Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Jurgis Kiškis, rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutarties jo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad 2013-10-08 Kauno apskrities VPK Kauno r. Policijos komisariato Karmėlavos policijos nuovados tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. už tai, kad jis 2013-08-09 19 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) savavališkai, nesilaikant įstatymu nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę ir be kaimyno A. A. sutikimo paaukštino kaimyno sklype esančią skardinę tvorą bei ją sugadino, padarydamas 320 litų turtinę žalą. Sugadinta tvora 10 cm patraukta nuo bendros sklypo ribos į pil. A. A. pusę. E. K. nepatraukė nuo bendros sklypo ribos pasodintų tujų bei aukštaūgių vaismedžių. Šiais veiksmais padarė teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 188 str.

2013-12-06 Administracinė komisija prie Kauno rajono savivaldybės tarybos priėmė nutarimą Nr.38, kuriuo E. K. pripažino padarius teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. ir paskyrė jam 200 litų baudą.

Nepritardamas nutarčiai E. K. pateikė skundą Kauno apygardos teismui. Iš skundo matyti, kad jis nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutarties motyvais, nurodo, jog teismas bylą išnagrinėjo neobjektyviai ir vienpusiškai, nesilaikant teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principo, taip pat prašo panaikinti Administracinės komisijos prie Kauno rajono savivaldybės tarybos nutarimą, kuriuo jis yra nubaustas 200 Lt bauda. Savo skunde taip pat nurodė, kad apylinkės teismas nesiaiškino kada buvo paaukštinta tvora. A. A. nurodė, jog tvorą pareiškėjas paaukštino 2013-08-09, tačiau ta tvora iš tikrųjų buvo paaukštinta jau 2010 metais ir su A. A. leidimu.

Motyvuojamoji dalis

E. K. skundas yra nepagrįstas, todėl netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ATPK 302¹¹ str. 1 d. įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatyta, kad savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, – užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų ir baudą pareigūnams – nuo dviejų šimtų iki penkių šimtų litų. <...>. Atsižvelgiant į ATPK 188 str. dispoziciją ir prasmę, asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia ( Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-662--109/2010 ir kt.). ATPK 10 straipsnyje numatyta, kad administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti.

Aukštesnysis teismas išsamiai išnagrinėjęs visus byloje surinktus įrodymus neabejoja, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas E. K. padarė Lietuvos Respublikos ATPK 188 str. numatytą pažeidimą. Byloje surinkti duomenys neleidžia abejoti, kad E. K. 2013-08-09 19 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas įstatymu nustatytos tvarkos, vykdė savo tariamą teisę, kad be kaimyno A. A. sutikimo paaukštino kaimyno sklype esančią skardinę tvorą ir ją sugadino, tuo padarydamas 320 litų turtinę žalą.

Apeliantas neneigia, kad paaukštino A. A. priklausančią tvorą, pritvirtindamas prie jos devynis lakštus skardos, o savo skundą iš esmės grindžia vien tuo, kad apylinkės teismas nesiaiškino kada tvora buvo paaukštinta. Teigia, kad A. A. nurodė, jog tvorą pareiškėjas paaukštino 2013-08-09, tačiau ta tvora iš tikrųjų buvo paaukštinta jau 2010 metais su A. A. leidimu. Šis apeliacinio skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi šiuo atveju pažeidimo esmę sudaro pats pažeidimo padarymo faktas, o ne aplinkybės susijusios su pažeidimo padarymo laiku. Kaip matyti iš bylos medžiagos administracinio teisės pažeidimo faktas užfiksuotas 2013-10-08 administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 26), apklaustas Kauno apylinkės teismo posėdyje (b. l. 66 - 67) E. K. nurodė, kad skardos lakštus iškėlė jis, aukštis lakštų buvo maždaug po 70 cm., šalia tvoros iš jo pusės buvo pasodintos tujos, kurios išaugo aukščiau tvoros ir aukščiau jo prisuktų lakštų. Paaiškino, kad iškėlė tuos lakštus tik todėl, kad A. A. nebežiūrėtų į jo dukrų langus. Apklaustas liudytoju A. A. teismo posėdžio metu (b. l. 67) parodė, kad 2013-08-09 apie 19 val. E. K. ant jo nuosavos skardinės tvoros pradėjo sukti skardos lakštus, paaukštindamas tvorą. Tai pamatęs, jį įspėjo, kad negadintų tvoros, tačiau kaimynas pasakė, kad darys ką nori. Taip pat nurodė, kad iš E. K. pusės pasodintos tujos peraugo tvorą ir užstoja saulę. Turtinę žalą įvertino 320 litų.

Įstatymų suteiktomis civilinėmis teisėmis asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau jas įgyvendindami privalo laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai. Draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai, nes tai laikytina piktnaudžiavimu.

Įvertinus visą tai kas išdėstyta darytina išvada, jog E. K. žinodamas ir suvokdamas, kad savo veiksmais pažeidžia A. A. teises, sąmoningai ir tikslingai, be kaimyno A. A. sutikimo, paaukštino kaimyno sklype esančią skardinę tvorą ir ją sugadino, padarydamas 320 litų turtinę žalą, tokiu savo elgesiu E. K. padarė pažeidimą bei nesilaikė įstatyme numatytų normų, todėl jo veiksmai buvo teisingai įvertintini kaip savavaldžiavimas ir kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Remiantis ištirtais ir išdėstytais argumentais daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti ar keisti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

palikti Kauno apylinkės teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartį nepakeistą ir E. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.