- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-01-14
- Bylos Nr.
- AN2-34-988/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-48-3-00244-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Darius Pranka (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. S.
- Institucija
- VA VPK Trakų r. PK
- Kategorijos
- 16.9.3Kelio ženklų, žmonių vežimo reikalavimų nesilaikymas ar kitas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (ANK 417 str.)
- 16.9.7pavadinimo nepavyko patikrinti
- 21.11.10Apygardos teismo sprendimas dėl apeliacinio skundo (ANK 653 str.)
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Darius Pranka teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens J. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutarties, kuria netenkintas J. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Aurimo Tviragos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 87-ANR_N-1648-2020 dėlJ. S. pripažinimo kaltu ir nubaudimo pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį ir jam skirtos 150,00 Eur (vieno šimto penkiasdešimt eurų 00 ct) baudos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Priimtų sprendimų esmė
1. Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1648-2020 J. S. buvo pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį dėl to, kad jis 2020 m. vasario 2 d. 18.27 val. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 26,15 km, vairuodamas transporto priemonę „VW Transporter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. HM580, kurioje vežė krovinį, važiuodamas pirmąja eismo juosta važiavimo kryptimi kelyje, kur kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas, buvo neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nukrypo į kairę, kliudė antrąja eismo juosta važiavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkė į atitvarą, jį apgadino, sudarė kliūtį iš paskos važiavusiems kitiems automobiliams. Įvykus eismo įvykiui, neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo, t. y. nepažymėjo tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože sudarytos kliūties, dėl to į priekabą atsitrenkė antrąja eismo juosta iš paskos važiavęs automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas susidūrimo manevravo į dešinę ir kliudė ten sustojusį kitą automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. JN0515, jį apgadino, ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat manevravo į dešinę, tačiau neišvengė susidūrimo kelyje. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrukdyta R. S. ir R. C. sveikata, apgadinti automobiliai bei kelio A1 atitvarai. Šiais savo veiksmais J. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4, 5, 9, 127 ir 219 punktus. J. S. paskirta administracinė nuobauda – 150,00 Eur bauda (b. l. 16).
Šalies argumentai
2. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. S. skundu, pateiktu nutarimą priėmusiai Institucijai, Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų prašė panaikinti minėtą nutarimą ir grąžinti bylą Institucijai administracinio nusižengimo papildomam tyrimui atlikti (b. l. 8–11).
Žemesnės instancijos teismas
3. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi netenkintas pareiškėjo J. S. skundas ir paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities VPK Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. 87-ANR_N-1648-2020. Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmai skundžiamoje nutartyje sprendė, kad akivaizdu, jog J. S. suvokė, kad važiavimo sąlygos buvo prastos dėl tuo metu buvusios dulksnos, tamsaus paros meto, tačiau nesiėmė visų atsargumo priemonių, nepasirinko tokio važiavimo greičio, kuris būtų saugus. Be to, kaip nurodo pareiškėjas, nors po eismo įvykio jis ir ėmėsi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusią kliūtį ir įjungė priekaboje vežamo automobilio avarinius signalus, tačiau automobilio „Audi A3“ susidūrimą su priekaba, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta automobilio „Audi A3“ vairuotojo R. S. ir keleivio R. C. sveikata, sąlygojo jo nerūpestingumas – J. S. nenumatė, kad dėl jo tokio veikimo gali atsirasti ANK numatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Teismo vertinimu, nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusią kliūtį (b. l. 129–133).
II. Apeliacinio skundo argumentai
4. Apeliaciniu skundu J. S. prašo panaikinti skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį ir priimti naują nutarimą.
4.1. J. S. argumentuoja, kad jis negavo Institucijos atsiliepimo į skundą, į teismo posėdį nebuvo kviečiami kiti eismo dalyviai.
4.2. Apelianto J. S. teigimu, teismo posėdžio metu jis patvirtino skunde nurodytas svarbias aplinkybes, jog įvykus eismo įvykiui ir jo vairuojamam automobiliui sustojus tiek jame, tiek transportuojamame automobilyje buvo įjungti avarinio sustojimo žibintai, kas atitinka KET 91.2. punkto reikalavimą. Tai nutartį priėmusi teisėja galėjo įsitikinti posėdžio metu kartu peržiūrint TV laidos metu eismo įvykio vietoje užfiksuotą video medžiagą, tačiau nutartyje apie tai nieko nepaminėta.
4.3. Apeliantas nurodė, jog atliekant tyrimą nebuvo įvertinti R. S. veiksmai vairuojant automobilį „Audi A3“, kuris taip pat galimai pažeidė KET, t. y. nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo ir dėl to atsitrenkė į jau po įvykusio eismo įvykio sustojusią jo traukiamą priekabą.
4.4. J. S. pastebėjo, jog ekspertizės išvadose teigiama, jog pagrindinė „Audi A3“ atsitrenkimo į mano priekabą priežastis buvo neįjungta avarinė šviesos signalizacija, tačiau tai prieštarauja liudytojų (A. Š. ir P. S.) duotiems parodymams bei filmuotai TV laidos medžiagai.
4.5. Apeliantas paminėjo, kad toje pačioje išvadoje nurodoma, jog R. S. važiuodamas jo paties nurodytu apie 100 km / h greičiu turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilio „VW Transporter“ priekabą laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „Audi A3“, jeigu turėjo objektyvią galimybę matyti kliūtį didesniu kaip 111 m atstumu. Vertinant tokią išvadą kyla klausimas, kodėl nebuvo atkreiptas dėmesys ir atsakyta į papildomus klausimus, ar automobilio „Audi A3“ vairuotojas galėjo išvengti susidūrimo, jeigu, kaip reikalauja KET, būtų važiavęs saugiu greičiu atsižvelgiant į eismo intensyvumą, meteorologines sąlygas ir laikydamasis saugaus atstumo nuo priekyje jo važiavusio automobilio „Audi Q5“, kurio vairuotojas važiuodamas tokiu pat greičiu sugebėjo išvengti atsitrenkimo į sustojusią priekabą. Pats būdamas eismo įvykio vietoje, pareiškėjas matė, jog „Audi A3“ važiavo ne didesniu nei 10 metrų atstumu nuo prieš jį važiavusio automobilio. Tai savo paaiškinime patvirtino ir pats vairuotas R. S..
4.6. J. S. nurodė, kad jis negali sutikti su teismo nutartyje nurodoma aplinkybe, jog nebuvo imtasi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusią kliūtį, nes tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms. Kaip vieni asmenys gali matyti įjungtas avarines signalų šviesas, o kiti jų nemato. Tai galima paaiškinti tik nenoru sakyti tiesą ir bylos baigtimi suinteresuotų asmenų aiškinimai turėtų būti vertinami kritiškai.
4.7. Apeliantas teigė, jog KET 91.2 papunktis ir 92 punktas įpareigoja įjungti avarinius signalus, o, jei jie neveikia, pastatyti avarinį sustojimo ženklą, kas ir buvo padaryta.
4.8. J. S. pabrėžė, kad jis sutinka, jog dėl galimai jo neatsargumo kelyje nukentėjo automobilių „Mercedes Benz“ ir „Toyota Prius“ vairuotojai bei Lietuvos automobilių kelių direkcija, nes jiems buvo padaryta turtinė žala, tačiau negali sutikti, jog dėl jo veiksmų nukentėjo automobilio „Audi A3“ vairuotojas bei jo keleiviai ir „Audi Q5“ vairuotojas E. S., kuris sugebėjo pastebėti jau po eismo įvykio sustojusią transporto priemonę ir išvengti susidūrimo su ja.
4.9. Apeliantas nurodė, kad automobilio „Mercedes Benz“ keleivė A. Š. nurodė, jog matė į kelio atitvarus atsitrenkusį jo automobilį bei patvirtino jo ir P. S. duotus parodymus, jog automobilyje buvo įjungti žibintai ir avarinis signalas dar iki atsitrenkiant „Audi A3“ automobiliui, todėl nesutinka, jog pažeidė KET 219 punkto reikalavimus. Bendromis su kartu važiavusio sūnaus pastangomis ėmėsi visų įmanomų priemonių įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusią kliūtį, nes dėl susiklosčiusių aplinkybių (intensyvus eismas ir keliamas pavojus) negalėjo greitai pašalinti atsiradusios kliūties. Sūnus netgi suspėjo įjungti priekaboje vežamo automobilio avarinių signalų. Be to, eismo įvykį pastebėjęs ir sustojęs pravažiuojantis vairuotojas pastatė avarinį ženklą, tačiau jį greitai numušė pravažiuojančios transporto priemonės. Mano, kad dėl intensyvaus eismo ir oro sąlygų ši aplinkybė nebuvo užfiksuota eismo įvykio schemoje bei kituose dokumentuose.
4.10. J. S. paminėjo, kad yra neaiškus 2020 m. vasario 3 d. priimtas E. L. paaiškinimas: „2020.02.02 apie 18:15 kelyje A1 Kauno kryptimi važiavau antra juosta, apie 80-90 km/h greičiu ir priešais mane važiavo baltos spalvos audi atstumas nuo mano automobilio buvo apie 10 metrų. Pirmoje juostoje apie 5 metrai nuo mano automobilio. Nuo mano automobilio apie 30-40 metru važiuoja pirma juosta priešais tamsu audi automobili baltos spalvos autobusiukas su pakrauta priekaboje automobiliu.“. Neaišku, kas buvo pirmoje juostoje nuo jo automobilio, koks automobilis važiuoja pirmąja juosta, kokia tai tamsi „Audi“, kurioje eismo juostoje buvo jo automobilis, kai įvyko kontaktas, kuria pareiškėjo automobilio dalimi buvo kontaktuota. Iš visos eismo įvykio situacijos aišku, kad staiga sumėčius pareiškėjo vairuojamą automobilį su priekaba savo automobilio priekine dalimi kliudė jį lenkiančio „Mercedes Benz“ galinę dalį, tačiau apie įvykį liudijęs E. L. kažkodėl apie jokį „Mercedes Benz“ automobilį savo paaiškinime neužsimena. Jis savo pirminiame paaiškinime, kurį surašė vasario 2 d. (b. l. 37) nurodė, jog, pasitelkęs savo ilgametę vairavimo patirtį, išvengė susidūrimo ir saugiai sustojo. Jau kitą dieną, t. y. vasario 3 d., E. L. savo paaiškinime nurodo, jog į priekabą atsitrenkęs tamsios spalvos „Audi“ automobilis važiavo pirmąja eismo juosta ir tai visiškai prieštarauja automobilį „Audi Q5“ vairavusio E. S. ir į priekabą atsitrenkusio automobilio „Audi A3“ vairavusio R. S. parodymams, kurie nurodė, jog apvažiuojant pirmąja juosta lėčiau važiavusius automobilius, važiavo antrąja eismo juosta. Taip pat neatitinka E. L. parodymai, jog jis matė besimėtantį kelyje pareiškėjo automobilį ir pats apvažiuodamas išvengia susidūrimo, nėra aišku, su kuria transporto priemone jis susidūrė. Iš kitų paaiškinimų akivaizdu, jog nuo įvykusio kontakto su automobiliu „Mercedes Benz“ iki automobilio „Audi A3“ atsitrenkimo į priekabą turėjo praeiti ne mažiau kaip trys minutės, ir tai patvirtina automobilio „Mercedes Benz“ vairuotojo bei keleivių nuosekliai duoti parodymai. Tai prieštarauja E. L. parodymams, nes ir automobilio „Audi Q5“ vairuotojas E. S. paaiškinime patvirtina, jog jis staiga pamatė jau sustojusį kelyje J. S. automobilį su priekaba. Automobilio „Mercedes Benz“ keleivė A. Š. nurodė, jog įvykus kontaktui, sustojus ji, išlipusi, spėjo apžiūrėti, ar nepažeistas kuro bakas, matė į kelio atitvarus atsitrenkusį pareiškėjo automobilį bei patvirtino jo ir sūnaus duotus parodymus, jog automobilyje buvo įjungti žibintai ir avarinis signalas dar iki atsitrenkiant „Audi A3“ automobiliui.
4.11. Atkreipė dėmesį į tai, kad jam atsitrenkus į atitvarą ir išlipus iš automobilio visomis įmanomomis priemonėmis su sūnumi bandė įspėti kitus eismo dalyvius apie atsiradusią kliūtį. Eismo įvykį pastebėjęs ir sustojęs pravažiuojantis vairuotojas pastatė avarinį ženklą, tačiau jį greitai numušė pravažiuojančios transporto priemonės.
4.12. Pastebėjo, jog automobilio „Audi A3“ vairuotojo ir juo važiavusių keleivių pateiktus paaiškinimus, kuriuose jie nurodo, jog pareiškėjo automobilyje nebuvo jokių šviesų, vertina kritiškai, nes visi šie asmenys gali būti suinteresuoti bylos baigtimi, t. y. noru įrodyti apelianto neatsakingą vairavimą. Jų paaiškinimai pateikti praėjus daugiau nei 10 dienų po įvykio ir iš jų bendro turinio matyti, jog jie panašūs, t. y. iš anksto tarpusavyje suderinti.
4.13. Apeliantas pažymėjo, kad iš įvykio aplinkybių akivaizdu, jog automobilį „Audi A3“ vairavęs R. S. neatsakingai ir neatsargiai vairuodamas automobilį, o būtent, važiuodamas apie 100 km / h greičiu, nesilaikydamas saugaus atstumo iki priekyje važiuojančios transporto priemonės (pagal jo pateiktą paaiškinimą 10-15 m), nepasirinko saugaus greičio, neatsižvelgė į meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą, kad atsiradus kliūčiai galėtų sustabdyti transporto priemonę, todėl, mano, pats pažeidė KET 4, 5, 9, 126, 127, 128 punktų reikalavimus, dėl ko atsirado pasekmės, t. y. buvo apgadinti prie jo priverstinai sustojusios transporto priemonės prikabinta priekaba ir ant jos vežamas automobilis, kitos transporto priemonės bei susižeidė jo automobilyje vykę keleiviai. Pastebėjo, jog ši aplinkybė nebuvo nagrinėjama Lietuvos teismo ekspertizės centro pateiktame 2020 m. liepos 16 d. ekspertizės akte Nr. 11- 1159(20). Kaip jau minėjo, šio akto išvadoje nurodoma, jog R. S. važiuodamas jo paties nurodytu apie 100 km / h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilio „VW Transporter“ priekabą, laiku stabdydamas savo automobilį „Audi A3“, jeigu turėjo galimybę matyti kliūtį sudariusį automobilį didesniu kaip 111 m atstumu. Pažymėjo, kad prieš jį važiavusio automobilio „Audi Q5“ vairuotojas E. S., važiuodamas tikėtinai panašiu greičiu, sugebėjo pastebėti kliūtį likus jo paties nurodomu 30 metrų atstumu iki kliūties ir taip išvengė susidūrimo. Taigi, jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas R. S. būtų laikęsis KET 126 punkto numatyto reikalavimo, t. y. važiavęs saugiu 50 metrų atstumu, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir išvengęs susidūrimo. Pažymėjo, jog ši aplinkybė viso tyrimo metu nebuvo akcentuota ir ekspertizės akte nebuvo nagrinėjama, nes užduotyje nebuvo užduotas klausimas, susijęs su saugaus atstumo laikymusi. Abejotina, ar R. S. turėjo privalomą dviejų metų vairavimo stažą, nes tokio stažo vairuotojus kelių eismo taisyklės įpareigoja elgtis atsakingiau, taikant tam tikrus apribojimus.
4.14. J. S. vertinimu, byloje papildomai nustačius visas aplinkybes turi pasikeisti jam formuojamas kaltinimas tik dėl automobilių ir atitvarų sugadinimo taip veiką kvalifikuojant pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį. Jis yra įsitikinęs, jog dėl kitų kilusių padarinių (sužalotų „Audi A3“ keleivių bei apgadinto automobilio „Audi Q5“) turėtų būti atsakingas R. S. (b. l. 135–138).
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
5. ANK 652 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimtos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Apygardos teismas, įvertinęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, jog skundžiama apylinkės teismo nutartis, kuria paliktas nepakeistas Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus viršininko Aurimo Tviragos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 87-ANR_N-1648-2020, yra teisėta ir J. S. pagrįstai pripažintas kaltu pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį bei jam paskirta administracinė nuobauda yra teisinga ir proporcinga.
6. ANK 417 straipsnio 7 dalyje (2019 m. gruodžio 12 d. įstatymo Nr. XIII-2665 redakcija) nustatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus šiame kodekse numatytuosius, užtraukia baudą vairuotojams nuo dešimt iki dvylikos eurų.
7. ANK 423 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą sukėlęs Kelių eismo taisyklių pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto penkiasdešimt iki trijų šimtų eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo šešių šimtų iki aštuonių šimtų penkiasdešimt eurų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Institucijos nutarimu J. S. pagal ANK 417 straipsnio 7 dalį ir 423 straipsnio 2 dalį buvo nubaustas už tai, kad padarė KET 4, 5, 9, 127, 219 punktų pažeidimus, tai yra, kad jis 2020 m. vasario 2 d. 18.27 val. magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda, 26,15 km, vairuodamas transporto priemonę VW Transporter, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. HM580, kurioje vežė krovinį, važiuodamas pirmąja eismo juosta važiavimo kryptimi kelyje, kur kiekviena kryptimi yra po dvi eismo juostas, buvo neatsargus (tuo pažeidė KET 4, 5, 9 punktus), neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko važiavimo greičio (tuo pažeidė KET 127 punktą), nesuvaldė vairuojamo automobilio, nukrypo į kairę, kliudė antrąja eismo juosta važiavusį automobilį Mercedes-Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkė į atitvarą, jį apgadino, sudarė kliūtį iš paskos važiavusiems kitiems automobiliams. Įvykus eismo įvykiui neįjungė avarinės šviesos signalizacijos, nepastatė avarinio sustojimo ženklo, t. y. nepažymėjo tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože sudarytos kliūties (tuo pažeidė KET 219.1 papunktį), dėl to į priekabą atsitrenkė antrąja eismo juosta iš paskos važiavęs automobilis „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris vengdamas susidūrimo manevravo į dešinę ir kliudė ten sustojusį kitą automobilį „Audi Q5“, valst. Nr. JN0515, jį apgadino, ir automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris taip pat manevravo į dešinę, tačiau neišvengė susidūrimo kelyje. Eismo įvykio metu buvo nežymiai sutrikdyta R. S. ir R. C. sveikata, apgadinti automobiliai bei kelio A1 atitvarai (b. l. 16).
9. Byloje nėra ginčo dėl to, kad J. S. padarė ANK 417 straipsnio 7 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Aplinkybes, kad J. S. buvo neatsargus, neatsižvelgė į važiavimo, meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nesuvaldė vairuojamo automobilio, nukrypo į kairę, kliudė antrąja eismo juosta važiavusį automobilį „Mercedes-Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) jį apgadino ir nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į kairę, atsitrenkė į atitvarą, jį apgadino, sudarė kliūtį iš paskos važiavusiems kitiems automobiliams, patvirtina bylos medžiaga, pavyzdžiui, eismo dalyvių paaiškinimai, paties pareiškėjo parodymai (b. l. 44, 48).
10. Apeliaciniu skundu ginčijama skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, jog J. S. padarė KET 219.1 papunkčio pažeidimus, tai yra, kad jis nepažymėjo eismo įvykio vietos KET 91.2 papunktyje ir 92 punkte nustatyta tvarka. Atitinkamai J. S. apeliaciniame skunde nesutinka, kad jis padarė ANK 423 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas vertino, kad J. S. buvo nerūpestingas, kadangi veiksmai, kurių jis, kaip pats nurodo, ėmėsi, tai yra įjungė priekaboje vežamo automobilio („Honda Accord“) avarinius signalus, buvo nepakankami susidariusioje situacijoje (b. l. 48–51).
11. Apeliaciniame skunde teigiama, jog automobilyje „VW Transporter“ buvo įjungti žibintai ir avarinis signalas dar iki atsitrenkiant „Audi A3“ automobiliui, todėl J. S. nesutinka, jog pažeidė KET 219 punkto reikalavimus. Be to, jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas R. S. būtų laikęsis KET 126 punkto numatyto reikalavimo, t. y. važiavęs saugiu 50 metrų atstumu nuo „Audi Q5“, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir išvengęs susidūrimo (b. l. 136–138). Apeliacinės instancijos teismas su tokia apeliacinio skundo pozicija nesutinka.
Žemesnės instancijos teismas
12. Automobilio „Mercedes-Benz“ keleivė A. Š. paaiškinime nurodė, kad išlipusi iš automobilio matė, jog atsitrenkusiame į kelio atitvarus autobusiuke buvo įjungtas avarinis signalas (b. l. 32). Taip pat kartu su J. S. važiavęs jo sūnus P. S. teigė, kad įvykus eismo įvykiui jis įjungė avarinės šviesos signalizaciją transporto priemonėje („VW Transporter“) (kaip tai numato KET 91.2 papunktis), tačiau veikė (mirksėjo) tik vienas žibintas, o kitas neveikė, kadangi buvo išdužęs (b. l. 40). Taip pat atkreipiamas dėmesys į byloje esantį TV kanalo „LNK“ vaizdo įrašą, kuriame matyti abi mirksinčios „VW Transporter“ galinės lempos. Vis dėlto du skirtingi vairuotojai E. Š., R. S., taip pat R. S. keleivis E. T. paaiškino, kad artėdami link šio autobusiuko jie nematė avarinės šviesos signalizacijos (b. l. 43, 44, 48). Aplinkybė, kad, kaip nurodo apeliantas, jų paaiškinimai pateikti praėjus daugiau nei 10 dienų po įvykio ir iš jų bendro turinio matyti, jog jie panašūs, nesudaro pagrindo vertinti juos kaip nepatikimus, tarpusavyje suderintus. Iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad „VW Transporter“ stovėjo priekine dalimi į Vilniaus pusę (b. l. 23), o, kaip minėta, „Audi A3“ važiavo Kauno kryptimi, be to, mirksėjo ne „VW Transporter“ priekinės, o galinės lempos, todėl mirksinčių žibintų galėjo nesimatyti. Apygardos teismo vertinimu, svarbu pažymėti, kad įjungta avarinės šviesos signalizacija turi būti matoma tiems eismo dalyviams, kurie artėja link šios transporto priemonės, o, kai matomumas dėl oro sąlygų, atstumo yra ribotas, o KET tokiame kelyje kaip A1 leidžia didesnį leistiną greitį, tokiu atveju yra tikslinga pastatyti ir avarinio sustojimo ženklą.
13. Byloje nėra ginčo dėl to, kad prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje, kur stovėjo autobusiukas „VW Transporter“ ir priekaba, nebuvo pastatytas avarinio sustojimo ženklas. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad eismo įvykį pastebėjęs ir sustojęs pravažiuojantis vairuotojas pastatė avarinį ženklą, tačiau jį greitai numušė pravažiuojančios transporto priemonės, tačiau pats apeliantas sutinka, kad tyrimo medžiagoje ši aplinkybė nėra užfiksuota. Šiuo atveju svarbu yra tai, kad J. S. neturėjo avarinio sustojimo ženklo ar eismo įvykio metu negalėjo jo rasti, tai yra buvo neatsargus ir nepasirūpino juo iš anksto. KET 92 punktas numato elgesio taisyklę tuo atveju, kai avarinės šviesos signalizacijos nėra arba ji sugedusi (pavyzdžiui, dėl eismo įvykio), taip pat jeigu priverstinai sustojama ten, kur sustojusią transporto priemonę kiti eismo dalyviai pamatytų likus iki jos mažiau kaip 100 m – vairuotojas privalo nedelsdamas prieš transporto priemonių važiavimo kryptį toje važiuojamosios dalies pusėje pastatyti avarinio sustojimo ženklą: gyvenvietėse – ne arčiau kaip 25 m atstumu, o ne gyvenvietėse – ne arčiau kaip 50 m atstumu nuo sustojusios transporto priemonės. Toks elgesio variantas, turint šį ženklą būtų priimtinesnis (leidžiantis išvengti pakartotinio transporto priemonių susidūrimo) nei kitos alternatyvos, kaip kad šiuo atveju P. S. įjungtas telefone esantis prožektorius ar priekaboje esančio automobilio „Honda Accord“ avarinės šviesos signalizacija (b. l. 40). Apygardos teismo vertinimu, nors buvo įjungta automobilio „Honda Accord“ avarinės šviesos signalizacija, tačiau svarbu pažymėti, kad tiek E. Š., tiek R. S. netikėtai (E. Š. prieš 30 m, R. S. prieš 15 m) pamatė ne priekabą ir (ar) joje esantį automobilį „Honda Accord“, o autobusiuką “VW Transporter“ ir dėl šio autobusiuko turėjo keisti važiavimo juostą (b. l. 43, 44).
14. Apeliaciniame skunde argumentuojama, kad atliekant tyrimą nebuvo įvertinti R. S. veiksmai vairuojant automobilį „Audi A3“, kuris taip pat galimai pažeidė KET, t. y. nepasirinko saugaus greičio, nesilaikė saugaus važiavimo atstumo. Apygardos teismas pažymi, kad R. S. veiksmai yra įvertinti ekspertizės išvadoje. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2020 m. liepos 16 d. ekspertizės akto Nr. 11-1159 (20) išvadoje, be kita ko, konstatuota, kad J. S. neįjungė avarinės šviesos signalizacijos arba nepastatė avarinio sustojimo ženklo, t. y. nepažymėjo tamsiu paros metu neapšviestame kelio ruože sudarytos kliūties, dėl to į priekabą atsitrenkė automobilis Audi A3, vairuojamas R. S.. Be to, R. S., važiuodamas jo paties nurodytu apie 100 km / h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į automobilio „VW Transporter“ priekabą, laiku stabdydamas savo vairuojamą automobilį „Audi A3“, jeigu turėjo objektyvią galimybę matyti kliūtį sudariusį automobilį „VW Transporter“ su priekaba didesniu kaip 111 m atstumu (b. l. 100). Tai rodo, kad jeigu būtų įjungta avarinė šviesos signalizacija tokiu būdu, kad ji būtų iš tolo matoma artėjantiems link sustojusių J. S. transporto priemonių ar būtų pastatytas avarinio sustojimo ženklas, būtų galimai išvengta transporto priemonių susidūrimo.
15. Apeliaciniame skunde teigiama, kad tyrimo metu, ypač atliekant ekspertizę, nepagrįstai buvo nevertinta atstumo tarp „Audi A3“ ir „Audi Q5“ reikšmė, tai yra, jeigu automobilio „Audi A3“ vairuotojas R. S. būtų laikęsis KET 126 punkto numatyto reikalavimo, t. y. važiavęs saugiu 50 metrų atstumu nuo „Audi Q5“, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį ir išvengęs susidūrimo. Apygardos teismas pažymi, kad, kaip ir minėta, tam, kad R. S. galėtų sustabdyti savo vairuojamą automobilį, jis turėjo kliūtį pamatyti ne iš 50 m, o iš 111 m atstumo. R. S. nurodė, kad važiavo 100 km / h greičiu (b. l. 44), taigi tai buvo leistinas greitis. Šiuo atveju neturi reikšmės, kokiu atstumu nuo „Audi Q5“ važiavo R. S., kadangi atstumas yra aktualus tik dėl neatsitrenkimo į priešais važiuojančią transporto priemonę (KET 126 punktas), o ne į už jos esančią kliūtį kelyje.
16. J. S. apeliaciniame skunde kritikuoja E. L. paaiškinimus, tačiau šie paaiškinimai neturi esminės reikšmės jau teismo įvertintoms aplinkybėms, todėl dėl galimo šių paaiškinimų prieštaringumo apygardos teismas plačiau nepasisako.
17. Apeliantas argumentuoja, kad į teismo posėdį nebuvo kviečiami kiti eismo dalyviai, tačiau nenurodo, kokie ir kokias konkrečiai aplinkybes jie galėtų patvirtinti ar paneigti.
18. Be to, J. S. teigia, kad jis negavo Institucijos atsiliepimo į skundą. Aukštesnysis teismas pažymi, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turi teisę susipažinti su bylos medžiaga (ANK 577 straipsnio 2 dalies 1 punktas), todėl jis galėjo susipažinti ir su byloje esančiu atsiliepimu.
19. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas pritaria skundžiamoje nutartyje padarytoms išvadoms, jog J. S. padarė administracinius nusižengimus, numatytus ANK 417 straipsnio 7 dalyje, 423 straipsnio 2 dalyje, nusižengimai tinkamai kvalifikuoti.
20. Apygardos teismo vertinimu, nutarimu paskirta administracinė nuobauda yra adekvati J. S. padarytų nusižengimų pavojingumui ir nelaikoma asmens teises suvaržančia labiau negu tai būtina administracinės nuobaudos tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti. Bauda skirta tinkamai pritaikius įstatymą, taip pat atsižvelgus į tai, kad nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių (b. l. 16). Paskirtos baudos dydis yra minimalus ANK 423 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytas baudos dydis. Pažymima, kad aptariami nusižengimai buvo padaryti vakaro metu, esant prastoms meteorologinėms sąlygoms, magistraliniame kelyje, kuriame vyksta automobilių eismas, buvo sužaloti keli žmonės. Todėl vertinti padarytus nusižengimus kaip mažareikšmius ar nekėlusius realaus pavojaus eismo saugumui, o juo labiau vertinti kaip palankią aplinkybę švelnesnės nuobaudos skyrimo kontekste, nėra jokio teisinio pagrindo.
21. Aptarti duomenys rodo, kad išimtinės aplinkybės, kurioms šioje byloje galėtų būti taikomos ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatos, neegzistuoja, todėl paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatytą administracinio poveikio priemonę nebūtų pasiekti ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. J . S. skirta nuobauda buvo individualizuota tinkamai, ji nėra per švelni ar per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas (žr., pvz., Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. birželio 25 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-216-557/2018).
22. Pažymima, kad pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) formuojamą praktiką teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, todėl atmesdamas skundą teismas gali tiesiog pritarti žemesniojo teismo priimto sprendimo motyvams (EŽTT sprendimas byloje Nr. 20772/92, Helle v. Finland). Iš aptartos EŽTT praktikos daroma išvada, jog teismas neprivalo detaliai atsakyti į kiekvieną skundo argumentą, nes jam yra keliama pareiga išanalizuoti tik esminius ir teisingam procesinio teismo sprendimo priėmimui, reikšmingus argumentus. Aukštesnysis teismas, susipažinęs su apeliacinio skundo argumentais bei skundžiamos nutarties turiniu, sprendžia, kad skundžiamoje teismo nutartyje buvo atsakyta į visus esminius skundo argumentus, o neaptarti šio apeliacinio skundo motyvai neturi lemiamos reikšmės sprendžiant skundžiamos nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, todėl dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
23. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir teisėtai bei pagrįstai paliko nepakeistą Institucijos 2020 m. rugsėjo 24 d. nutarimą, todėl naikinti ar keisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2020 m. lapkričio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.