- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-11-07
- Bylos Nr.
- ATP-460-350/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-32-3-00377-2014-6
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algirdas Gaputis
- Pažeidėjas
- R. Č.
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas Vitalijus Šidagis Administracinė byla Nr. ATP-460-350/2014
2014 m. lapkričio 7 d.
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Gaputis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens – R. Č., a.k. (duomenys neskelbtini) apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimu R. Č. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnį subendrinta nuobauda – 25 parų administraciniu areštu su transporto priemonės automobilio Volvo XC90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu už tai, kad jis 2014-04-15, apie 15.40 val., (duomenys neskelbtini) g., ties 52 numeriu pažymėtu pastatu, Pasvalyje, vairavo transporto priemonę neturėdamas teisės jos vairuoti, išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės nepaliko tarpo iš šono ir kliudė šalia stovėjusį automobilį. Iš eismo įvykio pasišalino apie tai nepranešęs policijai. Po eismo įvykio vartojo alkoholį (nustatytas 2,31 promilės girtumas).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. Č. prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, arba grąžinti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme.
Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutarimą pirmosios instancijos teismas padarė esminius materialinės teisės normų taikymo pažeidimus, tirdamas ir vertindamas byloje surinktus įrodymus neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė nepagrįstą nutarimą.
Pažymi, kad tos pačios sudėties teismas, be skundžiamo nutarimo, tą pačią dieną priėmė nutarimą nutraukti teiseną kitoje administracinėje byloje, kurioje jam buvo surašytas protokolas už tai, kad jis vairuodamas tą patį automobilį Volvo XC90, praėjus 6 minutėms po aptariamo pažeidimo šioje byloje padarymo, sukėlė eismo įvykį. Teigia, kad tarp šiose bylose nustatytų faktinių aplinkybių ir įvykių yra glaudus ryšys, nežiūrint į tai, teismas vieną bylą nutraukė pripažindamas, kad automobilio jis nevairavo, kitoje byloje jį nubaudė padaręs išvadą, kad vairuodamas automobilį jis padarė pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje. Šiuo atveju nėra surinkta jokių įrodymų, kada, kokiu būdu ir dėl kokios priežasties 6 minučių tarp eismo įvykių laiko intervale, važiuojančiame automobilyje VolvoXC90 jis galimai persėdo iš vairuotojo vietos į keleivio vietą ir todėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) jis pripažintas 2014-04-15 apie 15 val. 46 min. nevairavusiu automobilio VolvoXC90, kuris pateko į eismo įvykį Pasvalio aplinkkelio 2.58 kilometre. Tokiu būdu šioje byloje, vadovaujantis nekaltumo prezumpcija, administracinės bylos teisena taip pat turėjo būti nutraukta.
Priimdamas skundžiamą nutarimą teismas nurodė, kad jo (apelianto) kaltę patvirtina nuoseklūs liudytojos A. I. parodymai, kuri viso proceso metu teigė atpažinusi asmenį mėlyna stiuke ir kuris protokole nurodytu metu įlipo į automobilio Volvo priekinę keleivio vietą. Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja nurodė atpažįstanti šį asmenį parodytame vaizdo įraše. Tačiau iš posėdžio garso įrašo, kuriame užfiksuota minimos liudytojos apklausa, aiškiai girdėti, kad ji, posėdžio metu komentuodama vaizdo įrašą, samprotauja apie rodomo asmens striukės spalvą, bet paties asmens neatpažįsta. Be to, rodant į atsistojusį asmenį (apeliantą) ir teisėjui klausiant liudytoją, ar šis asmuo galėjo būti žmogus, išėjęs iš parduotuvės ir sėdęs į keleivio vietą, liudytoja atsakė „ sakyčiau, kad taip“. Nežiūrint į tokius jos teisme duotus parodymus, teismas juos pripažino nuosekliais ir rėmėsi kaip jo kaltę patvirtinančiais duomenimis.
Pažymi, kad teismas vertindamas byloje apklaustų proceso dalyvių, liudytojų P. B., M. M., A. K., Ž. B. parodymus, nurodė, kad jais nesiremia todėl, kad jie yra apelianto draugai, tačiau jie, išskyrus Ž. B., nenurodė, kad yra apelianto draugai. Jie, kaip ir policijos pareigūnas G. Z., nurodė, kad pažįsta apeliantą. Neaišku, kuo remdamasis teismas priėjo tokią išvadą. Nepagrįstai atmesti ir liudytojų P. B. ir A. K. parodymai apie tai, jog prasilenkdami (duomenys neskelbtini) gatvėje, jie matė apeliantą sėdintį automobilio VolvoXC90 keleivio pusėje. Nesant byloje įrodymų dėl paminėtų liudininkų šališkumo ar jų parodymų neteisingumo, teismas negalėjo jais nesiremti, todėl darytina išvada, kad teismas netinkamai tyrė byloje surinktus įrodymus.
Nurodo, kad byloje nėra jokių jo kaltę pagrindžiančių duomenų (eksperto (specialisto) išvados), jog būtent jis padarė jam inkriminuotą pažeidimą. Nepaneigta prielaida, jog automobilis Toyota Yaris į įvykio vietą atvyko jau su byloje fiksuotais galinių durelių sužalojimais.
Pažymi, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui. Šiuo atveju teismas jam skyrė neadekvačiai pačias griežčiausias sankcijose numatytas administracines nuobaudas, nesant byloje surinktų ir ištirtų tiesioginių jo kaltės įrodymų, taip nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos, padarė esminius materialinės teisės pažeidimus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. Č. apeliacinį skundą Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pasvalio rajono policijos komisariatas prašo Pasvalio rajono apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą ir R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Nurodo, kad su apeliaciniame skunde išdėstytomis aplinkybėmis nesutinka, kadangi Pasvalio rajono apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi administracinio teisės pažeidimo byloje esančiais įrodymais, liudininkų parodymais, atsižvelgė į visas nustatytas įvykio aplinkybes ir priėmė teisėtą procesinį sprendimą. Vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi paskirta galutinė, sankcijoje numatytose ribose nuobauda - 25 parų administracinis areštas su transporto priemonės konfiskavimu, atsižvelgiant į visas įvykio aplinkybes, padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės laipsnį, lengvinančių aplinkybių nebuvimą ir sunkinančias aplinkybes, yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas.
Pagal ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.
Kaip matyti iš skundo turinio, apeliantas ginčija jam inkriminuotų pažeidimų padarymo faktą ir nesutinka su pirmosios instancijos teismo pateiktu įrodymų vertinimu dėl jo padarytų pažeidimų, teigia, kad protokole nurodytu laiku automobilio nevairavo, jį vairavo R. R..
Pagal ATPK 9 straipsnį administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti, o padarytu dėl neatsargumo – jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba numatė, kad gali kilti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti (ATPK 10, 11 straipsniai).
Dėl įrodymų vertinimo pažymėtina kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ( toliau ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pastaroji įstatymo nuostata reiškia, kad vertinti, ar tyrimo metu nebuvo padarytas pažeidimas, t.y. ar bylos išnagrinėjimui reikšmingi duomenys gauti įstatymų nustatyta tvarka gali tik teismas, nagrinėjantis bylą iš esmės ir tik teismas turi išimtinę teisę nuspręsti, ar kaltinimas asmeniui yra pagrįstas ir, priklausomai nuo to priimti atitinkamą sprendimą. Tokiu būdu įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, o kiti proceso dalyviai, tarp jų ir pažeidėjas, ar jį atstovaujantis asmuo, kaip ir šiuo konkrečiu atveju, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jo įrodymų vertinimas teismui nėra privalomas.
Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada dėl R. Č. kaltės padarius jam inkriminuotus pažeidimus yra pagrįsta ir motyvuota, priimta teismui išsamiai, nešališkai ir teisingai įvertinus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kaltinančius, tiek ir teisinančius įrodymus.
Nors viso proceso metu apeliantas teigė, kad automobilio jis nevairavo, jį vairavo R. R., eismo įvykyje (duomenys neskelbtini) gatvėje automobilis Volvo nedalyvavo, kito automobilio nekliudė, iš įvykio vietos jie nepasišalino, tačiau byloje surinkti duomenys įrodo priešingai.
Liudytoja A. I. pirmosios instancijos teisme parodė, kad jai sėdint už vairo jos stovinčiame automobilyje, automobilio vairuotojo pusės galines dureles kliudė pro šalį iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiuojantis juodos spalvos visureigis, kuris buvo be valstybinių numerių, su už lanko užkištame lape atspausdintais skaičiais. Teigė, kad už visureigio vairo sėdėjo asmuo, dėvintis akinius nuo saulės, prieš pajudant šiam automobiliui iš stovėjimo vietos, į keleivio vietą įsėdo vyras, apsirengęs mėlyna striuke. Analogiškas aplinkybes ši liudytoja nurodė ir pirminiame paaiškinime teigdama, kad visureigį vairavo asmuo, dėvintis tamsią striukę ir akinius nuo saulės, šalia įsėdo kitas vyriškis, dėvintis ryškią mėlyną striukę (b.l. 9). Tokie patys duomenys apie šios liudytojos nurodomas aplinkybes užfiksuoti ir policijos pareigūno G. Z. tarnybiniame pranešime ( b.l. 6).
Nors apeliantas skunde teigia, kad teisminio nagrinėjimo metu liudytoja A. I. neatpažino jo, nei kaip automobilio Volvo vairuotojo, nei kaip keleivio, tačiau iš byloje esančių duomenų - jos pirminio paaiškinimo ir parodymų teisme matyti, kad liudytoja asmens vairavusio automobilį ar šalia įsėdusio keleivio veido bruožų nenurodė, tačiau viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad į automobilio Volvo keleivio vietą sėdo asmuo išėjęs iš parduotuvės ir apsirengęs ryškiai mėlyna striuke. Aplinkybę, kad prieš patenkant į eismo įvykį jie važiavo nuo parduotuvės, esančios Geležinkeliečių gatvėje, parodė tiek R. R., tiek apeliantas. Be to, abu proceso dalyviai patvirtino, kad aptariamo įvykio dieną būtent R. R. dėvėjo mėlyną striukę ir į parduotuvę „(duomenys neskelbtini) “ buvo užsukęs vienas. Šie duomenys patvirtina, kad aptariamo įvykio metu automobilį vairavo būtent apeliantas R. Č., kuris išvažiuodamas iš stovėjimo aikštelės esančios (duomenys neskelbtini) gatvėje kliudė šalia stovėjusį automobilį Toyota Yaris ir iš eismo įvykio pasišalino, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl apelianto kaltės yra pagrįsta, padaryta remiantis byloje surinktų įrodymų visuma.
Apeliantas skunde teigia, kad teismas nurodydamas, kad liudytojai P. B., M. M., A. K., Ž. B. yra apelianto draugai, nepagrįstai nesirėmė jų parodymais, tačiau iš minimų asmenų parodymų matyti, kad jie aptariamo įvykio aplinkybių nematė, todėl remtis jais kaip apelianto kaltę patvirtinančiais ar paneigiančiais duomenimis nėra pagrindo.
Apelianto skunde dėstoma versija, kad automobiliui Toyota Yaris fiksuoti apgadinimai galimai padaryti anksčiau, iki jam atvažiuojant į automobilių stovėjimo aikštelę, atmestini kaip nepagrįsti, deklaratyvūs ir vertintini kaip siekis išvengti administracinės atsakomybės. Liudytoja A. I. parodė, kad automobilio Toyota Yaris įvykio metu padaryti pažeidimai, užfiksuoti eismo įvykio vietos schemoje bei byloje esančiose fotonuotraukose ( b.l. 11,19), padaryti būtent aptariamo įvykio metu. Liudytojos suinteresuotumas apkalbėti ar nepagrįstai apkaltinti R. Č. nėra nustatytas, todėl apylinkės teismas priimdamas skundžiamą sprendimą pagrįstai jais vadovavosi, tuo labiau kad šiuos jos parodymus patvirtina ir kiti, aukščiau aptarti įrodymai.
Tai, kad tą pačią dieną kitoje administracinėje byloje buvo priimtas sprendimas administracinio teisės pažeidimo bylą pagal ATPK 130² straipsnį, 127 straipsnio 3 dalį R. Č. nutraukti, nėra pagrindas tokio paties sprendimo priėmimui ir šioje byloje, ar grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, nes apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai šioje byloje yra pakankami neabejotinai išvadai dėl R. Č. kaltės, padarius pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje, daryti. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą skundžiamo teismo sprendimo pateiktos išvados yra motyvuotos, pagrįstos byloje surinktais duomenimis, todėl esmės atlikti pakartotinius ar jokios reikšmės asmens kaltei pagrįsti neturinčius, apelianto pageidaujamus proceso veiksmus nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra jokių naujų argumentų, kurių pagrindu reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams. Pažymėtina ir tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, jog jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai R. Č. pripažino kaltu protokole nurodytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų ir ATPK 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnyje numatytų pažeidimų padarymo, bei įvertinęs administracinei nuobaudai reikšmingas aplinkybes pagrįstai paskyrė nuobaudas šių sankcijų ribose ir jų laikyti neproporcingomis ir neadekvačiomis padarytiems teisės pažeidimams, atsižvelgiant į pagrįstai nustatytą apelianto atsakomybę sunkinančią aplinkybę – tos pačios rūšies teisės pažeidimų padarymą pakartotinai per metus, nėra pagrindo.
Atsižvelgęs į tai, skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014-09-04 nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o institucijos apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 4 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. Č. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis neskundžiama.