė, kad taip turi būti, kad taip viskas yra tvarkoma. Ji telefonu bendrauti nustojo apie lapkričio vidurį. Telefonas buvo išjungtas, jos ieškoti nebandė, žinojo, kur gyvena, tačiau kreipėsi į teisėsaugą. Ji paskutinį kartą prieš baigiant kontaktuoti pasakė, kad viskas bus gerai, kad bus viskas padaryta. Kai prašė jis grąžinti pinigus, iš kaltinamosios pusės atsakymų nebuvo. Butas iš varžytinių buvo parduotas 2017 m. gruodžio mėnesį. G. jokių realių veiksmų neatliko. Su antstoliu N. tiesiogiai nebendravo jis. Antstolis pirmą kartą girdėjo, jog su juo kažkas būtų buvę derinta. Patyrė 6.500 Eur. žalą. Tuo metu jo finansinė padėtis buvo sunki. Kreipėsi pas psichologus. Ieškinį palaiko, be to prašo priteisti 5000 Eur. neturtinės žalos. Kai perdavinėjo pinigus, du kartus iš jų buvo kartu su bendrasavininke. Buvo momentų, kai buvo vienas. Kaltinamoji kalbėdavo labai įtikinamai. Jį su G. supažindino A. Jis, R. L., vėliau A. minėjo, jog ji juos suvedė ir ji yra atsakinga, tačiau A. parašė žinutę, jog S. perskambins 11 val. Skambučio nesulaukė. Paskui ir A. nekėlė ragelio. Mano, jog tuo metu buvo per naivaus, pasitikėjo S. Tuo metu neturėjo kitos išeities, ji buvo vienintelė viltis. Jie versle daro daug darbų be sutarčių tame tarpe ir moka pinigus. G. mokėjo įtikinti. Ji viską darė greitai. Turėjo jai sumokėti už atliktą darbą. Jis, R. L., kiekvieną kartą sumokėdamas dalį pinigų klausdavo, kur yra rezultatas. Buvo pirmas varžytinių etapas ir buvo sutarta, jog jo nesimatys internetinėje erdvėje. Ji tai padarė per N. Jis pats nerado, kad jo butas parduodamas iš varžytinių. Tai davė pasitikėjimą, kad viskas yra tvarkoma. Gal tas butas buvo išstatytas, tačiau to nerado. Taip galėjo būti. Neėmė jokių raštelių, nes pasitikėjo. Tai buvo skolinti pinigai iš privačių asmenų. Patyrė 6.500 Eur. žalą. Pareiškime visur buvo minimi 6.500 Eur. Tai gali būti ir rašytinė klaida. Buvo atiduota 6.500 Eur. Jam, R. L., nebuvo pranešta, kad su antstoliu bendrauja ne G. Su antstoliu visą laiką bendravo S. G.. S. jį įtikino, kad gali taip padaryti, jam padėti. Dėl to ir mokėjo pinigus, kad būtų sutvarkyti visi dokumentai.Jam nebuvo pranešta apie papildomas sąlygas, kurias turėtų įvykdyti, norint gauti refinansavimą. Pagarsinus nukentėjusiojo R. L. parodymus T IV. 167-174-b.l., parodė, jog ,, (duomenys neskelbtini)‘‘ norėjo paimti į subrangą. Buvo atsiųsta ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ sutartis dėl atliekamų darbų. Iš jo pusės ji buvo pasirašyta. Iš jų pusės nepasirašyta, darbai neatlikti. R. pasakė, kad R. yra ,,(duomenys neskelbtini) ‘‘projektų vadovė, o S. - direktorė. Jis, R. L., turėjo įnešti 12 000 Eur. (duomenys neskelbtini) esančiame ofise nėra buvęs. Jis tik yra buvęs prie to pastato. Ten yra kažkokia advokatų kontora. Visą laiką buvo prieinama prie automobilio ir tvarkoma. Už refinansavimą ir už tai, kad butas nebūtų parduotas, G. turėjo jis sumokėti 6.500 Eur. Žinutėmis G. aiškino, kad išvykusi tai į (duomenys neskelbtini), tai į (duomenys neskelbtini) tai į (duomenys neskelbtini). Ji sudarydavo užsiėmusio asmens įvaizdį. Daugiau su R. nebendravo. Jos nebeieško. Pagarsintus parodymus tvirtina. Jam padaryta žala daugiau kaip 50 000 Eur. Prašo priteisti 5000 Eur. neturtinės žalos, nes pablogėjo sveikata, turėjo nervinius šokus. Pablogėjo jo psichinė būklė, kreipėsi į medikus, buvo išrašyti antidepresantai, juos geria nuo anų metų, kai prasidėjo šie įvykiai iki šiol. Prieš šiuos įvykius tokių vaistų nevartojo. Bylinėjimo išlaidos -500 Eur . Jas taip pat prašo atlyginti.

R. L. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė S. G. el. paštu 2017-10-23 jam atsiųstą sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo kredito unijai "(duomenys neskelbtini)". (t.4, b.l. 141, 144-149).

Byloje gautas Kredito unijos "(duomenys neskelbtini)" pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-01-30 nei R. L., nei L. M., nei jų įgaliotas asmuo (galimai S. G.) nesikreipė į Kredito uniją dėl paskolos suteikimo. (t.4, b.l. 194).

Byloje gautas antstolio A. N. pranešimas, kad antstoliui vykdymui buvo patiktas Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro Vykdomasis įrašas Nr. MK 662, išduotas 2017-01-26 dėl skolos išieškojimo iš L. R. ieškotojo (duomenys neskelbtini) naudai, nukreipiant išieškojimą į hipoteka įkeistą turtą. R. L. į antstolį dėl varžytinių atidėjimo nėra kreipęsis. S. G. dėl R. L. buto varžytinių atidėjimo nebuvo kreipusis, ir nėra žinoma antstoliui ir antstolio kontoros darbuotojams. (t. 4, b.l. 197).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė H. V. parodė, jog su S. G. nėra susijusi jokiais santykiais.Ji matyta tik kelis kartus. 2017 m. liepos pabaigoje gavo jie pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad turi išsikeldinti iš buto. Prašė banko, kad pratęstų buvimą tame bute. Gavo neigiamą atsakymą, pranešime buvo nurodyta konkreti išsikeldinimo data. Vyras tuo metu jau buvo neįgalus tad būdavo namuose, o ji rytais išeidavo į darbą. Nežino, su kuo sutuoktinis tuo metu bendraudavo. Jis matyt per kažkokį draugą susipažino su S. Ji pažadėjo sutvarkyti šį reikalą, kad pratęs jų iškeldinimą, tačiau tai kainuos. Jie tuo metu abu sirgo onkologinėmis ligomis, vyras neturėjo darbo ir jiems grėsė likti benamiais. Griebėsi paskutinio šiaudo. S. žadėjo pratęsti terminus, tačiau už tai rekėjo sumokėti. Vyras pradėjo jai dalimis mokėti tuos pinigus, dalį jų pasiskolino, o ji dar pardavė kelis žiedus. Davė S. G. 3.500 Eur. S. G. nurodė, kad iškeldinimo dieną vyrui geriau būti ligoninėje, kad būtų atrištos rankos bendrauti su antstoliais, kad neiškeldintų iš buto. Tą dieną, kai turėjo iškeldinti, ji buvo darbe, o vyras išėjo iš namų. Atvyko antstoliai, išlaužė spynas, užėjo į butą. Viskas buvo areštuota. Jie liko gatvėje, vyrui labai pablogėjo sveikata, ne kartą gulėjo ligoninėje. Ne kartą buvo kalbėta su S. G.. Buvo kalbėta, kad reikia surasti žmogų, kuris išpirktų jų butą ir paskui jau jie atsiskaitinėtų su tuo žmogumi. Kiek jai žinoma vyras lyg ir bendravo su kažkokiais žmonėmis. Ji, H. V., turėjo dirbti, tad negali pasakyti, kokie ten buvo susitarimai. Jie liko be turto. Turėjo gyventi viešbutyje, praėjus kažkuriam laikui vyras mirė, buvo paskelbę bankrotą. Prašo atlyginti 3.500 Eur. Tai suma, kurią davė S. G.. Vyras jai mokėjo dalimis. Iškeldinimas buvo 2017 m. rugpjūčio 25 d. Taip viskas ir įvyko, tądien atvažiavo antstoliai. Jokių veiksmų iš S. G. pusės imtasi nebuvo, pastaroji tik pablogino situaciją. Prieš atvykstant antstoliams S. G. pasakė, kad tuo metu vyrui būtų geriau būti ligoninėje. Buvo kalba, jog reikia pinigų, kad vyrą paguldytų į psichiatrinę ligoninę. Vyras ir sumokėjo. Ji, H. V., jokios tai patvirtinančios sutarties nematė. Galbūt prieš mirtį vyras ką nors pasakė tyrėjai. Jiems buvo vienintelė viltis rasti žmogui, kuris išpirktų butą. Taip aiškino ir S. G.. Bankas nesutiko su jokiomis sąlygomis. Faktas, kad juos iškeldino. Ji, H. V., ne viską gali teigti, jog S. G. neatliko jokių veiksmų. Vyras važiuodavo į Smolensko gatvę, o ji likdavo automobilyje. Jis eidavo kartu su savo draugu. Jie buvo gavę raštą iš antstolio, kad jokių atidėjimų būti negali ir jau numatyta konkreti data. Jie tą dokumentą gavo liepos mėnesį. Ji, H. V., žino, kad kai vyras gulėjo ligoninėje - jau buvo sumokėti 3.500 Eur. Atvažiavo pas jį S. G. į ligoninę ir jis berods dar jai buvo pasirašęs papildomai 5000 Eur., bet paskui tas raštelis buvo sunaikintas. Jis jai taip sakė. Tie visi pinigų mokėjimai buvo skirti reikalų tvarkymui (advokatui, antstoliams). Ji, H. V., nežino, kodėl jis pasirašė 5000 Eur. skolos lapelį. Vyras jai sakė, kad paskui tą raštelį suplėšė. Iškėlimas buvo atidėtas kartą tai tikrai. Negali pasakyti, ar buvo pasiūlyti keli variantai dėl refinansavimo. Ji, H. V., bent jau nematė jokio atsakymo iš banko. Advokatų surašytų dokumentų nematė.

Tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad 2017 m. vasarą, datos tiksliai neatsimena, buvo nutraukta paskolos sutartis su "E" ir jo namas, esantis (duomenys neskelbtini) perėjo banko nuosavybėn. Taip pat buvo išrašytas vykdomasis raštas ir pradėta jo iškeldinimo procedūra iš minėto namo, kurią vykdė antstolio padėjėjas A. V.. Pažįstamas vardu Ž. (Ž.) parekomendavo kreiptis į jo pažįstamą S. G.. Jis papasakojo pastarajai susidariusią situaciją ir ji pažadėjo, kad galės padėti, t.y. sutvarkyti, kad jo iškeldinimo procedūra būtų atidėta ir jis galėtų ir toliau gyventi savo name iki galimo sutarties su banku atnaujinimo, taip pat S. G. turėjo sutvarkyti reikalus su antstoliais, kad pastarieji nepradėtų iškeldinimo procedūros, kaip ji tai turėjo padaryti, nekonkretizavo. Su S. G. jis susitiko 2017-08-04 dienos metu (duomenys neskelbtini), jos kabinete 3-iame aukšte. Pastaroji pažadėjo, kad gali atidėti jo iškeldinimą iš namų teisinėmis priemonėmis, kurių ji nepasakojo (minėjo kad pažįsta banko pirmininką, kuriame jis turėjo paskolą). Jokios sutarties jie nesudarė, buvo tik žodinis susitarimas, konkrečios pinigų sumos taip pat neaptarė. 2017-08-04 jau vakare (duomenys neskelbtini), jis perdavė S. 1000 eurų, jokių raštelių pastaroji neparašė, tuo metu jis buvo vienas. Po kelių dienų jis sulaukė iš Skaidros telefoninio skambučio ir ji paprašė dar 1000 eurų, kuriuos sutiko duoti toje pačioje vietoje. Ji žadėjo padėti, tačiau nieko nesakė ką darys su pinigais. Po kelių dienų dar paprašė 1000 eurų, kuriuos jis vėl perdavė toje pačioje vietoje (duomenys neskelbtini), vieną iš pinigų perdavimo faktų matė jo pažįstamas Ž. Po to S. jam paaiškino, kad jam reikia atsigulti į psichiatrinę ligoninę, kad gauti pažymą iš ligoninės ir taip atidėti iškeldinimą. Rugpjūčio mėn. pabaigoje jis atsigulė į psichiatrinę ligoninę (duomenys neskelbtini), jį paguldė kelioms dienoms. Jam gulint ligoninėje vėl atvyko S. ir paprašė dar 1000 eurų, bet jis davė tik 500 eurų, kadangi daugiau neturėjo. S. pati savo ranka parašė antstoliui prašymą dėl iškeldinimo atidėjimo. Taip pat S. G. apgaule privertė jį parašyti skolos raštelį, kad jis įsipareigoja sumokėti jai 5000 eurų už jos suteiktas paslaugas, tačiau minėtą raštelį vėliau jo akivaizdoje suplėšė Ž., kuriam jis pasiskundė, tai įvyko prie parduotuvės "(duomenys neskelbtini)". Išėjęs iš ligoninės jis buvo informuotas antstolio, kad iškeldinimo procedūra numatyta 2017-08-24 d., apie tai, jis pranešė S. G., kuri jam pasakė, kad viskas sutvarkyta, jokio iškeldinimo nebus ir patarė 2018-08-24 d. 7.00 val. kartu su žmona išeiti iš namų. Jis S. G. patarimu taip ir padarė, o grįžęs sužinojo, kad iškeldinimo procedūra įvyko jam nedalyvaujant. Sužinojus apie tai jis paskambino S. G., bet ji su juo jau bendrauti nenorėjo, telefono ragelio nekėlė. Iš viso S. iš jo išviliojo 3500 eurų. S. G. jam jokių dokumentų nerodė, kalbėjo įtikinamai, todėl jis patikėjo, kad kažkokiais būdais jam padės neprarasti namo, esančio (duomenys neskelbtini). Tačiau vėliau, kai jau suprato, kad buvo apgautas jis pradėjo domėtis apie S. ir rado straipsnį portale "(duomenys neskelbtini)", kur buvo parašyta apie jos nusikalstamas veikas bei patalpinta pastarosios nuotrauka, kurioje buvo pavaizduota būtent S. G., kuri taip pat apgavo ir jį. Minėtu nusikaltimu jam padaryta 3500 eurų žala. (t. 5, b.l. 33-39)

Nukentėjusysis G. V. mirė 2018-07-20 (t.5. b.l. 44).

Nustatyta, kad G. V. gydėsi psichiatrijos ligoninėje nuo 2017-08-15 iki 2017-08-18, diagnozė - (duomenys neskelbtini), atvykimo į ligoninę metu palydinčių asmenų nebuvo. (t.5, b.l. 50).

Antstolis V. Č. informavo, kad moteris prisistačiusi S. vardu kartu su skolininku G. V. buvo atvykusi į antstolio V. Č. kontorą kaip skolininko teisininkė. Tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, tačiau tą dieną ji jokių prašymų antstoliui nepateikė. S. el. paštu 2017-08-24 pateikė pranešimą, kad skolininkas dalyvauti iškeldinime negali ir pridėjo medicininio siuntimo kopiją (dokumentai pridedami). Teisininkė S. keletą kartų skambino telefonu pasidomėti dėl vykdomosios bylos eigos ir pranešti apie skolininko sveikatos būklę. S. G. jis nepažįsta, išskyrus kiek bendravo kontoroje ir telefonu. (t. 5, b.l. 54, 67-69).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė O. M. parodė, jog su kaltinamąja nėra susijusi jokiais santykiais. Iki įvykio jos mačiusi nebuvo. Jiems prisireikė refinansavimo paslaugos. Susirado internete patraukliausią skelbimą. Vyras 2016 m. spalio 21 d. paskambino nurodytu numeriu, susitarė. Atvyko du žmonės. Tai buvo G. kartu su vairuotoju. Ji prisistatė ,,D‘‘ darbuotoja Simona. Vyras su ja buvo susitaręs, jog už atvykimą pastarajai reikės sumokėti 80 Eur., tačiau atvykusi ji paėmė 100 Eur. S. jokio kvito neišrašė, žadėjo atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau taip ir neatsiuntė. Paskui 25 d. el. paštu atsiuntė sutartį R. vardu, kurią pasirašė ji, O. M., ir išsiuntė atgal. Ten buvo nurodytas avansas – 250 Eur., bei po visko dar 250 Eur. Paskui prasidėjo jau telefoninis bendravimas. Iš pradžių jai buvo pervesta 235 Eur., nes turėjo ji, O. M., mažas pajamas. Ji pasakė, kad ją, O. M., reikia įdarbinti ir įdarbins į UAB ,,D‘‘. Paskui sužinojo ji, O. M., kad ji yra neįdarbinta. Toliau jau ji ją, O. M., įdarbinėjo užsienio įmonėse. G. vis melavo. Ji dar vieną kartą buvo atvykusi pas juos į namus ir už tai pervedė 45 Eur. Buvo nuvykę pas antstolę J. S. iš antstolės paprašė tik pažymos. Tai galėjo padaryti ir pati. Paskui dar kartą jai pervedė 200 Eur. Paskui bendravo žinutėmis. Paskui buvo paskelbtos varžytinės, tačiau jos neįvyko. Jie paskui viską susitvarkė per banką. Vėliau S. rašė ji el. paštu, kad grąžintų pinigus, nes ji nieko nepadarė. Ji jai, O. M., parašė, kad pinigus grąžins arba perrašys sutartį. Tada bendravimas nutrūko, kreipėsi į policiją. S. pinigų negrąžino. Po to su ja nebendravo ir parašė pareiškimą. Žala 580 Eur. Ieškinį palaiko ji. Tyrimo metu rašė ieškinį. Jų antstolė į kalbas nesileidžia. Su antstole jokio konflikto nebuvo. G. nieko jiems nerašė. Kalbėjo ji, O. M., su banko atstovais, tad išsiaškino, kad S. G. banke nieko su jais nederino, nederino ir su antstole. Jos niekas nebuvo nei matę, nei girdėję. G. nieko nepadarė. 80 Eur - už atvykimą, aptarti reikalus, kad ji refinansuos. Ji atvykusi buvo. Tuos pinigus įtraukia į žalą, nes ji, O. M., negavo jokių paslaugų. Ji turėjo refinansuoti paskolą, sumokėti už įdarbinimą, kyšiai bankams. Pirmo atvykimo metu konsultuota nebuvo ji. G. prabuvo daugiausia 20 min. G. ją, O. M., įdarbino ir už tai paėmė pinigus. Turėjo įdarbinti, kad turėtų ji pajamų. Jokių veiklų liudijimų išssiimti neturėjo. Apie tai informuota nebuvo.

Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, O. M. atpažino S. G.. (t.1, b.l.117-120).

O. M. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2016-10-25 tarpininkavimo sutartį kurioje nurodyta, kad UAB "D" atstovauja K. R., sutarties pabaigoje parašyta įmonės direktorius K. R. ir yra parašas. (t.1, b.l. 108-112).

Iš O. M. pateikto jos dukros E. A. sąskaitos išrašo matyti, kad 2016-10-27 į UAB " D" sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesti 235 eurai, 2016-111-07 į UAB "D" sąskaitą (duomenys neskelbtini) - 45 eurai; 2016-11-08 į UAB "D" sąskaitą (duomenys neskelbtini) pervesta 200 eurų. (t.1, b.l. 113-116).

Byloje gautas antstolės J. J. pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2016-10-25 iki 2017-10-05 nei S. G., gim. (duomenys neskelbtini), nei kitas UAB „D“ atstovas nesikreipė dėl pažymos apie O. M. įsiskolinimą išdavimą (pažyma Nr. (duomenys neskelbtini) dėl skolos ir vykdymo išlaidų likučio O. M. buvo išduota 2016-11-07 jos pačios raštišku prašymu). Minėtu laikotarpiu į turto vertintojus dėl O. M. turto vertinimo kreiptasi nebuvo. (t.1, b.l. 145).

Byloje gauti atsakymai iš UAB „ E“ ir (duomenys neskelbtini) filialo, kad nuo 2016-08-01 iki 2017-04-03 į jų įstaigas O. M. vardu dėl paskolos suteikimo ir paskolos refinansavimo nebuvo pateikti jokie prašymai. (t.1, b.l. 147-148).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. V. parodė, jog su kaltinamąja jokie giminystės ryšiai nesieja. Jis, V. V., su nukentėjusiąja J. V. norėjo išpirkti patilptas, reikėjo pinigų, kreipėsi į bankus, pasakė, kad negali suteikti paskolos. Jie per skelbiu.lt surado S. G., ji save vadino Simona, prisistatė kaip Simona. Susitiko pirmą kartą „(duomenys neskelbtini) “, ji įtikino, kad viskas gerai, kad nepergyventų, ras galimybę duoti paskolą. Pirmą kartą nesakė apie sumą, pažadėjo, kad viskas bus gerai, tik reikia išsiųsti tam tikrus dokumentus, dabar neprisimena, kokius, sakė, kad reikės kažką patikrinti. 2016-08-17 pervedė 58 eurus į įmonės sąskaitą, ji gal norėjo įtikinti, kad viskas oficialiai pas juos, sakė, kad jeigu negalės suteikti paskolos, iš karto atiduos pinigus. Dar davė 2500 eurų, pasirašė sutartį, ji kiekvieną kartą pasirašė ant sutarties, kiek paėmė pinigų, pastoviai šnekėjo įtikinamai, kad vyksta kažkokie darbai. Dar prašė papildomai kažkokių dokumentų. Sakė dar reikia susitikti, sumokėti įmonei už darbą. O paskutinį kartą sakė, kad jau neša bankui pinigus ir viskas patvirtinta, viskas gerai, kaip ji sakė, jau skaičiuoja jiems pinigus. Laukė, bet nieko ir neįvyko. Kai suprato, kad pradėjo juos ignoruoti, vis buvo pasiteisinimai ir buvo aišku, kad „papuolė“. Pasirašė sutartį, kad ji žadėjo gauti būtent reikiamą sumą. Dalyvavo sutartį pasirašant J., jis nedalyvavo pasirašant sutartį. Bendrai jie sumokėjo 10358 eurus. Iš jos jokių paslaugų negavo, tik pažadus, kad duos paskolą. Ji minėjo „E“, atnešė kažkokius blankus, pildė, kur dirba, kiek uždirba. Sakė, kad dar kažkoks bankas yra, bet jau neprisimena. Jie iš jokio banko negavo pinigų. Jam reikėjo pinigų, kad išpirkti patalpas. Jas nuomojo, norėjo išpirkti, kad jų iš ten neišvarytų. Jiems reikėjo paskolos apie 90 000 eurų. Paskolos bankai jiems nedavė, nes tuo metu mes nebuvo spėję deklaruoti už ankstesnius metus savo uždarbio, buvo metų galas. Sutartyje ir žodžiu ir raštu buvo, kad ji suteiks paskolą, nieko jie negavo, tik pažadus. Jam žinoma, kokius veiksmus kaltinamoji turėjo atlikti pagal sutartį, dabar negali jų pasakyti. Jie tarėsi, kad jų vardu ji gaus paskolą. Kad nutraukti sutartį, reikia susitikti su ja, bet ji juos ignoravo, nekėlė ragelio.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. V. parodė, jog su kaltinamąja nesieja jokie giminystės ryšiai. Jie nuomojo patalpas ir savininkas staigiai nusprendė jas parduoti, jie norėjo imti paskolą ir jas nusipirkti. Pradėjo ieškoti paskolos, bankai pasakė, kad gali finansuoti tik 50 procentų sumos, nes tai komercinės patalpos. Kadangi kitų 50 procentų neturėjo, pradėjo ieškoti, iš kur juos gauti. Susitiko su Simona, pasakė, kad turi kito nekilnojamojo turto, įkeičia ir galima gauti 100 procentų finansavimą. Pasakė, kad turi patikrinti jų kreditingumą, turėjo nusiųsti jai pasų kopijas. Nusiuntė, po keleto dienų pasakė, kad pas juos viskas gerai, gali teikti paskolą, turi pasirašyti sutartį. Susitiko pasirašyti salone. Kai reikėjo pasirašyti, pastebėjo, kad ant sutarties nebuvo jos parašo, ji pasakė, kad tuoj pasirašys, pažiūrėjo, kad ne ten ne jos pavardė, ten buvo vyro. Pasakė, kad turi visus įgaliojimus. Buvo numatyta, kad pasirašymo metu turi ji, J. V., paduoti 2500 eurų, kai padavė, pasakė tiesiog „ačiū“, pasakė, jog reikia dokumento, patvirtinančio, jog davė ji pinigus. Ji pasirašė sutarties apačioje, uždėjo antspaudą ir viskas. Prasidėjo skambučiai, kad dar kažkokiems tarpininkams riekia pinigų, pradėjo susitikinėti, tai „(duomenys neskelbtini) “, tai „(duomenys neskelbtini) “, su tais pinigais. Galų gale buvo skambutis, kad susitinka „E“ ir pildys pagrindinę. Susitiko, užpildė, ji, S. G., dar paėmė 100 eurų, lyg ir už pareiškimą, kai duodi į banką. Bet tada užpildė tik vieną egzempliorių, sakė, kad užtenka. Kai buvo virš 10000 eurų, ji dingo, vis sakydavo, kad tuoj bus paskola, bet kaip dingo, taip dingo. Buvo daug susirašinėjimų, kur ji prašė ir vaikų gimimų liudijimų ir nekilnojamo turto registrų, ji ir jų sklypą žiūrėjo. Ji pažadėjo gauti 90 000 eurų kreditą. Ji prisistatė Simona. Kai pasirašė sutartį, ji, J. V., pamatė, kad pasirašė „D“ įmonė. Ji nesakė, kad dirba toje įmonėje, ji, J. V., net jos pavardės nežinojo, iki kol nepradėjo internete ieškoti. Sutartyje matė vyro kažkokio pavardę, gali būti M. Ji pasakė, kad turi įgaliojimą pasirašyti tos įmonės „D“ vardu. Pagal sutartį ji įsipareigojo gauti paskolą. Sutartis dėl tarpininkavimo paslaugų, nes ji pasakė, kad ji reikalinga, jog jiems būtų ramiau, būtent dėl paskolos. Sutartyje ji įrašė „pinigai gauti“, sumą, „D“ antspaudą uždėjo ir pasirašė. Kai pasirašė sutartį buvo 2500 eurų. Vėliau dar sumokėjo ji, J. V., 2100 eurų, po to 2500 eurų, viską grynais mokėjo, tik 1000 eurų pervedė, nes sakė dienos metu, kad greitai reikia. Pervedė į „D“ sąskaitą. Iš viso 10358 eurus sumokėjo. Civilinį ieškinį pateikė. t. 3 b. l. 43-44 civilinis ieškinys. 5000 eurų nori už moralinę žalą, o likusi suma, ką sumokėjo jai. Buvo sutrukdytas jos asmeninis darbas, ji dirba pagal individualią veiklą, ji jos laukdavo iki 23-24 val., darbe. Stresas buvo, visi darbuotojai irgi stresavo, darbas vyko nelabai sklandžiai. Buvo pastovūs pažadai. Ir nežino, kur ji naudojo visus jų duomenis, jai buvo siųsti vaikų pasai, nekilnojamojo turto duomenys. Viskas buvo siųsta per el. paštą. Ji pasakė, kad „E“ yra jos žmogus ir su jais niekas nebendraus, tik ji bendraus. O paskui ji dingo, rašė į vieną pusę. Ji rašė, kad paskolą tikrai gaus jie, procentas bus 3, rašė, kad jau skaičiuoja pinigus, jau veš ir nieko negavo jie. Patys į „E“ po to jau nebandė kreiptis, nes pažiūrėjo po to, kad čia aferistė ir nieko nedarė. Prieš pasirašant tarpininkavimo sutartį, ją peržiūrėjo, dėl jos pastabų turėjo, nes jos asmens kodas buvo blogai parašytas. Dėl sutarties esmės ji pasakė, kad dėl paskolos taip sudaromi dokumentai, ji, J. V., nežino, kaip turi būti tinkamai paruoštas dokumentas. Simona yra toks žmogus, kuris gali įtikinti ne vieną žmogų, kad ji tikrai gaus pinigus. Ji, J. V., pradėjo skaityti sutartį, pas ją pastoviai buvo skambučiai, ji atsakinėdavo „važiuoju“, vis skubėdavo ir skubindavo, kažko gal ir neperskaitė pilnai. Pastoviai bendraujant buvo akcentuojama ar gaus paskolą, visada užtikrindavo, kad gaus. Sutartyje buvo numatytas 5 procentų sėkmės mokestis ir avansinis mokestis. Jie mokėjo daugiau, nes buvo tokioj padėtyje, kad buvo lengviau greičiau sumokėti nei pagalvoti, kai pradėjo galvoti, tai atsidūrė čia. Sutartis su „D“ nebuvo įvykdyta ir nebuvo jokių veiksmų, kad ją vykdyti. Tik pažadai buvo. Jie mokėjo tam, kas turėjo jiems pateikti paskolą, Simona sakė, kad yra atstovas „D“, bet ji visur pasirašinėjo savo ranka. Jie mokėjo jai, kaip fiziniam asmeniui, nes sutartis buvo direktoriaus vardu, bet jeigu jo nebuvo, tai mokėjo Simonai. Mano, kad sutartį paruošė Simona. Mano, kad jos asmens kodą jį tyčia įrašė neteisingą, ji nenustebo, kai sakė ji, kad klaida, sakė, kad ranka gali pataisyti, ji, J. V., nesutiko. Jai nesiūlė darbo Estijoje, nebuvo sudaryta darbo sutartis. Pagal sutartį buvo pasakyta, kad jie per du mėnesius turi gauti paskolą todėl ir pasirašė. Gavosi taip, kad per pusmetį nieko. Jie realiai gavo paskolą be jokių pusmečių iš normalios unijos. Paskola nebuvo gauta. Ji nieko nežino apie jos atsisakymą. Iš pradžių buvo kreiptasi į banką dėl paskolos. Kreipėsi beveik į visus bankus. Bankai pasakė, kad esant komercinėms patalpoms, finansuoja iki 50 proc. sumos, o ponia Simona žadėjo 100 proc. sumos. Kai jai duodavo jie pinigus, pastaroji visur pasirašydavo savo ranka, jog gavo pinigus. Jie klausinėjo, kiek proc. gali bankas finansuoti paskolą. Tai buvo konsultaciniai atėjimai. Jiems buvo reikalinga 90 - 110 000 Eur. paskola. Tuo metu nuomavo tas pačias patalpas, kurias norėjo įsigyti. Vietoj nuomos būtų paskolą, tačiau mokėtų už savo daiktą. Simona jiems žadėjo 3 proc. paskolos metinių palūkanų. Jie ne kartą žinutėmis rašė, kad gražintų pinigus, kad nebenori, nes ji neįvykdė savo veiksmų. Po pirmo mokėjimo sutarties iš karto nelabai galėjo nutraukti, nes su jais nelabai bendravo. Ji vis žadėdavo, kad greitai viskas bus sutvarkyta. Jie yra verslininkai, turi verslo organizavimo žinių, aukštąjį išsilavinimą. Tuo metu jiems svarbiausias buvo laikotarpis, nes buvo žadėta ir neįvykdyta. Kai neįvykdyta, prašė nutraukti, grąžinti pinigus. Taip, jie gavo paskolą be G., kuri buvo sutvarkyta per dvi savaites. Jie ne banke gavo paskolą.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. V. el. paštu pateikė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos susirašinėjimą su S. G.. (t.3, b.l. 9-22)

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos nukentėjusioji J. V. pateikė 2016-08-31 tarpininkavimo paslaugų sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad UAB "D" atstovauja G. A. M.. Sutartyje nurodyta, kad pagal šią sutartį Tarpininikas ( UAB "D" ) įsipareigoja teikti paslaugų gavėjui ( J. V.) tarpininkavimo paslaugas, įgyvendinti projektą įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti J. V. ir V. V. galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą, atitinkančią Kredito Institucijos reikalavimams. Sutarties 5 lape įrašyta direktorius G.A. M., įmonės antspaudas ir parašas, po to įrašai daryti ranka mėlynos spalvos tušinuku: 2016-08 -31 pinigai sumokėti 2500 eurų grynais ir parašas (J. V.) Gauta UAB D įmonės antspaudas, parašas (S. G.) 2016-08-31; 2016-09-01 pinigai sumokėti 2100 eurų grynais ir parašas (J. V.) Gauta UAB D, įmonės antspaudas, parašas (S. G.); papildoma suma 1000 eurų sumokėjau ir parašas (J. V.) Pinigai gauti UAB D įmonės antspaudas, parašas (S. G.) 2016-08-31 (t.3, b.l. 157-161).

Atskirame lapelyje parašyta mėlynos spalvos tušinuku Gauta 1100 eur UAB D, įmonės antspaudas, parašas (S. G.) ( .3, b.l. 162).

J. V. pateikė savo sąskaitos išrašą iš kurio matyti, kad 2016-08-17 J. V. pervedė į UAB " D' sąskaitą (duomenys neskelbtini) 58 eurus ir 2016-0930 pervedė į UAB "D’’ sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1000 eurų. (t.2, b.l. 167-169).

Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo UAB „B“ atstovas D. S. parodė, jog kaltinamoji S. G. giminystės ryšiais nesusijusi, yra ją matęs. Jų įmonė ieškojo investuotojo, ji prisistatė, kaip žmogus, dirbantis su fondais. Susitiko su ja, kaip žmogumi, kuris suves su fondais. Susitiko, pakalbėjo, kad ji ten paskambins. Po kurio laiko ji paskambino, pasakė, kad reikia jai pervesti 2000 eurų, nes atvyksta tie atstovai, kaip garantą kažkokį, kad turėtų užtikrinimo mokestį. Jie pervedė 2000 eurų į kažkokios įmonės sąskaitą. Čia buvo kaip užtikrinimo mokestis, kad ji pritrauks fondų atstovus. Pravedė pinigus ir viskas baigėsi. Bandė susisiekti, rašė, bet nieko ir neįvyko. Gal kelis kartus ir atsiliepė, bet daugiau nei atsilipė, nei atsakinėjo el. laiškus. Neprisimena, kur pervedė pinigus. Jeigu nurodyta, kad į įmonę „D“, tai pervedė ten. UAB „B“ civilinį ieškinį palaiko. 2000 eurų, tai suma, kurią sumą jai pravedė. Jie ieškojo žmogaus, pažįstamas jam pasakė, kad pažįsta tokį žmogų ir gali supažindinti, Vilniaus „(duomenys neskelbtini) “ supažindino. Ji pasakė, kad pagrinde gyvena Šveicarijoje, turi Šveicarų fondus, su kuriais dirba, ir turėjo būti jos tarpininkavimo mokestis. Gal ir buvo kažkokia sutartis, neprisimena. Dėl to mokesčio ji tiesiog paskambino, kad labai greitai atvažiuoja, reikalinga kažkokia pagrindinė suma, kad supažindinti. O dėl tarpininkavimo būtų vėliau tartasi. Kai pervedė pinigus, kontaktas nutrūko. Gal skambino vieną kartą, sakė „taip supažindinsiu, dar neatvyko“ o paskiau viskas nei atsiliepė, nei į el. paštą atrašė, o gal ir atjungė telefoną. Neatsimena, ar buvo daromas vienas pavedimas, jeigu nurodyta, kad du vadinasi taip ir buvo. Teisingai bus nurodyta, kada pervesti pinigai, buhalterijos dokumentai, klaidų nebus. Tarpininkavimo sutartis buvo. Dažniausiai kai būna tokia sutartis, pirmiausia pasirašo jie, o po to antra pusė. Bet šį kartą antra pusė nepasirašė. Buvo ikiteisminio tyrimo metu atpažinimas, atpažino kaltinamąją iš nuotraukos. Suprato, kad yra apgauti, kai neatvyko visi atstovai. Kai pažiūrėjo įmonę „D“, ji niekuo nesiskyrė, bet kai neatvyko niekas, tada pradėjo domėtis S., tada viskas ir išlindo ir kreipėsi į policiją. Nepasakys, kaip greitai suprato, kad yra apgauti. Vis tiek dar kurį laiką laukė. Neatsimena, ar paslaugų sutartyje buvo terminas, per kurį ji turėjo atlikti veiksmus. Kažkokia sutartis buvo atsiųsta, neatsimena, ar jie pasirašė ją. Mokėjimo paskirtyje pervedant pinigus nurodė pagal sutartį, kas nurodyta. Labai dažnai būna praktikoje, kad pinigai pervedami, nepasirašius dar sutarties. Kai pravedė pinigus, dingo kontaktas, nebuvo nei fondo atstovės, nei parašų. Pagrindas grąžinti pinigus, tai pavedimas. Tarpininkavimo sutartis yra dokumentas ir jie nepadarė jokio pažeidimo, pervesdami pinigus. Jie į policiją parašė dėl pinigų grąžinimo. Neatsimena, ar jie kreipėsi dėl pinigų grąžinimo civilinio proceso tvarka.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. S. atpažino S. G., kaip jo įmonę apgavusį moterį. (t.3, b.l. 142-143).

Prie pareiškimo UAB “B" pateikė 2016-07-25 tarpininkavimo paslaugų sutarties su UAB "D" kopiją, kur kaip UAB "D" atstovė įrašyta M. L., tačiau jokių UAB "D" atstovų parašų nėra (t 3, b.l. 128-130) ir UAB "B" sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo kopiją, iš kurio matyti kad 2016-08-05 į UAB "D" sąskaitą (duomenys neskelbtini) 2016-08-08 buvo pervesta 1000 eurų ir UAB "B" sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašo kopiją, iš kurio matyti, kad 2016-08-01 UAB "D" sąskaitą (duomenys neskelbtini) buvo pervesta 1000 eurų. (t.3, b.l. 131-132).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. D. parodė, jog kaltinamąją pažinojo kaip Simoną, asmeninai santykiai nesieja. Ji vertė sutartį į lietuvių kalbą iš vokiečių. Po to iš kalbos išėjo, jie sakė, kad energetiniams projektams reikalingas finansavimas ir reikia darbų, nes jų įmonė užsiima statybos darbų organizavimu. Ji (duomenys neskelbtini) pasiūlė jiems mūrijimo darbus. Atvažiavo, norėjo sutartį pasirašyti, sakė paskui. Jie pradėjo darbus, matė, kad sutarties nėra, nutraukė darbus, pasakė, kad kol nebus sutarties, tol nedirbs. Prie to pačio ji sakė, kad gali padėti su finansavimu iš kažkokios Šveicarijos kompanijos, privačių ar neprivačių asmenų. Sakė jis, kad gal ir būtų įdomu. Jis turi dar vieną bendrą įmonę, kur saulės elektrinę norėjo statyti ir bendrai su D. S. pasiūlė susitikti ir sakė, kad gaus pinigų. Susitiko, tuo ir baigė. Dar D. S. susitiko, ir, kiek žino, jie pervedė 2000 eurų už dokumentų tvarkymą. Po to matė, kad nei jam, nei jiems nieko nėra, pasakė jis, kad grąžintų pinigus jam, nes jis pasiūlė žmogui ją, o ji negrąžino pinigų. Tada nutraukė bendradarbiavimą. Ką paklausdavo pas ją, viską gali padaryti, bet nieko nepadarydavo. Simona prisistatė kaip fizinis asmuo. Paskui tik pasakė, kad bus „D“ įmonė, bet su ja nedarė jokių sutarčių. Ikiteisminio tyrimo metu atpažino asmenį iš nuotraukos. Iš pradžių padarė vertimą ir prie to pasiūlė (duomenys neskelbtini) atlikti mūro darbus, tuo pačiu pasakė jai, kad turi elektrinę, bet ji dabar sustabdyta, niekas jų nefinansavo, dėl šito kreipėsi. Ji prisistatė kaip Simona, sakė, kad turi pažįstamų Šveicarijoje, kurie gali finansuoti. Ji jam nedavė jokios sutarties, sakė reikės sumokėti, dėl dokumentų paruošimo. Sutarties nepasirašė, prašė sutarties dėl darbų, ji vilkino ir darbus jie nutraukė. O dėl finansavimo pasakė, kad bus sutartis, ji paruoš dokumentus ir viskas. Prašė iš jų duoti grynais iš pradžių 300 eurų, po to 500 eurų. Nedavė, nes dar turėjo pasirašyti sutartį už mūrijimo darbuos ir dar jie turėjo duoti pinigų už tuos darbus. D. S. lyg ir sakė, kad už dokumentų ruošimą pervedė jai pinigus, konkrečiai neįvardino, jis nedalyvavo. Tiesioginiame bendravime buvo tik tada, kai supažindino jį su Simona. Jis yra UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu R. D. atpažino S. G. (t.3, b.l. 1153-155).

Teisiamajame posėdyje liudytoja M. L. parodė, jog su kaltinamąja asmeniniai santykiai nesieja. Žino, kad buvo kažkoks dokumentas su jos padirbtu parašu. Kai jai jį pateikė, pasakė, kad nepasirašinėjo tokio dokumento. S. G. 2016 m. ją įdarbino UAB „D“, ji, M. L., paprašė, nes tuo metu nedirbo, kad eitų jai stažas. Ji paprašė jos, M. L.,, kad pagelbėtų su statybos darbais, nes ji yra pagal specialybę inžinierė. Skaičiavo jai kelias sąmatas, teikdavo jai pasiūlymus už darbus, pora kartų buvo su ja nuvažiavusi į (duomenys neskelbtini), žiūrėjo sklypą, dėl naujos statybos, kalbėjo dėl darbuotojų, buvo ji, M. L., nuvažiavusi į objektą su darbuotojais susitikti, ji jai, M. L., nieko nesumokėjo ir po to, už kelių mėnesių, paprašė, kad ji ją, M. L., atleistų. Nežino, nuo kada buvo įdarbinta, ji net nematė darbo sutarties. Ikiteismini tyrimo metu teisingai nurodė, kad dirbo nuo 2016 m. birželio pabaigos iki rugsėjo mėnesio. Kažkada jos vyras dirbo pas S., ji turėjo vertimais užsiimančią įmonę, jos vyras kompiuterius prižiūrėjo, taip ji, S. G., ją ir susirado. Įmonės „D“ direktorė buvo S. Jei ikiteisminio tyrimo metu nurodė ji, M. L.,, kad jos vyras, gali būti, neprisimena dabar. „D“ ofiso nebuvo niekur, ji tik sakė, kad viskas bus, bet nieko nebuvo. UAB „(duomenys neskelbtini) “ buvo jos, M. L., įmonė. Ji paklausė vyro, kas galėtų nupirkti tą įmonę, galvojo, kad pasibaigs jos bėdos, kai parduos ją. S. ją nupirko, bet su tuo bėdos nepasibaigė. Ji sutiko ją nupirkti, jei ji, M. L., pagelbės su statybomis. „D“ užsiėmė su statybomis. Ar dar kažkokių paslaugų vykdė, ji, M. L., nežino. Nebuvo, kad pasirašytų kokias nors sutartis, kokius nors dokumentus. Ji, M. L., dirbdavo iš namų. Išėjo, nes joks darbas nevyko, pamatė, kad ji jai, M. L., niekuo negalės pagelbėti su jos įmone „(duomenys neskelbtini) “. Nežino, kokie dar darbuotojai buvo „D“. S. „D“ buvo kaip vairuotojas. Apie jos suklastotą parašą sužinojo, kai ją, M. L., pakvietė į komisariatą. Po to neteko kalbėtis su kaltinamąja. A. R. pavardė jai nieko nesako. Matė iš Sodros, kad buvo įdarbinta. „D“ įmonėje kažkiek veiksmų atlikinėjo ji, M. L.. Jai parodė dokumentą, kur visai ne jos, M.L., parašas. Visiškai nepanašu į jos parašą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. K. parodė, jog kaltinamoji giminystės ryšiais nesusijusi. Ji klasioko žmona. Susitiko su klasioku S. G., jis pristatė žmoną Simoną. Sėdėjo kartu, pokalbio metu ji pasakė, kad jeigu kam reikia, gali padėti gauti. Pagalvojo, kad jeigu kas, žinos. Tuo metu jie buvo kalbėję su A., ji ieškojo investitoriaus kažkokiam projektui, bet nesėkmingai. Pasakė jai apie S. Jos sutarė susitikti, gal bus naudinga. Jie buvo trise susitikę „(duomenys neskelbtini) “, jas suvedė, jos liko kalbėti, jis išėjo. Kuo klasiokas užsiėmė jis nežino, jo neklausė. Žmoną pristatė kaip S. R. lyg ir sakė, kad buvo susitikę vėl, lyg ir kalbėjo, sakė, kad viskas tvarkoj, pasirašė sutartį, galvojo, gal viskas tvarkoj. Paskui ji pradėjo jam skambinti, nes negalėjo S. prisiskambinti, prašė jo bandyti. Jis irgi bandė skambinti, bet jam nekėlė. Praėjo kažkiek laiko, kažkaip ji atsiliepė, paklausė, kaip situacija su A., ji pasakė, kad viskas tvarkoj, viskas vyksta į gerąją pusę, daugiau nebendravo su ja. Su S. jis sakė, kad lyg ir ieško darbų užsienyje. Kai A. R. kreipėsi, kad negali prisiskambinti S., prašė padėti susisiekti gal per vyrą. Jokių detalių neminėjo.

Teisiamajame posėdyje liudytojas V. Š. parodė, jog kaltinamąją žino tik iš išvaizdos. Tai buvo gal prieš 5 m. buvo sudaryta rangos sutartis, jie buvo subrangovai, vykdė mūro darbus. Sudarė rangos sutartį, jie atstovavo mūro darbus, kuriuos atliko darbuotojai iš Ukrainos. Neprisimena, kada buvo sudarę sutartį, bet rugpjūčio mėnesį buvo objekto pridavimas. Jie buvo sudarę rangos sutartį su „(duomenys neskelbtini) “, o firmos savininkas A. K. rado įmonę su Simona, jie sudarė sutartį. Jis, V. Š., buvo UAB „(duomenys neskelbtini) “ direktorius nuo 2016-05-23 iki 2017-01-06. Simona turėjo atlikti mūro darbus. Ji nedalyvavo ten, reikėjo priduoti objektą rangovui, reikėjo nuotraukos, viską atliko jis. A. K. buvo įmonės savininkas, o jis, V. Š., buvo direktorius, o daugiau nebuvo darbuotojų. Visi techniniai gamybiniai klausimai buvo jo žinioje. A. R. buvo kaip sąmatininkė, ji tvarką viską, kas liečia dokumentaciją. A. R. prie jo nedalyvavo susitarimuose. Ji atliko tik paskaičiavimus, nematė jos bendraujant su Simona. Kur A. R. dabar yra, nežino. R. buvo su G., ką jis veikė, nežino, jie kartu važinėjo. Kokiomis funkcijomis užsiiminėjo, nežino. Kiek žino, R. susipažino su A. K. ir kai „degė“ jau darbų atlikimas, tai atsivedė tą Simoną. O kad R. susitikinėjo su K., tai tikrai taip buvo. UAB „J“ direktorius buvo jis, V.Š. Su UAB „D“ pasirašė vieną sutartį. Žino, kad su UAB „D“ buvo viena sutartis, dėl objekto prie upės, prie Stadiono. UAB „D“ visi darbuotojai buvo iš Ukrainos, tai visi jos darbuotojai. Pretenzijos buvo, jos buvo reiškiamos, o kas liečia visus rangos darbus, tai pridavė juos jis, V. Š.. O fiziškai rangos darbus atliko ukrainiečiai, kuriuos surado Simona.

Teisiamajame posėdyje liudytojas Ž. Ž. parodė, jog S. G. yra jo pažįstama. G. V. kreipėsi pagalbos, jį pažįsta seniai, bet jis buvo prapuolęs, kai reikėjo grąžinti skolą. Jie V. davė 30 000 dolerių. Paskui jis dingo, po žmonos mirties jis atsirado. Sakė, kad tragedija su butu, gal gali jis, Ž. Ž., padėti. Sakė, kad pinigų neduos, tada G. padėjo jam, sutvarkė. Ji apsitarė su bankais, 3 kartus jo neiškėlė, buvo jam pasakyta mokėti pirmą įnašą, jis to nepadarė. Ką advokatams jis buvo susimokėjęs, paskui prasidėjo pyktis pas jį, kai iškėlė, pradėjo kaltų ieškoti. Kaip ir viskas buvo sutvarkyta, bet jis pirmo įnašo pats neįmokėjo. Sakė, kad atiduos ir jam, Ž. Ž., ir su visais atsiskaitys. Viskas buvo padaryta, tuo metu jis nelabai turėjo pinigų, žino, kad dar skolingas liko. Paskui pasakė, kad jam nesvarbu pačiam, bet prieš žmoną nepatogu, žmonės pradėjo vaikščioti. G. V. pas jį, Ž. Ž., atvažiavo pagalbos paprašyti, nes bankas su juo net į kalbas nėjo, S. G. turto skyriuje pažinojo kažką, parašė tam tikrus popierius ir sutvarkė viską. S. G. jis, Ž. Ž., pažinojo, ji kažkada jam buvo žemes pardavusi, pabendraudavo, kavos atsigerdavo. S. G. G. V. parodė, nes „E“ ji turėjo pažįstamus. G. V. iškėlinėjo iš buto, jis prašė, kad jo neiškeltų mėnesiui bent, jam buvo pratęstas laikotarpis iki 3 mėn. G. turėjo susiderinti, kad tas skyrius neiškeltų, jeigu yra galimybė. Ji suderino, jam buvo pasakyta, kad jis įnešinėtų į banką pinigus, jis nerado tų pinigų, prašė dar atkelti, dar atkėlė, bet kiek gali taip. Jis liko nepatenkintas, nežino, kodėl, gal prieš žmoną norėjo pasirodyti. Jam, Ž. Ž., jis pinigų nemokėjo, advokatui reikėjo mokėti, Unijai dar, kad duotų paskolą. Apie šią istoriją jis, Ž. Ž., žino iš jo. Juos abu pažįsta, pabendrauja, kartais jį paveždavo. Nežino, kiek V. S. G. sumokėjo. S. G. apie šią istoriją sakė, kad ji savo funkcijas atliko. Žmogaus 2 ar 3 kartus neiškėlė iš buto, ji sutarė, kad jam atidės iškeldinimo laikotarpį. Tai sutarė S. G., žino, nes jie bendravo su G. V.. G. V. buvo atsigulęs į ligoninę, dėl ko, nežino. Atėjo laikas mokėti pinigus, jis jų neįnešė ir jį iškeldino. Jis pradėjo lakstyti, ieškoti pinigų, klausė, gal išpirks kas nors butą, bet jis niekur negavo pinigų. Kai S. ėjo į banką, jis nėjo kartu. Žino, kad S. sutvarkė reikalus, kad ilgiau jo neiškeldintų, nes jam V. tai sakė. Iš banko skambino V. ir sakė, kad atideda mokėjimą. Kas daugiau galėjo eiti į banką ir derinti, kad G. V. neiškeldintų, jei ne S. G. V. jam nemokėjo pinigų, kad jį suvestų su G. Su G. V. pas antstolius kontoroje nebuvo Smolensko gatvėje, tik girdėjo, kad pas antstolius irgi buvo derinama. Matė prie ofiso, kaip G. V. perdavinėja pinigus S. G., o kokią sumą, jis negali pasakyti. Nematė, kad S. eitų pas antstolį tartis. G. V. buvo nepatenkintas S. G., nes jį iškėlė. Jis buvo privažiavęs, jų buvo daug, visi jam ir sakė, kad jis pats kaltas, nes neįmokėjo pinigų. Buvo jo pretekstas, kad nesusimokėjo už butą, nes mokėjo advokatams, kažkas, kad jam grąžintų popierius.

Teisiamajame posėdyje liudytoja L. M. parodė, jog su kaltinamąja jokie asmeniniai santykiai nesieja. Ji su R. L. yra skolos bendrasavininkai, kai prasidėjo bėdos, pradėjo ieškoti, kas refinansuos skolą. Vieną dieną jis pasakė, kad rado žmogų, kuris padės. Pasakė, kad reikia pinigų, reikia įnešti pirmą sumą, kad dokumentus tvarkytų. Prieš tai ji buvo atvažiavusi buto apžiūrėti, kaip tik buvo ji, L. M., jame, tada vienintelį sykį kalbėjo su ja, ji pasakė, kad viskas sutvarkoma, viskas padaroma, tik reikia truputėli laiko, taip viskas ir prasidėjo. Nusprendė, kad kartu reikia vežti pinigus į (duomenys neskelbtini) gatvę, į jos ofisą. Paskui prieš susitikimą ji paskambino ir pasakė, kad ji iešis į gatvę, ji, L. M., net nebuvo išlipusi, viskas vyko labai greitai, jie privažiavo, jis atidavė pinigus ir viskas. Antrą kartą vežant pinigus sąmoningai nusprendė, kad reikia nufotografuoti ją. Susitiko „(duomenys neskelbtini) “ aikštelėje, ji, L. M., fotografavo, o jis ėjo susitikti. O po to toks nepasitikėjimas buvo, pradėjo ji, L. M., ieškoti internete informacijos ir tada viskas paaiškėjo. Pirmą kartą 2500 eurų perdavė ir antrą kartą 2500 eurų. Atidavė iš rankų į rankas pinigus, jokio raštelio nesurašė, už tai antrą sykį ir važiavo fotografuoti, nes apie jokį raštelį kalbos nebuvo. O po to dar be jos L. daugiau kaip 1000 eurų vežė, gali būti 1500 eurų, ji, L. M., jau nematė to perdavimo, jis jai tik sakė. Rezultato jokio, ji pradėjo nebeatsiliepinėti į skambučius, iš jos, L. M., telefono buvo bandyta skambinti, dar pradžioje atsiliepdavo, o po to dingo visiškai, dar rašė jai el. laiškus. Ji neprisistatė, tame bute pasakė, kad atėjo nuotraukų, jų reikia refinansavimui, reikia apžiūrėti butą, labai įtikinamai kalbėjo, kad viską sutvarkys. Jis minėjo, kad refinansavimą gaus iš Unijų, o R. daugiau minėjo. Realiai ji nieko nepadarė. Pinigai buvo perduodami susitarimo pagrindu refinansavimui, dokumentų ruošimui, kaip supranto, nes ji pati nesitarė. Vėliau ji pradėjo neatsiliepinėti, po to R. pasakojo, kad vis paskambina ir pasiteisinimai, kad vis trūksta laiko, dar kažkas. Ji buvo sakiusi, kad spės viską sutvarkyti iki išvaržytinių. Jai kaltinamoji daugiau jokių paslaugų nesiūlė. R., kiek jis pasakojo, ji sakė, kad turi namą (duomenys neskelbtini) ir sakė, kad už tą paslaugą jis gal galės kažkokius darbus pagelbėti jame atlikti. Apie jos įsipareigojimus viską kalbėjo R. Ji su R. ilgamečiai draugai. Ji kaip R. laiduotoja turi grąžinti skolą. Pardavus butą skola likusi apie 50 000 eurų. Jie nespėjo, kad neparduotų iš varžytinių buto. R pradėjo skambinti žmogus, kuris ruošėsi pirkti butą, jau iš varžytinių paleistas butas buvo ir jis norėjo jį apžiūrėti. Jie tik sužinojo, kad asmuo jau nusipirkęs tą butą. Skambino apžiūrėti vyras, bet Rolandas nesutiko, kad tas žmogus atvažiuotų, nes vyksta teisminis procesas, jie iš pradžių įtarinėjo, kad gal čia S. G. žmogus skambina. Buvo taip sustatyta, kad su banku ir su niekuo nebendrautų. Dalyvavo R. L. perduodant pinigus 2 pirmus kartus. Su R. L. kalbėjo, kodėl jis nepaėmė jokio dokumento, patvirtinančio, kad perdavė pinigus. Pirmą kartą galvojo irgi apie patvirtinimą, galvojo, kad važiuoja į ofisą, ir tik paskutinė minutę ji pasakė, kad išeis į gatvę ir paims pinigus, nespėjo ji, L. M., sureaguoti. Kalbėjo su R. L., kodėl nepaėmė raštelio, bet jie neturi patirties, R. L. irgi labai pergyveno dėl buto. Jie kai važiavo pirmą sykį, dar mašinoje perskaičiavo, kad 2500 eurų yra, o antrą kartą irgi mate ji, L. M., kad dėjosi pinigus, nes dar skolintis reikėjo kažkiek pinigų, kad jai paduoti. Ji asmeniškai susitarime su S. G. nekalbėjo, ką ji turėjo daryti. O R. L. pasakojo, kad ji turėjo refinansuoti paskolą. Ir ji pati bute jai, L. M., pasakė „refinansuosim paskolą, nepergyvenkit“. Net atsimena, kad apsirengusi buvo su ilga mėlyna linine suknele. Kai kreipėsi į S., R. L. finansinė būklė buvo visiškai bloga. Kai sumokėjo jai, R. L. praktiškai neadekvatus buvo, ypač kai surado ji, L. M., internete, kas ji tokia, tai jam labai pablogėjo. Jis kreipėsi į medikus ir antidepresantus gėrė.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. Z. parodė, jog su kaltinamąją giminystės ryšiai nesieja. Vieną kartą yra ją matęs. Pardavinėjo patalpas, kadangi J. V. buvo nuomininkė, pirmumo teise pasiūlė jai tas patalpas įsigyti. Ji sakė, kad jau turi patvirtinimą, gaus paskolą, bet pradėjo viskas temptis, jam, A. Z., atrodo tada paskambino Simona patvirtinti, kad Jelenai ji gaus paskolą. Jis, A. Z., buvo situacijoje, kad Jelena buvo nuomininkė gal 5-6 metus, visada laiku mokėjo, patalpas tvarkė, viskas buvo gerai, o tada jų interesas buvo kuo greičiau parduoti patalpas ir jis, A. Z., jau buvo pradėjęs abejoti J., nes vis sakė gaus pinigus, bet laikas tik tempėsi. Tada paskambino Simona, pasakė, kad nedėtų jis skelbimo ir tikrai bus paskola. Kelis kartus skambino ir galiausiai pasakė, kad susitinka, ji papasakos, jog viskas gerai. Susitiko, ji kiek jam, A. Z., nustebino, nes pasakojo apie santykius su kažkokiais bankais, politikais, o jis, A. Z., jai iš vis neturėjo konkrečių klausimų, kaip suprato, jos tikslas buvo įsitikinti, kad jis, A. Z., nedės skelbimo, ar įtikinti, kad ji gaus paskolą Jelenai. Ir pokalbio metu ji sakė, kad gali pervesti pinigų sumą, kaip užtikrinimą. Tada jis pasakė, kad tai būtų labai gerai, bet taip ir baigėsi, ji nieko nepervedė. Neprisimena, kiek ji siūlė pinigų, gali būti, kad 1000 eurų. Kadangi jis turėjo savo įmonę, ji jam, A. Z., turėjo išrašyti sąskaitą iš UAB „D“. Jam reikėjo kažkokio užsikabinimo, kad ji meluoja kaip žmogus ir kad ji konkrečiai nepadarys kažko, ką ji pažada. Laikas bėgo, jis, A. Z., nežinojo, kaip bendrauti su Jelena, nes nesuprato, ar čia ji bando maustyti. Dėl to čia ir buvo paminėta „D “. Jai nusiuntė sąskaitą, bet ji pasakė, kad negali dabar pervesti, nes kažkas išvažiavęs. Jis jos neklausė, kuo ji dirba UAB „D“. Jam, A. Z., dabar atrodo, kad ji minėjo, jog jeigu reikės paskolos, gali kreiptis. Kažkoks kosminis susitikimas buvo. Tada jis, A. Z., prisiminė pasakymą, kuo skiriasi malonus nuo gero žmogaus. Malonus, tai kaip strategija. Su Jelena buvo sutarta patalpų pardavimo suma, tai buvo derybų klausimas, gali būti, kad tai buvo 92 000 eurų. Susitikimo metu S. G. ir telefonu sakė, kad tvarko kažkokius reikalus. Tikrai minėjo politikus ar kredito unijas, lyg ir kažkokį miestą minėjo, aiškino, kad ji galinga ir viską sutvarkys. Jis J. konkrečiai klausė, kas vyksta, jie apie pardavimą pradėjo šnekėti gal rugpjūčio pabaigoje, ir Jelena jam rodė sutartis, kad viskas užrašyta, kiek duota pinigų. S. G. jis savo sąskaitą siuntė el. paštu.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. P. parodė, jog su kaltinamąja nėra susijęs jokiais santykiais. Savo apklausos neatsimena. Pagarsinus liudytojo A. P. parodymus TIV. 118-119-b.l., parodė, jog parodymus tvirtina.-Latvijos banke niekada nėra turėjęs pinigų. Oficialaus proceso dėl tos skolos išieškojimo nebuvo. Tai buvo 2015 m. Aš K. prašė duoti jam kokius 3 metus. Jis, A. P., po to neatsisakė bendrauti su S. D., kuris norėjo uždirbti kartu su juo. K. yra iš advokatų kontoros. D. jį buvo pasamdęs išmušinėti skolas. Sutarė su K., kad kai jam, A. P., bus galimybė – paskambins. Tai buvo mažiausiai prieš du su puse metų. Ten yra keletas žmonių kurie kreipėsi asmeniškai, palaiko ryšį, kalbasi, žiūri. Jis, A. P., nuo nieko nebėga. Daugiau jokių oficialių pastangų nebuvo. Jis, A. P., nuėjo pas K. išsiaiškinti, kad nurimtų. Susitarė, kad kai galės – paskambins. Jį S. D. visą laiką spaudė dėl grąžinimo. Jie abu tiesiog norėjo uždirbti.

Tyrimo metu liudytojas A. P. parodė, kad S. D. pažįsta apie 14-15 m., pastarasis ankščiau dirbo patarėju UAB "(duomenys neskelbtini)". Maždaug 2003 metais S. D. investavo pinigus į jo projektą - žemės pirkimą. Žemė buvo pirkta gyvenamųjų namų statybai, reikėjo patvirtinti detalųjį planą, dėl žemės paskirties pakeitimo, tačiau minėtas planas patvirtintas nebuvo, vėliau, kai jis jau buvo patvirtintas, prasidėjo krizė ir žemės niekas nepirko, todėl jis liko be pinigų ir patyrė didelius nuostolius. Taip pat žemės įgijimui buvo imta paskola "(duomenys neskelbtini)". Investuodamas į minėtą projektą S. D. paprašė jo pasirašyti paprastuosius vekselius, kad jis įnešė sutartą pinigų sumą, kad kai reikės dalintis pelną, jam nereikėtų įrodinėti, kad jis taip pat investavo pinigus. Tuo metu jis neabejojo kad projektas pasiseks, todėl nedvejodamas pasirašė paprastuosius vekselius - daugiau nei 1 000 000 Lt, tiksliai sumos nurodyti negali. Tačiau projektas žlugo ir jis liko skolingas S. D., kuris prašė jo grąžinti jam minėtus jo investuotus pinigus, bet jis tokios galimybės neturėjo. Stasiui jis pažadėjo, kad kai pats atsistos ant kojų, galės grąžinti minėtus pinigus. S. D. į teismą dėl skolos grąžinimo nesikreipė. Sakė, kad pasamdys žmones, kurie padės jam atgauti skolą. 2015 metais, laiko tiksliai neatsimena, pas jį į namus (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo atvykęs kažkoks S. D. atstovas P. K., kuris rėkė po langais ir prašė grąžinti skolą, sakė, kad yra pasamdytas S. D.. S. G. jis nepažįsta ir su ja niekada nebuvo susitikęs dėl S. D. skolos grąžinimo. 2016 metais jis jokių sąskaitų ar piniginių lėšų Latvijos bankuose neturėjo (t. 4, b.l. 118-119).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. B. parodė, jog su kaltinamąja nėra susijęs jokiais santykiais. S. G. buvo atvykusi į (duomenys neskelbtini). Buvo pirmas susitikimas, kurio metu ji pasakė, kad gali padėti su žmonėmis iš Ukrainos, t.y., statybininkais ir panašiai. Paskui pokalbio metu išaiškėjo, kad turi jis projektą, kur reikalinga ES parama. Ji sugalvojo suorganizuoti įmonę, padaryti verslo planą. Parašė sutartį, užantspaudavo, atsiuntė ir jis pervedė pinigus. Viskas tuo ir baigėsi. Iš pradžių dar su ja pavykdavo susisiekti telefonu, tačiau vėliau ryšys nutrūko. Buvo žadama atiduoti pinigus, tačiau to neįvyko. Pervedė 2.500 Eur. per du kartus. Pervedė UAB ,,D‘‘. G. turėjo padaryti verslo planą, atidaryti įmonę gauti ES paramai. Niekas padaryta nebuvo. Sutartis su ja buvo pasirašyta. Sutartis buvo pasirašyta tarp UAB ,,D‘‘, o G. pasirašė kaip finansų direktorė. Sutartis buvo atsiųsta, aptarta Palangoje ir pasirašyta. Ji jam, P. B., buvo atsiųsta jau pasirašyta S. G.. Ji kalbėjo, kad serga ir įsipareigojimų įvykdyti negalės, tad pinigus grąžins. Paskui jau telefonu iš viso nebeatsiliepinėjo. Ji nieko nepadarė, nors sakė, jog yra patyrusi. Ji turėjo padaryti metų bėgyje, gal ir anksčiau. Paskui ji iš viso nebeatsiliepinėjo telefonu. Paskutiniu metu tuo telefonu atsiliepdavo vyriškis, kuris sakė, kad G. serga, žadėjo, kad savo įsipareigojimus atliks arba grąžins pinigus. Tai tęsėsi apie pusmetį. Sutartį sudarė su UAB ,,D‘‘. Bandė ieškoti tos įmonės, tačiau nurodyti adresu buvo daug įmonių, tad niekas nieko ir negalėjo pasakyti. Civiline tvarka taip pat nesikreipė. Tas vyriškis, kuris atsiliepinėjo G. telefonu, prisistatė lygtais S. Ieškinį palaiko jis. Ten sutartyje yra punktas dėl baudos, jei bus neįvykdytos sutarties sąlygos. Pervedė 2.500 Eur. Ir dar prašo baudos - 2.500 Eur. Už sutarties neįvykdymą. Be to negavo paramos iš ES.

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos P. B. pateikė sutartį tarp UAB "D" ir P. B. Nr. 2016 12 03 paramai gauti. Sutarties pabaigoje nurodyta, kad UAB "D" direktorius yra K. R. ir komercijos direktorė S. G. ir abiejų parašai, taip pat ant kiekvieno lapo yra kliento ir UAB "D" atstovo parašai. (t.2, b.l. 107-109).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos P. B. pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad 2016-12-06 jis pervedė į UAB "D’’ sąskaitą (duomenys neskelbtini) eurų ir 2016-12-12 pervedė į UAB "D" sąskaitą (duomenys neskelbtini) dar 1000 eurų. (t.2, b.l. 110-111).

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. B. parodė, jog su S. G. nėra susijęs jokiais santykiais. Ji matyta. Jis užsiima patalpų valymu, taip pat nuomoja patalpas. Ten kur nuomavo, norėjo nutraukinėti sutartį. Jam nuomotojai pasiūlė klientą. Taip su G. ir susipažino. Ji buvo kažkokia ne konkreti, pasakė, kad duos jam darbų ir tiesiog pasibūs. Taip ją ir įleido, nes buvo vietos. S. G. patalpos buvo reikalingos veiklai. Patalpos yra adresu (duomenys neskelbtini) kabinetas. Jis patalpomis jai tiesiog leido naudotis. Negali pasakyti, kiek laiko ji buvo jo patalpose. Gal 2-3 mėnesius. Ji nešiojosi savo laptopą, bet naudojosi ir jo printeriu. Paskui ji išvažiavo iš patalpų ir viskas. Buvo su ja gal kokie dar trys žmonės, darbuotojai. Jis vieną dieną ant jos supyko, sukrovė daiktus ir liepė juos susirinkti. Jie daiktus susirinko, tačiau raktų neatidavė. Ką jie ten konkrečiai veikė, jis nežino. Būdavo žmonių. Kai ji išsikraustė – žmonės pradėjo klausinėti. G. nei darbais, nei pinigais jam neatsilygino. Ten su ja buvo dar kažkokia moteris. Jis ten tik trumpam užeidavo ko nors atsispausdinti. Tiesiog jai leido pasinaudoti ofisu. Su ja ar su įmone jokios sutarties sudarę nebuvo, sutarė draugiškai. Jai jokių priekaištų neturi.

Teisiamajame posėdyje liudytojas A. M. parodė, jog su kaltinamąja nėra susijęs jokiais santykiais. Ją matęs. Jis nori susipažinti su savo parodymais. Pagarsinus liudytojo A. M. parodymus TIV. 6-b.l., 17-19-b.l., parodė, jog parodymus tvirtina. Prieš susipažįstant su S. G. jam paskambino M. D. ir pasakė, jog žino žmogų, kuris jiems galėtų padėti. Jie M. D. tarpininkaujant pirko įmonę iš advokato V. S. G. neatliko jokių veiksmų. Sutartis buvo jau pasirašyta. Jam įmonė ,,I‘‘ nėra žinoma. Ja konkrečiai ir nesidomėjo. S. prisistatė įmonės savininke, akcininke. R. buvo tiesiog statytinis direktorius. Jie dėl pinigų rašė, prašė susitarti ir geruoju, susitarti atsiskaityti bent jau dalimis. Nebuvo jokio rezultato, buvo tik pažadai, kad sumokės, pinigai bus. G. kurį laiką bendravo, paskui pasikeitė telefono numerį. Ji vis žadėdavo, kad ruošiami dokumentai. Kai pradėjo reikalauti pinigų – sakydavo, kad viskas gerai, viskas bus padaryta, pinigai bus atiduoti. UAB,,I‘‘ paslaugos yra įvardintos sutartyje. Lygtais buvo sutarta padėti gauti kreditą. G. nieko nepadarė, o tiesiog ,,kabino makaronus‘‘. Tokią paraišką galima atsispausdinti iš bet kurios internetinės svetainės. Darbas turėjo būti atliktas pagal sutartį, kad turėjo jis gauti paskolą. Atlygis UAB ,,I‘‘ turėtų būti mokamas tik tada, jei būtų gauta paskola iki 20 000 Eur. Dar nuo tos sumos buvo numatytas sėkmės mokestis. Jie buvo sutarę vienkartinį mokestį. Parodžius dokumentą TIV. 11-12-b.l., liudytojas parodė, jog tai ši sutartis. Jie nėra pasirašę kreditingumo patikros tikrinti asmenų duomenis. Sutartyje įvardinta, jog sutartis įvykdyta tik tuomet, kai gauna savo žadėtą paskolą. Parodžius dokumentą TIV. 13-b.l., parodė, jog tai šis kvitas. Parodžius dokumentą TIV. 14-b.l., parodė, jog tikrai taip. Kvitas teisingas.

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos A. M. pateikė 2017-09-26 paslaugų teikimo sutartį tarp UAB "C" (Vykdytojas) ir UAB "G’’ (Užsakovas), kur nurodyta, kad UAB "C’’ atstovauja R. V. ir Vykdytojas įsipareigoja 1 etapas: kreditingumo patikrinimas dviem asmenims 400 eurų: dokumentų paruošimas ir optimizavimas - 600 eurų; 3. punktas Darbų priėmimo tvarka 3.1 Sutartis skaitoma įvykdyta, kai gaunama paskola pagal pateiktus balansus. Sutarties 2 lape yra UAB "C" antspaudas ir parašas: direktorius R. V.. (t.4, b.l. 11-12).

A. M. taip pat pateikė kasos pajamų orderio kvitą be serijos ir be numerio, išrašytą UAB "C", kur nurodyta, kad iš UAB "G" paimti šeši šimtai eurų, 2017-10-05 apačioje analogiškas buhalterio ir kasininko parašas, vardas ir pavardė nenurodyti ir kasos pajamų orderio kvitą, serija A numeris 101, kuriame nurodyta, kad iš UAB "G" priimta keturi šimtai eurų 2017-10-03, apačioje analogiškas buhalterio ir kasininko parašas. (t.4, b.l. 13-14).

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. R. parodė, jog su kaltinamąja buvo susiję darbiniais santykiais. G. pažinojo kaip Simoną. Rengėsi projektui, ruošėsi atidaryti senelių namus. Ieškojo ji, kas galėtų tą projektą kredituoti. Jai pasiūlė G., supažindino. Ji pažadėjo viską padaryti per Amerikos fondą labai gerais procentais. Ji ruošė verslo planą, už tai sumokėjo jai 1000 Eur. Be to už nusižiūrėtą pastatą davė 3000 Eur. užstatą. Ji už savo darbus paprašė avanso, tačiau sutartis buvo išrašyta ant jos įmonės. Pasakė, kad 2-3 mėnesių bėgyje viskas bus sutvarkyta. Tai ji vis išvažiuodavo į Lenkiją, tai teatre ir negalinti kalbėti, tai vėl atrasdavo kažkokių priežasčių. Paskui kreipėsi ji, A. R., į policiją ir suprato, kad nukentėjusiųjų nuo to asmens labai daug. Jai sumokėjo 1000 Eur. Sutartis buvo pasirašyta dėl paskolos. G. nesiėmė jokių veiksmų. Paskui bandė ji, A. R., surasti tą įmonę. Ten pasirodė visai kita moteris su vaikais. Ta įmonė -,,D‘‘. Ji padavė sutartį. Ji, A. R., sutartį pasirašė, sutartyje buvo nurodyta ,,D‘‘ direktorės L. pavardė. Tą sutartį pasirašė tik ji, A. R.. Gali būti, kad sutartyje buvo ir direktorės M. L. parašas. Su S. G. buvo susitikusi tris kartus. Ji žadėjo, kad pinigus grąžins. Rašė jai elektroninius laiškus. Paskui jau ja pasidomėjo. Prieš keletą dienų draugė paskambino, nes ji dirbo su moterimi buhaltere, kuri pažinojo kaltinamąją. Sakė, kad G. užsiiminėjo kažkokiais vertimais, o paskui kiek žino, susidirbo. Pereitą savaitę (duomenys neskelbtini) jos susidūrė parduotuvėje, G. gyrėsi, kad jai gerai sekasi ir klausė, gal jai reikia. Planavo ji, A. R., pirkti namą (duomenys neskelbtini), sumokėjo 3000 Eur. užstatą. Užstato neatgavo, nes tai buvo jos kaltė. Norėjo gauti virš 200 000 Eur. paskolą. Mano, jog nėra prasmės skaičiuoti tikslios žalos. Jos dukra buvo įmonės ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ akcininkė. Ta įmonė veiklos nevykdė. Ji buvo sukurta projektui. Dukra buvo nepilnametė, buvo įmonės akcininke, o ji, A,R., buvo jos teisine atstove. Ji į S. dėl sutarties nevykdymo kreipėsi el. paštu. Buvo ji, A. R., nuvykusi įmonės adresu, tačiau niekas jai durų neatidarė. Ji vis žadėjo, kad padarys, grąžins. Civiline tvarka į teismą dėl sutarties nevykdymo nesikreipė, nes tam nemato prasmės. Jai nėra prasmės gaišti laiko. Kokius tris mėnesius kaltinamoji vis žadėjo, kad sutartis bus įvykdyta. Ji, A. R., paskui jau viską prarado, nes pardavėjas jos nebelaukė.

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos A. R. pateikė 2016-07-04 konsultavimo paslaugų sutarties kopiją, kurioje kaip UAB "D" atstovė nurodyta M. L. ir sutarties apačioje pasirašyta. (t.1, b.l. 167-168).

Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos A. R. pateikė išrašą apie vietinį mokėjimą, kur nurodyta, kad 2016-07-18 ių N. G. R. sąskaitos buvo pervesta į UAB "D" sąskaitą (duomenys neskelbtini) 1000 eurų (t.1,b.l. 169).

2018-03-12 liudytoja A. R. el. paštu atsiuntė „UAB „F" verslo planą, kuriam realizuoti įtariamoji S. G. turėjo gauti paskolą. (t.1, b.l. 173-175).

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. P. parodė, jog su kaltinamąja nėra susijęs jokiais santykiais. Ji buvo matyta. Ją pažįsta kaip Simoną. Susipažino su kaltinamąja per pažįstamą S. D.. Jam vienas asmuo buvo skolingas pinigų. Jis kreipėsi į kažkokią įmonę, kad padėtų susigrąžinti pinigus. Taip susirado S. Jis su ja nieko nedarė, ji taip pat jam nedarė jokių darbinių paslaugų. Jis dar ją buvo supažindinęs su savo pažįstamu. Ji minėjo, kad turi statybinę įmonę, užsiima statybomis. Tas pažįstamas taip pa tuo užsiėmė. S. sakė, kad turi įmonę, kuri užsiima statybomis. V. Š. pasakė, kad jam įdomu, nes trūksta darbininkų. Ką jie ten susitarė ir ar dirbo, ar nedirbo, jis pasakyti negali. S. G. įmonės nežino. S. D. skolingas vienas asmuo pakankamai daug pinigų, tačiau jų grąžinti neketina. Per tą įmonę ir jis susirado S. Ji žadėjo jam padėti, pinigus paėmė, o nieko nepadarė. Žino, kad jis buvo sumokėjęs prie jo 1.500 Eur. Iš pastarojo žodžių jis vėliau S. sumokėjo dar 3.500 Eur. S. paprašė, kad jį pavežtų. Nuvežė į (duomenys neskelbtini), jis paėmė pinigus ir paskui jį nuvežė prie ,, (duomenys neskelbtini)‘‘. Tada S. atėjo pas juos į automobilį ir S. jai padavė 1.500 Eur. G. dėl skolos išieškojimo jokių realių veiksmų neatliko. Tik žadėjo. G. D. turėjo padėti susigrąžinti pinigus iš skolininko A. P.. Kad ji nieko nepadarė žino tik iš S. D. žodžių.

Teisiamajame posėdyje liudytojas D. R. parodė, jog su kaltinamąja nėra susijęs jokiais santykiais. Jos nėra matęs. Jis nepažįsta S. G.. Pažįsta A. R.. Jis pardavinėjo NT objektą ir R norėjo jį pirkti. Ji to objekto nenupirko. Buvo palikusi ir 3000 Eur. avanso. Nenupirko, nes tiesiog kažkas nesigavo. Ji avanso neatgavo, nes tokia buvo sutartis. R. norėjo pirkti NT objektą, esantį (duomenys neskelbtini). Tai buvo ir ūkinis pastatas, ir sklypas. Ji minėjo, kad negavo finansavimo. Ji sakė, kad ten norėjo daryti senelių globos namus. Neatsimena, ar A. ką nors pasakojo apie S. G.. Jis su R. bendravo du kartus. Antrą kartą ji sakė, jog yra kažkoks vyras, statybininkas kuris galėtų finansuoti jos tą projektą. Su juo taip pat nieko nesigavo. Jis apie finansavimą nieko jis nežino. A. tiesiog paliko avansą ir viskas. Paskui pasakė, kad nesigauna. A. R. du kartus pratęsė terminą. Pirmą kartą ji sutarties neįvykdė, o antrą kartą kreipėsi naujai dėl to paties objekto. Kai kreipėsi antrą kartą, jau pats pasiūlė sumažinti kainą dėl to avanso. Nebuvo minimi konkretūs bankai. Kai kreipėsi antrą kartą – buvo minimas kažkoks vyras statybininkas, tačiau nei jo vardo nei pavardės pasakyti negali.

Teisiamajame posėdyje liudytojas R. V. parodė, jog su kaltinamąja nėra susijęs jokiais santykiais. Siejo darbiniai santykiai. G. versle buvo matyta kaip žmogus, kuris jo manymu sugeba įvertinti turtą. Ji buvo matyta. Ji savo ruožtu ieškos klientų ir bus kažkokia nauda iš to. Ji stengėsi, ieškojo klientų savarankiškai, turėjo įmonės suteiktą įgaliojimą. Klientai buvo ieškomi jos pačios veiklai. Nuo to įmonei būtų tam tikros pajamos. Ar ji kažką mokėjo, negali pasakyti. Tai buvo senokai. Buvo įgaliojimas atstovauti įmonę, kalbėtis su žmogumi, būsimu klientu. Ji turėjo prisistatyti įmonės vardu ir kalbėtis. Kiek jam žinoma ji ieškojo, vertino turtą. Kiek atsimena, tuo metu buvo apsikalbėta ir priėmimas vyko vėliau. Gavosi, kad ji pradėjo dirbti anksčiau, o buvo įforminta vėliau. TIV. 11-12-b.l., tvirtina, kad tai jo parašas. Kasos pajamų orderio kvitas, 13-14-b.l.

-tai buvo senokai. Dėl buhalterės parašo tvirtinti. Su ja nebebendrauja. Jam paslaugos nebereikalingos. Ji vadybininke įmonėje nebedirba. Nebėra jis įmonės direktoriumi.

Teisiamajame posėdyje liudytoja A. R. parodė, jog su kaltinamąja kartu dirbo tris mėnesius statybinėje įmonėje. Dirbo ji statybinėje įmonėje ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Ji atėjo kartu dirbti ir dirbo ne daugiau 3 mėnesių. Tai buvo prieš pora metų. Jai, A. R., rodos S. G. buvo direktore, dirbo su dokumentais, su sutarčių sudarymu. Ji, A. R., paskui išėjo iš tos įmonės ir nežino, kaip ten viskas baigėsi. A. K. yra jos buvusios įmonės ,,J‘‘ direktorius. Jis su G. ir supažindino, atvedė pastarąją kaip subrangovą. Jam žuvus įmonė užsidarė, o G. prisišliejo prie jo ir pasakė, kad dirba toliau. Visi dokumentai buvo pas K. Jis norėjo persikraustyti į kitas patalpas, tačiau ji jau ten nedalyvavo. G. su K. draugavo, tačiau prie jos kaip pavaldinės tokių dalykų nekalbėjo. K. į ją kreipdavosi dėl subrangovinių darbų. Ji iš kažkur atvesdavo ukrainiečių, įmones, kurie gali atlikti darbus. Jie turėjo didelę apimtį užsakymų ir trūko žmonių. Ji buvo sąmatininkė ir administratorė. Ji turėjo savo sutartis, kurias turėjo vykdyti. G. atvesdavo žmones, darydavo tuos aktus. Nežino, ką pasakyti kokie G. santykiai buvo su Š. Ji pas juos buvo subrangovas, atitinkamai rangovas už tuos darbus ir moka. Žino tik apie ukrainiečius. Ji siūlėsi pritraukti darbo jėgą – ukrainiečius. R. L. pažįstamas. Jis turėjo statybinę įmonę. Ji su G. pas L. atėjo dirbti kaip subrangovai. Turėjo daryti fasado darbus, gipso – kartono apsiuvimą. L. paprašė S., kad darbo jėga ateitų ir atliktų darbus. L. su G. susipažino prie stalo, prie sutarties pasirašymo. L. S. užsiminė apie problemas. Jie tada buvo kartu. L. su ja jau buvo pažįstamas, jai paskambino ir pasakė, kad turi darbų, kurių pats negali padaryti. Jos paskaičiavome kainą už atliktus darbus, paskaičiavo, kad subrangovinę poziciją įvykdyti gali, turi ukrainiečius. Ji pasirašė su juo sutartį. Pasirašė kaip ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ direktorė. Savaitė laiko tie ukrainiečiai neatvažiavo ir iš jos, A. R., pusės nutrūko ta sutartis. Su jomis buvo nutraukta sutartis ir jos tų darbų daugiau neatlikinėjo, nes negalėjo pateikti darbo jėgos.

-sutartis buvo pasirašyta tarp L. ir G. įmonių. ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ yra uždaryta. Tai jos, R., įmonė, kuri vykdė statybines funkcijas. S. G. prieš pora metų dirbo ,,(duomenys neskelbtini)‘‘, kurios direktore ir buvo S. G.. ,,Konstata‘‘ dirbo kartu su A. K.. K. žuvo apie 2017 m. ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ G. dirbo oficialiai, buvo tos įmonės direktorė. L. prie stalo pasakė apie problemas, tačiau jų tiksliai neįvardijo, berods jam reikėjo pinigų, ar tai įmonei nesisekė darbai. Tai girdėjo ir G. ir pasakė, kad ji galinti viską sutvarkyti. Tuo metu buvo trise: L., ji, R., ir G. Daugiau nežino, ką jie tarėsi ar darė, nes L. daugiau nebebuvo ji, R., reikalinga. ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘ buvo ji sąmatininke, G. buvo direktore. G. ją iš ,,J‘‘ priėmė į ,, (duomenys neskelbtini) ‘‘. Ji, R., negirdėjo, ką L. žadėjo G. Jie paskui susitikinėjo be jos. Nieko nežinojo apie L. nekilnojamąjį turtą. Su juo nebuvo draugais. Ji nieko nežino apie L. pinigus perduotus G. S. G. pradirbo tris mėnesius. Jos pinigų nepasidarė, nes nebuvo žmonių. Negalėjo ji gyventi be atlyginimo. Su L. bendravo pora savaičių. Vėliau vieną sykį skambino L. ir barėsi, kad G. nieko jam nepadaro, neįvykdo pažado. Ji nieko apie tą pažadą nežino. Kai išėjo iš darbo, pasidarė G. nebeįdomi, pastaroji ją ignoruoja iki šiol. Ji tik įtaria, kad G. su L. susitikinėjo. Ji nežino, ką jie darė. UAB ,,J‘‘ dirbau sąmatininke – administratore. Visas sutartis tvarkė direktorius, kuris su G. pasirašė subrangos sutartį. Ji atvesdavo darbo jėgą. Nieko nežino apie ,,J‘‘ patirtą žalą, civilines bylas dėl ,,D‘‘. Ji dirbdama su G. pamatė, kad negali užsidirbti. Ji buvo labai uždara, nesipasakojo, iš kokių pinigų gyveno. Jos pas L. atėjo dirbti kaip subrangovai, tada jis užsiminė apie finansines problemas ir G. pasakė, kad galės padėti. Jam G. nerekomendavo. Statybos aikštelėje būdavo ji, R., pastoviai. Ji ten žiūrėdavo, aktuodavo, pildydavo tabelius, darydavo išpildymo nuotraukas.

Teisiamajame posėdyje liudytojas P. V. parodė, jog S. G. šiek tiek pažįsta. Jis apklausą atsimena bendrais bruožais ir tvirtina parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu. Pagarsinus liudytojo parodymus TIV. 31-32-b.l., parodė, jog parodymus tvirtina. Jis pats asmeniškai jokių reikalų su G. neturėjo. Apie ją nemažai pasakojo M. D.. D. užeina į kontorą, pasikalba. Jis nedirbo padėjėju. Yra pažįstami. Apie G. žmonės atsiliepdavo nepalankiai. Atvyko R. su M. ir pasakė, kad jiems reikia įmonės. Jis šiaip įmonėmis neužsiima, tačiau tą dieną turėjo vieną, kuria norėjo atsikratyti. R. davė 1000 Eur. avanso. Jiems tą įmonę atidavė. Jis, P. V., nelabai gilinosi, tiesiog norėjo nusikratyti ta įmone. Jie ten kažką ketino ar tai daržovių sandėlį atidaryti ir minėjo, kad norėtų imti paskolas. Įmonės pardavimo sandorį aptarinėjo su K. R. ir M.. Jam sunku prisiminti ar M. D. dalyvavo nors šiek tiek tame sandoryje. R. neminėjo G. jokiu aspektu. Tuo metu nebuvo kalbų apie G.. Tai buvo jau vėliau, gal po poros mėnesių, kai buvo pardavęs akcijas. Paskambino R. ir prašė S. telefono numerio. To numerio prie savęs neturėjo. Neatsimena, ar jis minėjo kokiu tikslu prašė to numerio.

Teisiamajame posėdyje liudytojas K. R. parodė, jog su G. nėra susijęs jokiais santykiais. Tą asmenį, kaltinamąją žino keliais vardais ir pavardėmis. Norėjo pirkti UAB su A. M.. Pradėjo stebėti internetą ir spaudą. Viename portale rado skelbimą, kad parduodama įmonė. Susiskambino su M. D., kuris nurodė, kad yra tik tarpininkas, o įmonę parduoda advokatas P. V.. Nuvažiavo į minėto advokato kontorą. Prašė parduoti įmonę neturinčią skolų. Jis pasiūlė vieną įmonę, o jie savo ruožtu nutarė patikrinti, ar ta įmonė neturi skolų. Kreipėsi į vieną banką, tačiau jis informacijos nesuteikė. Tada V. su D. pasiūlė bankinę tarpininkę, moterį, kuri turi labai geras rekomendacijas, patirtį. Jie nuvyko pas tą moterį. Ji prisistatė tarpininke. Po pirmo pokalbio nieko nenusprendė. Ji pradžioje prisistatė tik vardu. Pasakė, kad galinti viską sutvarkyti, patikrinti įmonę. Ji paprašė avanso -1000 Eur. Jie atvežė 600 Eur, tačiau pastaroji dėl to buvo labai nepatenkinta. Kitą dieną atvežė likusią sumą, ji išrašė kvitus su kažkokio vyro parašu. Ji aiškino, kad tas vyras yra jos tiesioginis viršininkas ar kažkas panašaus. Tada prasidėjo telefono ragelio nekėlimas, trejos laidotuvės, liga. Ji pradėjo slapstytis, pasikeitė telefono numerius. Važiavo net į (duomenys neskelbtini). Ten viskas buvo užrakinta. Tada paklausė administratoriaus, ar šiame pastate yra tokia įmonė ir moteris. Jis nurodė, kad čia visai kita įmonė, kuri nuomoja tas patalpas. Susirado tą įmonę. Išsiaiškino, kad jai davė tas patalpas, tačiau ji pabėgo iš tų patalpų nesumokėjusi.

Sužinojo, kad ta moteris- S. G. – M. Jie internetu pradėjo ieškoti pagal vardą ir pavardę. Rado net apie jai iškeltą baudžiamąją bylą, kurioje figūravo ir M. D.. Suprato, kad buvome apgauti. Jis, R., direktoriaus nei vardo, nei pavardės neatsimena. Jį taip pat rado per internetą, paskui pastarasis taip pat nebekėlė ragelio. Tai galėjo būti UAB ,,I‘‘. Ją rekomendavo advokatas. Ji prisistatė S. gal R. Ji padarė tokį spektaklį, kad jiems nekilo jokių abejonių. Jie prašė patikrinti, ar įmonė neturi skolų, ir ar perspektyvoje galėtų paimti kreditą smulkiajam verslui. Ji nieko nepadarė, turėjo jiems pateikti išklotines. Pinigus grąžinti prašė, tačiau ji su jais praktiškai nekalbėjo. Vis žadėjo, kad susitiks.1000 Eur. sumokėjo per du kartus grynais pinigais. Ji išrašė du pajamų orderius, prie mjų pasirašė už direktorių ir buhalterį. Orderių datų neatsimena, tačiau gali būti taip, kaip nurodyta kaltinime. G. rekomendavo V. su M. D.. Jis ją apibūdino kaip veiklią moterį, turinčią daug ryšių, kompetentingą.

Įdomu tai, kad vėliau V. jiems nurodė su S. G. nebendrauti, nes pastaroji galinti juos apgauti. Jau buvo per vėlu trauktis. Tik apytiksliai žinoma, kad UAB ,,I‘‘ pagal sutartį turėjo patikrinti įmonę, ar pastaroji turi skolų ir ar gali ateityje imti kreditą.

Teisiamajame posėdyje liudytojas M. D. parodė, jog pažįsta G. nuo 2012 m. Buvo jis kontoroje pas advokatą P. V.. Sėdėjo ir laukė. Ten taip pat sėdėjo ir R. R. pažinojo iš matymo, iš televizijos. Jis ten klausinėjo apie paskolas ir klausė gal kas nori jam paskolinti pinigų, nes pastarasis turintis gerą verslo idėją. Jam reikėjo paskolos. Jis, M. D., paminėjo, kad turi pažįstamą S. G., kuri užsiima paskolomis ir jam davė jos telefono numerį. Po kelių dienų ar savaičių paskambino R. Dar ir V. minėjo, kad buvo į kontorą atėjęs R. ir klausė, ar jis, M. D., advokato padėjėjas. V. išsiaiškino, kad jis R. davė S. telefono numerį. Tai advokatui pasirodė labai nepriimtina. R. paskambinęs aiškino, kad S. jį apgavo, kad rašys pareiškimą. Kažkas kažko nepadarė, kažkam kažkas mokėjo. Tai susiję su paskola. R. pretenzijos buvo daugiau emocinės, pastarasis kalbėjo nerišliai, nenuosekliai. Suprato, kad iš jo išviliojo pinigus. S. pažįsta nuo 2012 m. Jie abu yra sukčiai ir aferistai, ne kartą teisti. Kartu su ja nesukčiauja, tiesiog išsikalba. Maža kas ką šneka, šalia nestovėjo. Nusikaltėlių tikslas yra gauti pinigų. M. kiek supratau buvo fiktyvus direktorius. Jis, berods, R. ar jo įvaikis, ar įsūnis. Negali patvirtinti, kad M. matė pas V. Nesieja jo jokie giminystės ryšiai su kaltinamąją. Daug kartų ją matęs. Kaip sakoma, tai didelės istorijos gabalėlis ar pabaiga. Vilniuje visi teismai žino, kas yra A. P.. Tiesiog vyko delsimas, vekseliai jau yra pratęsti dar penkiems metams. Pradžioje buvo kreiptąsi į institucijas, bet nieko nepavyko ir jam, M. D., tada rekomendavo S. G.. Ji prižadėjo reikalus sutvarkyti, sakė kad Rygoje banke yra sąskaitos ir ji ten turi ryšių, sakė ten viskas bus sutvarkyta. Tęsėsi tai ilgai, paskui pati S. G. neatsiliepinėjo į jo skambučius. Buvo asmeniškai susitikę daugiau kaip dešimt kartų. Prekybos centro „(duomenys neskelbtini) “ kavinėje, arba kartais „(duomenys neskelbtini) “ prekybos centre.

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. D. parodė, jog mokėjo S. G. pinigus, per du kartus sumokėjo jai 4500 litų. Pirmą kartą jai sumokėjo 3000 litų. Tą kartą ji atvažiavo su automobiliu ir dar kažkoks vyras. Atvažiavo prie (duomenys neskelbtini) ir jis tada sumokėjo. Kitą kartą 1500 litų sumokėjo kavinėje, tik neatsimena, ar „(duomenys neskelbtini) “ prekybos centre ar „(duomenys neskelbtini) “. Daug laiko praėjo, tai vyko 2015 m. Du mėnesiai buvo praėję nuo pirmo mokėjimo jai. Ji sakė, kad yra Latvijos banke sąskaita ir ji per pažįstamus viską suveiks, kad sąskaita bus areštuota ir jam bus skola gražinta. Sutarties nėra rašytinės. Pirmą kartą buvo vienas ir ten dar buvo tas vairuotojas automobilio. Antrą kartą buvo dar vienas asmuo. Kaip sakant žmogus papuolęs į bėdą buvo jis, galvojo, jog ji sako tiesą. Jie buvo preliminarią sutartį sudarę. Buvo sudaręs sutartį, kai dirbo (duomenys neskelbtini), viskas buvo išsinagrinėta, bet jam sakė, kad nieko negali padaryti, taip ir baigėsi. Viską nurodė, gyvenamąja vietą, adresą, žodžiu, visą informaciją. Ji pradėjo neatsakinėti į skambučius. Iš pradžių palaikė ryšį, o paskui jau neatsakinėjo į jo skambučius. Pinigų jam negražino. Ji jam tai garantavo, tai jos buvo nurodymai. Vienas egzempliorius prašymo pas ją, kitą jis pasiliko sau. Paskui dingo ji iš akiračio. Sakė, kad A. P. turi lėšų, turi ir pažystamų, jis areštuos sąskaitą. Sutiko už būsimas paslaugas sumokėti, kad sugražins jam pinigus. Civilinį ieškinį palaiko.

Nukentėjusysis S. D. parodė, kad maždaug nuo 2006 metų turėjo rūpesčių dėl skolos atgavimo pagal paprastus neprotestuotinus vekselius 427 968 eurų sumai (1 480 000 litų). Jam prireikė pagalbos asmenų, užsiimančių skolų išieškojimu. Maždaug prieš 4 metus pažįstamas P. jam pasiūlė moterį, kuri būtent tokiais klausimais ir užsiima. Jam buvo paaiškinta, kad ji galės padėti jam atgauti skolas. P. minėjo, jog minėta moteris, vardu Simona, užsiima skolų išieškojimu, davė jos kontaktinius duomenis, t. y. mobilaus ryšio telefono numerį. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis susiskambino su minėta moterimi, kaip vėliau paaiškėjo, S. G., ir atvyko jos nurodytu adresu, (duomenys neskelbtini), tikslaus adreso neprisimena. Ji prisistatė vardu Simona, kitų duomenų nenurodė. Jis papasakojo S. G., kad turi problemą dėl neatgautos skolos pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius (maždaug nuo 2006 m. jis buvo paskolinęs didelę pinigų sumą 427 968 eurus A. P., o pastarasis kaip garantą, kad pinigai bus grąžinti, išrašė jam paprastuosius neprotestuotinus vekselius, iš viso buvo surašyta apie 12 vekselių. Pagal šiuos vekselius pinigų išieškojimo procedūra pradėta nebuvo, kadangi skolininko jam surasti nepavyko). S. G. paaiškino, jog imsis darbo/veiksmo dėl skolos atgavimo pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Kiek kainuos jos paslaugos, nenurodė, bet pasiėmė vekselių kopijas, išsiaiškinti visą esamą situaciją. Po kiek laiko Simona nurodė, jog įmanoma atgauti pinigus, kadangi išsiaiškino asmens, iš kurio nori išieškoti skolas, finansinę padėtį, paaiškino, kad minėto asmens vardu yra atidarytos kelios sąskaitos, būtent užsienio bankuose, kuriuose yra pakankamai pinigų skoloms grąžinti. S. G. pasakė, kad minėtos jos paslaugos kainuos 4500 Lt (1303 eurų) ir jį įtikino, kad įmanoma atgauti skolas, jos žmonės jau ta kryptimi dirba. Jis per du kartus sumokėjo Simonai (S. G.) jos nurodytą sumą. Pirmą pinigų sumą jis sumokėjo S. G. prie (duomenys neskelbtini) 2014-10-25 apie 13.00 val., jokios sutarties jie nesudarė, buvo tik žodinis susitarimas, jokių raštelių, kad paėmė pinigus, S. G. neparašė. Perduodant pinigus jis buvo vienas, o S. G. atvažiavo su nepažįstamu vyru, kurio atpažinti negalėtų. Kitą pinigų sumą - 1500 eurų jis perdavė S. G. (duomenys neskelbtini) po 3 savaičių (skaičiuojant nuo 2014-10-25), tuo metu taip pat buvo vienas, jokių raštelių parašyta nebuvo. Sumokėjęs pinigus jis laukė atsakymo dėl vykdomų darbų. Buvo susitikęs su Simona, tačiau pinigų daugiau nemokėjo, jokių raštelių nerašė, pastaroji tik žadėjo, jog viskas greitai išsispręs, vis pasakojo, kad jos nusamdyti žmonės dirba. Su S. G. bendravo dar kelis metus, ji vis žadėjo, kad savo pinigus jis atgaus, sakė, kad surado skolininko turtą Latvijos banke, net 2016-02-04 paprašė, kad jis parašytų prašymą Latvijos centriniam bankui dėl pinigų pervedimo į jo sąskaitą, sakė, kad surado pinigines lėšas minėto asmens sąskaitoje Latvijoje, sudarė veiklios moters įvaizdį, sakė, kad procesai vyksta, tačiau jokių dokumentų S. G. jam niekada nerodė. S. G. veikė kaip privatus asmuo, kalbėjo labai įtikinamai, sakė, kad turi ryšių Rygoje. Jau nuo 2016 m. antros pusės bendravimas su ja nutrūko, telefono (duomenys neskelbtini) ji nekėlė. Po kiek laiko kai suprato, jog buvo apgautas ir niekas nedirba dėl skolos atgavimo pagal vekselius, juolab nesiruošia jam grąžinti pinigų už tariamai vykdomą darbą, iš pažįstamų sužinojo, jog moteris prisistačiusi Simonos vardu, iš tikrųjų yra S. G.. Jis suprato, kad buvo apgautas, dėl šio įvykio jam padaryta 1303 eurų turtinė žala. (t. 4, b.l. 95, 99,100; 104-105).

Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu S. D. atpažino S. G., kaip moterį, prisistačiusią vardu Simona ir jį apgavusį. ( t.4, b.l. 97-98).

Nustatyta, kad UAB "D" buhalterinius dokumentus tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)", kuri pranešė, kad su UAB "D" bendravo kelis mėnesius, per minėtą laiką buvo pateikti tik keli dokumentai, dėl susidariusios skolos 2016-11-11 vienašališkai buvo nutrauktas paslaugų teikimas. (t. 5, b.l. 128-130).

Nustatyta, kad UAB "J" direktoriumi nuo 2015-0909 iki 2016-05-23 buvo A. K., gim. (duomenys neskelbtini), vėliau jis buvo minėtos įmonės direktoriaus pavaduotuoju, o įmonės direktoriumi tapo V. Š.. A. K. mirė 2017-04-19. A. K. minimu laikotarpiu buvo UAB "J" direktoriaus pavaduotuoju ir tuometiniu akcininku, kuris taip pat tvarkė įmonės reikalus, tvarkė visus finansinius reikalus, turėjo teisę pasirašyti sutartis įmonės vardu, UAB "J" buhalterinius dokumentus tvarkė UAB "(duomenys neskelbtini)".

Buvo išsiųsti paklausimai Lietuvos kriminalinės policijos biuro tarptautinių ryšių valdybai, ar J. ir V. V. buvo įdarbinti užsienio įmonėje ir gauti atsakymai, kad Suomijos Respublikos gyventojų migracijos ir policijos registruose neturima duomenų apie J. V. ir V. V., šioje valstybėje jie oficialių pajamų negauna ir mokesčių nemoka, Estijos nacionalinis biuras taip pat informavo, kad minėti asmenys nėra žinomi Estijos duomenų bazėse, mokesčių ir muitų departamentas neturi informacijos apie šių asmenų įdarbinimą Estijoje. (t. 3, b.l. 49-50).

Tyrimo metu buvo užklausti AB "(duomenys neskelbtini) “, AB "(duomenys neskelbtini) “ bankas, AB "(duomenys neskelbtini) “ bankas” AB „(duomenys neskelbtini) “, UAB „E“, BAB “(duomenys neskelbtini) “, ar V. ir J. V. ir jų įgaliotas asmuo kreipėsi į minėtus bankus dėl paskolos gavimo ir gauti atsakymai, kad į minėtus bankus dėl paskolos niekas nesikreipė (t. 3, b.l. 51-62).

Teismo motyvai dėl nusikalstamų veikų padarymo

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas, teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę.

Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti arba užvaldyti svetimą turtą. Apgaulė suprantama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims.

Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais, tačiau bet kuriuo atveju tokiu būdu siekiama apsunkinti kalto asmens nustatymą arba daryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą.

Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti.

Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų.

Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas baudžiamojo kodekso 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais, giminystės ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku.

Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, tai tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą ar turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys bylose Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013 ir kt.).

Žemesnės instancijos teismas

Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

Dėl nusiklastamos veikos padarytos prieš nukentėjusįjį S. D.

Teisiamajame posėdyje kaltinamoji S. G. savo kaltės dėl sukčiavimo prieš nukentėjusįjį S. D. nepripažino, parodė, jog su S. D. buvo sudariusi sutartį UAB “H” vardu, kurioje dirbo komercijos direktore, dėl nukentėjusiojo vekselio. Jam buvo įaiškintos visos sąlygos. Jų įmonė po kurio laiko nusprendį jam nepadėti. Jis atvykdavo neblaivus. Ji nežino apie jo mokėtus pinigus, gal įmonei jis mokėjo 300 Eur. Parodė, jog ji dėl velkselių teikė nukentėjusiajam konsultacijas buvo išrašytas 350 litų ar 300 litų kasos pajamų orderis. Nukentėjusysis puikiai žinojo jos vardą, pažinojo jos šeimą, tėvus. Ji kreipėsi dėl S. D. į saugos tarnybą. Tačiau nukentėjusysis S. D. parodė, jog mokėjo S. G. pinigus, per du kartus sumokėjo jai 4500 litų. Pirmą kartą jai sumokėjo 3000 litų. Kitą kartą 1500 litų sumokėjo kavinėje. S. G. sakė, kad yra Latvijos banke sąskaita ir ji per pažįstamus viską suveiks, kad sąskaita bus areštuota ir jam bus skola gražinta. Sutarties nėra rašytinės. Jie buvo preliminarią sutartį sudarę. Po pinigų sumokėjimo, S. G. vėliau nebeatsakinėjo į skambučius, pinigų negražino. Tą patį nukentėjusysis parodė tyrimo metu, t.y. kad maždaug nuo 2006 metų turėjo rūpesčių dėl skolos atgavimo pagal paprastus neprotestuotinus vekselius 427 968 eurų sumai (1 480 000 litų). Jam prireikė pagalbos asmenų, užsiimančių skolų išieškojimu. Susitikęs su S. G., jai papasakojo, kad turi problemą dėl neatgautos skolos pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius. S. G. paaiškino, jog imsis darbo/veiksmo dėl skolos atgavimo pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius. Kiek kainuos jos paslaugos nenurodė, bet pasiėmė vekselių kopijas, išsiaiškinti visą esamą situaciją. Po kiek laiko G. nurodė, jog įmanoma atgauti pinigus, kadangi išsiaiškino asmens, iš kurio nori išieškoti skolas, finansinę padėtį, paaiškino, kad minėto asmens vardu yra atidarytos kelios sąskaitos, būtent užsienio bankuose, kuriuose yra pakankamai pinigų skoloms grąžinti. S. G. pasakė, kad minėtos jos paslaugos kainuos 4500 Lt (1303 eurų) ir jį įtikino, kad įmanoma atgauti skolas, jos žmonės jau ta kryptimi dirba. Jis per du kartus sumokėjo Simonai (S. G.) jos nurodytą sumą. Jokios sutarties jie nesudarė, buvo tik žodinis susitarimas, jokių raštelių, kad paėmė pinigus, S. G. neparašė. Sumokėjęs pinigus jis laukė atsakymo dėl vykdomų darbų. Jau nuo 2016 m. antros pusės bendravimas su ja nutrūko, telefono ji nekėlė. Liudytojas A. P. parodė, kad maždaug 2003 metais S. D. investavo pinigus į jo projektą - žemės pirkimą. Investuodamas į minėtą projektą S. D. paprašė jo pasirašyti paprastuosius vekselius, kad jis įnešė sutartą pinigų sumą, kad kai reikės dalintis pelną, jam nereikėtų įrodinėti, kad jis taip pat investavo pinigus. Tuo metu jis neabejojo kad projektas pasiseks, todėl nedvejodamas pasirašė paprastuosius vekselius - daugiau nei 1 000 000 Litų, tiksliai sumos nurodyti negali. Tačiau projektas žlugo ir jis liko skolingas S. D., kuris prašė jo grąžinti jam minėtus jo investuotus pinigus, bet jis tokios galimybės neturėjo. S. jis pažadėjo, kad kai pats atsistos ant kojų, galės grąžinti minėtus pinigus. S. D. į teismą dėl skolos grąžinimo nesikreipė. Sakė, kad pasamdys žmones, kurie padės jam atgauti skolą. S. G. jis nepažįsta ir su ja niekada nebuvo susitikęs dėl S. D. skolos grąžinimo. 2016 metais jis jokių sąskaitų ar piniginių lėšų Latvijos bankuose neturėjo.

Taigi, šiuo atveju kaltinamoji pati parodė, jog sudarė preliminarią sutartį įmonės vardu su nukentėjusiuoju S. D. dėl paslaugos suteikimo. T.y. kaltinamoji turėjo nukentėjusiajam padėti atgauti skolą pagal papratuosius neprotestuotinus vekselius.

Pati kaltinamoji paaiškino, kad vėliau jos sutartis su S. D. buvo nutraukta, neva atvykdavo nukentėjusysis S. D. neblaivus, neva neapsimokėjo jai šis atvejis, dėl nukentėjusiojo pinigų nieko neprisiminė. Tačiau, kaip minėta, nustatatyta, kad nukentėjusysis sumokėjo pagal S. G. ir jo sudarytą preliminarią sutartį ir žodinį susitarimą per du kartus pinigus už būsimą paslaugą, t.y. sumokėjo 4500 Lt.

Jo su S. G. sutarta paslauga iš S. G. pusės padaryta nebuvo. Liudytojas A. P. parodė, jog realiai jis tokios S. G. nei matęs, nei buvo sutikęs. Taigi, kaltinamoji paimdama iš nukentėjusiojo pinigus ir žadėdama suteikti paslaugą veikė apgaule, nes visiškai jokių veiksmų nesiėmė, ir minėtos paslaugos – padėti atgauti S. D. skolą nesuteikė, t.y. išviliojusi iš nukentėjusiojo pinigus, visiškai jokių veiksmų neatliko, slėpėsi nuo nukentėjusiojo. Kaltinamosios tikslas buvo užvaldyti konkrečią nukentėjusiojo pinigų sumą.

Tokiu būdu teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, vienus duomenis logiškai jungdamas su kitais nustatė ir pripažįsta, kad S. G. panaudodama apgaulę, neteisėtai užvaldė svetimą S. D. turtą, t. y. nukentėjusiojo pinigines lėšas, tai darė tyčia, t. y. suprasdama savo veiksmus ir norėdama tokių padarinių.

T.y. kaltinamoji S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikinusi S. D., kad galės padėti atgauti skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius 1480000 Lt sumai, nors žinojo, kad skolos atgauti nepadės ir savo įsipareigojimų nevykdys, ir taip piktnaudžiaudama S. D. pasitikėjimu, žodinio susitarimo su pastaruoju pagrindu už pažadėtą skolos atgavimą, iš nukentėjusiojo gavo 4500 Lt (1303 eurų), tačiau vėliau kaltinamoji susitarimo sąlygų nevykdė, jokių veiksmų nesiėmė, skolos neatgavo ir sumokėtų pinigų nukentėjusiajam negrąžino.

Šiuo atveju kaltinamosios S. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo UAB "F" ir A. R. atžvilgiu, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu

Kaltinamoji S. G. savo kaltės dėl šių veikų nepripažino, parodė, jog susipažino per vyro klasioką V. K. su A. R.. A. R. pasakė, kad nori steigti senjorų globos namus. Ji buvo nusižiūrėjusi sklypą, kuriame buvo pastatas. Ji konsultavosi, kaip ką daryti. Pas ją buvo areštuotas turtas, sakė, kad jis greitai bus panaikintas, ir kad vėliau galės savo turtu garantuoti. S. G. ieškojo jai paskolos suteikimo galimybių, konsultavo. Pasikalbėjo su keletu privačių kreditorių, kuriems šis verslas yra įdomus, pažiūrėjo, kaip galėtų jai skirti finansavimą. Ieškojo apie 130 000 eurų ar litų paskolos, bet A. R. neturėjo savo lėšų. Buvo paruoštas verslo planas, neprisimena, ar A. R. jį paruošė, ar ji, S. G., buvo su A. R. daug bendrauta, surinkta visa medžiaga, medžiaga buvo išversta į anglų kalbą ir kalbėta su privačiais kreditoriais, tai ji, S. G., nemano, kad buvo kažkoks sukčiavimas. Mano, jog 1000 eurų jai sumokėta teisingai už darbą. Pinigai pervesti į UAB „D“. Dokumentų pateikti negali, skiriasi su vyru, viskas išmėtyta. Tuo tarpu Liudytoja A. R. parodė, jog ji ruošėsi atidaryti senelių namus. Ieškojo ji, kas galėtų tą projektą kredituoti. S. G. pažadėjo viską padaryti per Amerikos fondą labai gerais procentais. Ji ruošė verslo planą, už tai sumokėjo S. G. 1000 Eur. Be to už nusižiūrėtą pastatą davė 3000 Eur. užstatą. Ji už savo darbus paprašė avanso, tačiau sutartis buvo išrašyta jos įmonės vardu. Pasakė, kad 2-3 mėnesių bėgyje viskas bus sutvarkyta. Vėliau G. išsisukinėdavo, nesiėmė jokių veiksmų. Paskui bandė ji, A. R., surasti tą įmonę “D‘‘. Ji padavė sutartį. Ji, A. R., sutartį pasirašė, sutartyje buvo nurodyta ,,D‘‘ direktorės L. pavardė. Tą sutartį pasirašė tik ji, A. R.. Gali būti, kad sutartyje buvo ir direktorės M. L. parašas. Su S. G. buvo susitikusi tris kartus. S. G. neįvykdė. Liudytoja M. L. parodė, jog S. G. 2016 m. ją įdarbino UAB „D“, nebuvo, kad pasirašytų kokias nors sutartis, kokius nors dokumentus. Apie jos suklastotą parašą sužinojo, kai ją, M. L., pakvietė į komisariatą. Jai parodė dokumentą, kur visai ne jos, M. L., parašas. Liudytojas V. K. parodė, jog jis susitiko su klasioku S. G., jis pristatė žmoną Simoną. Sėdėjo kartu, pokalbio metu ji pasakė, kad jeigu kam reikia, gali padėti gauti paskolą. Tuo metu jie buvo kalbėję su A. R., ji ieškojo investitoriaus kažkokiam projektui, bet nesėkmingai. Supažindino su S. G.. Liudytojas D. R. parodė, jog jis pardavinėjo NT objektą ir A. R. norėjo jį pirkti. Ji to objekto nenupirko. Buvo palikusi ir 3000 Eur. avanso. Nenupirko, nes tiesiog kažkas nesigavo. Ji avanso neatgavo, nes tokia buvo sutartis. A. R. sakė, kad ten norėjo daryti senelių globos namus.

Taigi, ir šiuo atveju kaltinamoji išviliojo iš A. R. UAB “F” priklausiusius pinigus piktnaudžiaudama A. R. pasitikėjimu, žadėdama atlikti paslaugą ir iš anksto žinodama, jog paslaugos neįvykdys. Buvo suderėta paslauga – gauti paskolą UAB “F” projektui realizuoti.

Kaltinamoji realiai jokių veiksmų pagal sutartį numatytai paslaugai atlikti nesiėmė. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtą paslaugą kaltinamoji UAB “F” interesais būtų atlikusi.

A. R. sumokėjo kaltinamajai UAB “F” pinigus būdama apgauta. Kaltinamoji S. G. užvaldžiusi pinigus, vėliau nukentėjusiosios ėmė vengti, su ja nekontaktavo, kaip ir pirmuoju atveju.

Be to, nustatyta. Jog S. G. suklastojo tikrą dokumentą pasirašydama už M. L.. M. L. tyrimo metu patvirtino, kad jai pateiktame dokumente parašas ne jos. Tą patvirtino ir teisminio proceso metu. Apie tokio parašo egzistavimą ji nieko nežinojo.

Taigi, S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikinusi A. R., kad galės gauti paskolą UAB „F“ projektui realizuoti, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės, taip piktnaudžiaudama A. R. pasitikėjimu, 2016-07-04 su A. R. sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje suklastojo M. L. parašą ir minėta sutartimi įsipareigojo įgyvendinti kliento pradėtą realizuoti finansinį investicinį projektą - Senjorų globos namus, teikiant finansinių bei teisinių konsultacijų paslaugas daliniam kreditui pagal pateiktą verslo planą gauti, nurodytas paslaugas žadėdama suteikti per 35 darbo dienas. Apgaule suklaidinta A. R., pervedė į UAB "D" sąskaitą 1000 eurų, tačiau S. G. pagal minėtą sutartį jokių paslaugų nesuteikė, dalinio kredito negavo, pinigų negrąžino.

Tą patvirtina ir rašytiniai bylos dokumentai: 2016-07-04 konsultavimo paslaugų sutarties kopija, kurioje kaip UAB "D" atstovė nurodyta M. L. ir sutarties apačioje pasirašyta; išrašas apie vietinį mokėjimą, kur nurodyta, kad 2016-07-18 ių N. G. R. sąskaitos buvo pervesta į UAB "D" sąskaitą 1000 eurų, „UAB „F" verslo planas, kuriam realizuoti S. G. turėjo gauti paskolą.

Šiuo atveju kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo UAB “B” atžvilgiu

Kaltinamoji S. G. parodė, jog R. D. suvedė ją su D. S., kuris norėjo parduoti įmonę. Ji, S. G. pasisiūlė jam pagalbą, turėjo ryšių. Su D. S. buvo viskas apkalbėta, jis pateikė visą informaciją, peržiūrėjo ji visus jų planus, balansą kai ką reikėjo perdaryti ir jis už tai pervedė 1000 eurų. Vėliau buvo susitikimas su šveicaru, buvo pateiktas S. projektas, toliau S. bendravo su šveicaru. Vėliau R. D. prašė jos padaryti kokių 1000 ukrainiečių dokumentų vertimų, už šituos pinigus. Ji padarė vertimus, išsiuntė, turi vertimo pavyzdžių. Kažkodėl po kažkiek laiko D. S. sugalvojo kreiptis į teisėsaugą, gal jie susipyko su R. D.. Darbas iš jos pusės buvo padarytas. Buvo išnagrinėti UAB „B“ balansai, verslo planas, viskas pristatyta, buvo skambučiai, kalbėta su privačiais kreditoriais, iškviestas iš Šveicarijos žmogus, jie pateko pas šveicarą. Kaip supranta, R. D. buvo UAB „B“ realus direktorius, visur dalyvavo, viską valdė. R. D. buvo supažindintas su šveicaru. UAB „B“ buvo pervedusi 2000 eurų į UAB „D“. Tuo tarpu D. S. parodė, jog UAB “B” ieškojo investuotojo. S. G. prisistatė, kaip žmogus, dirbantis su fondais. Susitiko, pakalbėjo, sutarė, ką ji padarys. Po kurio laiko ji paskambino, pasakė, kad reikia jai pervesti 2000 eurų, nes atvyksta tie atstovai, kaip garantą kažkokį, kad turėtų užtikrinimo mokestį. Jie pervedė 2000 eurų į įmonės sąskaitą. Tai buvo kaip mokestis, kad S. G. pritrauks fondų atstovus. Pravedė pinigus ir viskas baigėsi. Bandė susisiekti su S. G., rašė jai, bet nieko neįvyko. Gal kelis kartus ir atsiliepė, bet daugiau nei atsilipė, nei atsakinėjo el. laiškus. Kai pervedė pinigus, kontaktas nutrūko. Tarpininkavimo sutartis buvo. Liudytojas R. D. parodė, jog S. G. paminėjo, kad gali padėti su finansavimu iš kažkokios Šveicarijos kompanijos, privačių ar neprivačių asmenų. Bendrai su D. S. pasiūlė susitikti ir sakė, kad gaus pinigų. Susitiko, tuo ir baigėsi viskas. Dar D. S. susitiko, ir, kiek žino, jie pervedė 2000 eurų už dokumentų tvarkymą. Po to matė, kad nei jam, nei jiems nieko nėra, pasakė jis, kad grąžintų pinigus jam, nes jis pasiūlė žmogui ją, o ji negrąžino pinigų. Tada nutraukė bendradarbiavimą. Liudytoja M. L. parodė, jog apie sandorį, jog S. G. 2016 metų liepos 25 d. apgaule pasirašė sutartį dėl tarpininkavimo paslaugų, kurių teikti neketino ir už šias paslaugas buvo sumokėti banko pavedimais pinigai, tai yra UAB "B" 2016-08-25 pervedė 2000 eurų į UAB "D" sąskaitą, ji nieko pasakyti negali, nes nežino.

Taigi, abu liudytojai tiek D. S., tiek R. D. parodė, jog kaltinamoji S. G. įsipareigojo suteikti paslaugą – padėti gauti finansavimą UAB “B’ projektui, t.y. surasti investuotoją. Sudarė tarpininkavimo sutartį.

Vėlgi, po susitikimo buvo pareikalautas avansas už būsimą paslaugą ir D. S. pervedė UAB “B” vardu į UAB “D” sąskaitą 2000 Eur.

Po to bendravimas kaip ir kitais šioje byloje nustatytais atvejais su S. G. nutrūko, ji ėmė jų vengti. Sukčiavimo mechanizmas šiuo atveju panašus kaip ir kitais aukščiau nurodytais atvejais, tik kiekvienu atveju kaltinamosios tikslas buvo užvaldyti konkrečią pinigų sumą, kurią aptardavo su nukentėjusiaisiais ar įmonių atstovais.

Nors pati S. G. teigė, jog ji UAB “B” surado invenstuotoją šveicarą, tvarkė šios įmonės dokumentaciją, peržiūrėjo balansus, tačiau šie jos teiginiai vertintini kaip jos gynybinė pozicija, yra abstraktūs, nepagrįsti jokiais įrodymais. Kaip tik nuoseklūs liudytojo D. S. parodymai, jog kaltinamoji jokių veiksmų neatliko, paneigia pačios kaltinamosios S. G. gynybinę poziciją, be to, liudytojo D. S. parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti ir įvertinti įrodymai, t.y. liudytojo R. D. parodymai, liudytojos M. L. parodymai, jog buvo įdarbinta UAB “D”, tačiau realiai nieko šioje bendrovėje neveikė, jokių sutarčių nepasirašinėjo ir nesudarinėjo, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo duomenys, kurio metu R. D. atpažino S. G., taip pat asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo duomenys, kurio metu D. S. atpažino S. G., kaip jo įmonę apgavusį moterį, UAB "B" 2016-07-25 tarpininkavimo paslaugų sutartis su UAB "D", kur kaip UAB "D" atstovė įrašyta M. L., tačiau jokių UAB "D" atstovų parašų nėra ir UAB "B" sąskaitos išrašo kopija, iš kurios matyti kad 2016-08-05 į UAB "D" sąskaitą 2016-08-08 buvo pervesta 1000 eurų ir UAB "B" sąskaitos, išrašo kopija, iš kurios matyti, kad 2016-08-01 UAB "D" sąskaitą buvo pervesta 1000 eurų.

Kaltinamoji S. G. ir šiuo atveju veikė tiesiogine tyčia, ji apgaule išviliojo iš UAB “B” pinigines lėšas, to siekė ir norėjo pinigus užvaldyti.

Taigi, kaltinamoji S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą įtikino D. S., kad galės gauti finansavimą UAB „B“ projektui realizuoti, nors žinojo, kad padėti gauti finansavimo negalės, taip piktnaudžiaudama D. S. pasitikėjimu, sudarė su UAB "B" tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, kurioje norėdama nuslėpti savo duomenis nurodė, kad UAB "D" atstovauja M. L. ir minėta sutartimi įsipareigojo per 15 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą atitinkančią Kredito institucijos reikalavimus norimam Projekto finansavimui gauti, bei per 20 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti Kredito institucijos sprendimą dėl Projekto finansavimo. Apgaulės suklaidintas D. S., 2016-08-19 iš UAB „B“ sąskaitos pervedė į UAB "D" sąskaitą, kuria naudojosi S. G., 1000 eurų, ir 2016-08-05 iš UAB "B" sąskaitos pervedė į UAB "D" sąskaitą 1000 eurų, tačiau S. G. pagal minėtą sutartį jokių paslaugų nesuteikė, finansavimo negavo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą - UAB „B“ priklausantį turtą – 2000 eurų.

Šiuo atveju kaltinamosios S. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiųjų J. V. ir V. V. atžvilgiu, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu

Kaltinamoji parodė, jog J. ir V. V. norėjo įsigyti saloną (duomenys neskelbtini). Jiems trūko šiek tiek pajamų ir turto vertinimo. Tas turtas nebuvo vertinamas tiek, kiek jie norėjo. Ne visos jų pajamos buvo fiksuojamos. Priėmė ji, S. G., sprendimą, kad galbūt jie įsidarbins fiktyviai kitoje šalyje. A. K. pradėjo tvarkyti jų dokumentus vienoje savo įmonių. Po truputį pradėjo jie dirbti, A. K. gaudavo pinigus, kad galėtų įdarbinti, mokėti mokesčius už žmones. Viskas klostėsi neblogai, kol neprasidėjo skubinimas. V. buvo paaiškinta ir pasakyta, kad yra labai didelė rizika, kad reikia viską daryti pamažu. Jie buvo informuoti, kad turi išlaukti, kol bus didesnės pajamos, be to turėjo dirbti ne mažiau 6 mėnesių. Jie iš pradžių norėjo apie 90, o po to 110 000 Eur. paskolos abiejų vardu. Jie pasirašė konsultavimo, bendradarbiavimo sutartį. Gavo ji, S. G., pinigus iš V. Tada buvo mokama mokesčiams, atrodo, apie 2.500 Eur. Per tą visą laiką gavo ji apie 10 000 Eur. už jų pajamas. Jiems paskolą būtų suteikęs “E”, bet jie patys atsisakė bendradarbiauti toliau.

Vėlgi, savo parodymuose kaltinamoji visą sutarties neįvykdymo kaltę perkėlė nukentėjusiesiems V., tačiau tokia jos taktika vertintina kaip gynybinė pozicija, nepagrįsta byloje surinktais įrodymais.

Kaltinamoji S. G. taip pat nurodė, jog ji, S. G. turėjo įmonės ,,D‘‘ įgaliojimą ir galėjo už ją pasirašyti. To įgaliojimo nei tyrimui, nei policijai nepateikė, tačiau nurodė, jog pateiks teismui. Tačiau kaltinamoji S. G. jokio įgaliojimo teismui nepateikė.

Kaltinamoji parodė, jog 2016-09-01 buvo jai perduota 2 100 Eur banko reikalams sutvarkyti. 2016-09-14 J. V. perdavė 2 500 Eur. už suteiktas paslaugas. Tai buvo pinigai už tai, kad jie bus įdarbinti ir buvo įdarbinti Estijoje. 2016-09-22 buvo gauta 2 500 Eur. už suteiktas paslaugas. Tai konkrečiai už pajamas, kad jie gaus pajamas paskolai gauti. 2016-09-30 buvo gauta 1000 Eur. už paslaugas. 2016-10-28 buvo gauta 100 Eur. ,,E‘‘ ruošė sutarčių projektus, reikėjo išversti ir reikėjo pasiūlyti perduoti klientui. V. buvo paaiškinta, kam reikalingi pinigai.

Nukentėjusysis V. V. parodė, jog jie, V., norėjo išpirkti patalptas, per skelbiu.lt surado S. G.. Susitiko pirmą kartą „(duomenys neskelbtini)“, ji įtikino, kad ras galimybę kaip jiems gauti paskolą. 2016-08-17 pervedė 58 eurus į įmonės sąskaitą, ji gal norėjo įtikinti, kad viskas oficialiai, sakė, kad jeigu negalės suteikti paskolos, iš karto atiduos pinigus. Dar davė 2500 eurų, pasirašė sutartį, ji kiekvieną kartą pasirašė ant sutarties, kiek paėmė pinigų, pastoviai šnekėjo įtikinamai, kad vyksta kažkokie darbai. Bendrai jie S. G. sumokėjo 10358 eur. Iš jos jokių paslaugų negavo, tik pažadus, kad gaus jie paskolą. Ji minėjo „E“, atnešė kažkokius blankus, pildė, kur dirba, kiek uždirba. Sakė, kad dar kažkoks bankas yra, bet jau neprisimena. Jie iš jokio banko negavo pinigų.

Šiuos nukentėjusiojo V. V. parodymus ir sukčiavimo darymo mechanizmą patvirtina ir kitų byloje surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma. Nukentėjusioji J. V. parodė, jog jie nuomojo patalpas ir savininkas staigiai nusprendė jas parduoti, jie norėjo imti paskolą ir jas nusipirkti. Pradėjo ieškoti paskolos, bankai pasakė, kad gali finansuoti tik 50 procentų sumos, nes tai komercinės patalpos. Kadangi kitų 50 procentų neturėjo, pradėjo ieškoti, iš kur juos gauti. Susitiko su S. G., su kuria sutarė, kad ši padės gauti paskolą. Sudarė su S. G. tarpininkavimo paslaugų sutartį. Nukentėjusioji J. V. detalizavo, jog kai pasirašė sutartį sumokėjo S. G. 2500 eurų, vėliau dar 2100 eurų, po to 2500 eurų, 1000 eurų. Pervedė į „D“ sąskaitą. Iš viso 10358 eurus sumokėjo S. G.. ir ši po to dingo, juos ėmė ignoruoti, jokių paslaugų, kas buvo sutarta, neatliko.

Liudytojas A. Z. parodė, jog jis pardavinėjo patalpas, kadangi J. V. buvo nuomininkė, pirmumo teise pasiūlė jai tas patalpas įsigyti. Ji sakė, kad jau turi patvirtinimą, gaus paskolą, bet pradėjo viskas temptis, jam, A. Z., atrodo tada paskambino Simona patvirtinti, kad J. ji gaus paskolą. Jis, A. Z., buvo situacijoje, kad J. buvo nuomininkė gal 5-6 metus, visada laiku mokėjo, patalpas tvarkė, viskas buvo gerai, o tada jų interesas buvo kuo greičiau parduoti patalpas ir jis, A. Z., jau buvo pradėjęs abejoti J. V., nes vis sakė gaus pinigus, bet laikas tik tempėsi. Buvo jis susitikęs su V. atstovaujančia S. G., kuri pasakojo apie savo ryšius su bankais. Tuo viskas ir pasibaigė.

Tai, jog kaltinamoji S. G. V. atžvilgiu nesiėmė jokių veiksmų, patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga, t.y. informacija, jog į AB "(duomenys neskelbtini) “, AB "(duomenys neskelbtini)“ bankas, AB "(duomenys neskelbtini)“ bankas’ AB „(duomenys neskelbtini)“, UAB „E“ BAB “(duomenys neskelbtini)“ dėl V. paskolos niekas nesikreipė. Be to, , Estijos nacionalinis biuras pateikė informaciją, kad J. ir V. V. nėra žinomi Estijos duomenų bazėse, mokesčių ir muitų departamentas neturi informacijos apie šių asmenų įdarbinimą Estijoje.

Taiga, kaltinamosios S. G. kaltę patvirtina byloje surinkti, ištirti ir įvertinti įrodymai, jų grandinė, t.y. nuoseklūs ir išsamūs tiek tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje duoti nukentėjusiųjų J. ir V. V. parodymai, liudytojo A. Z. parodymai, rašytinė bylos medžiaga: J. V. pateikto susirašinėjimo su S. G. duomenys, 2016-08-31 tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 2016/08/30, kurioje nurodyta, kad UAB "D" atstovauja G. A. M.. Sutartyje nurodyta, kad pagal šią sutartį Tarpininikas ( UAB "D") įsipareigoja teikti paslaugų gavėjui ( J. V.) tarpininkavimo paslaugas, įgyvendinti projektą įsigyjant nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini) ir per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti J. V. ir V. V. galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą, atitinkančią Kredito Institucijos reikalavimams. Sutarties 5 lape įrašyta direktorius G.A. M., įmonės antspaudas ir parašau, po to įrašai daryti ranka mėlynos spalvos tušinuku: 2016-08 -31 pinigai sumokėti 2500 eurų grynais ir parašas (J. V.) Gauta UAB D įmonės antspaudas, parašas (S. G.) 2016-08-31; 2016-09-01 pinigai sumokėti 2100 eurų grynais ir parašas (J. V.) Gauta UAB D, įmonės antspaudas, parašas (S. G.); papildoma suma 1000 eurų sumokėjau ir parašas (J. V.) Pinigai gauti UAB D įmonės antspaudas, parašas (S. G.) 2016-08-31 (t.3, b.l. 157-161). Atskirame lapelyje parašyta mėlynos spalvos tušinuku Gauta 1100 eur UAB D, įmonės antspaudas, parašas (S. G.).

Taigi, kaltinamoji S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, J. V. ir V. V. įtikinusi, kad gali padėti gauti kreditą patalpoms įsigyti, nors žinojo, kad padėti gauti kredito negalės, taip piktnaudžiaudama nukentėjusiųjų pasitikėjimu, 2016-08-17 įtikino J. V. pervesti į UAB "D" sąskaitą, kuria naudojosi S. G., 58 eurus, o 2016-08-31 ji (S. G.) sudarė su J. V. tarpininkavimo paslaugų sutartį, kuria įsipareigojo įgyvendinti projektą, įsigyjant nekilnojamąjį turtą, ir per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo pateikti J. V. ir V. V. galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą. Apgaule suklaidinta J. V., 2016-08-31 perdavė jai (S. G.) 2500 eurų; S. G., tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-01 apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 2100 eurų tariamai banko reikalams sutvarkyti, o apgaulės suklaidinta nukentėjusioji, 2016-09-01 perdavė jai (S. G.) dar 2100 eurų; S. G., tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-14 apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 2500 eurų už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaulės suklaidinti J. V. ir V. V., 2016-09-14 perdavė jai (S. G.) 2500 eurų. S. G. tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-22, apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 1100 eurų už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaulės suklaidinti J. V. ir V. V., 2016-09-22 perdavė jai (S. G.) 2500 eurų. Ji, tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-09-30, apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar jai (S. G.) perduoti 1000 eurų ir pervesti į UAB "D" sąskaitą 1000 eurų už tariamai suteikiamas paslaugas, o apgaule suklaidinta J. V., 2016-09-30 perdavė jai (S. G.) 1000 eurų ir 2016-09-30 pervedė į UAB "D’’ sąskaitą dar 1000 eurų. Ji, tęsdama nusikalstamą veiką, 2016-10-28 apgaule įtikino nukentėjusąją J. V. dar perduoti jai (S. G.) 100 eurų už tariamai sutarties sudarymo komisinį mokestį, o apgaulės suklaidinta J. V. 2016-09-30 perdavė jai (S. G.) 100 eurų, tačiau S. G. jokių paslaugų neatliko ir pinigų negrąžino. Tokiu būdu ji apgaule savo naudai įgijo svetimą - J. V. ir V. V. priklausantį didelės vertės turtą – 10358 eurų, ir suklastojo dokumentą.

Liudytojas A. G. M. parodė, kad 2015 ar tai 2016 metais, jo pažįstamas S. D. supažindino jį su S. G.. Jie apsikeitė kontaktais, tuo metu pastaroji domėjosi brangakmenių pardavimais, minėjo jam kad ji gali finansuoti, suteikti paskolas ir pageidavo su juo bendradarbiauti. Su S. G. jis buvo susitikęs apie 6 kartus, pastaroji prašė siūlyti jai įvairius finansavimo projektus, sakė, kad galės gauti finansavimą, bet jis jai nieko konkrečiai nesiūlė, buvo kalbos apie bendros įmonės steigimą, bet jos niekuo nesibaigė. Apie UAB "D" jis nieko negirdėjo, kad buvo įdarbintas minėtoje įmonėje nieko nežinojo. Minėtos įmonės vardu jis jokių dokumentų nepasirašinėjo ir nesudarinėjo.

Šiuo atveju kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo UAB "A" atžvilgiu, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu

Kaltinamoji S. G. parodė, jog UAB ,,D” vardu ji pasirašė sutartį su UAB ,,A‘‘, kurios direktoriumi buvo A. D.. Juos suvedė M.. Ji, S. G., atliko darbą pagal sutartį, buvo nuvažiavusi į viešbutį žiūrėjo, kiek ateina klientų, kokios apyvartos ir pasiūlė keletą pakeitimų. Viešbučiui vadovavo D., kuris to nenorėjo atiduoti dukrai. L. D. A. prašymu viešbučiui pradėjo vadovauti vėliau. Viešbučio veikla suaktyvėjo. Jie pradėjo ieškoti užsienio investuotojų. Kalbėjo su italais, estais.. Ji, S. G., pakalbėjo su žmonėmis iš (duomenys neskelbtini), kur jai negiamai apibūdino A. D.. Susiderino ji, S. G., su italais, tačiau tokiam pasiūlymui pasipriešino A. D.. Ji,S. G., nuvežė vertintoją, kuri ten dirbo tris dienas. Preliminari turto vertinimo ataskaita buvo paruošta, jei matė pačią vertintoją, teisininko darbas buvo atliktas, tai nežino, ką daugiau galima padaryti. Tuo tarpu liudytoja L. D. parodė, jog UAB “A” pasamdė S. G. per M., poadėti refinansuoti bendrovės paskolą, S. G. keletą kartų buvo atvykusi į UAB, bendravo su ja, L. D. ir akcininku A. D., prašė avanso už paslaugas. Buvo sudaryta ir pasirašyta sutartis: pasirašė ji, L. D., ir K. R., kaip UAB ,,D‘‘ atstovas. Buvo nurodyta 2000 Eur. už refinansavimo procedūras ir už įvertinimą. Po sutarties pasirašymo prasidėjo laiko tempimas. 5000-6000 Eur buvo sumokėti per labai trumpą laiką, per kelis mėnesius. Mokėjo akcininkė J. D. pavedimu į UAB ,,D‘‘ sąskaitą. Viso buvo sumokėta 6.500 Eur S. G.. Jų paskutinis susitikimas buvo 2016 m. lapkričio mėn. 11d., buvo sutarta, kad sumokės dar 1.500 Eur., tačiau tų pinigų jau nemokėjo ji. L. D.. Iki lapkričio 11 d. buvo sumokėta 6.500 Eur. Jie negavo absoliučiai nieko, nei pasirašyto dokumento, nei vertinimo. S. G. įtikindavo, kad pinigų reikia kyšiams, vakarienei, vertinimo padidinimui. Kaltinamoji sakė, kad įtikinėja bankininkus, turto vertintoją. Liudytoja J. D. parodė, jog iš savo sąskaitos į UAB „D“ sąskaitą ji yra pervedusi 6500 eurų, pinigus pervedė UAB „A“ direktorės L. D. nurodymu už dokumentų paruošimą ir tvarkymą. Taip pat pervedė ir žyminį mokestį - 216 eurų į Kėdainių apylinkės teismą už dokumentų padavimą į teismą, tačiau vėliau paaiškėjo, kad jokie dokumentai priduoti nebuvo. Sutartis tarp UAB „A” ir UAB „D“ buvo sudaryta 2016 m. pabaigoje, nieko, kas yra paminėta sutartyje ,nebuvo įvykdyta.

Vėlgi, kaltinamoji S. G. sudariusi sutartį su UAB “A” dėl paslaugų atlikimo, jų neatliko, o gavusi avansu pinigus iš D., pradingo, nieko konkrečiai įmonės naudai nepadarė ir sutarties neįvykdė. Pinigų pervedimą liudija ir mokėjimo nurodymų išrašai iš kurių matyti, kad J. D. 2016-10-06 iš savo sąskaitos pervedė į UAB "D" sąskaitą - 1500 eurų; 2016-10-07 pervedė į UAB " D" sąskaitą - 1500 eurų; 2016-10-13 pervedė į UAB "D" sąskaitą - 1500 eurų; 2016-10-31 pervedė į UAB "D" sąskaitą - 1500 eurų; 2016-11-07 pervedė į UAB "D" sąskaitą - 500 eurų. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos buvo pateikta 2016-10-05 konfidencialumo ir paslaugų teikimo sutartis, kurioje kaip UAB "D" direktorius nurodytas K. R., sutarties pabaigoje yra parašas ir UAB " D" antspaudas.

Taigi, kaltinamoji S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino L. D., kad galės padėti refinansuoti UAB „A“ paskolą, t. y. sutvarkyti dokumentus, reikalingus naujai paskolai gauti ir pervertinti UAB „A“ turtą, nors žinojo, kad paskolos gauti nepadės, taip piktnaudžiaudama UAB „A“ direktorės L. D. pasitikėjimu, 2016-10-05 sudarė su UAB „A“ tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo atlikti UAB „A“ finansinę ir perspektyvinę analizę bei turto vertinimą, organizuoti UAB „A“ sklandų perkreditavimą iš (duomenys neskelbtini) į kitą banką, apskųsti (duomenys neskelbtini) veiksmus prieš UAB „A“, o apgaulės suklaidinta J. D., vykdydama šios sutarties salygas, t. y. kad po sutarties pasirašymo turi sumokėti 1500 eurų, 2016-10-06 iš savo motinos J. D. sąskaitos pervedė į UAB "D" sąskaitą 1500 eurų, kuria naudojosi S. G., taip pat tariamai už susitikimus su investuotojais ir UAB „A“ turto įvertinimą, 2016-10-07 pervedė į UAB „D“ sąskaitą - 1500 eurų, 2016-10-13 - 1500 eurų ; 2016-10-31 - 1500 eurų ir 2016-11-08 - 500 eurų, tačiau jokių paslaugų S. G. UAB „ A“ nesuteikė, įmonė kredito negavo, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „A“ priklausantį turtą – 6500 eurų ir suklastojo tikrą dokumentą.

Šiuo atveju kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo O. M. atžvilgiu, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu

Kaltinamoji parodė, jog nukentėjusioji O. M. paskambino ir pasidomėjo, ar galėtų ji padėti refinansuojant jos puse įkeisto namo. Jie nuvyko į (duomenys neskelbtini), nes vienas klientas norėjo tą turtą įsigyti. Siūlė ji pasirašyti sutartį, neprisimena, ar buvo pasirašyta, ar ne. Klientė visų pirma turėjo susitvarkyti su savo individualia įmone, buvo sekančiam kartui su antstole suderintas pokalbis dėl skolos. Jų pokalbis neįvyko, buvo sutarta, kad ji kažkuriai dienai paruoš pažymą. Su ja pasikalbėjo ir viskas. Ji nesusitvarkė to, ką turėjo padaryti ir viskas. Turėjo ją įdarbinti UAB,,J‘‘, tiksliai neprisimena. Jie susirado privatų verslininką, kuris galėtų trumpam suteikti paskolą ir sumokėti už tą skolą, tačiau M. pradėjo šiauštis, nedaryti turto vertinimo. Buvo pateiktas neegzistuojantis turto vertinimas. Vis dėl to paskui pasiskambinusi į (duomenys neskelbtini) nusprendė daryti refinasavimą, tačiau ji turėjo rodyti nors kažkokias pajamas. Ji dirbti atsisakė, pasakė, kad nori gauti darbo biržos išmokas. Tada pradėjo keikti ir viskas nutrūko. Iš M. atlygio negavo, gavo UAB ,,D‘‘į banko sąskaitą. Neprisimena, ar sutartį UAB ,,D‘‘ vardu pasirašė ji. Parodžius dokumentą TI. 108-112-b.l., parodė, jog tada K. R. turėjo būti direktorius. Tai jos parašas, nes turėjo įgaliojimą. Tuo tarpu nukentėjusioji O. M. parodė, jog jai prisireikė refinansavimo paslaugos. Susirado internete patraukliausią skelbimą. Susitarus, atvyko S. G. kartu su vairuotoju. Ji prisistatė UAB ,,D‘‘ darbuotoja Simona. Vyras su ja, O. M., buvo susitaręs, jog už atvykimą pastarajai reikės sumokėti 80 Eur., tačiau atvykusi S. G. paėmė 100 Eur. Jokio kvito neišrašė, žadėjo atsiųsti elektroniniu paštu, tačiau taip ir neatsiuntė. Paskui 25 d. el. paštu atsiuntė sutartį K. R. vardu, kurią pasirašė ji, O. M., ir išsiuntė atgal. Sutartyje buvo nurodytas avansinis mokėjimas 250 Eur., bei po visko turėjo sumokėti dar 250 Eur. Paskui prasidėjo jau telefoninis bendravimas. Iš pradžių pervedė 235 Eur., nes turėjo ji, O. M., mažas pajamas. S. G. pasakė, kad ją, O. M., reikia įdarbinti ir įdarbins į UAB ,,D‘‘. Paskui sužinojo ji, O. M., kad ji yra neįdarbinta. Toliau jau ji ją, O. M., įdarbinėjo užsienio įmonėse. S. G. vis melavo. S. G. dar kartą buvo atvykusi pas ir už tai pervedė jai 45 Eur. Buvo nuvykę pas antstolę J. S. G. iš antstolės paprašė tik pažymos. Tai galėjo padaryti ir pati. Paskui dar kartą S. G. pervedė 200 Eur. Vėliau bendravimas nutrūko, prašė G. gražinti pinigus, bet ta negrąžino. Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką metu, O. M. atpažino S. G.. O. M. prie ikiteisminio tyrimo medžiagos pateikė 2016-10-25 tarpininkavimo sutartį kurioje nurodyta, kad UAB "D" atstovauja K. R., yra parašas. Iš O. M. pateikto jos dukros E. A. sąskaitos išrašo matyti, kad 2016-10-27 į UAB "D" sąskaitą buvo pervesti 235 eurai, 2016-111-07 į UAB "D" sąskaitą - 45 eurai; 2016-11-08 į UAB "D" sąskaitą pervesta 200 eurų. Byloje tauip pat gautas antstolės J. J. pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2016-10-25 iki 2017-10-05 nei S. G., nei kitas UAB „D“ atstovas nesikreipė dėl pažymos apie O. M. įsiskolinimą išdavimą. Minėtu laikotarpiu į turto vertintojus dėl O. M. turto vertinimo kreiptasi nebuvo. Byloje gauti atsakymai iš UAB „E“ ir (duomenys neskelbtini), kad nuo 2016-08-01 iki 2017-04-03 į jų įstaigas O. M. vardu dėl paskolos suteikimo ir paskolos refinansavimo nebuvo pateikti jokie prašymai.

Taigi, visi šie surinkti, ištirti, įvertinti įrodymai patvirtina nukentėjusiosios O. M. parodymus, jog žadėtos paslaugos jai iš S. G. pusės suteiktos nebuvo, nors pinigai S. G. už būsimas paslaugas buvo pervesti iš anksto.

Kaltinamoji O. M. prisistatydama kaip UAB “D” atstovė sutartimi įsipareigojo surasti kreditorius O. M. paskolai refinansuoti, tačiau jokių darbų neatliko ir sutarties neįvykdė. Kaltinamoji S. G. veikė apgaule, kadangi iš anksto žinojo, jog sutarties neįvykdys, tačiau nukentėjusiąją įtikino, jog kreditorius suras ir taip išviliojo iš nukentėjusiosios 580 Eur pinigų.

Kaltinamosios S. G. nusikaslstamų veikų darymo mechanizmą atskleidžia nukentėjusiosios parodymai, patvirtinti visa kita įrodymų grandine, aukščiau aptarta rašytinė bylos medžiaga.

Taigi, kaltinamoji S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nukentėjusiajai O. M. įtikino pastarąją sumokėti jai 100 eurų už pagalbą, surandant kreditorius O. M. paskolai refinansuoti bei įtikino, kad galės sutvarkyti dokumentus, reikalingus naujai paskolai gauti, ir išspręs skolos grąžinimo klausimą su antstole, nors žinojo, kad padėti gauti paskolos negalės, taip piktnaudžiaudama nukentėjusiosios O. M. pasitikėjimu, apgaule įtikino ją 2016-10-22 sumokėti 100 eurų už atvykimą, o 2016-10-25 ji (S. G.) su O. M. sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį, sutartyje nurodydama, kad turi reikiamų resursų ir žinių, bei bendradarbiaudama su Kredito institucija sutinka tarpininkauti kliento (O. M.) vystomam Projektui gaunant finansavimą bei suteikti su tuo susijusias paslaugas ir per 10 darbo dienų nuo sutarties pasirašymo dienos pateikti galutinę kredito institucijos patvirtintą ataskaitą, apgaulės suklaidinta O. M., vykdydama šios sutarties salygas, kad kredito gavėjas įsipareigoja sumokėti 500 eurų už tarpininkavimo paslaugas ir sumokėti 250 eurų dydžio avansą, 2016-10-27 iš savo dukros E. A. sąskaitos pervedė į UAB "D" sąskaitą, kuria naudojosi S. G., 235 eurus, o 2016-11-07 dar 45 eurus. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, S. G. nuo 2016-11-07 iki 2016-11-08 laiku, telefonu įtikino nukentėjusąją O. M. dar pervesti į UAB „D“ sąskaitą 200 eurų, tariamai už O. M. įdarbinimą UAB „D“, o apgaulės suklaidinta nukentėjusioji, 2016-11-08 iš savo dukros E. A. sąskaitos pervedė į UAB "D“ sąskaitą 200 eurų, tačiau S. G. jokių paslaugų O. M. nesuteikė, kredito negavo, į UAB „D“ neįdarbino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą O. M. priklausantį turtą – 580 eurų ir suklastojo tikrą dokumentą.

Šiuo atveju kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu, dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu

Kaltinamoji S. G. parodė, jog su P. B. supažindino kolega R. iš (duomenys neskelbtini). P. B. norėjo gauti kažkokius ES pinigus išplėsti atrakcionų parkui. Buvo paruoštas verslo planas. Jie galbūt nespėjo laike, nes ne viskas iki galo buvo padaryta, reikėjo užpildyti pažymas. Verslo planas buvo padarytas. Iš jo atlyginimo ji, S. G., negavo, pinigai berods 2000 Eur. buvo pervesti ,,D‘‘.Tuo tarpu nukentėjusysis P. B. parodė, jog pokalbio su S. G. metu išaiškėjo, kad turi jis projektą, kur reikalinga ES parama. S. G. pasiūlė atidaryti jam įmonę gauti ES paramai, padaryti verslo planą. Parašė sutartį, užantspaudavo, atsiuntė ir jis pervedė per du kartus 2500 Eur į UAB “D”. Viskas tuo ir baigėsi, nniekas padaryta nebuvo. Iš pradžių dar su ja pavykdavo susisiekti telefonu, tačiau vėliau ryšys nutrūko. Buvo žadama atiduoti pinigus, tačiau to neįvyko. P. B. tyrimo metu pateikė sutartį tarp UAB "D" ir P. B. Nr. 2016 12 03 paramai gauti. Sutarties pabaigoje nurodyta, kad UAB "D" direktorius yra K. R. ir komercijos direktorė S. G. ir abiejų parašai, taip pat ant kiekvieno lapo yra kliento ir UAB "D" atstovo parašai. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos P. B. pateikė mokėjimo nurodymą, kuriame nurodyta, kad 2016-12-06 jis pervedė į UAB "D’’ sąskaitą 1000 eurų ir 2016-12-12 pervedė į UAB "(duomenys neskelbtini)" sąskaitą dar 1000 eurų.

Kaltinamoji S. G. nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu panaudojo apgaulę tikslu užvaldyti šio pinigines lėšas, tam sudarė sutartį, įtikino nukentėjusįjį, jog atidarys jo vardu įmonę, su kuria bus galima gauti ES paramą, sudarys verslo planą. Jokių byloje įrodymų, jog būtų atlikta sutartyje šios nurodytos paslaugos nėra, tuo tarpu rašytiniai bylos dokumentai, o ir nukentėjusiojo parodymai, jų nuosekli grandinė liudyja, jog į UAB “D” sąskaitą, kurią valdė S. G., nukentėjusysis P. B. pervedė pinigus pasitikėdamas S. G..

Taigi, S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino P. B., kad galės padėti gauti ES finansinę paramą, nors žinojo, kad padėti gauti paramos negalės, ir taip piktnaudžiaudama P. B. pasitikėjimu, 2016-12-03, sudarė su juo sutartį ES paramai gauti, kuria įsipareigojo parengti ir pateikti paraišką ES paramai gauti (įskaitant verslo planą) bei įvykdyti UAB įsteigimą šiam projektui vykdyti, o apgaulės suklaidintas P. B., vykdydamas šios sutarties sąlygas, kad turi sumokėti paslaugų teikėjui 2500 eurų, 2016-12-06 iš savo sąskaitos pervedė į UAB „D“ sąskaitą, kuria naudojosi S. G., 1000 eurų ir 2016-12-12 dar 1500 eurų, tačiau ji (S. G.) jokių paslaugų P. B. nesuteikė ir ES paramos negavo, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą P. B. priklausantį turtą – 2500 eurų ir suklastojo dokumentą.

Kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šių nusikalstamų veikų teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu

Kaltinamoji S. G. parodė, jog į ją kreipėsi kolegė A. R., kuri dirbo su R. L., ji nurodė, jog R. L. papuolė į bėdą, nes nesusitvarko su įmonės, savo finansais, pasakė, kad jis turi didelę problemą su butu. Ji, S. G., susiskambino su R. L.. Jis ją nuvežė į butą, kurį turėjo įvertinti, pasikalbėjo dėl susidariusių skolų. Jie nusprendė, kad jis gali refinansuoti tą paskolą. R. L. kreipėsi tada, kai po kelių dienų turėjo būti paskelbtos varžytinės. Varžytinės buvo atidėtos jos, S. G., kolegoms susisiekus su antstoliu. Taip klientas gavo laiko, kad galėtų pradėti normaliai dirbti ir nesinervinti. Jie sutarė, kad kažkokią sumą nuo kontrakto jis atideda butui. Antstolis turėjo vienintelę sąlygą, R. L. turėjo susimokėti 11 000 Eur. Jis prižadėjo, kad per tą laiką, kol bus tvarkomi visi reikalai, butą išsipirks. Buvo su antstoliu suderintas grafikas, atliktas buto vertinimas, išnagrinėti visi atvejai, kad klientas to buto neprarastų. Butas buvo parduotas, nes R. L. laiku nesurinko pinigų ir nesusimokėjo antstoliui. Iš R. L. gavo 3-4 kartus po 300 Eur. Tie pinigai buvo skirti išlaidoms: benzinui, važinėjimams. Buvo atliktas turto vertinimas, su antstoliu suderintas grafikas. Nukentėjusysis R. L. parodė, jog jam reikėjo refinansavimo būstui. Apie tai užsiminė A. R. ir ji jam pasiūlė S. G.. Buvo pradžioje sutarta dėl 5000 Eur. Kadangi jo, R. L., situacija buvo labai sudėtinga, tad pridėta dar 1.500 Eur. dėl tvarkymosi su antstoliais. Iki galbūt spalio mėnesio buvo sumokėta 6.500 Eur S. G.. Vėliau S. G. dingo. Kai jis buvo pas antstolį, su juo pradėjo kalbėti, jog jis pažįstamas su S. G., jog viskas buvo tvarkoma refinansavimui, antstolis tai girdėjo pirmą kartą ir buvo nustebęs. Antstoliai pardavė jo butą. Liudytoja L. M. parodė, jog ji su R. L. buvo skolos bendrasavininkai, kai prasidėjo bėdos, pradėjo ieškoti, kas refinansuos skolą. Surado S. G.. Prieš tai ji buvo atvažiavusi buto apžiūrėti, kaip tik buvo ji, L. M., jame, tada vienintelį sykį kalbėjo su ja. S. G. pasakė, kad viskas sutvarkoma, tik reikia truputėli laiko, taip viskas ir prasidėjo. Matė, kaip R. L. padavė pirmą kartą 2500 eurų S. G. ir tokią pačią sumą antrą kartą. Realiai S. G. nieko nepadarė. Tyrimo metu R. L. pateikė S. G. el. paštu 2017-10-23 jam atsiųstą sutikimą dėl asmens duomenų tvarkymo kredito unijai "Mano unija". Byloje gautas Kredito unijos "(duomenys neskelbtini)" pranešimas, kad laikotarpiu nuo 2017-10-01 iki 2018-01-30 nei R. L., nei L. M., nei jų įgaliotas asmuo (galimai S. G.) nesikreipė į Kredito uniją dėl paskolos suteikimo. Byloje gautas antstolio A. N. pranešimas, kad antstoliui vykdymui buvo patiktas Vilniaus m. 19-ojo notaro biuro vykdomasis įrašas, išduotas dėl skolos išieškojimo iš L. R.. R. L. į antstolį dėl varžytinių atidėjimo nėra kreipęsis. S. G. dėl R. L. buto varžytinių atidėjimo nebuvo kreipusis, ir nėra žinoma antstoliui ir antstolio kontoros darbuotojams.

Taigi, ir šiuo atveju kaltinamoji S. G., kaip rodo surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, jų nuosekli grandinė panaudojo apgaulę įgydama šio pasitikėjimą nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu ir užvaldė nukentėjusiojo pinigus. Jokių veiksmų, padėti nukentėjusiajam gauti paskolą jo turimos paskolos refinansavimui bei atidėti nukentėjusiojo buto pardavimą iš varžytinių, kalitnamoji neatliko.

Kaltinamoji S. G. veikį tiesiogine tyčia iš anksto žinodama, jog suderėtų paslaugų nukentėjusiojo naudai ji neįvykdys.

Kaltinamosios S. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu (miręs)

Kaltinamoji S. G. parodė, jog 2015-12-28 buvo pirmas pasiūlymas G. V. nedelsiant išsikraustyti iš šeimai priklausančio namo. G. V. į ją, S. G., kreipėsi tik 2017 m. Pradėjo ji, S. G., bendrauti su banko darbuotojais, kolegomis, ,,E‘‘, sužinojo apie jo skolas kolegoms. Jis su visa šeima garantavo, kad turės galimybę bankui susimokėti už tą namą. Bankui su klientu buvo labai sunku dirbti, nes jis išsisukinėjo, buvo nemokus. Tada bankas priėmė sprendimą pabandyti V. namą išnuomoti. Buvo paruošta sutartis. Ji, S. G., rašė visus atsakymus, komercinius pasiūlymus, bet tai nedavė jokių rezultatų. G. V. priėmė sprendimą, kad nori nusipirkti tą namą kito žmogaus vardu. Bankui buvo paruoštas jos pasiūlymas, buvo patikrinta N. M.. Ši moteris sutiko įsigyti tą namą savo vardu, tačiau galiausiai ji jo atsisakė, nes netiko banko palūkanos. Po to tikrino kitą žmogų. G. V. jautėsi labai blogai, jo liga buvo gal remisijoje tad jis išgerdavo alkoholio ir jam pradėdavo skaudėti galvą. Ji, S. G., jam pasiūlė atsigulti į ligoninę atidedant antstoliams iškeldinimą. Buvo suruošti visi dokumentai iš medicinos įstaigos (vėliau juos galės pateikti). Antstoliai tą iškėlimą vis atidėjinėjo. Galiausiai jį iškėlė iš namo. Nukentėjusioji H. V. parodė, jog 2017 m. liepos pabaigoje gavo jie pranešimą iš (duomenys neskelbtini), kad turi išsikeldinti iš buto. Prašė banko, kad pratęstų buvimą tame bute. Gavo neigiamą atsakymą, pranešime buvo nurodyta konkreti išsikeldinimo data. Vyras per kažką susipažino su S. G.. Ši pažadėjo sutvarkyti reikalą, kad pratęs jų iškeldinimą, tačiau tai kainuos. Jie tuo metu abu sirgo onkologinėmis ligomis, vyras neturėjo darbo ir jiems grėsė likti benamiais. Griebėsi paskutinio šiaudo. S. G. žadėjo pratęsti iškeldinimo terminus, tačiau už tai rekėjo sumokėti. Vyras pradėjo jai dalimis mokėti tuos pinigus, dalį jų pasiskolino, o ji pati pardavė kelis žiedus tam. Davė S. G. 3.500 Eur. S. G. nurodė, kad iškeldinimo dieną vyrui geriau būti ligoninėje, kad būtų atrištos rankos bendrauti su antstoliais, kad neiškeldintų iš buto. Jie buvo iškeldinti. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas G. V. parodė, kad 2017 m. vasarą buvo nutraukta paskolos sutartis su "E" ir jo namas perėjo banko nuosavybėn. Taip pat buvo išrašytas Vykdomasis raštas ir pradėta jo iškeldinimo procedūra. Ž. Ž. parekomendavo kreiptis į jo pažįstamą S. G.. Jis,G. V., papasakojo pastarajai susidariusią situaciją ir S. G. pažadėjo, kad galės sutvarkyti, kad jo iškeldinimo procedūra būtų atidėta ir jis galėtų ir toliau gyventi savo name, taip pat S. G. turėjo sutvarkyti reikalus su antstoliais, kad pastarieji nepradėtų iškeldinimo procedūros. Jokios rašytinės sutarties jie nesudarė, buvo tik žodinis susitarimas, konkrečios pinigų sumos taip pat neaptarė. 2017-08-04 jis perdavė S. G. 1000 eurų, jokių raštelių pastaroji neparašė, tuo metu jis buvo vienas. Po kelių dienų jis sulaukė iš S. G. telefoninio skambučio ir ji paprašė dar 1000 eurų, kuriuos sutiko duoti toje pačioje vietoje. Po kelių dienų dar paprašė 1000 eurų, kuriuos jis vėl perdavė toje pačioje vietoje, vieną iš pinigų perdavimo faktų matė jo pažįstamas Ž. Ž.. Po to S. G. jam paaiškino, kad jam reikia atsigulti į psichiatrinę ligoninę, kad gauti pažymą iš ligoninės ir taip atidėti iškeldinimą, ką ji sir padarė. Jam gulint ligoninėje vėl atvyko S. G. ir paprašė dar 1000 eurų, bet jis davė tik 500 eurų, kadangi daugiau neturėjo. S. pati savo ranka parašė antstoliui prašymą dėl iškeldinimo atidėjimo. Taip pat S. G. apgaule privertė jį parašyti skolos raštelį, kad jis įsipareigoja sumokėti jai 5000 eurų už jos suteiktas paslaugas, tačiau minėtą raštelį vėliau jo akivaizdoje suplėšė Ž. Ž., kuriam jis pasiskundė. Išėjęs iš ligoninės jis buvo informuotas antstolio, kad iškeldinimo procedūra numatyta 2017-08-24 d., apie tai, jis pranešė S. G., kuri jam pasakė, kad viskas sutvarkyta, jokio iškeldinimo nebus ir patarė 2018-08-24 kartu su žmona išeiti iš namų. Jis S. G. patarimu taip ir padarė, o grįžęs sužinojo, kad iškeldinimo procedūra įvyko jam nedalyvaujant. Sužinojus apie tai jis paskambino S. G., bet ji su juo jau bendrauti nenorėjo, telefono ragelio nekėlė. Iš viso S. G. iš jo išviliojo 3500 eurų. Liudytojas Ž. Ž. parodė, jog S. G. yra jo pažįstama. G. V. kreipėsi pagalbos dėl buto. Nežino, kiek V. S. G. sumokėjo. S. G. apie šią istoriją sakė, kad ji savo funkcijas atliko. Žmogaus 2 ar 3 kartus neiškėlė iš buto, ji sutarė, kad jam atidės iškeldinimo laikotarpį. Nustatyta, kad G. V. gydėsi psichiatrijos ligoninėje nuo 2017-08-15 iki 2017-08-18. Antstolis V. Č. informavo, kad moteris prisistačiusi Skaidrės vardu kartu su skolininku G. V. buvo atvykusi į antstolio V. Č. kontorą kaip skolininko teisininkė. Tikslios datos nurodyti negali, nes nepamena, tačiau tą dieną ji jokių prašymų antstoliui nepateikė. S. el. paštu 2017-08-24 pateikė pranešimą, kad skolininkas dalyvauti iškeldinime negali ir pridėjo medicininio siuntimo kopiją (dokumentai pridedami). Teisininkė Skaidrė keletą kartų skambino telefonu pasidomėti dėl vykdomosios bylos eigos ir pranešti apie skolininko sveikatos būklę. S. G. jis nepažįsta, išskyrus kiek bendravo kontoroje ir telefonu.

Iš surinktų, ištirtų ir įvertintų įrodymų visumos darytina išvada, jog kaltinamoji S. G. įvykdė sukčiavimą nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu. Tą paliudijo nukentėjusysis G. V., nurodydamas, kad per kelis kartus sumokėjo S. G. pinigus, o realiai jie buvo iškeldinti iš namo, nors S. G. net jam gulint ligoninėje vis dar žadėjo, kad jie nebus iškeldinti ir ėmė iš jo pinigus.

Analogiškus nukentėjusiajam parodymus davė ir liudytoja H. V.. Liudytojo Ž. Ž. parodymai vertintini tik kaip jo nuomonė, pačiame procese jis nedalyvavo, atpasakojo, ką girdėjo iš S. G., pats sutartyje nurodytos paslaugos neatliko. Antstolis Č. patvirtino, jog G. tik pateikė užklausą, kaip vykdoma vykdomoji byla, jokių veiksmų realiai nesiėmė.

Taigi, S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino G. V., kad už piniginį mokestį padės išvengti iškeldinimo iš namo, perėjusio UAB „E“ nuosavyben, nors žinojo, kad padėti negalės ir nukentėjusysis iškeldinimo neišvengs, taip piktnaudžiavo nukentėjusiojo G. V. pasitikėjimu, o 2017-08-04 apgaule suklaidintas nukentėjusysis, vykdydamas žodinio susitarimo su S. G. sąlygas, perdavė jai 1000 eurų, po kelių dienų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė S. G. dar 1000 eurų ir po kelių dienų, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė S. G. dar 1000 eurų; S. G., tęsdama nusikalstamą veiką, nuo 2018-08-15 iki 2018-08-18 pareikalavo sumokėti jai dar 500 eurų ir nukentėjusysis G. V., vykdydamas minėtą reikalavimą, laikotarpiu nuo 2018-08-15 iki 2018-08-18, sumokėjo pastarajai dar 500 eurų, tačiau S. G. jokių veiksmų neatliko ir 2018-08-24 nukentėjusysis buvo iškeldintas.

Kaltinamosios S. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios veikos teismas nenustato.

Dėl sukčiavimo UAB "G" atžvilgiu

Kaltinamoji S. G. parodė, jog į ją kreipėsi ,,G‘‘ akcininkas ir įmonės vadovas A. M.. Jis norėjo įsigyti nelikvidų turtą (duomenys neskelbtini). Su M. kartu buvo ir K. R.. Jie norėjo gauti paskolą. Pradėjo ji, S. G., žiūrėti tos įmonės balansus, tikrinti kitus dalykus ir informavo, kad įmonė turėtų keletą mėnesių labai stipriai padirbėti, kad galėtų gauti paskolą. Praėjo kažkiek laiko ir jie vėl kreipėsi. Tada paskaičiavusi pasakė, kad ši įmonė tikrai negaus paskolos, nes pats A. M. prisipažino, kad turėjo skolų. Jie susimokėjo pinigus, pasirašė sutartį ir ji pradėjo darbą. Ji, S. G., jokių pinigų negavo, juos gavo UAB ,,I (600 eur ir 400 Eur), kurioje dirbo, gavo ir orderius. Buvo iš jos pusės sutvarkytas tos įmonės balansas, paruoštas verslo planas sekančiai įmonei, nes jie ruošėsi pirkti estišką įmonę. Paskui su jais buvo ji, S. G., susitikusi (duomenys neskelbtini) ir jie ją, S. G., pradėjo kolioti, reikalauti atiduoti pinigus. Liudytojas A. M. parodė, jog prieš susipažįstant su S. G. jam paskambino M. D. ir pasakė, jog žino žmogų, kuris jiems galėtų padėti. Jie M. D. tarpininkaujant pirko įmonę iš advokato V. S. G. neatliko jokių veiksmų. Sutartis buvo jau pasirašyta. Jam įmonė ,,I‘‘ nėra žinoma. Ja konkrečiai ir nesidomėjo. S. G. prisistatė įmonės savininke, akcininke. Nebuvo jokio rezultato, buvo tik pažadai. G. kurį laiką bendravo, paskui pasikeitė telefono numerį. Buvo sutarta padėti gauti kreditą. S. G. nieko nepadarė. Prie ikiteisminio tyrimo medžiagos A. M. pateikė 2017-09-26 paslaugų teikimo sutartį tarp UAB "C" ir UAB "I, kasos pajamų orderio kvitą, išrašytą UAB "C", kur nurodyta, kad iš UAB "G" paimti šeši šimtai eurų, ir kasos pajamų orderio kvitą, kuriame nurodyta, kad iš UAB " G" priimta keturi šimtai eurų. Liudytojas P. V. parodė, jog jis pats asmeniškai jokių reikalų su S. G. neturėjo. Apie ją nemažai pasakojo M. D.. Jos telefono prašė K. R.. Liudytojas K. R. parodė, jog norėjo pirkti UAB su A. M.. Viename portale rado skelbimą, kad parduodama įmonė. Susiskambino su M. D., kuris nurodė, kad yra tik tarpininkas, o įmonę parduoda advokatas P. V.. Nuvažiavo į minėto advokato kontorą. Prašė parduoti įmonę neturinčią skolų. Jis pasiūlė vieną įmonę, o jie savo ruožtu nutarė patikrinti, ar ta įmonė neturi skolų. Kreipėsi į vieną banką, tačiau jis informacijos nesuteikė. Tada V. su D. pasiūlė S. G.. Su ja susitiko, sutarė, kad ji atliks paslaugą. Ji paprašė avanso -1000 Eur. Jie atvežė 600 Eur, tačiau pastaroji dėl to buvo labai nepatenkinta. Kitą dieną atvežė likusią sumą, ji išrašė kvitus su kažkokio vyro parašu. Vėliau S. G. nebekėlė telefono, pradėjo slapstytis, pasikeitė telefono numerius. Liudytojas M. D. parodė, jog pažįsta G. nuo 2012 m. Buvo jis kontoroje pas advokatą P. V., kai buvo ir K. R.. Jis, M. D., paminėjo, kad turi pažįstamą S. G., kuri užsiima paskolomis ir jam davė jos telefono numerį. Vėliau K. R. paskambinęs aiškino, kad S. G. jį apgavo, kad rašys pareiškimą. S. G. pažįsta nuo 2012 m. Jie abu yra sukčiai ir aferistai, ne kartą teisti. Kartu su ja nesukčiauja, tiesiog išsikalba. Liudytojas R. V. parodė, jog su kaltinamąja siejo darbiniai santykiai. G. dirbo savarankiškai įmonėje, ieškojo klientų savarankiškai, turėjo įmonės suteiktą įgaliojimą. Klientai buvo ieškomi jos pačios veiklai. Gavosi, kad ji pradėjo dirbti anksčiau, o buvo įforminta vėliau.

Taigi, šiuo atveju kaltinamoji S. G. kaip UAB “I” atstovė sudarė sutartį su UAB “G” dėl paslaugos suteikimo, t.y. padėjimo gauti paskolą UAB “G”. Taip pat S. G. įsaipareigojo patikrinti asmenų kreditingumą pr paruošti dokumentus paskolai gauti. A. M. perdavė iš anksto S. G. pinigus, viso 1150 Eur. Iš karto po pinigų perdavimo kaltinamoji S. G. dingo, paslaugų neatliko.

Kaltinamoji S. G. veikė turėdama tikslą savo naudai įgyti svetimą turtą. Įgyjusi A. M. pasitikėjimą suderėjo su juo atlikti šiam paslaugas, nors iš anksto žinojo, jog to nepadarys. Kaltinamosios veiksmuose yra tiesioginė tyčia.

Gavusi pinigus, kaip minėta, kaltinamoji A. M. ėmė vengti. Liudytojai P. V. ir M. D., jog S. G. A. M. ir K. R. prirodė jie.

Taigi, kaltinamoji S. G. turėdama tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, įtikino A. M., kad galės padėti gauti paskolą, nors žinojo, kad padėti gauti paskolą negalės, taip piktnaudžiavo jo pasitikėjimu, o A. M., suklaidintas apgaulės, sumokėjo jai 150 eurų už patirtas išlaidas; tęsdama nusikalstamą veiką S. G. 2017-10-03, sudarė su UAB „G“ paslaugų teikimo sutartį, kuria įsipareigojo patikrinti dviejų asmenų kreditingumą bei paruošti dokumentus paskolai gauti, o apgaule suklaidintas A. M., vykdydamas šios sutarties sąlygas, 2017-10-03 perdavė jai (S. G.) 400 eurų už kreditingumo patikrinimą ir 2017-10-05 perdavė jai (S. G.) dar 600 eurų už dokumentų paskolai gauti paruošimą, tačiau S. G. jokių paslaugų A. M. nesuteikė, paskolos negavo ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą UAB „G“ priklausantį turtą – 1150 eurų.

Kaltinamosios S. G. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamosios S. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių dėl šios nusikalstamos veikos teismas nenustato.

Teismo motyvai dėl savarankiškų nusikalstamų veikų padarymo

Kaltinamoji S. G. veikė nusikalstamai 2014 m. spalio mėn S. D. atžvilgiu, 2016-07-04 sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su A. R., 2016-07-25 sudarė tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartį su UAB “B”, 2016-08-31 sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su J. V., 2016-10-05 sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su UAB “A”, 2016-10-25 sudarė tarpininkavimo paslaugų sutartį su O. M., 2016-12-03 sudarė sutartį ES paramai gauti su P. B., žodinio susitarimo būdu 2017 m. rugpjūčio mėn. veikė nusikalstamai R. L. atžvilgiu, 2017 m. liepos pab. žodinio susitarimo būdu veikė nusikalstamai G. V. atžvilgiu, 2017-10-03 sudarė paslaugų teikimo sutartį su UAB “G”.

Tarp pirmos nusikalstmos veikos, padarytos nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu ir kitų nusikalstamų veikų yra laiko tarpas, t.y. S. D. atžvilgiu veikta 2014 m. spalio mėn., o vėliau nukentėjusiosios A. R. atžvilgiu tarpininkavimo paslaugų sutartis sudaryta 2016-07-04. Vėliau kelios veikos padarytos 2016 metais, o prieš nukentėjusiuosius R. L., G. V., UAB “G” 2017 metais.

Visais atvejais kaltinamoji įsipareigojo suteikti kokias nors finansinio pobūdžio paslaugas. Nukentėjusiojo S. D. atžvilgiu – padėti atgauti skolą pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius, nukentėjusiosios A. R. atžvilgiu – padėti gauti paskolą UAB “F” projektui realizuoti, UAB “B’ atžvilgiu – pateikti galutinę Kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto vertinimo ataskaitą norimam projekto finansavimui gauti, nukentėjusiųjų V. ir J. V. atžvilgiu – šgyvendinti projektą įsigyjant nekilnojamąjį turtą, pateikti galutinę kredito institucijos patvirtintą įkeičiamo turto ataskaitą, UAB “A” atžvilgiu – sutvarkyti dokuemntus, reikalingus naujai paskolai gauti, atlikti UAB “A” finansinę ir perspektyvinę analizę bei turto vertinimą, nukentėjusiosios O. M. atžvilgiu – suteikti pagalbą surandant kreditorius paskolai refinansuoti, nukentėjusiojo P. B. atžvilgiu – parengti ir pateikti paraišką ES paramai gauti, nukentėjusiojo R. L. atžvilgiu – padėti gauti paskolą turimos paskolos refinansavimui bei atidėti buto pardavimą iš varžytinių, nukentėjusiojo G. V. atžvilgiu – padėti išvengti iškeldinimo, UAB “G” atžvilgiu – patikrinti dviejų asmenų kreditingumą, paruošti dokumentus paskolai gauti, padėti gauti paskolą.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiais atvejais, kai iš aplinkybių visumos matyti, kad kaltininkas nusikalstamas veikas darė vieninga tyčia, kuri nukreipta išvilioti pinigus iš kuo daugiau patiklių asmenų, taikant tuos pačius apgaulės metodus, tokios veikos kvalifikuotinos kaip vienas tęstinis sukčiavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-788/2015).

Tačiau šiuo atveju, kaltinamoji turėjo kiekvienu atveju susiformavusią naują tyčią, atsiradus naujam potencialiam klientui. T.y. ji prisitaikydavo prie paslaugos, kurios reikėjo nukentėjusiajam, apgaudama, kad turi sugebėjimų, patirties, žinių atlikti nukentėjusiajam reikalingą paslaugą. Siūlytų paslaugų pobūdis, nors finansinis, bet skirtingas, pvz., padėti iškeldinti iš buto, keliais atvejais padėti gauti paskolą ar refinansuoti paskolas ir pan.

Kaltinamoji neturėjo siekio išvilioti kuo daugiau pinigų, jos tyčia buvo nukreipta išvilioti tam tikras pinigų sumas, kurios nukentėjusiesiems atrodytų ne per didelės, o adekvačios pagal suteikiamas paslaugas (nukentėjusiųjų V., A. R., R. L., P. B., O. M., S. D., G. V., liudytojų A. M., D. S., L. D., parodymai, rašytinė bylos medžiaga, t.y. paslaugų teikimo sutartys, kvitai, išrašai apie pervestus pinigus).

Iš nukentėjusiųjų V. kaltinamoji išviliojo didelės vertės turtą, t.y. 10358 Eur, visais kitais atvejais šio požymio “didelės vertės’ nenustatyta, t.y. pinigų sumas, atitinkančias BK 182 straipsnio 1 dalį.

Sukčiavimui įgyvendinti kaltinamoji dalyje nusikalstamų veiksmų naudojo klastojimą, t.y. suklastojo tikruose dokumentuose kitų asmenų parašus, t.y. nukentėjusiųjų A. R., V., UAB “A”, O. M., P. B. atžvilgiu. Dokumentų klastojimo nukentėjusiųjų R. L., G. V., S. D., UAB “G”, UAB “B” atžvilgiu nenustatyta.

Kaltinamoji S. G. visų byloje nustatytų nusikalstamų veikų atveju įgydavo nukentėjusiųjų pasitikėjimą, t.y. – sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis. Visais atvejais prašydavo avansu tam tikros pinigų sumos už būsimas paslaugas (nukentėjusiųjų V., A. R., R. L., P. B., O. M., S. D., G. V., liudytojų A. M., D. S., L. D., parodymai). Visais atvejais kaltinamajai nukentėjusieji perdavė pinigus pervedimo būdu į jos nurodytas įmonių sąskaitas (pvz., UAB “D”, UAB “I”), kuriomis disponavo S. G. arba duodami pinigus į rankas (pvz., nukentėjusiojo R. L. atvejis).

Nusikalstamos veikos padarytos tiesiogine tyčia, jos baigtos.

Kaltinamoji S. G. išviliojusi pinigus vengdavo nukentėjusių asmenų, slėpdavosi nuo jų, tą rodo nukentėjusiųjų ir šioje byloje aptartų liudytojų parodymai.

Taigi, šiuo atveju teismas vertina, jog kiekvieno konkretaus nukentėjusiojo ar įmonės atžvilgiu kaltinamoji veikė savarankiškai, su naujai susiformavusia tyčia, todėl veikos teisingai kvailifuotos kaip atskiri nusikaltimai.

Dėl civilinių ieškinių

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnio 1 dalimi, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Dėl nukentėjusiojo P. B. civilinio ieškinio. Nukentėjusysis P. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5000 eurų žalą (t. 2, b.l. 116-118). Civiliniame ieškinyje nurodė, jog vykdydamas sudarytos sutarties įsipareigojimus pervedė UAB “D” 2500 Eur sutartinį atlygį. Nurodo, jog 2500 Eur bauda už įsipareigojimų nevykdymą yrea iš anksto numatyti ir apskaičiuoti nuostoliai pagal sutartį, kuriuos patirs sutartį pasirašiusieji asmenys, jeigu nevykdys prisiimtų įsipareigojimų. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis P. B. parodė, jog civilinį ieškinį palaiko. Sutartyje yra punktas dėl baudos, jei bus neįvykdytos sutarties sąlygos. Pervedė jis 2.500 Eur. Ir dar prašo baudos - 2.500 Eur už sutarties neįvykdymą, be to jis negavo paramos iš ES. Šioje byloje nustatyta, jog P. B. į UAB “D’’ sąskaitą, kurią valdė S. G., pervedė 2500 Eur būdamas kaltinamosios apgautas. Taigi, jo reikalavimas atlyginti 2500 Eur patirtą turtinę žalą yra pagrįstas. Nėra atlygintini sutartyje nurodyti 2500 Eur kaip bauda už įsipareigojimų nevykdymą, nes tokia žala baudžiamojoje byloje nėra atlyginama. Taigi, civilinis ieškinys tenkintinas iš dallies ir nukentėjusiojo P. B. naudai priteistina atlyginti 2500 Eur turtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Dėl nukentėjusiojo S. D. civilinio ieškinio. Nukentėjusysis S. D. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1303 eurų žalą (t.4, b.l. 106-107). Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis S. D. parodė, jog civilinį ieškinį palaiko. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos nukentėjusysis patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir nurodyta 1303 eur turtinė žala nukentėjusiojo S. D. naudai priteistina atlyginti iš kaltinamosios S. G..

Dėl UAB “A” civilinio ieškinio. Civilinė ieškovė UAB "A" pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 6500 eurų žalą ( t.2, b.l. 90-91). Teisiamajame posėdyje civilinio ieškovo atstovė L. D. parodė, jog civilinį ieškinį palaiko. Ieškinį sudaro 6.500 Eur., t.y. tai pinigai, pervesti S. G. į sąskaitą. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios S. G. nusikalstamų veikų civilinis ieškovas patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir nurodyta 6500 eur turtinė žala civilinio ieškovo UAB “A” naudai naudai priteistina atlyginti iš kaltinamosios S. G..

Dėl UAB “B” civilinio ieškinio. Civilinė ieškovė UAB "B pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2000 eurų (t. 3, b.l. 161-162, 170-171). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog UAB “B” vardu S. G. buvo pervesta per du kartus po 1000 Eur. Ieškiniui pagrįsti pridėjo dokumentus. Teisiamajame posėdyje UAB „B“ atstovas D. S. parodė, jog civilinį ieškinį palaiko. Nurodė, jog 2000 eurų, tai suma, kurią pervedė bendrovės vardu S. G.. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos civilinis ieškovas patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir nurodyta 2000 Eur turtinė žala UAB “B” naudai priteistina atlyginti iš kaltinamosios S. G..

Dėl nukentėjusiosios J. V. civilinio ieškinio. Nukentėjusioji J. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 15358 eurų žalą (t.3, b.l. 43-44). Civiliniame ieškinyje nurodyta, jog patirtą turtinę žalą sudaro 10 358 Eur, būtent tokią sumą pervedė S. G.. Taip pat prašo priteisti iš kaltinamosios neturtinę 5000 eur žalą. Nurodo, jog dėl padaryto nusikaltimo patyrė didelius nepatogumus, nes S. G. ilgai apgaudinėjo, teko kreiptis į advokatą, kad surašytų pareiškimą prokuratūrai, reikėjo vykti į apklausas pas tyrėją ir į teismą, o tai sudarė didelę dalį laiko praradimo, o laikas yra jų individualus darbas, iš kurio gauna pajamas. Be to, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes galvojo, kad neatgaus pinigų, kadangi S. G. teista, iš jos kitų nukentėjusių asmenų naudai priteistos nemažos pinigų sumos, o turto S. G. neturi. Visa tai juos išstūmė iš normalaus gyvenimo ritmo, jie neteko pinigų, jiems reikėjo naujai prisitaikyti prie pasikeitusių gyvenimo sąlygų, nes netekus didelės sumos pinigų atsirado papildomų sunkumų gauti kreditą, o jį gavus mokėti kreditą bei palūkanas, dėl to prarado įprastą gyvenimą, bendravimą su šeimos nariais, giminėmis ir pažįstamais. Dėl S. G. padarytos nusikalstamos veikos buvo sutrikdytas normalus jų šeimos ir artimųjų gyvenimas, patyrė daug moralinių išgyvenimų ir nepatogumų. Taip pat prašo priteisti advokato išlaidas, nurodė, jog kvitus ir sumą pateiks vėliau. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji J. V. parodė, jog civilinį ieškinį jie pateikė. Iš viso S. G. 10358 eurus sumokėjo. 5000 eurų nori gauti už moralinę žalą, o likusi suma, ką sumokėjo jai. Buvo sutrukdytas jos asmeninis darbas, ji dirba pagal individualią veiklą, ji S. G. laukdavo iki 23-24 val., darbe. Stresas buvo, visi darbuotojai irgi stresavo, darbas vyko nelabai sklandžiai. Buvo pastovūs S. G. pažadai. Ir nežino, kur ji naudojo visus jų duomenis, jai buvo siųsti vaikų pasai, nekilnojamojo turto duomenys. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios S. G. nusikalstamų veikų nukentėjusioji J. V. patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Nurodyta turtinė 10358 eur turtinė žala nukentėjusiosios J. V. naudai priteistina atlyginti iš kaltinamosios S. G.. Dėl neturtinės žalos: CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatyta, jog nukentėjusioji J. V. patyrė didelę turtinę žalą. Taip pat teismas neturi pagrindo netikėti, jog nukentėjusioji dėl pinigų praradimo patyrė emocinius išgyvenimus, didelius nepatogumus, ką nurodė civiliniame ieškinyje. Nusikalstama veika tyčinė, sunki, baigta. Atsižvelgiant į tai, jog padaryta turtinio pobūdžio nusikalstama veika, pačios kaltinamosios padėtį, į visas kitas bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, neturtinė žala yra mažintina ir nukentėjusiosios J. V. naudai priteistina atlyginti 1000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamosios S. G.. Taip pat nukentėjusioji J. V. ir V. V. prašo priteisti 800 Eur advokato bylinėjimosi išlaidų ir papildomai pateikė kvitą dėl 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (kvitas Nr. 859642) (t. 8, b.l. 89-90, t.9.). Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusiąją J. V. ir nukentėjusįjį V. V. atstovavo advokatas S. G. ir dėl to jie patyrė 1000 Eur išlaidas už dokumentų ruošimą bei atstovavimą teisme. Nurodyta 1000 Eur suma kaip advokato išlaidos priteistina atlyginti Jelenos ir V. V. naudai iš kaltinamosios S. G..

Dėl civilinės ieškovės H. V. civilinio ieškinio. Nukentėjusysis G. V. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė atlyginti 3500 eurų (t.5, b.l. 42-43). Šiuo metu nukentėjusysis yra mires ir civiline ieškove įtraukta jo žmona H. V.. Civilinė ieškovė pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuirame prašo atlyginti tą pačią 3500 Eur turtinę žalą, ko ir prašė jos a.a. sutuoktinis. Ieškinyje nurodoma, jog Vilniaus apskrities VPK Kriminalinės policijos Nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 3-jo skyriaus pareigūno nutarimu ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-58863-16, nukentėjusiuoju pripažintas jos sutuoktinis G. V.. Iš jo įtariamoji apgaulės būdu, pasinaudodama įgytu pasitikėjimu, gavo 3500 Eur, kurie buvo surinkti skolinantis ir pardavus bendros jų (sutuoktinių) nuosavybės ir jos asmeninius daiktus. Jos vyras G. V. mirė (duomenys neskelbtini). Padarytą esminę turtinę žalą privalo atlyginti kaltinamoji pagal LR BK 182 str. 1 d. S. G.. Jos sutuoktiniui ir jai 2017 metais buvo pranešta apie jų iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų. Liepos-rugpjūčio mėnesiais buvo jie informuoti apie prašymų stabdyti iškeldinimą atmetimą. Iškilo pavojus likti benamiais. Ypač sunkino padėtį jos susirgimas onkologine liga ir sutapimas su sutuoktinio G. V. sunkios stadijos irgi vėžio liga. Nuo jos mirė po vienerių metų. Tuo laikotarpiu S. G. pasisiūlė už pinigus padėti sustabdyti jų iškeldinimą iš gyvenamojo būsto. Tuo tikslu jos sutuoktinį įkalbėjo atsigulti į ligoninę, kad ji galėtų veikti iškeldinimo sustabdymo tikslu. Už tai pareikalavo pinigų - 3500 Eurų. Ėmėsi paskutinių priemonių. Pinigus skolino, pardavė kai kuriuos ir jos vertingesnius daiktus. Keturiais kartais surinko ir nuo 2017-08-04 jos vyras G. V. dalimis perdavė 1000 Eurų + 1000 Eurų + 1000 Eurų + 500 Eurų S. G.. Teisiamajame posėdyje civilinė ieškovė H. V. parodė, jog prašo atlyginti 3.500 Eur. Tai suma, kurią davė S. G.. Vyras jai mokėjo dalimis. Iškeldinimas buvo 2017 m. rugpjūčio 25 d. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios S. G. nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir nurodyta 3500 Eur turtinė žala H. V. naudai priteistina atlyginti iš kaltinamosios S. G..

Dėl nukentėjusiojo R. L. civilinio ieškinio. Nukentėjusysis R. L. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 6500 (t.4, b.l. 176-177). Vėliau nukentėjusysis pateikė patikslintą civilinį ieškinį, kuriame nurodo, jog prašo priteisti iš kaltinamosios S. G. jo naudai 6500 (šešis tūkstančius penkis šimtus) Eur turtinei žalai atlyginti, priteisti iš kaltinamosios S. G. jo naudai 5000 (penkis tūkstančius) Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti iš kaltinamosios S. G. jo naudai turėtas bylinėjimosi išlaidas 500 Eur. Civiliniame ieškinyje nurodo, jog turtinę žalą sudaro jo S. G. perduota pinigų suma - 6500 Eur. Pirmąją ir antrąją pinigų sumą, viso 5000 Eur perduodant kaltinamajai Smolensko g. I0B, Vilniuje bei (duomenys neskelbtini) matė liudytoja L. M.. Likusią sumą 1500 Eur perdavė per kelis kartus (duomenys neskelbtini), būdamas vienas, tačiau apie šios sumos perdavimą S. G. žinojo L. M.. Jokie dokumentai apie perduotas pinigų sumas, surašyti nebuvo. Be to, faktą, kad jis perdavė 6500 Eur, o kaltinamoji jokių paslaugų neatliko ir pinigų negražino, patvirtina jo ir kaltinamosios susirašinėjimas elektroniniais laiškais. Neturtinę žalą, padarytą S. G. veiksmais, vertina 5000 Eur. Nusikaltimu padaryta žala yra preziumuojama, tačiau jos dydį privalo įrodyti nukentėjusysis ir civilinis ieškovas. Neturtinės žalos dydis yra subjektyvus dalykas. Neturtinė žala priteisiama tam. kad nukentėjęs asmuo turėtų galimybę kaip įmanoma atstatyti visa tai, ką prarado. Remiantis Aukščiausiojo Teismo juriprudencija, neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Teismo funkcija - remiantis įstatyme nustatytais kriterijais, atsižvelgus į turinčias reikšmės bylai aplinkybes, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą dvasinį skausmą ir kitus neigiamus išgyvenimus. Nors įstatymų leidėjas palieka teismo nuožiūra įvertinti neturtinę žalą, tačiau jos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, įvertinus patirtos žalos dydį, žalos sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taigi, teismo sprendime turi būti nurodyti argumentai, dėl kurių žalos dydis gali būti didinamas ar mažinamas. Dėl kaltinamosios S. G. apgaulės būdu išviliotų pinigų ir neįvykdytų įsipareigojimų padėti gauti paskolą jo turimos paskolos refinansavimui bei atidėti jo buto, esančio Joninių g. 8-4, Vilniuje, pardavimą iš varžytinių, patyrė dvasinius išgyvenimus, nes tuo metu jo finansinė padėtis buvo labai sunki, o kaltinamoji, apgaule išviliojusi nemažą sumą, dar labiau ją pablogino. Dėl prarastų pinigų tuo metu negalėjo imtis jokių veiksmų deryboms su banku ar antstoliu, prarado butą (duomenys neskelbtini), parduotą 2017 m. lapkričio mėnesį iš varžytinių. S. G. veiksmų dėka buvo finansiškai sužlugdytas, kas sukėlė pergyvenimus ir išgyvenimus, įtakojo sveikatos pablogėjimą, miego sutrikimą, darbingumo sumažėjimą, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, nuolat slėgė bloga nuotaika. Jo prašoma priteisti neturtinė žala nėra pernelyg didelė, atitinka įstatymo reikalavimus, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Taip pat dėl S. G. nusikaltimo, įvykdyto jo atžvilgiu, kreipėsi teisinės pagalbos į advokatę, kuriai už paslaugas sumokėjo 500 Eur. Prašo šią sumą pripažinti bylinėjimosi išlaidomis ir ją priteisti iš kaltinamosios S. G.. Kadangi prašo iš kaltininkės S. G. priteisti 12000 Eur, tikėtina, kad ji sieks išvengti priverstinio žalos išieškojimo ir jai priklausantį turtą paslėps arba perleis tretiesiems asmenims. Kaltininkui perleidus jam priklausantį turtą, teismo nuosprendžio įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti visiškai neįmanomu, dėl ko nukentės jo teisėti interesai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes teismo prašo civilinio ieškinio užtikrinimui nustatyti kaltininkei S. G. priklausantį turtą ir laikinai apriboti jos nuosavybės teises į jį. Byloje nustatyta, jog dėl kaltinamosios S. G. nusikalstamų veikų nukentėjusysis R. L. patyrė būtent tokio dydžio turtinę žalą. Nurodyta turtinė 6500 eur turtinė žala nukentėjusiojo R. L. naudai priteistina atlyginti iš kaltinamosios S. G.. Dėl neturtinės žalos: CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teismas sutinka su nukentėjusiojo argumentais, jog jis dėl S. G. nuskalstamos veikos buvo finansiškai sužlugdytas, kas sukėlė pergyvenimus ir išgyvenimus, įtakojo sveikatos pablogėjimą, miego sutrikimą, darbingumo sumažėjimą, atsirado nesaugumo ir nepasitikėjimo žmonėmis jausmas, nuolat slėgė bloga nuotaika. Atsižvelgiama į tai, jog veika padaryta tiesiogine tyčia, baigta, taip pat į padarytos turtinės žalos dydį, į kaltinamosios padėtį. Teismas vertina ir tai, jog nusikalstama veika turtinio pobūdžio. Teismas vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais neturtinę žalą mažina ir nukentėjusiojo R. L. naudai pritesia 500 Eur neturtinę žalą iš kaltinamosios S. G.. Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalį proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 105 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Teismas turi teisę nuspręsti išieškoti proceso išlaidas ir iš kaltinamojo, kuris pripažintas kaltu, bet nuo bausmės atleistas arba kuriam bausmė nepaskirta. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad nukentėjusįjį R. L. atstovavo advokatė L. G. ir dėl to jis patyrė 500 Eur išlaidas už dokumentų ruošimą bei atstovavimą teisme. Nurodyta 500 Eur suma kaip advokato išlaidos priteistina atlyginti R. L. naudai iš kaltinamosios S. G.. Prašymas dėl laikino nuosavybės teisių apribojimo į kaltinamosios turtą nespręstas, nes nenustatyta, jog kaltinamoji turėtų kokio nors turto.

Bausmių skyrimo klausimai

Teismas, skirdamas kaltinamajam S. G. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, jog vienas iš bausmės tikslų yra teisingumo principo įgyvendinimas. Teisinga yra bausmė, kuri atitinka padaryto nusikaltimo ir kaltininko pavojingumą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytos šios alternatyvios bausmių rūšys: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki 3 metų.

Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmė laisvės atėmimas iki 8 metų.

Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalis numato, jog tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 3 metų.

Teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamoji S. G. padarė 15 nusikalstamų veikų, visos jos padarytos tiesiogine tyčia, baigtos. Kaltinamosios padarytų 14 veikų priskiriamos nesunkių nusikalstamų veikų kategorijai, o viena veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, t.y. kvalifikuotas sukčiavimas. Iš šių veikų kaltinamoji padarė 10 nusikalstamų sukčiavimų ir 5 nusikalstamas veikas, susijusias su dokumentų klastojimu. Nusikaltimai padaryti siekiant turtinės naudos, veikiant ir savanaudiškais tikslais. Atsižvelgiama į padarytą žalą nukentėjusiesiems, vienu atveju žala didelė (nukentėjusiesiems V.), į tai, jog žala neatlyginta. Kaltinamoji savo kaltės nepripažino, taigi, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Pagrindų atleisti S. G. nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėjus bylą neatsirado.

Kaltinamoji S. G. bausta administracine tvarka per 3 metus 5 kartus (t. 7, b.l. 116-118), psichiatrijos įstaigose nesigydė, į įskaitas neįrašyta (t. 7, b.l. 144-145), priklausomybės ligų centre į įskaitą neįrašyta (t. 7, b.l. 143).

Kaltinamoji S. G. aukštojo išsilavinimo, nurodė, jog dirba, socialiniai ryšiai – vyksta skyrybos su sutuoktiniu (iš jos žodžių), turi gyvenamąją vietą.

Kaltinamoji S. G. teista du kartus už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, paskutinį kartą – 2018 m. sausio mėn.

Šioje byloje bendroje sumoje kaltinamoji nukentėjusiesiems padarė daugiau kaip 35 000 Eur turtinę žalą.

Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei padaryto nusikaltimo turinį ir pavojingumą, padarytą žalą nukentėjusiesiems, kaltinamosios asmenybę, teismas siekdamas tinkamo ir realaus bausmės tikslų įgyvendinimo sutinka su prokurorės pasiūlyta laisvės atėmimo bausme ir skiria laisvės atėmimą už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Kadangi nusikalstamos veikos skiriasi pagal pavojingumą, bei dokumentų klastojimai su atitinkamomis nusikalstamos veikomis (sukčiavimais) sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes.

Nusikalstamų veikų padarymo laikotarpis (2014 m. spalio mėn. – 2017 m.) apima galiojusią Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio tarpinę redakciją nuo 2015 m. kovo 19 d. Nr. XII-1554 įstatymo priėmimo iki 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymo Nr. XIII-653 (nuo 2017 10 06) priėmimo, kuri numatė, jog asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, kaltinamosios S. G. atžvilgiu gali būti taikomos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalies nuostatos, t. y. tokia baudžiamojo įstatymo redakcija, kuri palengvina S. G. teisinę padėtį ir turi grįžtamąją galią. Toks minėtos įstatymo redakcijos taikymas pripažįstamas pagal esamą teismų praktiką (Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis byloje Nr. 1A-29-453/2018).

Kaltinamoji S. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, aukštojo išsilavinimo, dirbanti, šiuo metu ištekėjusi (nors iš jos žodžių vyksta skyrybų procesas), vidutinio amžiaus, t.y. sukakusi daugiau kip 50 metų, turėjo operaciją, turi kitų ligų, nors neįgalumo neturi, tačiau iš visų bylos aplinkybių visgi manytina, jog tikslinga kaltinamajai atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, manant, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, maksimaliam 3 metų terminui, įpareigojant tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei paskiriant baudžiiamojo poveikio priemonę - per teismo nustatytą terminą atlyginti nukentėjusiesiems padarytą turtinę žalą (BK 69 straipsnis).

Kaltinamajai paskirtos kardomosios priemonės - rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, paliktinos galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, naikintinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais, teismas,-

nusprendžia:

S. G. pripažinti kalta, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje, ir ją nubausti:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį S. D.)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB “Malis”) – laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB “Malis”)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB “Darvi”)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš Jeleną ir V. V.)- laisvės atėmimu 3 metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš Jeleną ir V. V.)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB “Juani”)- laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB “Juani”)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją O. M.)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusiąją O. M.)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį P. B.)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį P. B.)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį R. L.)- laisvės atėmimu 1 metams ir 4 mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl nusikalstamos veikos prieš nukentėjusįjį G. V.)- laisvės atėmimu 1 metams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl nusikalstamos veikos prieš UAB “Natrimė”)- laisvės atėmimu 10 mėnesių;

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežčiausia bausme apimant švelnesnes bausmes, ir skirti kaltinamajai S. G. subendrintą baiusmę – laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu kaltinamajai S. G. atidėti bausmės vykdymą 3 metų terminui, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį: tęsti darbą arba registruotis Užimtumo tarnyboje (BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas) bei per 2 metus ir 6 mėnesius atlyginti nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams padarytą turtinę žalą: nukentėjusiajam P. B. 2500 Eur, nukentėjusiajam S. D. 1303 Eur, UAB “A” 6500 Eur, UAB "B" 2000 Eur, nukentėjusiajai J. V. 10358 Eur, nukentėjusiajai H. V. 3500 Eur turtinės žalos, nukentėjusiajam R. L. 6500 eurų (BK 69 straipsnis).

Nukentėjusiojo P. B. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 5000 eurų tenkinti iš dalies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai 2500 Eur turtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Nukentėjusiojo S. D. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 1303 eurų tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai 1303 Eur turtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Civilinio ieškovo UAB "A" civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 6500 eurų tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai 6500 Eur turtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Civilinio ieškovo UAB "B" civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 2000 eurų tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti civilinio ieškovo naudai 2000 Eur turtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Nukentėjusiosios J. V. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 15358 eurų tenkinti iš dallies ir priteisti atlyginti nukentėjusiosios naudai 10358 Eur turtinės žalos bei 1000 Eur neturtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Civilinės ieškovės H. V. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 3500 eurų tenkinti visiškai ir priteisti atlyginti civilinės ieškovės naudai 3500 Eur turtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Nukentėjusiojo R. L. civilinį ieškinį, kuriuo prašo atlyginti 6500 eurų turtinę žalą ir 5000 eurų netirtinę žalą tenkinti iš dallies ir priteisti atlyginti nukentėjusiojo naudai 6500 eurų turtinės žalos ir 500 eurų neturtinės žalos iš kaltinamosios S. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti nukentėjusiųjų Jelenos ir V. V. naudai 1000 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamosios S. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsniu, priteisti atlyginti nukentėjusiojo R. L. naudai 500 Eur bylinėjimosi išlaidų iš kaltinamosios S. G..

Kaltinamajai paskirtas kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti nuosprendį, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, nedalyvavusiam kaltinamajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo išsiuntimo dienos, suimtam kaltinamajam – nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Teisėja Irma Randakevičienė