Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

1) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-06-05 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 2 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą ir be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau nei 7 paroms;

2) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-10-16 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-10-16 nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Radviliškio rajono apylinkės teismo 2007-06-05 nuosprendžiu paskirta bausme. Galutinė bausmė - laisvės atėmimas 2 metams;

3) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 4 dalį trijų mėnesių viešaisiais darbais, įpareigojant juos neatlygintinai dirbti po 24 val. viešųjų darbų per mėnesį visuomenės labui. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-08-13 nutartimi Radviliškio rajono apylinkės teismo 2010-03-17 nuosprendžiu paskirta 72 val. viešųjų darbų bausmė pakeista į 12 parų areštą;

4) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-03-08 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį terminuotu laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1, 2 dalimis, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, skiriant baudžiamojo poveikio priemonę 40 val. nemokamų darbų sveikatos priniūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant juos atlikti per 2 mėn. nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradžios. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2013-11-13 nutartimi, vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 358, 362, 364 straipsniais, paskirtos papildomas pareigos tęsti darbą ir gydytis priklausomybę nuo alkoholio;

5) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015-02-10 nuosprendžiu pagal Baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas V. J. atidėtas vieneriems metams, jį pareigojant neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė - nemokami darbai, įpareigojant V. J. per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis; atlyginti nukentėjusiajai padarytą turtinę žalą per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos,

6) Radviliškio rajono apylinkės teismo 2018-04-09 baudžiamuoju įsakymu pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, 64¹ straipsnį 60 parų arešto, į bausmę įskaityta 1 para. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: 1) uždraudimas naudotis specialia teise - vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos; konfiskuotas lengvasis automobilis.

7) Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2019-08-19 nuosprendžiu Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį, skirtas laisvės atėmimas 8 (aštuoneriems) mėnesiams. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7 ir 10 punktais, atidėti bausmės vykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams įpareigojant jį per 1 mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba mokytis, bei dirbti ar mokytis visu bausmės atidėjimo metu; neišeiti iš namų nuo 23 iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; ir nevartoti jokių psichiką veikiančių medžiagų. Skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių transporto priemones-3 (trijų) metų laikotarpiui ir turto konfiskavimą ir konfiskuoti kelių transporto priemonės automobilio VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. J. 2025 m. birželio 15 d., apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo lengvąjį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARTB -0081 (patikros sertifikato Nr. 2361133), jam nustatytas 1,82 promilių neblaivumas, tokiu būdu vairavo transporto priemonę pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems.

Dėl byloje surinktų įrodymų

Kaltinamasis V. J. teisiamojo posėdžio metu kaltę pripažino visiškai, parodė, kad 2025 m. birželio 15 d. (duomenys neskelbtini) kaime pas draugę (duomenys neskelbtini) su savo sugyventine L. P., jos seserimi A. M. šventė gimtadienį. Išsikvietė telefonu vairuotoją A. K. ir išvažiavo į kitą kaimą. Grįžus apsipyko su savo drauge. Tada sėdo už vairo ir išvažiavo. Važiuojantį sustabdė pareigūnai, nustatė 1,82 promilių girtumą. Automobilis Nissan Qashqai, pirktas per išperkamą nuomą, jo vardu. Šį automobilį įsigijo prieš du mėnesius. Žino, kad negalima vairuoti išgėrus. Blogai pasielgė, padarė išvadas, daugiau išgėręs nebevairuos.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 273 straipsniu, nes V. J. nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltę įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai:

Įtariamasis V. J. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad maždaug prieš du mėnesius įsigijo automobilį "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pasinaudojęs išperkamąja nuoma, įmokėjo 261 Eur kaip pirmąją įmoką įmonei "(duomenys neskelbtini)", automobilio pardavimo kaina buvo 6000 eurų, o jam su išperkamąja nuoma per 5 metus gausis 10 000 eur. Automobilį įregistravo savo vardu. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2025-04-22. Automobiliu važinėdavo visada blaivus. 2025-06-15, apie 20:00 val., atvyko minėtu automobiliu į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Automobilį vairavo draugas A. K., maždaug 35 metų amžiaus, taip pat kartu su juo važiavo ir jo draugė L. P., 40 metų amžiaus ir jos sesuo A. M.. Jie atvyko pas draugę (duomenys neskelbtini), kurios jokių kontaktinių duomenų nežino, adreso taip pat negalėjo nurodyti, kadangi neatsimena. Atvykęs pas (duomenys neskelbtini), jis išgėrė porą skardinių alaus, tada jį vieną vairuotojas A. K. išvežė į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur šiek tiek praleido laiką, tada sugrįžo (automobilį vairavo A. K.) atgal į (duomenys neskelbtini) (galėjo būti apie 22:00 val.), kur buvo pasilikusi jo draugė L. P. su savo seserimi. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, A. K. alkoholinių gėrimų nevartojo, kadangi jis turėjo juos visus parvežti atgal į namus, adresu (duomenys neskelbtini). Jis gėrė tik alų, 6 laipsnių stiprumo. Išgėrė maždaug 10 skardinių alaus. Jie (duomenys neskelbtini) namo kieme vartojo alkoholinius gėrimus, daugiau jokių žmonių su jais nebuvo. Tada jo draugė L. P. jam kažką pradėjo sakyti, lyg ir prikaišė kitas moteris, todėl jis supykęs nuėjo į jam priklausančio automobilio "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vidų, įsėdo į vairuotojo vietą. Automobilis stovėjo (duomenys neskelbtini) nuosavo namo kieme. Įlipęs į automobilio vidų, pamatė paliktus raktelius užvedimo spynelėje, tuo metu jautėsi piktas, susinervavęs, todėl užvedė automobilį ir tiesiog išvažiavo iš kiemo, norėjo važiuoti pas savo seserį į (duomenys neskelbtini) kaimą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone, tačiau jį (duomenys neskelbtini) kaime esančioje sankryžoje sustabdė policijos pareigūnai. Atsimena, kad pirmu pūtimu jam buvo nustatytas 1,82 promilės neblaivumo laipsnis, antru pūtimu buvo nustatytas 1,83 neblaivumo laipsnis. Jis pareigūnams nesipriešino, su savo neblaivumu sutiko. Pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, automobilį vairavo neblaivus, o tai padarė tiesiog susipykęs su savo drauge. Labai gailisi dėl savo tokio poelgio. ( b. l. 92-95)

Iš 2025-06-16 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas daiktas - automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. Atlikus apžiūrą paimta: automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su užvedimo rakteliais. ( b. l. 16-18)

Iš 2025-06-16 priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nuvežtas adresu (duomenys neskelbtini). ( b. l. 16-18)

Iš 2025-06-20 kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas iš nešiojamos Kūno kameros. ( b. l. 13-15)

Iš 2025-06-18 UAB "(duomenys neskelbtini)" prašymo matyti, kad UAB "(duomenys neskelbtini)" prašo grąžinti jiems priklausančią transporto priemonę - automobilį "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Reali automobilio vertė šiuo metu 4500 Eurų ( b. l. 41-49).

Iš 2025-06-23 nutarimo grąžinti daiktą matyti, kad automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintas UAB "(duomenys neskelbtini)". (b. l. 52-54)

Iš 2025-06-26 pakvitavimo matyti, kad automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra grąžintas UAB "(duomenys neskelbtini)". (b. l. 55-56)

Iš priverstinio transporto priemonės nuvežimo (paėmimo) akto matyti, kad automobilis "Nissan Qashqai", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuvežtas saugojimui adresu (duomenys neskelbtini). ( b. l. 62-64)

Iš VĮ "Emprekis" pažymos matyti, kad automobilio "Nissan Qashqai" vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje su PVM 4,890.00 eurų. ( b. l. 68)

Iš 2025-06-16 neblaivumo nustatymo akto matyti, kad V. J. pirmo patikrinimo metu 23:51 val. nustatyta 1,82 prom. neblaivumas, antro patikrinimo metu 00:10 val. nustatyta 1,83 prom. neblaivumas. ( b. l. 73).

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Kaltinamasis teisiamajame posėdyje pripažino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, t. y. 2025 m. birželio 15 d., apie 23.48 val., (duomenys neskelbtini) sankryžoje vairavo lengvąjį automobilį „Nissan Qashqai“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, tai yra alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ nustatytas 1,82 promilių neblaivumas. Šį faktą taip pat patvirtina tiek jo pozicija, išreikšta ikiteisminio tyrimo metu, tiek neblaivumo nustatymo aktas, kuriame užfiksuotas 1,82 prom. neblaivumas, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas, įvykio vietos ir kitų objektų apžiūros protokolas bei kiti teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai. V. J. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, jo tyčinė veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamojo V. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

BK 27 straipsnyje numatyta, kad teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamasis teistas 7 kartus, paskutinius du kartus už analogiškus nusikaltimus – transporto priemonės vairavimą apsvaigus nuo alkoholio, kai nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, teistumas neišnykęs. Teismo vertinimu, tokie duomenys sudaro pagrindą kaltinamąjį pripažinti recidyvistu ir laikyti tai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 27 straipsnio 1 dalis; 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Bausmės paskirtis pagal BK 41 straipsnio 2 dalį yra: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. J., teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje.

Kaltinamasis V. J. teistas, teistumas neišnykęs, padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybė, administracine tvarka metų laikotarpyje nebaustas, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje.

Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamajam bus pasiekti, paskiriant už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis V. J. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis) ir skirtina bausmė – 4 mėnesiai laisvės atėmimo.

V. J. buvo sulaikytas 2025 m. birželio 15 d. 23.52 val. ir paleistas 2025 m. birželio 16 d. 15.45 val. (b. l. 74-79; ), t. y. laikinajame sulaikyme išbuvo vieną parą, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis). Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į bausmės laiką įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2, 4 ir 5 dalimi bei 6 dalies 5, 8 ir 10 punktais, kaltinamajam V. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas 1 metams 3 mėnesiams, įpareigojant nuteistąjį per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį) (BK 50, 75 straipsniai).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Sprendžiant šio draudimo termino nustatymo klausimą, be anksčiau įvertintų aplinkybių atsižvelgtina į tai, kad V. J. nusikalstamą veiką padarė anksčiau būdamas teistas, taip pat teistas ir už analogiškų veikų padarymą, teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padarytos veikos labai galisi, tačiau padarė vieną pavojingiausių visuomenėje nusikalstamų veikų, todėl darytina išvada, jog tik uždraudus įgyti ir naudotis specialia teise įstatymo numatytam ilgesniam terminui, bent iš dalies bus įgyvendinta bausmės paskirtis. Todėl V. J. uždraustina įgyti ir naudotis specialiąja teise – teise vairuoti kelių transporto priemones trijų metų laikotarpiui. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą dienos, t. y. 2025 m. birželio 16 d.

Dėl turto konfiskavimo

Pagal BK 72 straipsnį turto konfiskavimas tai priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktą kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti.

Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. (BK 72 straipsnio 2 dalis). Įstatymas tiesiogiai nenumato, kas BK 72 straipsnio prasme laikytina nusikaltimo padarymo įrankiu ar priemone. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos įrankiais pripažįstami daiktai, kuriais, siekdamas sumažinti pastangas ar koncentruoti jėgas, kaltininkas tiesiogiai daro poveikį nusikalstamos veikos dalykui ar nukentėjusiam asmeniui ir taip padaro žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Nusikalstamos veikos priemonėmis paprastai pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 10 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-80-511/2018, 5.2.–5.3. punktai).

Kaltinamasis V. J. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), taigi, minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios V. J. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. Minėtas automobilis priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir yra grąžintas savininkui, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis, iš V. J. konfiskuotina 4500,00 Eur pinigų suma, kuri atitinka automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateiktus duomenis.

Dėl kitų klausimų

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės sustabdymas iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeistinos, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos.

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2025 m. birželio 26 d. pažyma Nr. APD-2025-07726 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš kaltinamojo V. J..

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras motyvuotu nutarimu ar teismas motyvuota nutartimi turi teisę pripažinti, kad gynėjo dalyvavimas būtinas ir kitais atvejais, jeigu, jų nuomone, be gynėjo pagalbos įtariamojo ar kaltinamojo teisės ir teisėti interesai nebūtų reikiamai ginami.

Pažymėtina, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam V. J. gynėjas, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu pagrindu, paskirtas, nes jis būtinas nagrinėjant bylą teisme pagreitinto proceso tvarka.

Įvertinus tai, kad nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamojo teise į gynybą, todėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301–302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304–307, 312–313 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę V. J. skirti laisvės atėmimą 4 (mėnesiams) mėnesiams.

Į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2025 m. birželio 15 d. 23.52 val. iki 2025 m. birželio 16 d. 15.45 val., tai yra vieną parą, kuri prilyginama vienai laisvės atėmimo dienai (BK 66 straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 5, 8, 10 punktais, laisvės atėmimo bausmės vykdymą V. J. atidėti vieneriems metams trims mėnesiams, skiriant pareigas: per visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (įskaitant alkoholį).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti V. J. recidyvistu (2024-04-25 įstatymo Nr. XIV-2573 redakcija, įsigaliojusi nuo 2025-02-01).

Paskirti V. J. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje nustatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2025 m. birželio 16 d. Apie priimtą sprendimą informuoti AB „Regitra“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, išieškoti iš V. J. konfiskuotino turto – automobilio „Nissan Qashqai“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)

vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 4500 Eur (keturis tūkstančius penkis šimtus eurų), valstybės naudai, šią sumą sumokant į asmens pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 6610.

V. J. taikomas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) sustabdymą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Bausmės vykdymo atidėjimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos;

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą datą;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmus.