Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Giedriaus Endriukaičio, Daivos Jankauskienės,

apeliacine tvarka nerengiant teismo posėdžio išnagrinėjo nuteistojo A. M. (toliau – A. M.) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos 3-ame sektoriuje (toliau – Komisija) 2017 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 95-80 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo A. M..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

A. M. Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos), BK 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 3 dalį (2 veikos) ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 4 dalimi, nuteistas subendrinta 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausme. Ši bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, buvo subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu A. M. paskirtos ir neatliktos bausmės dalimi, paskiriant jam galutinę subendrintą 9 (devynių) metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose. 2017 m. balandžio 24 d. Komisijos nutarimu Nr. 95-80 nutarta taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. gegužės 15 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.Skundu apygardos teismui nuteistasis A. M. prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį ir dėl skundo priimti naują sprendimą – patvirtinti 2017 m. balandžio 24 d. Komisijos nutarimą Nr. 95-80 ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti jam lygtinį paleidimą, nepagrįstai akcentavo jo padarytų nusikaltimų pobūdį bei pavojingumą, nes šios aplinkybės jau buvo įvertintos individualizuojant jam paskirtą bausmę. Pasak A. M., jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvojoje grupėje, per visą bausmės atlikimo laiką drausmine tvarka buvo baustas vos porą kartų, jam paskirtos nuobaudos nebegalioja, už nepriekaištingą elgesį dešimt kartų buvo skatintas, dalyvavo socialinės reabilitacijos programose ir pozityvaus užimtumo priemonėse, jo nusikalstamo elgesio rizika žema, sudaro vos 31 balą, savanoriškai dengia civilinį ieškinį, nuo 2015 m. lapkričio 9 d. dirba VĮ „Mūsų amatai“, darbines funkcijas vykdo nepriekaištingai, o išleistas į laisvę dirbs UAB „K.“. Skundu pažymima, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios rodo teigiamus nuteisto asmens elgesio pokyčius, teisingą bausmės suvokimą ir kartu su kitomis aplinkybėmis leidžia pagrįstai tikėtis, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nebenusikals. Aukščiau aptartų duomenų visumoje nuteistasis sprendžia, kad jo teigiamas elgesys jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, teigiamos nuostatos į darbą, socialiniai ryšiai, atlikta bausmės dalis, leidžia pagrįstai manyti, kad jam paskirta bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį. Skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. M. jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas iš esmės sudaro formalų pagrindą svarstyti jo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, vien šių formalių pagrindų nuteistojo lygtinio paleidimui iš pataisos įstaigos nepakanka. Sutinkamai su aukščiau aptartomis BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, viena iš esminių lygtinio paleidimo taikymo sąlygų – tai manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį lemia žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo A. M. pakartotinio teistumo rizikos įvertinimą pagal „OASys“ metodiką nustatyta, kad jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika sudaro 31 balą, kas prilyginama žemai rizikos grupei. Tačiau, vien šių aplinkybių A. M. lygtiniam paleidimui vertinamu atveju nepakanka. Būtina įvertinti ir jo pažangą mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką, kuri nustatoma analizuojant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 (nuo 2015-09-01 aktuali redakcija), 15.2 punktas). Atliekant nuteistojo elgesio pokyčių vertinimą, neabejotinai atsižvelgiama ir į Komisijos konstatuotas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, tačiau, jų neišskiriant – nesuteikiant joms jokio prioriteto, t. y. vertinant jas ir kitų nuteistojo asmens byloje esančių, jo asmenybę charakterizuojančių duomenų, be viso ko, nustatytų ir teismo, plotmėje. Šiuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, matyti, jog šis teistumas (pagal Vilniaus miesto 3-io apylinkės teismo 2011 m. liepos 25 d. nuosprendį) A. M. nėra pirmasis – Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. liepos 8 d. nuosprendžiu jis buvo pripažintas kaltu pagal BK 149 straipsnio 2 dalį ir 150 straipsnio 2 dalį. Abiem atvejais nusikaltimai buvo įvykdyti bendrininkaujant su kitais asmenimis, kas neabejotinai didina tiek A. M. padarytų nusikaltimų, tiek ir jo paties pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir leidžia pagrįstai abejoti lygtinio paleidimo instituto efektyvumu nuteistojo atžvilgiu. Nors ši aplinkybė (ankstesnis nuteistojo nusikalstamas elgesys), kaip teisingai pažymima nuteistojo skunde, ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą, tačiau, tiek kiek ji atskleidžia A. M. elgesį ir leidžia įžvelgti jo pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, aukštesniojo teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama. Juo labiau, kad būtent ankstesni A. M. teisės pažeidimai (dažna nusikalstamo elgesio patirtis) 2017 m. balandžio 18 d. Socialinio tyrimo išvados duomenimis, priskiriami nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galintiems paskatinti kriminogeniniams veiksniams, kartu pažymint, kad A. M. gyvenimo istorijoje pastebimas tų pačių klaidų kartojimas nepasimokant iš ankstesnio patyrimo. Aplinkybė, kad A. M. nusikaltimai, už kurių padarymą jis šiuo metu atlieka jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, buvo įvykdyti bendrininkaujant su kitais asmenimis neabejotinai suformuoja ir saugaus nuteistojo gyvenimo stiliaus bei socialių draugų pasirinkimo būtinybę. Kaip nustatyta nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, pats A. M. savo nusikalstamą elgesį taip pat sieja su netinkamu savo draugų (ankščiau teistų) pasirinkimu, tačiau duomenų, patvirtinančių pakitusį nuteistojo mąstymą šiuo klausimu skundo nagrinėjimui pateiktoje medžiagoje vis tik nėra. Priešingai, sutinkamai su komentuojamoje Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotomis aplinkybėmis, nuteistasis nėra socialiai atsiskyręs, bendrauja su kitais įvairias lygiais, laisvėje turi draugą, su kuriuo bendrauja iki šiol, kas neabejotinai leidžia abejoti A. M. teiginiais, jog šiuo metu jis atsiriboja nuo neigiamą įtaką darančių asmenų ir vengia situacijų, kurios sukeltų problemų atsiradimą. Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, kaip teisingai pabrėžiama ir nuteistojo skunde, įvertintinas ir A. M. elgesys bausmės atlikimo metu. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, atlikinėdamas jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, A. M. režimo reikalavimus buvo pažeidęs 3 kartus, iš kurių 2 kartus jam buvo paskirtos drausminės nuobaudos. Paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2012 m. liepos 3 d., nuo to laiko jis buvo 9 kartus paskatintas (viso – 10 kartų), kas aukštesniajam teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuteistojo pokyčiai išimtinai teigiama linkme pastebimi tik nuo paskutiniosios nuobaudos jam paskyrimo, o tai, įvertinus A. M. laisvės atėmimo bausmės vykdymo laiką – nuo 2010 m. sausio 4 d., vis tik leidžia pagrįstai pritarti pirmosios instancijos teismo išvadoms dėl nepakankamos A. M. elgesio korekcijos. Ir nors nuteistajam pataisos namuose paskirtos nuobaudos jau nebegalioja, tačiau jos neabejotinai neigiamai apibūdina A. M., rodo, jog jis negeba prisitaikyti prie jam taikomų ribojimų ir leidžia pagrįstai abejoti, jog ir šiuo metu A. M. išėjęs į laisvę sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Juo labiau, kad, sutinkamai su nuteistojo skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuriame 2017 m. balandžio 13 d. D. T. ir A. M. buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir A. M. nustatytas žemas jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas – 31. Šis balas po paskutiniojo A. M. įvertinimo sumažėjo vos 3 balais ir toks nuteistajam konstatuojamo pakartotinio nusikalstamumo rizikos sumažėjimas, įvertinus aukščiau aptartas jo asmenines savybes bei menkas A. M. pastangas savo elgesio pokyčiams išimtinai teigiama linkme, nelaikytinas pakankamu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui. Konstatuojant šią išvadą įvertintina ir tai, kad 2 balai iš pakartotinio nusikalstamumo rizikos vertinimo metu nustatyto 31 balo, yra dinaminiai, kuriuos savo teigiamu elgesiu ir mąstymu, nuteistasis vis dar gali pakeisti. Pažymėtina, kad nuteistojo siekį koreguoti savo elgesį ir mažinti pakartotinio nusikalstamumo riziką patvirtintų socialinės reabilitacijos programų, susijusių su alkoholio vartojimo, fizinio smurto ir seksualinės prievartos panaudojimo problemomis, lankymas. Šiame kontekste pažymėtina, kad socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, jog nuteistojo riziką mažinantys veiksniai yra seksualinio pobūdžio nusikaltimų nebuvimas, kas neatitinka faktinių aplinkybių, kadangi nuteistasis yra teistas už nusikaltimus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamybei. Esant šioms aplinkybėms, abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimu atsisakyti patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti A. M. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir išimtinai teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės – jis dirba (tačiau tik nuo 2015 m. lapkričio 9 d., ankščiau jis atsisakė dirbti mokamą darbą), iš gaunamų pajamų dengia priteistą civilinį ieškinį, turės darbą ir lygtinio paleidimo atveju, per jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką buvo 10 kartų skatintas, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose ir pan. Šios aplinkybės, priešingai nei savo skundu tai suvokia A. M., tik patvirtina, jog jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą, kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir nuteistojo pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose ir tęsti darbinę veiklą, vykdo, tačiau tai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis dar nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir būdamas laisvėje A. M. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis. Įvertinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nors Komisijos nutarime išdėstytos išvados iš esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. M. šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. M. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, dėl ko, Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. gegužės 15 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.