Vilniaus apygardos teismo nutartis

2016-10-28 · Civilinė byla Nr. e2S-1481-881/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-10-28
Bylos Nr.
e2S-1481-881/2016
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-13513-2016-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Kreditorius
UAB „Siberijus“
Skolininkas
Mažoji bendrija „Baltijos laisvoji prekyba“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1481-881/2016Teisminio proceso Nr. 2-68-3-13513-2016-1Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. spalio 28 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditoriaus UAB „Siberijus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eL2-20030-845/2016 pagal kreditoriaus UAB „Siberijus“ pareiškimą skolininkui Mažoji bendrija „Baltijos laisvoji prekyba“ dėl skolos priteisimo, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

kreditorius UAB „Siberijus“ kreipėsi į teismą, prašydamas išduoti teismo įsakymą išieškoti iš skolininko Mažoji bendrija „Baltijos laisvoji prekyba“ 204 099,50 Eur skolą, 6 procentų dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei 1 300 Eur bylinėjimosi išlaidų. Be to, kreditorius prašė, siekiant užtikrinti reikalavimo įvykdymą skolininkui taikyti laikinąsias apsaugos priemones – pareikšto reikalavimo ribose areštuoti skolininkui priklausantį turtą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartimi kreditoriaus prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

Teismas nurodė, kad kreditorius nepateikė įrodymų, patvirtinančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę, taip pat duomenų apie tai, kad skolininkas ėmėsi kokių nors nesąžiningų veiksmų, siekdamas išvengti prievolės įvykdymo ar sumažinti turimą turtą, o teismas tokių aplinkybių nenustatė. Be to, vien ta aplinkybė, kad pagrindinio reikalavimo suma yra pakankamai didelė juridiniam asmeniui, savaime neįrodo, jog skolininkas nepajėgs įvykdyti kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo. Kreditorius prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones nenurodė aplinkybių, įrodančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo ir pagrįstumo.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliantas (kreditorius) UAB „Siberijus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.

Nurodo, kad ginčas kilęs dėl didelės pinigų sumos, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė ir rizika būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Be to, skolininkas vengia įvykdyti savo prievoles pagal sudarytą produkcijos tiekimo sutartį. Pažymėjo, kad skolininkas neturi jokio turto, neatliko nei vieno mokėjimo kreditoriui, vengia bendrauti, todėl nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių kyla realus pavojus, jog skolininkas gali paslėpti arba perleisti savo pinigines lėšas tretiesiems asmenims.

Skolininkas atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis procesas nutraukiamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos bet kurioje civilinio proceso stadijoje (CPK 144 str. 3 d.). Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio 1 dalis numato sąlygas, kurios yra būtinos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti. Pagal šią procesinės teisės normą laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, jeigu yra tikėtinai pagrįstas reikalavimas, kuriam užtikrinti teikiamas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ir egzistuoja būsimo teismo procesinio sprendimo neįvykdymo arba vykdymo pasunkėjimo grėsmė.

Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu paaiškėjo, kad Vilniaus apylinkės teismo 2016 m. liepos 20 d. nutartimi civilinė byla Nr. eL2-20030-845/2016 pagal teismingumą buvo perduota Vilniaus apygardos teismui (CPK 27 str. 1 p). Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutartimi ieškovo UAB „Siberijus“ ieškinys laikytas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžintas jį padavusiam asmeniui, nutartis įsiteisėjo 2016 m. rugsėjo 8 d.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto (kreditoriaus) atskiruoju skundu skundžiama pirmosios instancijos teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutartis, kuria atmestas kreditoriaus prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo neteko teisinės prasmės. Pagrindas spręsti laikinųjų apsaugos priemonių poreikį išnyko įsiteisėjus Vilniaus apygardos teismo 2016 m. rugpjūčio 29 d. nutarčiai ir ieškinį grąžinus ieškovui. Dėl šios priežasties nelieka teisinio pagrindo apeliacine tvarka nustatinėti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo, kadangi šio klausimo išsprendimas nesukels byloje dalyvaujantiems asmenims teisinių pasekmių.

Vilniaus apygardos teismui ieškinį grąžinus jį padavusiam asmeniui, neliko apeliacijos objekto, todėl apeliacinės instancijos teismas atskirojo skundo argumentų nevertina, o apeliacinį procesą, pradėtą pagal atskirąjį skundą, nutraukia (CPK 315 str. 2 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

nutraukti apeliacinį procesą, pradėtą pagal kreditoriaus UAB „Siberijus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 18 d. nutarties.

Teisėja Vilija Mikuckienė