- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-07-02
- Bylos Nr.
- N1-37-593/2013
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jankauskienė
- Kaltinamasis
- E. V., R. G.
- Nukentėjusysis
- K. J., A. M.
- Advokatai
- Loretai Krauju
- Kategorijos
- 1.1.26.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.2.8Sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų (BK 135 str. 2 d. 8 p.)
- 1.1.7.2.3Viešieji darbai (BK 46 str.)
- 1.1.8.10.2Bausmių bendrinimas jas visiškai sudedant (BK 63 str. 1, 3 d.)
- 2.1.15.3.3.2Civilinio ieškinio tenkinimas (BPK 115 str. ir kt. str.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apylinkės teismo teisėja Daiva Jankauskienė, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Tomui Dorelaičiui, kaltinamiesiems E. V., jo gynėjai gynėjai advokatei Loretai Kraujutaitienei, kaltinamajam R. G., jo gynėjui advokatui A.R.Šalavkai, nukentėjusiesiems K. J. ir A. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. V. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 10 kl. išsilavinimo, nedirbaantis, besimokantis (duomenys neskelbtini)., gyvenantis ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs) ir
R. G. a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, nevedęs, 9 kl. išsilavinimo, (duomenys neskelbtini) moksleivis, gyvenantis ir gyv. vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas 2013 02 28 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 284 str. 1 d. 10 MGL, t.y. 1 300 litų bauda, baudos nesumokėjęs,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. ir E. V. 2011-12-31 apie 03.50 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, veikdami bendrai su asmeniu, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, viešoje vietoje, Kaune, Karaliaus Mindaugo pr. 49 esančiame prekybos ir pramogų centre „Akropolis“, ketvirtojo aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, be priežasties prikibo prie K. J. ir A. M., elgdamiesi įžūliai, R. G. sudavus ne mažiau kaip tris smūgius K. J., o E. V. įspyrus nenustatytą kiekį smūgių nukentėjusiesiems į įvairias kūno vietas bei nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpusiam asmeniui kumščiu sudavus ne mažiau kaip du smūgius K. J. ir A. M. į veidą ir bendrais veiksmais padarant K. J. nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šiais veiksmais R. G. ir E. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d.
Kaltinamasis R. G. kaltę pripažino ir teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog nelabai prisimena įvykio, nes buvo girtas. Su T. K. išėjo ir susimušė su nukentėjusiais, E. V. nematė, jo ten nebuvo. Nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu viską prisiminė geriau ir davė teisingus parodymus.
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. nurodė, jog kartu su T. K. šventė, vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau taksi automobiliu nuvyko į PPC ,,Akropolis“ esantį pramogų klubą ,,Aistra“, tačiau į jį apsaugos darbuotojai neįleido dėl girtumo. Tada kartu nėjo į šalia esantį kazino klubą, kur atsigėrė alaus ir nusprendė važiuoti namo. Telefonu paskambino savo draugui Povilui, kuris pažadėjo tuoj pat atvažiuoti. Jo laukti išėjo į automobilių stovėjimo aikštelę, kur sukonfliktavo su netoliese buvusiais vaikinais. Dėl ko kilo konfliktas – nepamena. Pamena, kad vienam vaikinui tris kartu trenkė į veidą, spardė. Kur tuo metu buvo T. K. – neprisimena. Kartu su Povilu atvažiavo ir E. V.. Vėliau visus juos sulaikė policija ir pristatė į Centro PK. (1 t., 132, 136 b.l.). Teisiamojo posėdžio metu R. G. patikslino, jog E. V. buvo tik tuomet, kai važiavo mašina, iki to laiko buvo dviese su T. K.. R. G. sudavė K. J.. Kai jį mušė, nematė, kur tuo metu buvo ir ką veikę T. K.. Konfliktas prasidėjo nuo cigaretės. Savo elgesį vertina blogai, stengiasi nevartoti alkoholio. Šiuo metu mokosi. Daugiau reikalų su teisėsaugos institucijomis neturėjo. Su nukentėjusiųjų civiliniu ieškiniu nesutinka, tokios žalos nepadarė. Mano, jog žala padaryta 1000 Lt. Ligonių kasai žalą atlygino su T. K..
Kaltinamasis E. V. kaltės nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog 2011 12 30 nakties metu su P. R. atvažiavo iki Akropolio į 4-to aukšto aikštelę. E. V. gėrė alų iš butelio, jį supykino, todėl ėjo ieškoti tualeto. Grįžinėjant link mašinos nieko nepastebėjo. Link mašinos ėjo su T. K.. Ikiteisminio tyrimo metu duodamas parodymus buvo girtas (2 t., 107 b.l.), todėl ir nurodė, jog keturiese važinėjo automobiliu ir gėrė alų. Akropolio ketvirto aukšto aikštelėje jis išlipo, nes pasidarė bloga, nuėjo į tualetą, vėmė, išėjęs iš tualeto nuėjo link automobilio. Ten buvę pažįstami pasakė, jog jis greičiau liptų, nes reikia važiuoti. Bevažiuojant sustabdė policija. Muštynių nematė, jokių vaikinų nesužalojo ir negalėjo sužaloti , nes tuo metu buvo tualete. Teigia, jog į tualetą ėjo vienas. Kai atvyko į Akropolį, išlipo iš automobilio atsigėrė alaus prie įėjimo į Akropolį. Kaip buvo apsirengęs – neprisimena. Buvo su alaus buteliu rankoje. Tualeto ieškojo ten, kur klubas ,,Aistra“. Kodėl nukentėjusieji sako, kad jis buvo konflikto metu – nežino. Su apsauginiu dėl įleidimo į tualetą – nekalbėjo. Nurodė, jog vaizdo įraše jis yra su buteliu rankoje ir kapišonu ant galvos.
Nukentėjusysis A. M. nurodė, jog kaltinamųjų nepažįsta, įvykio metu juos matė pirmą kartą. Buvo klube su savo draugu K. J. ir L. T., kuris vėliau išėjo į mašiną laukti jų. Iš klubo ,,Aistra“ išėjo parūkyti į lauką vienas, prie jo priėjo L. T. abu sėdėjo ant suoliuko. Tuo metu atsirado kaltinamieji – ar jie buvo du ar trys – neatsimena. Jie paprašė L. T. cigaretės, jis atkišo pakelį, o jie paėmė visą pakelį. Tada A. M. paklausė, kodėl taip elgiasi ir tuo metu vaiknas, kuris buvo subintuota ranka, spyrė į veidą, dėl ko A. M. nukrito už suoliuko. Kai gulėjo jį spardė į visur, paskui išvežė su greitąja ir kas buvo toliau neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, jog priėjo galimai keturi vaikinai (2 t., 65 b.l.), tačiau šiuo metu neprisimena, kiek jų buvo – du ar keturi. Gavęs smūgį, prarado sąmonę, atsibudo už suoliuko ir tada jį visur spardė. Kas sudavė smūgius – negali pasakyti, nes buvo užsidengęs veidą ir gulėjo ant žemės. Visa tai pasibaigė, kai atėjo apsauginis. Bendrai buvo suduota 10-15 smūgių. Dar prieš ateinant apsauginiui, buvo išėjęs į lauką K. J., pradėjo ginti A. M., tada visi mušusieji nuo jo atšoko ir puolė ant Kęsto. Šių aplinkybių pats nematė, tai jam papasakojo Kęstas, nurodydamas, jog kai jis išėjo į lauką parūkyti, pamaė, kad A. M. yra mušamas kelių asmenų.
Nukentėjusysis K. J. nurodė, jog kaltinamųjų iki įvykio nepažinojo, o nukentėjusysis A. M. – jo draugas, kaimynas. Gruodžio 31 d. buvo vėlus metas, galvojo ramiai pabūti klube ,,Aistra“. Ten nuvyko trise – L. T., A. M. ir K. J.. L. T. pabuvo trumpai, kadangi jis vairavo, jam buvo neįdomu, todėl nuėjo į mašiną. Už kiek laiko Audrius išėjo į lauką parūkyti, o K. J. pasiliko vienas. Neužilgo jis taip pat nuėjo į lauką parūkyti ir pamatė, jog įvykęs konfliktas – pamatė grupę jaunuolių, gulintį ant žemės sužeistą Audrių. Kiek buvo vaikinų prie jo – pasakyti negali. Paklausė, ką jie čia daro, tada jaunuolis su bintu ant rankos trenkė jam į veidą ir visi puolė prie jo, užtraukė striukę ant galvos ir mušė. Pamatęs apsauginį, prašė, kad jis ką nors darytų, tačiau jis sakė, kad lauke nieko negali padaryti. Atrodo, kad išėjęs į lauką matė keturis jaunuolis, bet ar jie visi mušė – negali pasakyti. Matė, kad jie visi paskui įsėdo į raudoną ,,VW Ggolf“ ir nuvažiavo. Subintuota ranka buvo T. K.. To momento, kai buvo mušamas A. M. – nematė, nes dar nebuvo išėjęs. L. T. papasakojo, kad konfliktas prasidėjo dėl to, jog iš jo paėmė cigaretes, o Audrius pasakė, kad neimtų cigarečių, todėl ir gavo į veidą. Būnant klube šių jaunuolių nematė, paskui apsauginis sakė, kad su juo sukonfliktavo, nes jų neįleido į klubą. Kiek jam į veidą suduota smūgių neskaičiavo, negali pasakyti, tačiau tvirtina, jog buvo daugiau nei vienas smūgis. Smūgis buvo suduotas ranka, kai parkrito spyrė jam į šoną. Kitą dieną kreipėsi į Klinikas. Buvo išgėręs 3-4 kokteilius, jautėsi apsvaigęs, tačiau įvykį prisimena.
Liudytojas A. K. paaiškino, jog dirba klube ,,Aistra“, kuris yra Akropolio 4 a. Nukentėjusieji ir dar vienas vaikinas buvo klube, kaip svečiai. Kaltinamieji buvo iškart agresyviai nusiteikę. Sukonfliktavo su vienu prieš tai iš klubo išėjusiu piliečiu, bet atvažiavo mašina ir tą pilietį išsivežė. Paskui dviese bandė užeiti į klubą, bet jų neįleido. Nukentėjusieji klube visą vakarą šventė, vienas iš jų išėjo parūkyti, kitas liko klube. Kaltinamieji, kai jų neįleido į klubą, nuėjo į lošimo atomatus ,,Admiral“, jie ten gėrė alų ir nesipriešino, kad jų nebeįleido į klubą. Išėjęs į koridorių liudytojas A. K. pamatė, kad stambesnį nukentėjusįjį daužo. Išėjęs į lauką, pamatė smulkesnį nukentėjusįjį suklupusį ant kelių. Tas smulkesnis buvo labai kruvinas, buvo didelė bala kraujo, pirmas vaizdas buvo, kad dantys išmušti. Kas ką daužė konkrečiai negali pasakyti. Kaltinamieji pasišalino iš įvykio vietos ir atvyko policija, kurią iškvietė ,,Akropolio“ apauga. Atvykusi policija pasakė, kad kaltinamieji jau sulaikyti ir nuvežti į nuovadą. Kuris buvo su subintuota ranka – neprisimena, tik teigia, jog tas, kurio subintuota ranka, prie suktuko daužė stambesnį nukentėjusįjį. Kas mušė smulkesnį nukentėjusįjį – nematė, nes jam atėjus jis jau buvo sumuštas, buvo suklupęs. Prie suktuko yra reklamos, kurios trukdė matomumui, tai realiai besimušančius matė du – tą stambesnį pilietį ir su subintuota ranka, nes toliau nesimato per reklamas. Į klubą neįleido dviejų vaikinų, tarpe su subintuota ranka. Ar su jais buvo trečias asmuo – neatkreipė dėmesio. Nukentėjusysis prašė pasinaudoti tualetu, nes buvo kruvinas, bet jis nuėjo į lošimo automatų tualetą, esanį preišais. Be nukentėjusiojo ar kas prašėsi dar į tualetą tą vakarą – neatsimena. Konkrečiai kur kas kam sudavė smūgius – nematė. Matė muštynes tarp dviejų asmenų – buvo nutempta maikė ir tas su subintuota ranka daužė stambesnį nukentėjusįjį. Kaltinamieji turėjo alaus butelį, nes jie atvažiavo su alumi, tačiau keli jie buvo su buteliu rankose – neatsiemna. Nukentėjęs nieko nepasakojo, jis spjaudė kraujus, iš pradžių sakė, kad jam nieko nereikia. Būdamas darbe tos teritorijos nestebi, nes tai ne jo teritorija. Ivardino nukentėjusiaisiais, nes matė, kad nukentėję nugriuvo ir buvo sužaloti, o kiti pabėgo. Tie kurie pabėgo, prieš tai matė, kai jie sukonfliktavo su vienu piliečiu, kurį išsivežė atvažiavę pasiimti, paskui jų neįleido į klubą. Peržiūrėjus įrašą, nurodė, jog, įraše esantį asmenį su užtraukta maikute (K. J.) prisiminė puikiai. Nors įraše matyti, kad ten buvo daugiau asmenų, bet jis į juos neatkreipė dėmesio. Įraše matosi puikiai situacija, apie kurią jis davė parodymus – prie suktuko asmeniui nutraukti marškinėliai.
Liudytojas A. B. paaiškino, jog matė visus tris kaltinamuosius. Per raciją jam pranešė, jog ,,Akropolyje“ muštynės, pasakė automobilio, kurį reikia sulaikyti, numerį. Sustabdžius nurodytą automobilį, jame buvo sulaikyti keturi ar trys asmenys ir pristatyti į Centro PK. Vieno ranka buvo sužalota, galimai T. K., jis buvo sportiškos išvaizdos. Budintis nustatė jų asmenybes. Kaip juos pristatė į centro PK – neatsimena, mano, jog liepė važiuoti iš paskos ir jie atvažiavo.
Liudytojas P. R. paaiškino, kad kaltinamuosius žino, su jais šiuo metu nebendrauja, anksčiau bendravo. Apie įvykius gruodžio pabaigoje žino tiek, kad vyko kažkokios muštynės. Jis atvyko į ,,Akropolį“ pasiimti pažįstamų – šių kaltinamųjų, kadangi jam kažkuris iš jų paskambino ir paprašė atvažiuoti jų paimti iš ,,Akropolio“ ketvirto aukšto aikštelės. Atvažiavęs matė, kad gal kažkoks konfliktas įvyko, tačiau su kuo jis buvo – nežino. Kas ten mušėsi ir kiek žmonių neįsidėmėjo. Kai baigėsi muštynės išvažiavo. E. V., R. ir T. atėjo į mašiną, jie gal buvo išgėrę. Ikiteisminio tyrimo metu viską geriau prisiminė, nes viskas buvo anksčiau, todėl jeigu sakė, kad jie buvo girti, reiškia taip ir buvo. Jiems įsėdus į mašiną, važiavo link Šančių, bet sustabdė policija liepė sekti iš paskos į Centro PK, kur juos sulaikė. Teigia, jog pats muštynėse nedalyvavo, sėdėjo ir laukė mašinoje, į muštynes nesikišo. Kai susėdo į mašiną, vaikinai kažką pasakojo, bet ką neatsimena, jie nebuvo sužaloti. Akropolio aikštelėje prabuvo gal kokias 5 ar 10 min, tikrai ne valandą ir ne dvi. E. V. pažįsta. Jis buvo išgėręs. V. nebuvo agresyvus jis buvo paprastas. P. R. teigia, jog buvo išlipęs iš automobilio kol jų laukė, gal rūkė, ar su kuo kalbėjo neatsimena. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur nurodė, jog (1 t., 80 b.l.) atvažiavęs prie Akropolio, jis liko auotmobiylje, E. V. išlipo iš automobilio ir nuėjo link ,,Akropolio“ durų. Jis irgi išlipo iš automobilio, nuėjo prie suoliuko, ten sėdėjusių vaikinų paprašė cigaretės, jam berūkant, priėjo draugai T. ir R.. Kur tuo metu buvo E. – nepamena. Tarp jo draugų ir vaikinų įvyko konfliktas ir muštynės. Pamatęs, kad vyksta muštynės, jis įsėdo į automobilį ir pavažiavęs toliau sustojo aikštelės kitoje pusėje. Neužilgo prie automobilio priėjo E., T. ir R. ir visi nuvažiavo. Liudytojas nurodė, jog teismo salėje nėra to žmogaus, kurio prašė cigarečių. Jo draugai mušėsi su tais pačiais iš kurių jis paprašė cigarečių. Neįsidėmėjo, ar E. V. mušėsi su tais asmenimis, ar jis ką nors turėjo rankose – taip pat neatsimena.
Liudytoja I. V. nurodė, jog žino, kad jos sūnus E. V. yra susimušęs ,,Akropolyje“. Apie tai žino iš sūnaus pasakojimų. Sūnus nepasakojo su kuo susimušė, tik sakė, kad jis ten nedalyvavo, o tik bandė spirti. Neminėjo, kas ten konfliktavo, incidentas vyko gruodžio gale, prieš pusantrų metų. Sūnus pasakojo aplinkybes, nes reikėjo jį pasiimti iš policijos. Šiaip E. yra geras vaikas – padėdavo namuose, į konfliktus nesivelia, savo materialinių santaupų neturi jis yra I. V. išlaikomas, šiuo metu baiginėja 12 klasę. Planuoja eiti dirbti. Sūnus atsidūrė tokioje vietoje, kadangi tuo laikotarpiu vyko skyrybos, kas turėjo įtakos sūnui, jam buvo didelė trauma. Po šio įvykio sūnaus elgesys pasikeitė. Dėl sūnaus atpažinimo iš nuotraukų, kurias jai parodė tyrėja, teigia, jog ji pati buvo įtikinta, kad tai jos sūnus, nors tai buvo netiesa, ji tyrėjai sakė, kad neįsitikinusi, kad tai jis. Šiaip sūnus nekonfliktiška asmenybė, kai pasakė, kad susimušė buvo labai keista, ji nebuvo įsitikinusi, kad jis susimušė. Dabar jis pasikeitė tapo stabilesnis, draugai jam įtakos negalėjo padaryti, nes jis turi savo galvą.
Specialisto išvadoje Nr. G 3/12 (02) nurodyta, jog K. J. konstatuota poodinės kraujosruvos veide, odos nubozdinimas dešiniame kelyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo gautis dviejų ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, galimai 2011 12 3. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (1 t., 54 b.l.).
Šią išvadą davusi specialistė Liucija Karčiauskaitė teisiamojo posėdžio metu paaiškino, jog nustatė, kad K. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusysis atvyko 2012 01 02 buvo apklaustas, nepykino nevėmė, svaigo galva, be sąmonės nebuvo. Apie tolimesnį gydymą nieko nežinojo, įvertino sužalojimus, sužalojimai galėjo būti padaryti dviejų trauminių poveikių pasekoje. Veide vienas sužalojimas, nebent kelis kartus į tą pačia vietą duotų, bet tai nerealu, vienas smūgis į dešinės srities vokus, o kitas paviršutinis odos nubrozdinimas dešiniame kelyje, kuris galėjo gautis ir nuo griuvimo, nes nukentėjęs teigia, griuvo kniūbsčias. Apžiūrėjo visą nukentėjusiojo kūną, pažymėjo, kad sprande ir kakle išorinių sužalojimų nėra. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku.
Specialisto išvadoje Nr. G 77/12 (02) nurodyta, jog A. M. konstuota abipusis apatinio žandikaulio lūžimas 34 danties srityje ir dešinio kampo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairę smakro pusę. Abipusis apatinio žandikaulio lūžimas 34 danties srityje ir dešinio kampo srityje atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 parų laikotapirui. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2011 12 31, suduodant smūgius kumščiais, spardant kojomis ar kitu kietu panašias savybes turinčiu daiktu (1 t., 60 b.l.).
Šią išvadą davusi specialistė Sofija Makšimaitė teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog apžiūrėjo A. M. ir davė išvadą, kad sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminio poveikio pasekoje. Apžiūrėjo nukentėjusįjį sausio 9 d., kitose kūno vietose išorinių sužalojimų nebuvo ir medicininiuose dokumentuose daugiau išorinių sužalojimų nebuvo konstatuota. Yra galimybė, kad galėjo būti spardomas ir be išorinių sužalojimo pobūdžio. Stacionare gydėsi nuo gruodžio 31 d. iki sausio 9 d. daugiau gydėsi ambulatoriškai, buvo uždėti individualūs įtvarai. Vieliniai įtvarai trukdo kalbėti, valgyti, žiojasi ribotai. Sužalojimas galėjo būti padarytas kietu buku daiktu, kojos spyriu. Kitose kūno vietose apžiūrėjimo metu po 9 dienų nuo įvykio sužalojimų nebuvo, medicininiuose dokumentuose konstatuota jų taip pat nebuvo. Jei būtų buvusios nestiprios mėlynės, jos galėjo praeiti per 9 dienas, tačiau galėjo ir nepraeiti.
Apžiūros protokolu nustatyta įvykio vieta (1 t., 8-9 b.l.);
Apžiūros metu apžiūrėtas pateiktas kompaktinis diskas. Protokole konstatuota, jog matyti ketvirtame aukšte sukamų stiklinių durų vaizdas ir šalia įėjimo kairėje pusėje esantys suolikai bei dalis automobilių stovėjimo aikštelės važiuojamosios dalies. Matyti, kaip 04:01:03 pilkų plaukų, tamsia striuke ir pilkomis kelnėmis jaunuolis, nueina prie kairėje esančių suoliukų ir atisėsda (galimai M.). Po minutės nuo važiuojamosios dalies ateina kitas vaikinas žemo ūgio smulkaus kūno sudėjimo atsisėda šalia vaikino ant suoliuko (galimai L. T. Nr. 2). Tuo metu netoli suoliukų privažiuoja automobilis ties suoliukais sustoja, matyti įjungtos šviesos. Nuo važiuojamosios dalies atiena vaikinas, apsirengęs tamsia striuke su kapišonu, tamsiomis kelnėmis, šonuose juostelės (Nr. 3), šiek tiek vėliau ateina kitas vaikinas tamsia striuke bei kelnėmis su juostelėmis šonuose (Nr. 4). Pirmieji du vaikinai toliau sėdi ant suoliuko, prie jų stovi vaikinas, kuris laiko rankoje galimai alaus butelį, vaikinai galimai kalbasi. Ketvirtojo vaikino su jais nėra. 04:03:13 prie jų prieina dar vienas vaikinas – tamsių plaukų, stambaus kūno sudėjimo (Nr. 5), apsirengęs tamsiais rūbais. Jis kalbasi su ant suoliuko sėdinčiais vaikinais. Tuomet nuo važiuojamosios dalies prieina dar vienas vaikinas (tamsių plaukų, dėvi tamsią striukę, kurios priekyje matosi firmos ženklas (Nr.6). Vaikinas trumpam stabteli prie sėdinčių ant suoliuko, nuolat vaikštinėja. Tada prie vaikinų grupės nuo PPC ,,Akropolis“ išėjimo durų priena vaikinas – šviesių plaukų, dėvi tamsią trumpą striukę su kapišonu, džinsines kelnes, vaikino kairė plaštaka apibintuota (Nr. 7). Taip pat ateina aštuntasis vaikinas – pilkų plaukų, mažo ūgio (Nr. 8). Vaikinai kalbasi, ir septintasis vaikinas spiria sėdinčiam ant suoliuko pirmajam vaikinui į veidą. Po to matyti, kaip septintasis vaikinas su penktuoju (T. K. su K. J.) stumdosi tarpusavyje, vėliau penktąjį vaikiną parverčia ant – žemės, šis atsistoja ir toliau vyksta grumtynės. Tuo pat metu prie suoliukų pirmasis vaikinas ir trys vaikinai stumdosi šalia suoliuko. Po to matyti, kaip septintasis vaikinas ranka laiko penktąjį ir ranka suduoda jam į į pilvą. Tuo pat metu link jų eina ketvirtasis rūkydamas vaikinas. Tuo pat metu matyti, kaip trečiasis vaikinas (tamsia striuke su kapišonu, kelnių šonuose juostelės) pašokęs ore spiria kažkam gulinčiam ant žemės. Prie durų besistumdant septintajam su penktuoju vaikinu, prie jų prieina trečiasis vaikinas ir ranka suduoda penktajam vaikinui, o septintasis atsitraukia ir stebi. Tada trečias ir 7-tas nueina nuo durų ir eina link suoliuko, prie jų prieina aštuntasis vaikinas (kuris dėvi spalvotus marškinius ir tamsią striukę), išeina iš už suoliuko ir kartu su 7 vaikinu, kurio ranka subintuota ir trečiuoju vaikinu pasitraukia nuo suoliuko. Tuo metu nuo Akropolio įėjimo link suoliuko eina viakinas Nr. 5 (baltu megztiniu, rankoje nešasi tamsią striukę) ir vyras pilku kostiumu. Trečiasis vaikinas rankoje laiko butelį, tarp jų vyksta pokalbis. 5-asis vaikinas apsivelka juodą striukę, eina link suoliuko, tuo metu vyras apsirengęs kostiumu stovi prie įėjimo durų stebėdamas vaikinus Nr. 7, 8 ir 3, kurie eina vis atsisukdami link automobilių važiuojamosios dalies (1 t., 17-18 b.l.).
Asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų metu I. V. atpažino savo sūnų E. V., nurodydama, jog jis apsirengęs tamsia striuke, kelnėmis su juosta šonuose, sriukė su kapišonu ( 1 t., 162 b.l.).
Žemesnės instancijos teismas
Teismui pateiktu vaizdo įrašu nustatyta, jog vaikinui, kuris pirmasis išėjo iš ,,Akropolio“ ir atsisėdo ant suoliuko, smūgį sudavė vaikinas, kurio ranka buvo subintuota. Taip pat, nustatyta, jog antrąjį nukentėjusįjį taip pat pirmasis pradėjo mušti asmuo, kurio ranka subintuota. Kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, pirmasis ant suoliuko parūkyti atsisėdo A. M., vėliau prie jo priėjo L. T., tuomet prie jų priėjo kiti asmenys, iš kurių nustatyti E. V. ir R. G.. Pateiktu vaizdo įrašu nustatyti ir identifikuoti asmenis nėra jokios galimybės, kadangi vaizdo įrašas yra neryškus, kadrai kartojis kas 24 sekundes, todėl aiškiai matyti asmenis ir jų veiksmus – nėra galimybės, todėl šis įrašas vertinamas kontekste su kitais teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais.
Nukentėjusysis A. M. nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios teigė, jog jam pirmas smūgį sudavė vaikinas subintuota ranka, po to pradėjo mušti grupė vaikinų, kiek jų buvo nukentėjusysis pasakyti negalėjo. K. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme taip pat kategoriškai teigė, jog tuo metu, kai jis išėjo iš ,,Akropolio“ į aikštelę ir, norėjo apginti mušamą savo draugą, jam pirmasis smūgį sudavė jaunuolis subintuota ranka, paskui pradėjo mušti ir kiti, kiek ir kas nematė. Taigi, iš teismui pateiktų duomenų akivaizdu, jog po to, kai nukentėjusiajam A. M. smūgį sudavė vienas asmuo, kiti tuo metu buvę kartu, taip pat pradėjo mušti nukentėjusįjį A. M., o vėliau ir nukentėjusįjį K. J., tai patvirtina abu nukentėjusieji ir tai matyti vaizdo įraše – visi asmenys yra vienoje vietoje, susibūrę. Iš šių duomenų darytina kategoriška išvada, jog abiejų kaltinamųjų tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą – nei vienas kaltinamasis iš įvykio vietos nepasišalino, o priešingai – pritarė muštynes pradėjusiam asmeniui daugiau ar mažiau prisėdami suduodant smūgius ir spiriant nukentėjusiesiems.
Esant šioms apinkybmės darytina kategoriška išvada, jog R. G. ir E. V., būdami viešoje vietoje, be jokios dingsties suduodami smūgius nukentėjusiesiems, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei elgėsi įžūliai. Įvertinus tai, jog dėl tokių kaltinamųjų veiksmų UAB ,,Aistra“ apsaugos darbuotojas turėjo nutraukti savo tiesioginį darbą – išėjo į lauką tramdyti besimušančių, turėjo padėti nukentėjusiajam asmeniui, laikytina, jog visuomenės rimtis ir tvarka buvo sutrikdyta, todėl E. V. ir R. G. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 284 str. 1 d.
Nors E.Gynėja teigia, jog nėra jokių duomenų, kad muštynių metu įvykio vietoje buvo E. V., tačiau tokie teiginiai paneigti vaizdo įrašu ir paties E. V. paaiškinimu, kur jis nurodo, kad įraše jis yra matomas su buteliu alaus rankose, o taip pat E. V. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kur ji parodė vaizdo įraše esantį savo sūnų. Šis, tiek E. V., tiek E. V. nurodytas asmuo matomas vaizdo įraše, nuolat yra šalia grupės jaunuolių, kurie prieš nukentėjusiuosius vartoja fizinį smurtą.
Motyvuojamoji dalis
Iš kaltinimo R. G. šalintina trijų smūgių sudavimas A. M., kadangi tokios aplinkybės nepatvirtintos jokiais objektyviais įrodymais – nei A. M., nei kiti posėdžio emtu apklausti asmenys to nenurodė nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme, tokios aplinkybės nematomos ir pateiktame vaizdo įraše.
R. G. ir E. V. buvo kaltinami pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p., t.y. tuo, jog 2011-12-31 apie 03.50 val., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, viešosios tvarkos sutrikdymo metu veikdami bendrai su asmeniu, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė, viešoje vietoje, Kaune, K. M. pr. 49 esančiame prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ ketvirto aukšto automobilių stovėjimo aikštelėje, iš chuliganiškų paskatų tyčia nuo ikiteisminio tyrimo metu pasislėpusiam asmeniui ne mažiau kaip vieną kartą įspyrus A. M. į veidą, o R. G. kumščiu sudavus ne mažiau kaip tris kartus A. M. į veidą, bendrai A. M. padarė abipusį apatinio žandikaulio lūžimą 34 danties srityje ir dešinio kampo srityje, t.y. nesunkų sveikatos sutrikdymą iš chuliganiškų paskatų
Įvertinus teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, atsiželgiant į specialistės išvadą ir jos parodymus teisme, akivaizdu, jog nei E. V., nei R. G. nepadarė jokių tyčinių veiksmų, kuriais A. M. būtų padarytas sužalojimas, sukėlęs nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Specialisto išvadoje konstatuota, jog A. M. padarytas abipusis apatinio žandikaulio lūžimas 34 danties srityje ir dešinio kampo srityje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu paveikus kairę smakro pusę. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasėkoje, užduotyje nurodytu.
Kaip matyti iš ištirtų įrodymų, duomenų, jog R. G. ir E. V. būtų sudavęs smūgius A. M. į veidą – nėra, todėl R. G. ir E. V. išteisintini jiems nepadarius veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
Kaltinamasis R. G. nusikalto būdamas neteistas, tačiau padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., už kurią nuteistas 2013 02 28 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, būdamas 10-os klasės moksleiviu, neturėdamas galiojančių administracinių nuobaudų.
Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (1 t., 139 b.l.), atsakomybę lengvina tai, jog kaltę pripažino, dėl savo veiksmų gailisi.
E. V. nusikalto būdamas neteistas (ankstesnis teistumas veikos padarymo metu buvo išnykęs), jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, jog nusikalo būdamas nepilnamečiu, atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (2 t., 114 b.l.).
Esant šioms aplinkybėms R. G. ir E. V. skirtinos švelniausios LR BK 284 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės – viešieji darbai, jų trukmę nustatant artimą šios rūšies bausmės vidurkiui, įvertinus atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. R. G. paskirta bausmė bendrintina su 2013 02 28 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, vadovuajatnis LR BK 63 str. 1, 3 d., 9 d.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyrius pareiškė 1 173,15 Lt civilinį ieškinį (1 t., 25-27 b.l.).
2012 11 16 teisme gautas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus raštas, kuriame nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad VSDFV Kauno skyriaus reikalavimas yra patenkintas, vadovaujantis LR BPK 112 str. 3 d. VSDFV Kauno skyrius atsisako 2012 03 30 civilinio ieškinio (3 t., 29 b.l.).
Valstybinė ligonių kasa pareiškė ieškinį, kuriuo pašė priteisti 1079,55 litus (1 t., 181 b.l.).
2013 01 09 gautas Kauno teritorinės ligonių kasos raštas, kuriame nurodoma, jog kauno teritorinė ligonių kasa atsisako T. K., E. V. ir R. G. pareikšto civilinio ieškinio dėl A. M. gydymo išlaido, kadangi žala sveikatos draudimo fondo biudžetui pilnai atlyginta (3 t., 34 b.l.).
Įvertinus tai, jog Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ir Valstybinė ligonių kasa civilinių ieškinių atsisakė, nurodydami, jog žala jiems atlyginta, civilinė teisena nutrauktina.
A. M. ir K. J. pareiškė civilinius ieškinius, kuriais prašo atlyginti jiems padarytą neturtinę žalą.
A. M. ieškinyje nurodo, jog dėl jam padaryto nesunkaus sveikatos sutrikdymo jis patyrė 10 000 litų neturitnę žalą. Žala pasireiškė tuo, jog jis nuo 2011 12 31 iki 2012 01 06 buvo gydomas Kauno medicinos universiteto klinikose. Gydymo metu konstatuotas stiprus skausmas, burnos nesukandimas, atviras lūžimas 33, 34 dantų srityje bei dešinės pusės kampo srityje, lūžgalių dislokacija, paslankumas, žaizda pereinamojoe raukšlėje ties 34 dantimi. Gydym opaskoje pašalintas 34 dantis, skandis fiksuotas tarpžandikauliniu tempimu., nurodyta tarpžandikaulinį tempimą nuimti po 4 savaičių. Po sužalojimo nukentėjusysis ne mažiau kaip 8 kartus lankėsi pas gydytojus, buvo nedarbingas daugiau kaip 9 savaites (iki 2012 02 20), praėjus 9 savaitėms dar buvo jaučiami liekamieji reiškiniai – skausmas kramtant. Dėl tokių sužalojimų, kurių padariniai iš karto nepašalinami, be išgyvenimų dėl sužalojimų, patyrė išgyvenimus, susijusius su susirūpinimu būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Teigia, jog patyrė sveikatos sutrikdymus, ilgas savaites kentėjo didelį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirto skausmo bei suvaržytų kūno funkcijų buvo sutrikdytos judėjimo galimbės, išlieka galimų pasekmių tikimybė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, jog dėl padaryto sužalojimo jis visą mėnesį negalėjo dirbti, buvo sukabintas žandikaulis, per šiaudelį traukė maistą, pusantro mėnesio gydėsi. Buvo išmuštas vienas dantis, kurį reikėjo išrauti, jautė didelį diskomfortą, danties neįsidėjo, dabar gyvena nepilnavertį gyvenimą. Skausmą juto visą mėnesį, visą mėnesį leido nuskausminamuosius. Tą mėnesį negalėjo susitikinėti su draugais, nes negalėjo kalbėti – kalbėjo pro sukąstus dantis, kas nebuvo labai malonu.
K. J. ieškinyje nurodė, jog dėl prieš jį pavartoto smurto patyrė neturtinę 5000 litų žalą. K. J. ieškinyje nurodė, kad po įvykio ne mažiau kaip 6 kartus lankėsi pas gydytojus, nedarbingumas tęsėsi 24 dienas (iki 2012 01 24), iš karto po sumušimo K. J. buvo sunku sukinėti galvą, tęsėsi galvos svaigimas, skubos tvarka buvo nukreiptas neurologo konsultacijai. Po 20 dienų nustatytas tikslingas apykaklės nešiojimas. Dėl tokių sužalojimų, kurių padariniai iš karto nepašalinami, be išgyvenimų dėl sužalojimų, patyrė išgyvenimus susijusius su susirūpinimu būsimomis pasekmėmis – kaip sužalojimas paveiks sveikatą ateityje, ar sužalojimo pasekmes pavyks iki galo pašalinti. Teigia, jog patyrė sveikatos sutrikdymus, ilgas savaites kentėjo skausmą, dvasinius išgyvenimus, dėl patirto skausmo bei suvaržytų kūno funkcijų buvo sutrikdytos judėjimo galimbės, išlieka galimų pasekmių tikimybė.
Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis K. J. palaikė civilinį ieškinį, nuordydamas, jog padarytas kaklo slankstelių patraukimas, jis keletą savaičių nešiojo įtvarką, buvo sunku miegoti, apie mėnesį nėjo į darbą, pakreipus galvą labai skaudėjo.
Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis).
Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Taip pat teismas privalo atsižvelgti ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis).
Įvertinus tai, jog ikiteisminis tyrimas T. K. atžvilgiu yra atskirtas, o teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog E. V. ir R. G. prieš A. M. įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., t.y. įžūliais veiksmais, pavartodami fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, tačiau savo veiksmais nepadarė nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau sukėlė A. M. fizinį skausmą, jo ieškinys tenkintinas dalinai. Teismas sutinka, jog dėl prieš nukentėjusįjį pavartoto fizinio smurto viešoje vietoje, jo laisvalaikio leidimo metu, prieš pat Naujųjų Metų sutikimo šventę, A. M. patyrė neturtinę žalą. Nors nenustatyta, jog E. V. ir R. G. veiksmais nukentėjusiajam būtų padarytas sveikatos sutrikdymas, tačiau įvertinus tai, jog smurtas prieš nukentėjusįjį buvo pavartotas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, teismas sutinka, jog dėl tokių kaltinamųjų smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus, fizinį skausmą, nepatogumus dėl Naujųjų Metų šventės išvakarėse patirto fizinio skausmo. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, o taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamųjų turtinę padėtį (abu kaltinamieji nors ir nedirba, tačiau yra jauni, sveiki ir darbingi), teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 1000 litų, šią sumą priteisiant solidariai ir R. G. ir E. V..
Ieškinio dalyje dėl reikalavo priteisti neturtinę žalą iš T. K., ieškinys nenagrinėtinas, kadangi ikiteisminis tyrimas dėl T. K. atskirtas ir jo kaltės klausimas šioje byloje nesprendžiamas.
K. J. civilinis ieškinys tenkintinas dalinai. Nukentėjusiajam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas padarytas viešoje vietoje, matant pašaliniams asmenims, todėl teismas sutinka, jog dėl tokių kaltinamųjų smurtinių veiksmų, nukentėjusysis patyrė dvasinius išgyvenimus dėl suvaržytų kūno funckijų bei nerimą dėl sužalojimo pasekmių. Taip pat nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepatogumus dėl kurį laiką įtvare buvusio kaklo. Įvertinus nukentėjusiojo patirtus nepatogumus, išgyvenimus, o taip pat atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes – padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, kaltinamųjų turtinę padėtį (abu kaltinamieji nors ir nedirba, tačiau yra jauni, sveiki ir darbingi), teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiojo ir kaltininkų skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta neturtinės žalos dydį nustačius 2000 litų šią sumą priteisiant solidariai ir R. G. ir E. V..
Taip pat abu nukentėjusieji prašo priteisti 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo bei bylinėjimo išlaidas.
Šis reikalavimas nepagrįstas. Lietuvos Respublikos CK 6.71 straipsnyje nurodyta, jog netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Už prievolės įvykdymo termino praleidimą gali būti nustatomos netesybos, skaičiuojamos už kiekvieną termino praleidimo dieną, savaitę, mėnesį ir t. t. LR CK 6.37 straipsnyje nurodyta, jog palūkanas pagal prievoles skolininkas privalo mokėti už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė, visų pirma, turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog pareiga vykdyti teismo nustatytą prievolę nuteistiesiems atsiranda nuosprendžiui įsiteisėjus ir pateikus jį vykdyti (2K-234/2010). Šioje byloje nėra duomenų, jog prievolė dėl žalos atlyginimo yra pateikta vykdyti, todėl negalima kalbėti ir apie prievolės atlyginti nusikaltimu padarytą žalą pažeidimą. Įstatymas nenustato konkretaus termino per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 str. 1 d., pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius. Tokių duomenų byloje nėra, todėl civilinio ieškinio dalis, kuria prašoma priteisti penkis procentus metinių palūkanų negali būti tenkinama ir ieškinys šioje dalyje paliktinas nenagrinėtu.
Nors nukentėjusieji prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas, tačiau duomenų, pagrindžiančių šias išlaidas ir jų dydį teismui nepateikė, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Kardomosios priemonės, paskirtos abiems kaltinamiesiems, o būtent E. V. – įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, R. G. – rašytinis pasižadėjimas neišvykti iš gyv. vietos – nuosprendžiui įsiteisėjus, naikintinos.
Daiktiniai įrodymai: byloje esantis kompaktinis diskas, paliktinas prie bylos medžiagos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį 8 (aštuoniems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, vadovaujantis LR BK 63 str. 1, 3, 9 d. subendrinti su 2013 02 28 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme – 10 MGL bauda ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 8 (aštuonis) mėnesius viešųjų darbų, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį ir 10 MGL, t.y. 1300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) litų baudą.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 12 31 04 val. 10 min. iki 2011 12 31 20 val. 30 min. t.y. 1 parą, prilyginant ją 6 (šešioms) viešųjų darbų valandoms ir bausmę, atliktą pagal 2013 02 28 Kauno apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą.
E. V. pripažinti kaltu pagal LR BK 284 str. 1 d. ir nuteisti jį jį 6 (šešiems) mėnesiams viešųjų darbų, įpareigojant jį neatlygintinai dirbti po 20 (dvidešimt) valandų per mėnesį visuomenės labui.
Į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2011 12 31 04 val. 10 min. iki 2011 12 31 20 val. 30 min. t.y. 1 parą, prilyginant ją 6 viešųjų darbų valandoms.
E. V. ir R. G. išteisinti, jiems nepadarius veikos, numatytos LR BK 138 str. 2 d. 8 p.
2000 (du tūkstančius) litų K. J. neturtinei žala iatlyginti ir
1000 (vieną tūkstantį) litų A. M. neturitnei žalai atlyginti.
Ieškininę teiseną dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos skyriaus ir Valstybinės ligonių kasos pareikštų civilinių ieškinių nutraukti.
E. V. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
R. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš gyvenamosios vietos – nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Daiktinį įrodymą – kompaktinį diską su vaizdo įrašu – palikti prie bylos.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.